e9ccd3fe-7208-4cb8-a4e4-6a7eaba65063 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-15-549/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01195-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2.;21.10.3.;21.10.4. (S) Registro objektas ROIK: 21142923461 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARtIS 2022 m. sausio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Ingrida KruÅ¡ienė, sekretoriaujant Erikai GrigiÅ¡ienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. J., jo atstovui advokatui Vaidui BatÅ«rai, institucijos, suraÅ¡iusios nutarimÄ , Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Ričardui Kačinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O.

J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atstovo advokato Vaido BatÅ«ros skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2021-10-06 nutarimo Nr. VDI-ANR­_N-594-2021. Teismas n u s t a t ė: Institucijos 2021-10-06 nutarimu O. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta administracinė nuobauda 240,00 Eur bauda, už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) įmonės direktoriumi, paskelbdamas įmonės darbuotojams O.

J., L. J. dalines prastovas, 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiams (įsak. Nr. 1-14; Nr. 1-15), pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nesilaikė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl praneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau ir ApraÅ¡as), Å¡io įsakymo 5.7 punktÄ , t. y. teikiant privalomus praneÅ¡imus apie darbuotojams, kuriems skelbta dalinė prastova, nepateikė darbuotojų esančių dalinėje prastovoje darbo grafikų 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31 (įsak. Nr. 1-14; Nr. 1-15) paskelbęs įmonės darbuotojams (O. J., L. J., A. V.) prastovas, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai šiuo pagrindu prastovos paskelbimo aplinkybės išnyko pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimui Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (pakeitimas 2021-06-28 LRV Nutarimas Nr. 506), tuo buvo pažeistos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2021-07-01 neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos.

Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, O. J. atstovas advokatas Vaidas BatÅ«ra praÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Skunde nurodoma, kad O. J., L. J. yra administracijos darbuotojai, kurių darbo laiko norma nustatyta darbo sutartyje (DK 97 straipsnio 1 dalis). Tokių asmenų darbui nėra pareigos sudalyti darbo grafikÄ . Darbo kodekse numatyta pareiga sudalyti darbo grafikÄ ir jį iÅ¡ anksto paskelbti tik darbuotojams dirbantiems pagal suminę laiko apskaitÄ arba pamaininį darbÄ .

Dėl COVID-19 UAB „(duomenys neskelbtini)” susidarė prastovos, kiekvienÄ savaitę keitėsi situacija, todėl iÅ¡ anksto nebuvo galimybės sudaryti darbo grafikus, nustatyti darbo dienos pradžiÄ ir pabaigÄ . Administracijos darbuotojams dėl prastovos sutrumpėjus darbo valandų skaičiui per savaitę, buvo dirbama pagal individualų poreikį nesudarant grafiko (kuriame fiksuojama darbo laiko pradžia ir pabaiga), tačiau pagal faktÄ vedant darbo laiko apskaitÄ Å¾iniaraščiuose nevirÅ¡ijant sutrumpintos darbo laiko normos (individualus darbo laiko rėžimas).

Apie susidariusiÄ prastovÄ ir taikomÄ darbo normos ir apskaitos režimÄ buvo informuota Valstybinė darbo inspekcija. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalis nesuteikia įgaliojimų Vyriausiajam darbo inspektoriui, nustatyti naujÄ teisinį reguliavimÄ ir nustatyti naujus papildomus reikalavimus, kurių nėra Darbo kodekse, t. y. įpareigoti pateikti darbo grafikus, kai jie nesudaromi. Nagrinėjamu atveju grafikų nepateikimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, veika tiesiogiai Darbo įstatymu neuždrausta, todėl negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už darbo grafiko nepateikimÄ Valstybinei darbo inspekcijai kai Darbo kodeksas tokios pareigos nenustato.

