e9cc67f4-8cf0-45c2-a561-a1fc4c507e09 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-327/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56700-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.4.; 1.2.18.1.1.; 1.2.23.1.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, Sekretoriaujant Gitai Rimdžiūtei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam M.

L., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. L. ape­lia­cinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuos­pren­džio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, nu­ma­tytus Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalyje, ir bau­džiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas: pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 31 d.) – laisvės atė­mi­mu 2 metams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. lapkričio 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 60 parų areÅ¡tu.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas M. L. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. 1 para, taip pat sulaikymo laikotarpis, aptartas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendyje bei laikotarpis, jam atliekant bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį. Civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ M. L. 100 Eur nukentėjusiosios G. P. naudai, 90 Eur nukentėjusiosios N. Ž.-S. naudai. M. L. asmens kratos metu rasti ir paimti 90 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nu­kreipti civilinių ieÅ¡kinių atlyginimui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. L. nuteistas už tai, kad įgijo, laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus bei netei­sė­tai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip reali­zuo­ti, o bÅ«tent: 1.1. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrÄ 100 eurų banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos bÅ«du, kurį neteisėtai laikė iki 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. spalio 31 d. apie 15.45 val. tyčia realizavo šį netikrÄ pinigÄ prie (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas Å¡iuo žinomai netikru 100 eurų banknotu kaip tikrais pinigais su G.

P. už perkamas dvi žvakes, bendros 10 eurų vertės, o iÅ¡ G. P. gavo 90 eurų grÄ Å¾Ä , tokiu bÅ«du įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 213 straipsnio 1 dalyje. 1.2. Be to, M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrÄ 100 eurų bank­notÄ Nr. (duomenys neskelbtini), plokÅ¡tės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos bÅ«du, kurį neteisėtai laikė iki 2017 m. lapkričio 1 d. ir 2017 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. tyčia realizavo šį netikrÄ pinigÄ prie (duomenys neskelbtini), atsis­kai­ty­damas Å¡iuo žinomai netikru 100 eurų banknotu kaip tikrais pinigais su N. Ž.

– S. už perkamas dvi gėlių puokÅ¡tes, bendros 10 eurų vertės, o iÅ¡ N. Ž.-S. gavo 90 eurų grÄ Å¾Ä , tokiu bÅ«du įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 213 straipsnio 1 dalyje. 1.3. Be to, M. L. 2016 m. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iÅ¡ nenus­tatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagÄ â€“ vienÄ rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,091 g, Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir iki 2017 m. gruodžio 12 d. 16.30 val. neteisėtai jÄ laikė savo gyvenamojoje vietoje, iki policijos pareigÅ«nai atliekamos kratos metu rado ir paėmė šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jÄ parduoti ar kitaip realizuoti, t. y. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje 2.

Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltina­mo­jo M. L. veikose, visiÅ¡kai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nu­si­kals­tamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų mo­ty­vus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių ap­lin­ky­bių nebuvimÄ .

Bausmė skirta, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Teismas taip pat nustatė, jog nukentėjusiosios patyrė turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kal­ti­na­mojo M. L. veiksmų, jo nusikalstamos veikos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį tie­sio­giniu prie­Å¾astiniu ryÅ¡iu susijusi su nukentėjusiųjų G. P. ir N. Ž.-S. patirtomis turtinėmis žalomis, nes kaltinamajam perkant prekes ir pateikiant pa­dirb­tus pinigus, nukentėjusiosios atidavė kaltinamajam grÄ Å¾Ä tikrais pinigais.

Todėl nukentėjusiųjų ci­viliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkinti.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio l dalyje bei atmesti civilinius ieÅ¡kinius, o dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Jei teismas ma­ny­tų, kad M. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 213 straipsnio l dalyje dėl netikrų pinigų realizavimo G. P. atžvilgiu, praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 213 straipsnio 3 dalį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio l dalies dėl netikrų pinigų realizavimo žalos N. Ž.-S. atžvilgiu, iÅ¡teisinti. 3.1.

Skunde pažymėta, kad parodė, jog buvo pardavęs automobilio detales. Tarp gautų pinigų ga­lėję bÅ«ti netikrų. Detales pardavė au­­to­mobilių turgavietėje, (duomenys neskelbtini), kur vaizdas fiksuojamas vaizdo kameromis, tačiau Å¡ių aplinkybių ikiteisminio ty­ri­mo įstaiga netikrino, asmens vardu A. neieÅ¡kojo, M. L. nebuvo užduodami klau­simai susiję su jo pa­ro­dymais, neat­likta parodymų patikrinimas, netikrinti vaizdo fik­sa­toriai ir kt. 2018 m. va­sario 26 d. ap­klausos metu M.

L. paaiÅ¡kino, kad O. gimimo datÄ , kad jis gy­veno (duomenys neskelbtini) rajone, žino tik iÅ¡ O. žodžių. NeaiÅ¡­ku, kokie duomenys leido teis­mui padaryti iÅ¡vadas, kad Å¡ie M. L. pa­ro­dymai yra siekis iÅ¡vengti atsa­ko­my­bės. Nepaneigta M. L. versija, kad žvakes pir­ko kartu su O.. M. L. parodymus, kad jis buvo ne vienas, pa­tvirtino liudytoja E. P.. M. L. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtÄ dienÄ nebuvo (duomenys neskelbtini), Å¡i versija tirta nebuvo. Teisme M. L. patvirtino, kad tÄ dienÄ buvo (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruo­džio 12 d.

