e9cf9d11-a981-47cb-8056-a73cf08026df · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-613/2011                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1, 30.12.1 (S)                                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno, sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Jolantai GrigaliÅ«nienei,atsakovui R. K. , atstovui advokatui Valdui Falkauskui,trečiojo asmens atstovui advokatui Tadui KelpÅ¡ui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. K. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Tytus“ apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-420-267/2011 pagal ieÅ¡kovės V.

D. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai JoniÅ¡kio rajono žemės Å«kio bendrovei „Kalnelis“, R. K. , valstybės įmonės Registrų centras Å iaulių filialui, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jogekas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos JoniÅ¡kio skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Tytus“, uždarajai akcinei bendrovei „Algsta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-03-12 atsakovų BŽŪB ,,Kalnelis“ ir R. K. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.1/2009 ir 2009-03-12 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr.1/2009, pagal kuriuos atsakovas BŽŪB „Kalnelis“ pardavė, o atsakovas R. K. nupirko ieÅ¡kovei V. D. nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ŽŪB ,,Kalnelis“ vardu atliktÄ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad Å¡ia sutartimi pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktÄ , neturėdamas tam teisės pagal įstatymus. Todėl sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininkės V. D. ieÅ¡kinį, o pardavėjas privalo pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ , jeigu neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus turėjo žinoti ar žinojo. Ginčo sandorio sudarymo metu pardavėjas nebuvo parduodamo turto savininkas, nes Å¡is turtas nuosavybės teise nuo 1993-12-21 priklausė ieÅ¡kovei V.

D. . Atsakovas BŽŪB „Kalnelis“ galėjo ir privalėjo žinoti ir žinojo apie ieÅ¡kovės nuosavybės teises į ginčo pastatÄ , tačiau sudarė neteisėtÄ sandorį, siekiant gauti turtinę naudÄ , nes VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įregistruoti juridiniai faktai apie ginčo pastato areÅ¡tus. Å ie duomenys yra vieÅ¡i, todėl atsakovo BŽŪB „Kalnelis“ administratorius, elgdamasis sÄ Å¾iningai apdairiai ir rÅ«pestingai, turėjo pasidomėti kokias teises ieÅ¡kovė turi į ginčo objektÄ , juolab, kad Å¡io turto saugotoja prokuroro nutarimu buvo paskirta pastato savininkė V.

D. . Atsakovai nuslėpė nuo teismo faktÄ , kad ginčo pastatas iki pardavimo nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apžiÅ«rėtas, o pardavus neperduotas įstatymo nustatyta tvarka, nes juo naudojosi tretysis asmuo UAB „Jogekas“. 2010-04-01 pildydama ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovės atstovė prašė pripažinti negaliojančia ŽŪB ,,Kalnelis“ vardu atliktÄ pieno supirkimo punkto teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registre.                  Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės atstovė atsisakė reikalavimo dėl ŽŪB ,,Kalnelis“ vardu atliktos ginčo statinio teisinės registracijos VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registre ir bylÄ Å¡ioje reikalavimo dalyje prašė nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/2009 dėl pastato – pieno supirkimo punkto, adresu (duomenys neskelbtini), sudarytÄ BŽŪB „Kalnelis“ ir R. K. ; pripažino negaliojančiu 2009 m. kovo 12 d. perdavimo- perėmimo aktÄ Nr.01/2009 dėl pastato – pieno supirkimo punkto, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo, sudarytÄ tarp BŽŪB „Kalnelis“ ir R.

K. ; pastatÄ â€“ pieno supirkimo punktÄ , adresu (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei V. D. ; priteisė R. K. iÅ¡ BŽŪB „Kalnelis“ 15 100 Lt; reikalavimo dalį dėl BŽŪB ,,Kalnelis“ vardu atliktos ginčo statinio teisinės registracijos VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registre panaikinimo bylÄ nutraukė; iÅ¡ atsakovų BŽŪB „Kalnelis“ ir R. K. solidariai priteisė 3 176 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei V. D. ; iÅ¡ atsakovo R. K. priteisė 584 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei V.

D. bei 54,08 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 1993-12-07 įvykusiame uždarame aukcione buvo parduotas Kalnelio žemės Å«kio bendrovei nuosavybės teise priklausantis pieno supirkimo punktas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatÄ Ä¯sigijo bendrovės narė V. D. , sumokėjusi už įsigytÄ daiktÄ grynais pinigais 373 Lt ir iÅ¡ investicinės sÄ skaitos 7077 Lt. 1993-12-21 JoniÅ¡kio rajono privatizavimo tarnyba iÅ¡davė pirkėjai V. D. nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 976, kuriame nurodyta, kad minėtas pieno supirkimo punktas V.