Taip pat Darbo kodekso 96 straipsnio 2 dalis nenustato atsakomybės už Darbo įstatymus įgyvendinančių teisės aktų pažeidimÄ . Pažymima, kad paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės 2021 m. birželio 28 d., LRV Nutarimu Nr. 506 nebuvo panaikinta, todėl neiÅ¡nyko priežastis, nulėmusi prastovÄ . Administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kuriuo 2021 m. birželio 28 d. LRV nutarimo Nr. 506 punktu vadovaujamasi, todėl buvo apribota O.

J. galimybė apsiginti, teikti paaiÅ¡kinimus, atsakomybė pritaikyta už veikÄ , kuri neuždrausta įstatymu. Å iuo atveju atsakomybė pritaikyta už prastovos paskelbimÄ , nors Vyriausybės nutarimas to daryti nedraudžia. Darbo kodeksas nedraudžia skelbti darbuotojams prastovÄ , kai tam susiklosto objektyvios priežastys, todėl O. J. neatliko Darbo įstatymu uždraustos veikos. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Darbo įstatymai tiesiogiai nenustato darbdavių pareigos Valstybinei darbo inspekcijai teikti darbo grafikus, tokiÄ teisę pats sau nusistatė Vyriausiasis darbo inspektorius, todėl toks jo naujai nustatytas formalių reikalavimų neįvykdymas laiku ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti prilygintas Darbo įstatymų pažeidimui.

Institucija atsakomybę siekia pritaikyti ne už įstatymų pažeidimÄ , bet už besikeičiantį įstatymus įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ , nors Administracinių nusižengimų kodeksas atsakomybės už Darbo įstatymus įgyvendinančių teisės aktų pažeidimÄ nenustato. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad O. J. įstatymo reikalavimų nepažeidė, darbo grafikų neprivalėjo sudaryti, prastova paskelbta dėl objektyvios priežasties – COV1D 19 ir valstybės paskelbtos ekstremalios situacijos, tokie veiksmai nelaikytini Darbo įstatymų pažeidimu, todėl nėra pažeidimo sudėties.

Manoma, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos nagrinėjimo medžiagos taip ir liko neaiÅ¡ku, kokių duomenų ir įrodymų pagrindu buvo nustatyta, kad O. J. padarė administracinį nusižengimÄ . Atsiliepimu į skundÄ Institucija praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad administracijos darbuotojams, kurių darbo laiko norma nustatyta darbo sutartyje (DK 97 straipsnio 1 dalis), nėra pareigos sudaryti darbo grafikų.

Taip pat dėl COVID-19 esant kintančiai situacijai nebuvo galima sudaryti darbo grafikus, nustatyti darbo dienos pradžiÄ ir pabaigÄ , buvo dirbama pagal individualų poreikį nesudarant grafiko, kad DK 47 straipsnio 1 dalis nesuteikia įgaliojimų Vyriausiajam darbo inspektoriui nustatyti papildomus reikalavimus, įpareigoti pateikti darbo grafikus, kai jie nesudaromi. Nurodoma, kad darbdaviui skelbiant darbuotojams prastovas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ darbdavys privalo atlikti privalomus veiksmus. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad paskelbus prastovÄ DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju: ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekcijÄ apie prastovos paskelbimÄ darbuotojui.

Ä®statymo leidėjas numatė darbdaviui imperatyviÄ prievolę pateikti reikalaujamÄ informacijÄ ir duomenis kontroliuojančiai institucijai, su jos numatyta ir patvirtinta tvarka poįstatyminiame teisės akte, t. y. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymas Nr. EV-92 (2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl praneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. PraneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) reglamentuoja tvarkÄ , kuria vadovaujantis darbdavys turi praneÅ¡ti VDI informacijÄ dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos arba dalinės prastovos, DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.

