Legislator Case Law & Legislation
e9d29742-386f-4357-bd95-1d1097aae2ff AI generated

e9d29742-386f-4357-bd95-1d1097aae2ff · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e9d29742-386f-4357-bd95-1d1097aae2ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi administracinių teismų priimtais įsiteisėjusiais sprendimais (nutartimis) (I t. b.l. 203-221), kuriais buvo tikrinta, kokių įrodymų pagrindu ir kokioje vietovėje, kokį plotÄ Å¾emės turėjo S. T..

Legislator headnote

AI generated

e9d29742-386f-4357-bd95-1d1097aae2ff · Vilniaus apygardos teismas: Trečiojo asmens teigimu, bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo teismas nėra saistomas Vyriausybės nutarimuose nurodytais dokumentais, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ gali nustatyti remdamasis visais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir liudytojų parodymais. Pažymėjo, jog vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-10-30 sprendimÄ apie 2007-09-06 atliktÄ GelvadiÅ¡kių rėžinio kaimo kartografijos patikslinimÄ skyrius tinkamai pranešė visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , įskaitant M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2SA-66-232/12Teisminio proceso Nr.: NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 124.;122.4.; (S)                                                                                                                                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugsėjo 7 d.      Vilnius           Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) M.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų T. S., D. G. K., V. T., J. S., suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė:            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu (I t. b.l. 77-79) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I.

T.-JakuÅ¡tovič vaikai: H. T., V. T., I. T., S. T. ir J. T. po I. T.-JakuÅ¡tovič mirties Vilniaus apskrityje, MickÅ«nų valsčiuje, Cegelnia kaime (dabar GelvadiÅ¡kių ir Plytinės gatvės Vilniuje) paveldėjo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,53 ha žemės.               PareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas M. K. prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų T. S., D. G. K., V. T., J. S., suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Nurodė, jog 2004-03-03 sprendimas pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises, nes pagal minėtÄ teismo sprendimÄ suinteresuoti asmenys įgijo teisę reikalauti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, esančiÄ Vilniuje, GelvadiÅ¡kių g., į kuriÄ taip pat pretenduoja pareiÅ¡kėjas M. K., todėl suinteresuotiems asmenims atstačius nuosavybės teises, sumažės pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise turimos žemės dalis. Kadangi minėta civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo iÅ¡nagrinėta neįtraukus į procesÄ suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kėjo, pareiÅ¡kėjas CPK 366 str. 7 p. , 368 str. pagrindu keipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo.

           Suinteresuotas asmuo T. S. prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, nurodė, jog jo motinos S. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyta žemė nepriklausė GelvadiÅ¡kių kaimui, o buvo atskiras žemėvaldos vienetas – Cegelnia vienkemis, kurio žemės įsiterpė tarp GelvadiÅ¡kių kaimo žemių ir su jomis ribojosi, tai konstatuota Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartyje. PareiÅ¡kėjo motina neturėjo žemės sklypo rėžiniame kaime.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo.            Suinteresuoti asmenys T. T., I. K., J. S. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo ir taikyti senatį.           Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės Å«kio tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, jog T. S. motina neturėjo žemės rėžiniame kaime, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nustatyta, jog Cegelnės vienkiemio žemės nepatenka į GelvadiÅ¡kių kaimo rėžinę žemę, todėl pareiÅ¡kėjo interesai nepažeidžiami.

PareiÅ¡kėjas yra praleidęs kreipimosi dėl proceso atnaujniimo terminÄ .          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi (I t. b.l. 272-275) netenkino pareiÅ¡kėjo M. K. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ . Teismas nurodė, jog įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, nustatyta kokių įrodymų pagrindu ir kokioje vietoje, kokį plotÄ S. T. turėjo žemės, nustatyta, jog jos turėtos žemės nepriklausė rėžiniam GelvadiÅ¡kių kaimui.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas M. K. nepagrindė, kaip pažeidžia jo teises priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes jis pretenduoja į žemę GelvadiÅ¡kių rėžiniame kaime. Teismas nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjas apie priimtÄ teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo sužinojo ne vėliau, kaip 2008-10-20. PareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjas pateikė 2009-02-25, todėl pareiÅ¡kėjas praleido CPK 368 str. nustatytÄ 3 mėnesių pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Atskiruoju skundu (II t. b.l. 15-18) apeliantas (pareiÅ¡kėjas) M. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje iÅ¡keltoje pagal T. S., Danutos G. K. ir V. D. pareiÅ¡kimÄ . Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, jog tuo metu kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjas buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į GelvadiÅ¡kių rėžimo kaimo žemę.