D. priklauso privatinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė vieÅ¡ajame registre neįregistravo nuosavybės teisių į aukcione įsigytÄ pastatÄ â€“ pieno supirkimo punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatu panaudos sutarties pagrindu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki atsakovas R. K. 2009 m. kovo mėn. perėmė pastatÄ , naudojosi E. G. firma, vėliau pertvarkyta į UAB „Jogekas“. Pastate iki 2005 metų veikė alaus baras, vėliau buvo sandėliuojamas UAB „Jogekas“ turtas. Å iaulių apygardos teismo 2008-01-07 nutartimi ŽŪB „Kalnelis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius UAB „Tytus“.

Ä®monės administratorius, atstovaudamas BŽŪB „Kalnelis“, vykdydamas 2008-12-29 kreditorių susirinkimo nutarimÄ , vadovaudamasis vieÅ¡ojo registro duomenimis, 2009-03-12 tÄ patį pastatÄ â€“ pieno supirkimo punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui R. K. už 15 100 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys pasirašė ginčo pastato perdavimo – perėmimo aktÄ Nr. 01/2009 ir pirkėjas R. K. 2009-03-17 įregistravo nuosavybės teises vieÅ¡ajame registre. Po to atsakovas R. K. su policijos ir antstolio pagalba pateko į įsigyto pastato vidų, susisiekė su pastato valdytoju – UAB „Jogekas“ administracija, perdavė Å¡iai įmonei pastate buvusį turtÄ ir pradėjo remonto darbus, kuriuos sustabdė teismui areÅ¡tavus šį pastatÄ .

Teismas nurodė, kad tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 6.317 str.). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktÄ valdyti ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys. Tačiau Å¡iuo atveju pardavėjas BŽŪB „Kalnelis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, įstatymo nustatyta tvarka parduoto pastato pirkėjui R.

K. neperdavė. Atsakovas R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad į ginčo pastatÄ pateko tik įregistravęs nuosavybės teises vieÅ¡ajame registre, pastatÄ pirko jo neapžiÅ«rėjęs, negalėjo patekti į pastato vidų, nes pardavėjas neturėjo raktų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas R. K. ginčo sandorio pagrindu netapo teisėtu daikto savininku. Teismo teigimu, ieÅ¡kovė pateikė teismui tinkamus įrodymus CPK 177 straipsnio prasme, pagrindžiančius jos nuosavybės teises į pastatÄ â€“ pieno supirkimo punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m.

CK 149 straipsnis numatė, kad turto įgijėjui nuosavybės teisė pagal sutartį atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. IeÅ¡kovė ginčo pastatÄ nusipirko 1993-12-07, kai galiojo 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija, kuri numatė tik gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio privalomÄ jÄ registracijÄ atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Spręsdamas tarp Å¡alių kilusi ginÄÄ teismas įvertino tai, kad ginčo turtui 2004 metais taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos vieÅ¡ajame registre, ir ieÅ¡kovė, bÅ«dama areÅ¡tuoto turto saugotoja, turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad be jos žinios turtas negali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog BŽŪB „Kalnelis“ 2009-03-12, sudarydama su R. K. pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė bendrovei nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ , nebÅ«dama daikto savininko įgaliota ir neturėdama tam teisės pagal įstatymus, todėl atsakovas R. K. , kaip pirkėjas, netapo teisėtu ginčo pastato savininku (CK 4.37 str., 6.317 str.). Teismo teigimu, nustačius Å¡iuos faktus, ginčijama 2009-03-12 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ä®statymas numato neribotÄ vindikacijÄ , tik esant nesÄ Å¾iningam nekilnojamojo turto įgijėjui (CK 4.95 str.). CK 4.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nesÄ Å¾iningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktÄ valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba, kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomÄ daiktÄ . Teismas nurodė, kad minėtos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės, kai pastatas buvo nupirktas jo neapžiÅ«rėjus, neįvykdžius įstatymu reglamentuotos nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo procedÅ«ros, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirkėjo elgesys sutarties sudarymo metu neatitiko CK 1.5 straipsnio nuostatų, pagal kurias civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Taip pat teismo teigimu, vertinant pirkėjo sÄ Å¾iningumÄ Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ir sutarties kaina. Ginčo pastato vertė ir pradinė pardavimo kaina – 100 000 Lt, o pardavimo kaina deÅ¡imteriopai mažesnė – 15 100 Lt. Atsakovo BŽŪB „Kalnelis“ atstovų argumentus dėl atlikto parduodamo turto vertinimo teismas atmetė, nurodydamas, kad turto vertinimas buvo atliktas, nepatekus į vertinamo pastato vidų. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad 2009-05-29 atsakovas R.