Å io ApraÅ¡o 5 punkte nurodo, kad teikiamame praneÅ¡ime dėl grupei darbuotojų paskelbtos prastovos nurodoma: (5.7 p.) pridedamas įsakymas ar kitas vietinis norminis teisės aktas dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) ir darbo grafikas kai skelbiama dalinė prastova. ApraÅ¡o 2 punkto (ApraÅ¡o naudojamos sÄ vokos) 2.2 punkte nurodyta, kad Darbo grafikas – tai paskelbtos dalinės prastovos laikotarpiu darbuotojo darbo ir dalinės prastovos laikas, nurodant paliekamų dirbti valandų skaičių, darbo pradžiÄ ir pabaigÄ bei dalinės prastovos laikÄ , jeigu dalinė prastova skelbiama sumažinant darbo valandų skaičių per dienÄ (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis), arba nurodant, kuriomis dienomis bus dirbama bei prastovos dienas, kai dalinė prastova paskelbta sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis).

VDI vertinimu Pareiškėjas neteisingai interpretavo DK nuostatas ir neatliko jam numatytos įstatymo prievolės. Darbdavio įsakymuose dėl prastovų pratęsimo 2021-07-01 Nr. 1-14, 2021-08-01 Nr. 1-15, nurodant prastovos paskelbimo priežastis, nurodytas pagrindas – Vyriausybės nutarimas dėl ekstremalios situacijos ir karantino šalyje. Teiktame 2021-08-20 VDI paaiškinime, Pareiškėjas nurodė, kad nuo COVID-19 epidemijos išplitimo pradžios, įmonė patyrė daug finansinių sunkumų, sumažėjo užsienyje užsakymų, projektų, komandiruočių.

Personale dirbantiems trims darbuotojams sumažėjus krÅ«viui, pardavimų vadybininkas iÅ¡leistas į prastovas, direktorius ir personalo vadovė į dalines prastovas, įmonėje dirba 25 darbuotojai, iÅ¡ kurių 4 darbuotojai buvo naujai priimti. Tačiau DK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovÄ , kai:

1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu bÅ«du, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiÅ«lyto darbo. VDI vertinimu, priimant NutarimÄ , buvo tinkamai įvertintas ginčijamas darbdavio prastovų paskelbimas darbuotojams DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nustatytas prastovų paskelbimo Å¡iuo pagrindu pažeidimas.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl prastovos paskelbimo yra nepagrįsti, nes Å¡i DK norma negali bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama PareiÅ¡kėjui naudinga linkme, kadangi pats prastovų paskelbimas turi atitikti DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte iÅ¡dėstytÄ turinį ir prastovų paskelbimo priežastys (pagrindas) negali bÅ«ti sutapatinamos su pasekmėmis, atsiradusiomis dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Prastovų paskelbimas pagal šį pagrindÄ privalo bÅ«ti siejamas tik su Lietuvos Vyriausybės paskelbta ekstremalia situacija ir (ar) karantinu draudžiančiu darbdavio veiklÄ , o ne, kaip teigia PareiÅ¡kėjas, su užsakymų, projektų sustabdymu ar atÅ¡aukimu, kuriems turėjo įtakos COVID-19 pandemija.

Å iuo atveju, DK nuostatos ir nustatyti apribojimai ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu taikomi Lietuvoje, neribojo PareiÅ¡kėjo kaip darbdavio veiklos nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, nei užsienio Å¡alyse, todėl valstybė negalėjo ir negali prisiimti atsakomybės dėl Å«kio subjektų veiklos efektyvumo ar ribojimų ja verstis taikymo. IÅ¡ DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinio matyti, kad įstatymų leidėjas tokios prastovos skelbimÄ sieja su darbo organizavimo ypatumais, t. y. kai nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu bÅ«du arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiÅ«lyto darbo.

Å iuo pagrindu skelbiant darbuotojams prastovÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tik tai, ar pagal darbuotojo atliekamų funkcijų pobÅ«dį darbuotojui yra galimybė dirbti nuotoliniu bÅ«du, bet ir aplinkybės, ar faktiÅ¡kai yra galimybė suteikti darbuotojams darbÄ . Å ios nuostatos kontekste, vertinant, ar darbdavys gali suteikti darbuotojams darbÄ , tokių aplinkybių priežastis privalo bÅ«ti susijusi su susiklosčiusia nepalankia situacija, t. y., paskelbta ekstremalia situacija ir (ar) karantinu. Ji nėra sietina su tokiomis priežastimis (aplinkybėmis), kaip užsakovų užsakymų sustabdymas, atÅ¡aukimas ar finansinės padėties pablogėjimas.