Kadangi 2004-03-03 sprendimu nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , T. S. ir kt. ėmė reikalauti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, esančiÄ GelvadiÅ¡kių ir Plytinės g. Vilniuje, tokiu bÅ«du minėtas sprendimas daro tiesioginę neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjo teisėms. PareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiojo asmens teisėmis. Teismo iÅ¡vada, kad S. T. turėtos žemės nepriklausė GelvadiÅ¡kių kaimui, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Teismas 2004-03-03 sprendime rėmėsi Rusijos imperijos laikotarpio dokumentais, kurie įstatymu nepriskirti prie nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų, todėl jais remdamasis teismas negalėjo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl žemės valdymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas apie pareiÅ¡kėjų dėdžių ir tetų nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę jiems sukels teisines pasekmes. Pažymėjo, jog apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-03 sprendimÄ apeliantas sužinojo tik tada, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-28 nutartimi buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino.

           Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (II t. b.l. 24-27) prašė atmesti pareiÅ¡kėjo atskirtÄ jį skundÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nagrinėjant civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 2004 m. dar nebuvo laikomas pretedentu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , esantį GelvadiÅ¡kių k. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 3,34 deÅ¡. ploto žemės sklypÄ GelvadiÅ¡kių k., MickÅ«nų valsčiuje skyriui buvo paduotas tik 2007-02-07, todėl pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagrįstai neįtraukė pareiÅ¡kėjo suinteresuotu asmeniu.

Trečiojo asmens teigimu, bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo teismas nėra saistomas Vyriausybės nutarimuose nurodytais dokumentais, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ gali nustatyti remdamasis visais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir liudytojų parodymais. Pažymėjo, jog vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-10-30 sprendimÄ apie 2007-09-06 atliktÄ GelvadiÅ¡kių rėžinio kaimo kartografijos patikslinimÄ skyrius tinkamai pranešė visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , įskaitant M.

K., nesutikdamas su patikslinta kartografija pareiÅ¡kėjas 2008-02-08 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , todėl apie Vilnaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-03 sprendimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo jau 2007 m. rugsėjo-spalio mėn., praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo praleido.                      Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos apeliantas (pareiÅ¡kėjas) M. K. siekia atkurti nuosavybės teises į GelvadiÅ¡kių rėžinio kaimo žemę (dabar GelvadiÅ¡kių g. Vilniuje). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. liepos 3 d. sprendimu (I t. b.l. 77-79) pareiÅ¡kėjų T. S., D. G. K., V. T., J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkino.

Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. T.-J. vaikai: H. T., V. T., I. T., S. T. ir J. T. po I. T.-J. mirties Vilniaus apskrityje MickÅ«nų valsčiuje, Cegelnia kaime (dabar GelvadiÅ¡kių ir Plytinės gatvės Vilniuje) paveldėjo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,53 ha žemės. Apeliantas minėtoje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas.           PareiÅ¡kėjas M. K. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo.

PraÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia ta aplinkybe, jog tuo metu kai buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, apeliantas buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į GelvadiÅ¡kių rėžinio kaimo žemę (dabar – GelvadiÅ¡kių g., Vilniaus m.), kurios reikalauja ir pareiÅ¡kėjai, todėl 2004-03-03 sprendimas pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, apeliantas turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.         Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra iÅ¡imtinė civilinio proceso stadija, dėl to CPK 366 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s atvejai, kuriuos įrodžius, yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesÄ , įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.).