K. vietiniame laikraÅ¡tyje patalpino skelbimÄ apie ginčo pastato pardavimÄ , kuriame nurodyta kaina – 100 000 Lt ir skelbime atsakovas ginčo pastatÄ Ä¯vardijo, kaip „buvusį alaus barÄ â€œ. Teismo teigimu, Å¡i aplinkybė leidžia spręsti, jog teisi yra ieÅ¡kovė, nurodžiusi, kad JoniÅ¡kyje visi žinojo apie pastato paskirtį (E. G. įmonės alaus baras) ir jo valdytojÄ (UAB „Jogekas“), todėl atsakovų paaiÅ¡kinimai, kad sandorio sudarymo metu jiems nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie trečiųjų asmenų teises į ginčo pastatÄ atmestini.

Be to, prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. 0134/04/00139 ir vieÅ¡ajame registre ginčo sandorio sudarymo metu buvo pakankamai duomenų apie ieÅ¡kovės teises į ginčo pastatÄ : 2004 metais atÅ¡auktos paskelbtos varžytinės, JoniÅ¡kio rajono apylinkės prokuroro 2004-12-22 nutarimu ginčo pastatas buvo areÅ¡tuotas, areÅ¡tas įregistruotas vieÅ¡ajame registre ir galiojo ginčo sandorio sudarymo dienÄ (iki 2009-03-16), turto saugotoju paskirta ieÅ¡kovė. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įstatymo nustatyta tvarka nuginčijo civilinėje teisėje galiojančiÄ sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir įrodė, kad ginčo pastato pirkėjo, atsakovo R.

K. , negalima laikyti sÄ Å¾iningu įgijėju. Teismas konstatavo, kad nustačius pirkėjo nesÄ Å¾iningumo, sudarant ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartį, faktÄ taikytina neribota vindikacija – ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡reikalauti ginčo pastatÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), todėl pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tenkinamas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu iÅ¡vestinį sutarties Å¡alių sudarytÄ dokumentÄ â€“ 2009-03-12 perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 01/2009, o atsakovui R.

K. grÄ Å¾intina už ginčo pastatÄ sumokėta kaina, taikant CK 6.323 straipsnio 1 dalies nuostatas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, neįsitikino ar ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę. IeÅ¡kovė teismui nepateikė leistinų įrodymų apie savo nuosavybės teisę.

Todėl buvo bÅ«tina įsitikinti, kad yra pakankamas pagrindas iÅ¡kelti civilinę bylÄ ir procesinį dokumentÄ pasirašęs asmuo gali bÅ«ti proceso dalyviu.

2. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad bankroto administratorius patikrino duomenis VÄ® Registrų centre ir nustatė, kad ginčo pastato savininkas yra ŽŪB ,,Kalnelis“, jo teisės nebuvo suvaržytos, nes bankroto administratoriui tokie duomenys nebuvo pateikti. Todėl savininkas turėjo teisę elgtis su turtu pagal galiojančias teisės normas. IeÅ¡kovė neturėjo ir neturi nuosavybės teisių į ginčo pastatÄ . Tariamo turto įsigijimo metu 1993 metais galiojusio CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis per tris mėnesius turi bÅ«ti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje ir Å¡ios taisyklės nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. IeÅ¡kovė neatliko sandorio teisinės registracijos, todėl ji neįgijo nuosavybės teisės ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančios reikalavimo teisės.

3. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas R. K. yra nesÄ Å¾iningas turto įgijėjas. Teismo teigimu, nesÄ Å¾iningumÄ parodo sutarties kaina, kuri pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 15 100 Lt, o turto pardavimo skelbime – jau 100 000 Lt. Å i suma nurodyta klaidingai, nes skelbime yra 10 000 Lt kaina. Taip pat teismo nurodyta aplinkybė, kad visi žinojo buvusiÄ pastato paskirtį, dar nereiÅ¡kia, kad pirkėjas žinojo kam ji iÅ¡ tikrųjų priklauso. Apie pastato nuosavybės teisę pirkėjas sprendė pagal pardavėjo pateiktus dokumentus apie turto nuosavybės teisę. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad BŽŪB ,,Klanelis“ pateikė pirkėjui suklastotus VÄ® Registrų centro dokumentus.

4. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės elgesiu valdant jai perduotÄ saugoti turtÄ . IeÅ¡kovė nuo 1993 metų ilgÄ laikÄ neįregistravo Å¡io pastato nuosavybės teise vieÅ¡ajame registre. 2008 m. BŽŪB ,,Kalnelis“ bankroto administratorius paskelbė vieÅ¡as varžytynes dėl ginčo pastato, tačiau ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl Å¡io skelbimo. Tai įrodo, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė turto apsaugos funkcijas. 2009 metais vietinėje spaudoje buvo paskelbtas skelbimas apie ginčo turto pardavimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nereagavo ir į šį skelbimÄ .

Atsakovas BŽŪB ,,Kalnelis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir įvertino tarp atsakovų 2009-03-12 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį bei jos sudarymo aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, kad įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodytas įmonės turto sÄ raÅ¡as.

Todėl bankroto administratorius kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu pateikti duomenis apie BŽŪB ,,Kalnelis“ vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Å io praÅ¡ymo pagrindu administratoriui buvo suteikti duomenys, kad bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklauso ginčo nekilnojamasis turtas. 2009 m. atsiradus vieninteliam ginčo turto pirkėjui, bankroto administratorius pardavė turtÄ remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas neįvertino, kad bÅ«tent faktas, kad bankroto administratoriui netinkamai buvo perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai lėmė situacijÄ , jog administratorius neturėjo faktinės galimybės patekti į ginčo patalpas.

Todėl administratorius įspėjo pirkėjÄ , jog parduodamose patalpose gali bÅ«ti administratoriui nežinomas turtas. Dėl to, atsakovas R. K. , bÅ«damas sÄ Å¾iningas ir apdairus pirkėjas, į ginčo patalpas įėjo su antstoliu.

2. Teismas neteisingai pritaikė ginčo santykiams materialinės teisės normas. 2001 m. įsigaliojęs CK, 1996 m. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 312 numatė pareigas registruoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi įsigaliojus Å¡iems teisės aktams ieÅ¡kovė įgijo pareigÄ ginčo turtÄ registruoti vieÅ¡ajame registre. Atsakovas R. K. ginčo turtÄ Ä¯gijo 2009-03-12, t. y. galiojant naujajam CK. IeÅ¡kovė tuo metu turėjo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ ir tuo pat metu tokiÄ teisę įgijo atsakovas. CK 1.75 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teisės įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Todėl Å¡iuo atveju ginčo turtÄ , kaip pirmasis sandorį įregistravęs asmuo įgijo atsakovas R. K. .

3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog 1964 m. CK 149 straipsnyje nustatyta, jog turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (patikėjimo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė ginčo patalpų perdavimo akto, kuriuo bÅ«tų patvirtintas turto perdavimas ieÅ¡kovei, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė neįgijo nuosavybės teisės į ginčo turtÄ .

4. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas R. K. , įgydamas ginčo turtÄ buvo nesÄ Å¾iningas. Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruota jokia ieÅ¡kovės turtinė teisė į ginčo pastatÄ . Ginčo turto pardavimo kainÄ nustatė kreditoriai, atsižvelgdami į tai, kad ginčo turtas yra nepaklausus ir jo nėra galimybės parduoti už rinkos vertę. Å ios aplinkybės sÄ lygojo turto pardavimo kainÄ , kuri buvo aukÅ¡tesnė už kreditorių nustatytÄ . Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimas buvo priverstinis, teismo teiginys, jog turtÄ Ä¯sigijęs atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.   IeÅ¡kovė V.

D. atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:1. IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis ir dokumentus apie savo nuosavybės teisių įgijimÄ iÅ¡ Å iaulių apskrities archyvo, kurio dokumentai buvo prieinami ir atsakovui BŽŪB ,,Kalnelis“. Bendrovės bankroto administratorius privalėjo bÅ«ti atidesnis ir rÅ«pestingesnis, nustatydamas, kokį turtÄ turi jo administruojama įmonė.