Tai, kad dėl LR Vyriausybės nutarimo pakeitimo Covid-19 neiÅ¡nyko ir pavojus visuomenei nesumažėjo, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, tokiu atveju, prastova turėtų bÅ«ti skelbiama DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. BÅ«tent prastovos paskelbimui Å¡iuo pagrindu bÅ«dinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ , o darbuotojas bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų.

Prastova yra laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos Å¡alies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų). Prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trÅ«ksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties Å¡alių kaltės. Taigi, užsakymų, projektų nutraukimas ir bendrovės projektų sumažėjimas (kaip teigė PareiÅ¡kėjas tyrimo metu) yra COVID-19 pandemijos pasekmė, kuriÄ Ä¯statymų leidėjas kaip priežastį (ar pagrindÄ ) skelbti prastovas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra numatęs. Nuo 2021-07-01 netekus galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-06 nutarimui Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, skunde ginčijamu prastovų paskelbimo laikotarpiu, Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021-06-28 Nr. 506 su pakeitimais).

Å iame nutarime yra numatyti tik kai kurie ir Å«kinės veiklos apribojimai (3.1 p.; 3.2 p.). Vertinant teisinį reglamentavimÄ , įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai Å«kinei veiklai nebuvo taikomi jokie privalomi veiklos apribojimai ar suvaržymai (pvz., kaip veiklos draudimai ar darbuotojų funkcijų atlikimo ribojimai, Å¡alies sienų kirtimas ir pan.). Todėl PareiÅ¡kėjo skunde ginčijamų prastovų siejimas su Lietuvoje paskelbta ekstremalia situacija neturi teisinio pagrindo. Kaip minėta aukščiau, jeigu dėl užsakymų trÅ«kumo ar sumažėjimo darbdavys negali suteikti darbo darbuotojams, jis turėjo skelbti prastovÄ pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Darbo apimčių sumažėjimas dėl užsakymų sumažėjimo ir trÅ«kumo priskirtini bendrovės Å«kinei-gamybinei rizikai, kuriÄ gali iÅ¡Å¡aukti ir kitokios priežastys, kaip ekonominė krizė, užsakovų nemokumas ir pan. VDI vertinimu, 2021-10-06 priimtas nutarimas Nr.VDI-ANR_N-594-2021 yra pagrįstas ir teisėtas. Darbdavys skelbdamas darbuotojams prastovas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pažeidė Å¡io straipsnio nuostatas, tai pat nesilaikė Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimo.

Tokiais savo veiksmais, neveikimu padarė administracinį nusižengimÄ , kurio administracinė atsakomybė numatyta ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jų veikla – konsultavimas finansavimo ir įdarbinimo užsienyje klausimais. Nesutinka, kad pažeidė Darbo kodeksÄ . Nubaustas už tai, kad liepos 1 d. nebuvo sudaryti darbo grafikai, nors to Darbo kodeksas nereikalauja.

Teikė praÅ¡ymus Užimtumo tarnybai dėl iÅ¡mokos, nes dar buvo likę du mėnesiai, bet gavo praneÅ¡imÄ , kad reikalingas darbo grafikas. Pagal darbo specifikÄ tokio grafiko negalėjo sudaryti. Jis pats, kaip direktorius, sprendžia ar toks grafikas ofiso darbuotojams – vadybininkui, personalo vadovei ir jam pačiam – direktoriui – yra reikalingas. Kadangi buvo karantino dėl Covid laikotarpis ir Vyriausybė skatino vengti kontakto, todėl dirbo taip, kad tokių kontaktų iÅ¡vengtų ir nesupranta, kokius grafikus turėjo sudaryti.