Å io civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ taip, kad jis neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo, patikrina, ar praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t.y. ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tiesų egzistuoja, ar pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindÄ numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Å ioje praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindÄ patvirtinantys įrodymai.

Å io posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikÅ¡mė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikÅ¡tų pakartotinį bylos nagrinėjimÄ , kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas praleido terminÄ praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ paduoti. Pagal LR CPK 368 str. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

Apeliantas teigia, jog apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-03 sprendimÄ sužinojo tada, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-28 nutartimi buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, jog apeliantas apie priimtÄ teismo sprendimÄ sužinojo ne vėliau kaip 2008-10-20, kadangi kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos M. K. 2008-10-20 kreipėsi su praÅ¡ymu dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu administracinėje byloje ( I t. b.l. 208), motyvuodamas tuo, jog pretenduoja į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ GelvadiÅ¡kių rėžiniame kaime į tuos pačius žemės plotus, kaip ir T.

S., yra suinteresuotas administracinės bylos baigtimi. O nesutikdamas su patikslinta kartografija, M. K. 2008-02-08 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino tretysis asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija. Todėl apeliantas praleido trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.           LR CPK 365 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti proceso atnaujinimÄ civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas pagal praÅ¡ymus Å¡alių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o procesÄ atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, jog teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.

Apeliantas teigia, jog 2004-03-03 sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, kadangi tuo metu kada buvo nagrinėjama byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo apeliantas buvo pretendentas atkurti nuosavybes teises į GelvadiÅ¡kių rėžinio kaimo žemę, į tÄ pačiÄ Å¾emę kaip ir pareiÅ¡kėjai. Kad procesas galėtų bÅ«ti atnaujintas Å¡iuo pagrindu teismas turi įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiÅ¡kinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L.

D. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi administracinių teismų priimtais įsiteisėjusiais sprendimais (nutartimis) (I t. b.l. 203-221), kuriais buvo tikrinta, kokių įrodymų pagrindu ir kokioje vietovėje, kokį plotÄ Å¾emės turėjo S. T..

Pagal minėtus sprendimus (nutartis) matyti, jog GelvadiÅ¡kių kaimas susidėjo iÅ¡ dviejų sklypų, tarp kurių įsiterpė Cegelnia kaimas, susidėjęs iÅ¡ trijų sklypų. I. T.-J. abi 1911-12-14 pirkimo-pardavimo aktu pirktos žemės dalys buvo Cegelnia kaime (SÄ® „Vilniaus planas“specialisto G. L. 2005-09-08 iÅ¡vada, kuria rėmėsi teismai). Teismai konstatvo, jog 1911 m. I. T.-J. pirktÄ Å¾emę, buvusiÄ Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities MickÅ«nų valsčiaus Cegelnia kaime iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pareiÅ¡kėjo motina S. T. t.y. teismai padarė iÅ¡vadÄ , jog S. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė nepriklausė rėžiniam GelvadiÅ¡kių kaimui.

Apeliantas naujų įrodymų paneigiančių įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytas aplinkybes nepateikė, todėl teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, jog apeliantas nepagrindė kaip pažeidžia jo teises priimtas sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.         Apelianto atskirajame skunde iÅ¡vardintuose teisės aktuose nurodyti dokumentai patys savaime patvirtina tam tikro asmens nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ . Asmenims, turintiems minėtus dokumentus nereikia kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Kai asmuo Å¡ių dokumentų neturi, jis kreipiasi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teismas nagrinėdamas tokį praÅ¡ymÄ vadovaujasi bendraisiais principais, vertina ir remiasi visais pareiÅ¡kėjo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, apklausiant pareiÅ¡kėjus ir liudytojus.           Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remiantis iÅ¡dėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-12 nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedÅ«rų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobÅ«džio bylose teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, pagrindo jÄ panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo pagrindais nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o minėta nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                         n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                              Teisėja                                                                        Liuda Uckienė