BŽŪB ,,Kalnelis“ darbuotojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad duomenų ir dokumentų apie bankrutuojančios bendrovės nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises buvo ieÅ¡komas Å iaulių apskrities archyve, todėl duomenys apie ieÅ¡kovės 1993-12-21 sudarytÄ sandorį su ta pačia bendrove atsakovui buvo prieinami.

2. IÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė. Nuo 1993-12-21 atsakovas BŽŪB ,,Kalnelis“, pardavęs pastatÄ ieÅ¡kovei, nebuvo ginčo turto savininkas, todėl negalėjo jo parduoti dar kartÄ . 3. 1964 m. CK nenumatė tokių sÄ lygų, kokios įtvirtintos 2000 m. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, t. y. nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui perėjo nuo sutarties sudarymo, o ne nuo priėmimo-perdavimo akto sudarymo. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliaciniai skundai netenkintini. Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo Dėl nuosavybės teisės į ginčo turtÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiÅ¡kia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993-12-07 JoniÅ¡kio apylinkės agrarinės reformos tarnybos patalpose įvykusiame uždarame aukcione V.

D. nusipirko Kalnelio žemės Å«kio bendrovei nuosavybės teise priklausantį pieno supirkimo punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir už jį sumokėjo 373 Lt grynaisiais pinigais bei 7 077 Lt iÅ¡ investicinės sÄ skaitos (t. 1, b. l. 146-147). JoniÅ¡kio rajono privatizavimo tarnyba 1993-12-21 iÅ¡davė ieÅ¡kovei V. D. nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 976, kuriame nurodyta, kad minėtas pieno supirkimo punktas V. D. priklauso privatinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 10). Apeliantai ginčija ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , nurodydami, kad 1993-12-07 ieÅ¡kovės sudarytas sandoris neįsigaliojo, nes jis nebuvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 1993-12-07 sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija, numatė tik gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio privalomÄ jÄ registracijÄ atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio norma numatė, kad turto įgijėjui nuosavybės teisė pagal sutartį atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas 1964 m.

CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v.

UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PÄ® ,,Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; kt.). Taigi, aiÅ¡kindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Kaip minėta, kad 1964 m. CK normos nenumatė, kad ne dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sudarytiems sandoriams, yra privaloma teisinė registracija. Tai reiÅ¡kia, kad 1993-12-07 sandoris, kurio pagrindu ieÅ¡kovė įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pieno supirkimo punktÄ , esantį Draugystės 4, JoniÅ¡kyje, yra galiojantis, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į šį turtÄ (1964 m. CK 149 str. 1 d., 2001 m. CK 4.47 str. 1 p.). Nors byloje nėra pateiktas ginčo patalpų perdavimo aktas, tačiau aplinkybę, kad Å¡ios patalpos ieÅ¡kovei buvo perduotos patvirtina 1996-01-01 ieÅ¡kovės ir E. G. sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė ginčo pastatÄ perdavė naudotis E. G. firmai (vėliau pertvarkytai į UAB „Jogekas“) (vykdomoji byla Nr. 0134/04/00139).

Aplinkybę, kad Kalnelio žemės Å«kio bendrovė pripažino ieÅ¡kovę įgijus nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ , patvirtina tai, kad nei po 1993-12-07 sandorio sudarymo, nei ieÅ¡kovei ginčo pastatÄ panaudos sutarties pagrindu perdavus naudotis E. G. firmai, bendrovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 str. 2 d.). Civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam aktui, automatiÅ¡kai neiÅ¡nyksta.

Todėl atmestini trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad nuo 1994 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimui Nr. 312, Nekilnojamojo turto registro įstatymui bei nuo 2001 m. įsigaliojus naujam CK, ieÅ¡kovė įgijo pareigÄ ginčo turtÄ registruoti vieÅ¡ajame registre. Dėl atsakovo ŽŪB „Kalnelis“ teisės parduoti ginčo turtÄ Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimÄ reglamentuojančio CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį.

Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ (susitartÄ ) kainÄ (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo parduodamÄ daiktÄ perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtÄ nuosavybės teisę į perduodamÄ daiktÄ . Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 str.).

Taigi daikto pardavimas reiÅ¡kia nuosavybės teisių į daiktÄ ir nupirkto daikto realų perdavimÄ . Tik esant Å¡iai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė v.