Ofise dirbdavo tik pagal poreikį, esant klientų praÅ¡ymui. VisiÅ¡kai dirbti nuotoliniu bÅ«du negalėjo, nes ten buvo bÅ«tini dokumentai, orgtechnika. Darbuotojams buvo paskelbtos dalinės prastovos. Darbo apimtys užsakymų sumažėjo, tai taip pat turėjo įtakos dalinių prastovų skelbimui. Užimtumo tarnybÄ apie tai informuodavo, tačiau kokie dokumentai buvo teikiami, nežino, nes juos teikė buhalterė. Užimtumo tarnyba nuolat keitė formas, bet visad praneÅ¡davo, kai neteisingÄ formÄ reikėdavo pakeisti.

Darbo inspekcijÄ taip pat informavo apie prastovas, bet iÅ¡ karto buvo pareikalauta grafiko ir nubausti. Apie grafikų bÅ«tinumÄ niekas nepranešė, jei bÅ«tų žinoję, bÅ«tų formaliai sudarę tokį grafikÄ , bet dėl to bÅ«tų pažeidę kitus įstatymus. Grafiko negali nustatyti, nes dirba pagal poreikį, lanksčiai. Nesupranta, koks grafikas turėjo bÅ«ti, net jį nustačius, negalėtų laikytis. Nors sekė reikalavimų pakeitimus, tačiau jie taip dažnai keitėsi, kad nebesusigaudė, kokie yra galiojantys.

IÅ¡ anksto nebuvo nustatytas joks terminas, nuo kada tas grafikas turi bÅ«ti sudarytas. Kreipėsi į Darbo inspekcijÄ , klausė ar gali pasitaisyti, tačiau gavo baudÄ . Suprato, kad gali vadovautis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes Vyriausybė buvo nustačiusi karantino reikalavimus. Buvo apribotas kontaktinis darbas, mažinant kontaktus, todėl kiek galėjo dirbo nuotoliniu bÅ«du. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarkÄ nedirbo, nes nespėjo sekti informacijos, tvarkos, reikalavimai nuolat keitėsi, tačiau terminas pasitaisyti nebuvo suteiktas.

Nors sekė informacijÄ , tačiau dėl informacijos ir pakeitimų gausos laiku su DK 47 straipsnio 3 dalimi nesusipažino. Jam svarbiau buvo iÅ¡saugoti verslÄ . Anksčiau jokių praneÅ¡imų nereikėjo, iki liepos 1 d. informuodavo tik Užimtumo tarnybÄ , jokių pažeidimų nebuvo. Jokių praneÅ¡imų Užimtumo tarnyba apie pasikeisiantį teisinį reguliavimÄ iÅ¡ anksto nepateikė. ViskÄ privalėjo sekti patys. Jeigu nebÅ«tų paskelbto karantino ir nustatyta vengti kontaktinio darbo, veikla bÅ«tų vykusi įprastai.

Nesupranta už kÄ buvo nubaustas. Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad apie teisinį reguliavimÄ â€“ bÅ«tent gegužės 8 d. ApraÅ¡Ä , buvo skelbiama vieÅ¡ai – teisės aktų registre, VDI tinklalapyje, kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Viskas prieinama vieÅ¡ai. Be to, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, vieÅ¡ai buvo paskelbta, kad bus tikrinamos įmonės, paskelbusios prastovas ar dalines prastovas – ar jos teisėtai skelbė prastovas. Klaipėdos regione buvo užfiksuoti 8 atvejai.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi iÅ¡aiÅ¡kinimo jau po įvykio. Vyriausybės 2021-06-28 nutarimu Nr. 506 nuo 2021-07-01 galiojo iÅ¡lygos tik kai kuriems verslo subjektams, jos nurodytos 3.1 punkte, tai daugiau su pramogomis susijusi veikla. Nutarimu nebuvo ribojama tokia veikla, kuriÄ vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė galėjo dirbti. Ribojimų pobÅ«dį nustatė Sveikatos ministras. Skelbimas, kad bus tikrinamos įmonės buvo prevencinė priemonė – kad darbdaviai susipažintų su teisės aktų reikalavimais ir pasitikrintų, ar teisingai skelbė prastovas.

Teismas k o n s t a t u o j a : skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis).

Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje bÅ«tina nustatyti vienÄ esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

ANK 96 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimÄ . Å i teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kilti bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė darbo įstatymÄ ar darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančius norminius teisės aktus. O. J. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nubaustas ir už tai, kad nesilaikė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl praneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 5.7 punktÄ , t. y. teikiant privalomus praneÅ¡imus apie darbuotojams, kuriems skelbta dalinė prastova, nepateikė darbuotojų esančių dalinėje prastovoje darbo grafikų 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais.

Skunde teigiama, kad atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį negali bÅ«ti taikoma už Lietuvos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymo „Dėl praneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” pažeidimÄ , nes tai yra įstatymÄ Ä¯gyvendinantis teisės aktas, bet ne Darbo įstatymas, ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminis teisės aktas. Kaip minėta, aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl pagal jÄ kvalifikuojant asmens pažeidimÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti ne tik pačiÄ blanketinę teisės normÄ , bet ir konkrečiÄ teisės normÄ (konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį, dalį ar punktÄ ), kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi bÅ«ti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

DK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡is kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos SÄ jungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. Taigi, darbo santykių reglamentuoja ne tik Darbo kodeksas, bet ir kiti teisės aktai.

Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, O. J. pripažintas nesilaikęs DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 1 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. tiek protokole, tiek nutarime nurodomi konkretÅ«s Darbo kodekso straipsniai, kuriuos pažeidė pareiÅ¡kėjas. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas nubaustas ne už poįstatyminių aktų, o už darbo įstatymo (Darbo kodekso) pažeidimÄ . Poįstatyminiai aktai konkretizuoja įstatymus, nustato jų taikymo taisykles. Taigi, ir Å¡iuo atveju protokole ir nutarime nurodyti poįstatyminiai aktai tik padeda atskleisti, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeisti Darbo kodekso reikalavimai, tuo pačiu padeda kaltinamam asmeniui geriau suprasti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis.

Kita vertus, DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad paskelbus prastovÄ DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekcijÄ apie prastovos paskelbimÄ darbuotojui. Taigi, pagal Å¡iÄ Darbo kodekso nuostatÄ , bÅ«tent Valstybinė darbo inspekcija reglamentuoja kokia tvarka turi bÅ«ti informuojama Valstybinė darbo inspekcija apie prastovos paskelbimÄ , kÄ ir nustato Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymas Nr. EV-92 (jo 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl praneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (1 punktas).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021-07-01 įsakymu Nr. 1-14, nuo 2021-07-01 iki 2021-07-31 paskelbė įmonės darbuotojams O. J. ir L. J. dalines prastovas, sutrumpinant darbo valandas (b. l. 21). 2021-08-01 įsakymu Nr. 1-15, dalinė prastova minėtiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pratęsta nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 (b. l. 22). Savo 2021-08-20 rašytiniame paaiškinime O. J. nurodė, kad dalines prastovas direktoriui O.

J. ir personalo vadovei L. J. bei prastovÄ vadybininkui A. V. paskelbė, nes dėl karantino ženklai sumažėjo darbo krÅ«vis bei patyrė finansinių sunkumų. Darbo grafiko nepateikė, nes darbo krÅ«vis nuolat kinta, todėl darbo grafikÄ sudaro kas savaitę (b. l. 20). PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafikai už laikotarpius 2021-08-01 – 08 d., 2021-08-09 – 15 d., 2021-08-16 – 18 d., 2021-07-01 – 04 d., 2021-07-05 – 11 d., 2021-07-12 – 18 d., 2021-07-19 – 25 d., 2021-07-26 – 31 d., (b. l. 24-26, 28-32), o prastovos ir dalinės prastovos faktÄ â€“ ir mėnesinio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 23, 27).