UAB ,,Tomis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2010). Kaip nustatyta, 2009-03-12 sudarant ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo BŽŪB ,,Kalnelis“ bankroto administratorius pardavė atsakovui R. K. bendrovei nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ , nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ir neturėdamas tam teisės pagal įstatymus. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas BŽŪB „Kalnelis“ įstatymo nustatyta tvarka parduoto pastato pirkėjui R. K. neperdavė, atsakovas pirko pastatÄ , jo neapžiÅ«rėjęs, nes bendrovės bankroto administratorius neturėjo raktų nuo pastato, o atsakovas R.

K. į ginčo pastatÄ pateko tik įregistravęs nuosavybės teises vieÅ¡ajame registre. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad bankroto administratoriui netinkamai buvo perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai lėmė situacijÄ , jog administratorius neturėjo faktinės galimybės patekti į ginčo patalpas ir 2009 m. atsiradus vieninteliam ginčo turto pirkėjui, bankroto administratorius pardavė turtÄ remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2004 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo areÅ¡tuotas ginčo pastatas, turto saugotoja paskirta V.

D. (t. 1, b. l. 13). Ginčo turto areÅ¡tas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre ir galiojo iki 2009-03-16 (t. 1, b. l. 7-8). Taigi BŽŪB ,,Kalnelis“ bankroto administratoriui turėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo turtas yra areÅ¡tuotas baudžiamojoje byloje, todėl administratorius galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io areÅ¡to aplinkybes, bei ieÅ¡kovės, kaip turto saugotojas, teises į šį turtÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009-03-12 ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl pirkėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos paneigimo Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesÄ Å¾iningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.26 str. 2 d.).

SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Pagal CK 4.26 straipsnio 4 dalį nesÄ Å¾iningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktÄ valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomÄ daiktÄ .

Vertinant daikto įgijėjo sÄ Å¾iningumÄ visais atvejais bÅ«tina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusÄ , tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifikÄ , įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties Å¡alių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainÄ , vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laikÄ ir kitas konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v.

Lietuvos Å¡vietimo darbuotojų profesinė sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sÄ Å¾iningu, jeigu jis įgijęs turtÄ daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. V. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. 675-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-549/2007; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo pastatÄ BŽŪB ,,Kalnelis“ atsakovui R.

K. pardavė už 15 100 Lt (t. 1, b. l. 66). Pagal bylos duomenis pradinė pastato pardavimo kaina ir vertė buvo 100 000 Lt (t. 1, b. l. 7-8, 54, 56). Atsakovas R. K. nusipirkęs ginčo pastatÄ 2009-05-29 vietiniame laikraÅ¡tyje paskelbė, kad parduoda pastatÄ už 100 000 Lt (t. 1, b. l. 15). Å i aplinkybė patvirtina, kad atsakovui R. K. buvo žinoma reali perkamų pastatų vidutinė rinkos vertė, t. y. kad jo mokama už perkamus pastatus kaina yra daug mažesnė negu rinkos kaina. Atmestinas apeliaciniame skunde atsakovo nurodytas argumentas, kad Å¡i suma laikraÅ¡tyje nurodyta klaidingai, nes skelbime yra 10 000 Lt kaina.

Šį argumentÄ paneigia byloje esanti 2009-10-01 pradinio įnaÅ¡o sutartis, kurioje nurodyta, jog R. K. įsipareigojo ginčo turtÄ iki 2009-12-30 parduoti G. L. už 70 000 Lt (t. 2, b. l. 5). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas R. K. negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu ginčo pastatų įgijėju dėl to, kad jis įgijo ginčo pastatus daug mažesne negu rinkos kaina. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumui konstatuoti svarbias aplinkybes dėl sutarties sudarymo neapžiÅ«rėjus parduodamo turto bei apie atsakovams galimai žinomas ar turėtas žinoti kitų asmenų teises į ginčo pastatÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo R. K. nesÄ Å¾iningumo, sudarant ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartį, faktÄ turėjo pagrindÄ Å¡iÄ sutartį pripažinus negaliojančia grÄ Å¾inti pastatÄ jo savininkei V. D. , o atsakovui R. K. grÄ Å¾inant už ginčo turtÄ sumokėtÄ kainÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Netenkinant apeliacinių skundų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų (t. 2, b. l. 161) (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo BŽŪB ,,Kalnelis“ (į. k. 157577175) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 210 Lt ieÅ¡kovei V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) advokatės atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė                                                                                                      Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                                                                                            Donatas Å ernas       Â