DK 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2020-06-12) nustatyti du skirtingi prastovos pagrindai: darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovÄ , kai:

1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu bÅ«du, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiÅ«lyto darbo. DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiÅ¡kiai nustatytos prastovos paskelbimo priežastys: pirma, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ , ir, antra, darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu bÅ«du, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiÅ«lyto darbo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021-07-01 įsakymo Nr. 1-14 ir 2021-08-01 įsakymo Nr. 1-15 priėmimo ir prastovos metu (2021-08-10 – 2021-08-11) Lietuvos Respublikoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (Nauja redakcija nuo 2021-07-01), kuriuo šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226, kuriuo šalyje buvo paskelbtas karantinas bei galiojo daugiau apribojimų ir draudimų, 2021-07-01 neteko galios.

Ä®sakymo priėmimo metu bei dalinės prastovos metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 redakcijos (redakcija nuo 2021-07-01 iki 2021-08-16), 3 punkto 3.1.1–3.1.2 papunkčiuose nustatytos kitokio pobÅ«džio Å«kinės veiklos, nei ta, kuriÄ vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (konsultavimas finansavimo ir įdarbinimo užsienyje klausimais) apribojimo priemonės. Tuo tarpu nutarimo 3.1.3 papunktyje pasakyta, kad kita Å«kinė veikla, nenurodyta Å¡io nutarimo 3.1.1–3.1.2 papunkčiuose, vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimui „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226, 2021-07-01 netekus galios ir likus Å¡alyje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė veikla turėjo bÅ«ti vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus bendruosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 papunktis 3.1.3), t. y. bendrovė Å«kinę veiklÄ galėjo vykdyti be apribojimų.

Lietuvos Respublikoje negaliojo ir kiti apribojimai, dėl kurių ji nebūtų galėjusi vykdyti veiklos. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija neribojo bendrovės veiklos ir situacija, kad bendrovė negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, nebuvo susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos, o galėjo būti buvusio karantino pasekmė.

O. J. pripažino, kad pasaulyje paskelbtų ribojimų dėl Covid-19 epidemijos įmonė patyrė finansinių sunkumų, žymiai sumažėjo užsakymų, pasiraÅ¡ytos sutartys buvo nutraukiamos. Dėl to tiek kitų darbuotojų, tiek personalo skyriaus darbo krÅ«vis ženkliai sumažėjo, todėl direktoriui O. J. ir personalo vadovei L. J. paskelbė dalines prastovas, o vadybininkui A. V. – prastovÄ . Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė veikla jautė buvusio karantino pasekmes, tačiau to priežastis tik iÅ¡ dalies buvo Å¡alyje esanti ekstremali situacija.

Jeigu dėl darbo apimčių sumažėjimo darbdavys negali suteikti darbo darbuotojams, jis turėtų skelbti prastovÄ pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bet ne pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi pagal pastarÄ jį punktÄ priežastis, dėl kurios darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo, privalo bÅ«ti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino. Be to, DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad paskelbus prastovÄ DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekcijÄ apie prastovos paskelbimÄ darbuotojui.

Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymo Nr. EV-92 (jo 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl praneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktÄ , darbdaviai skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovÄ arba dalinę prastovÄ DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo paskelbimo turi praneÅ¡ti Valstybinei darbo inspekcijai apie Å¡ios prastovos paskelbimÄ , užpildant vienÄ iÅ¡ VDI interneto svetainėje patalpintų formų.

VDI interneto svetainėje patalpinta praneÅ¡imo dėl darbuotojui paskelbtos prastovos forma, kuri pildoma praneÅ¡ant apie paskelbtÄ prastovÄ konkrečiam darbuotojui ir praneÅ¡imo dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos forma. Be to, 5.7 punktas nurodo, kad prie praneÅ¡imo dėl grupei darbuotojų paskelbtos prastovos pridedamas įsakymas ar kitas vietinis norminis teisės aktas dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) ir darbo grafikas kai skelbiama dalinė prastova.

Taigi, ApraÅ¡o 5.7 punktas imperatyviai įpareigoja darbdavį, skelbiant dalinę prastovÄ , ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo paskelbimo, ne tik užpildyti VDI praneÅ¡imÄ apie Å¡ios prastovos paskelbimÄ , bet ir pateikti įsakymÄ ar kitÄ vietinį norminį teisės aktÄ dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) bei darbo grafikÄ kai skelbiama dalinė prastova. Byloje nėra ginčo, kad O. J., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir 2021-07-01 įsakymu Nr. 1-14, bei 2021-08-01 įsakymu Nr. 1-15 paskelbdamas dalines prastovas O.

J. ir L. J. DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesudarė darbo grafikų, nes, pasak jo, darbo krÅ«vis nuolat kito, todėl dirbo pagal poreikį, lanksčiai, darbo grafikus sudarydami kas savaitę. Taigi, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskelbus darbuotojams dalinę prastovÄ DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bendrovėje nebuvo sudarytas darbo grafikas bei jis nepateiktas VDI, kas patvirtina, jog buvo nesilaikyta „PraneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o“ 5.7 punkte nustatyto reikalavimo.

Ä®vertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad O. J., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021-07-01 įsakymu Nr. 1-14 ir 2021-08-01 įsakymu Nr. 1-15 paskelbdamas prastovÄ , pažeidė DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o nepateikdamas darbuotojų esančių dalinėje prastovoje darbo grafikų 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, nesilaikė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija), patvirtintų „PraneÅ¡imų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraÅ¡o“ 5.7 punkto reikalavimų.

Todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas padaręs ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . O. J. už jo padarytÄ nusižengimÄ paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl ji gali bÅ«ti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali bÅ«ti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). O. J. teisus, kad dėl COVID-19 pandemijos paskelbtos ekstremalios situacijos, teisės aktai, kuriais buvo taikomi ribojimai, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinkÄ nuo COVID-19 ligos įvežimo ir iÅ¡plitimo, taip pat iÅ¡vengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrÅ«kio Å¡alies teritorijoje, nuolat buvo keičiami.

Pažymėtina, kad nuo 2021-07-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ redakcija, kuria buvo pakeistos Å«kinės veiklos apribojimo priemonės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebebuvo ribojama, buvo priimta tik 2021-06-28. Joks pereinamasis laikotarpis nebuvo nustatytas. Todėl sutiktina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo laiku nesusipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu bei perorganizuoti bendrovės veiklos. Ypač, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl apskritai galėjo klaidingai traktuoti pasikeitimus bei suprasti, jog dėl jų turi keisti paskelbtos prastovos pagrindÄ .

Nors pareiškėjas nepripažino savo kaltės, tačiau paaiškino nusižengimo aplinkybes, pripažino, kad neteisingai suprato teisės aktų nuostatas. Be to, jokių pasekmių dėl padaryto nusižengimo nekilo, pareiškėjas anksčiau už darbo įstatymų pažeidimus nebaustas, o dėl ekstremalios situacijos paskelbti ribojimai neginčitinai turėjo neigiamos įtakos bendrovės ekonominiai veiklai bei finansinei padėčiai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas dirba, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nėra.

Ir nors aptartos aplinkybė neeliminuoja pareiÅ¡kėjo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau Å¡ios aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai nebuvo piktybiÅ¡ki, jis neturėjo tikslo gauti materialinės naudos, todėl, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei suÅ¡velninti Institucijos nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos tikslas nėra vien tik nubausti administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį.

Dėl Å¡ių aplinkybių Institucijos nutarimas keičiamas, ir O. J., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ paskirta 240,00 Eur bauda keistina į įspėjimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patraukto O. J. atstovas advokato Vaido BatÅ«ros skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-06 nutarimÄ Nr. VDI-ANR_N-594-2021, ir O.

J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti įspėjimÄ . KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Ingrida Krušienė