M. L. namuose buvo daryta krata, jis buvo apklausiamas, buvo paimtas jo telefonas. Nebuvo tikrinta, kur M. L. buvo 2017 m. sausio 1 d. 3.2. Skunde taip pat pažymėta, kad teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, jog socialiniuose tinkluose nukentėjusioji G. P. buvo iÅ¡platinusi praneÅ¡imÄ , jog asmuo su „Audi A5“ au­to­mobiliu sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė netikrais pinigais. Å iÄ versijÄ teisme patvirtino ir nuken­tė­ju­sioji, kuri patvirtino, kad socialiniuose tinkluose www.face­book.com jos drauguose yra ir nukentėjusioji N. Ž.-S. Teismas Å¡ių pa­ro­dymų nevertino, nors jie yra svar­bÅ«s pripažįstant, kad M.

L. nėra kaltas dėl jam inkriminuojamų veikų, kad vie­na iÅ¡ nukentėjusiųjų sÄ Å¾iningai klysta, nurodydama, kad M. L. pirko pas jÄ Å¾va­kes (duomenys neskelbtini) kapinėse, o kita sÄ Å¾iningai klysta, manydama, kad M. L. sako netiesÄ ar kad jis žinojo, jog atsiskaito žinomai netikrais pinigais. 3.3. Nukentėjusiųjų parodymai prieÅ¡taringi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikrų aplinkybių, neatliko parodymų atpažinimo. Esminiai prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti ir teisme, nenustatinėti kiti asmenys, galintys padėti nustatyti tiesÄ .

Teismas at­si­sakė tenkinti M. L. praÅ¡ymÄ ir neiÅ¡kvietė apklausai tyrimÄ atlikusių pa­rei­gÅ«­nų, tad neaiÅ¡ku, dėl ko neiÅ¡samiai atliktas ikiteisminis tyrimas, netikrintos M. L. versijos ir kt. Nei vienas apklaustas liudytojas ar surinkti teisme įrodymai nepatvirtina nu­teistojo kaltės dėl nu­sikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio l dalyje, nepaÅ¡alinti prieÅ¡­ta­ra­vimai ir nuosprendis motyvuojamas abejonėmis, prieÅ¡­ta­ravi­mais ir neaptartos svarbios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. Tokiu bÅ«du pažeista M.

L. teisė į tei­singÄ procesÄ , teisingÄ nuosprendį. 3.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismo nuosprendis priimtas Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai atlikus įro­dymų vertinimÄ . Teismui turėjo kelti abejones ir tai, dėl ko nebuvo ieÅ¡kota įrodymų, netik­rintos telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės ir kt., nurodant, kad nuteistasis nepateikė įro­dy­mų. Ä®statyme įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga turi rinkti tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Teismas nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡­ta­ra­vimų, užkirto keliÄ M.

L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio ty­ri­mo įstaiga, nors Å¡ias ap­lin­kybes savo parodymuose nurodė tiek M. L., tiek nu­ken­tėjusiosios. Teismas nega­lėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, pagrįsto nukentėjusiųjų nepatvirtintais paro­dy­mais ir/ar jais remtis. Juolab, kad kitų asmenų tinkama paieÅ¡ka nebuvo atlikta. Apsiribota tik prielaidomis, duomenų bazės patikra, nors M. L. netvirtino, kad O. anketiniai duomenys yra bÅ«tent tokie. 3.5. M. L. nesutiko atlyginti žalos N. Ž.-S., nes Å¡ios nusikals­ta­mos veikos nepadarė.

Å i nukentėjusioji sÄ Å¾iningai klysta kaltindama jį. Nukentėjusioji teis­mo posėdžio salėje pradėjo abejoti dėl kaltinamo asmens, nurodė, kad jo iÅ¡vaizda skirtinga, nei ji apibÅ«dino asmenį, pirkusį iÅ¡ jos žvakes. Pats M. L. tvirtino, kad savo au­to­mo­biliu naudotis leido ir kitiems asmenims, tačiau ir Å¡ios aplinkybės nebuvo tirtos. Prie­lai­domis grindžiamas faktas negali bÅ«ti įrodymu, todėl civilinis ieÅ¡kinys priteistas nepagrįstai. Teismas nenustatė ir M. L. psichinio santykio su veika ir pasekmėmis, o tokių įrodymų nepakanka nustatyti psichinio santykio su pasekmėmis, todėl apkaltinamojo nuos­prendžio negalima grįsti abejonėmis. 3.6.

M. L. vertinimu, aplinkybės, kad jis bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė Å¡iek tiek kitokiÄ pozicijÄ , nei ikiteisminio tyrimo metu, bei tai, jog netikrais pinigais buvo atsiskaityta perkant žvakes (duomenys neskelbtini) kapinių prieigoje, nėra pakankamos, kad pripažinti jį kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, nes jo veika atitiktų BK 213 straipsnio 3 dalį. By­lo­je nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis M. L. laikė Å¡iuos suklastotus pinigus, su­vok­damas jų netikrumo aplinkybę, todėl jais atsiskaitė 1 kartÄ .

Jo nurodytos aplinkybės, kad netikrus pinigus gavo už parduotas au­tomobilių dalis, kad apie Å¡ių pinigų netikrumÄ jam nebuvo žinoma, jokiais įrodymais nėra paneigtos.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apelia­ci­nia­me skunde pa­reikÅ¡­tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo M. L. ape­lia­cinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuos­prendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nu­teis­tojo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad M. L. dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, by­lo­je nesant jokių objektyvių įrodymų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argu­men­tus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, dar kar­tÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pa­grįstai pripažino, kad M. L. laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus. Dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo 7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straips­nio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ä®rodymų ver­tinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å ios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo spren­dimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visu­ma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis bau­džiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kad pažeidė bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, subjektyviai įvertindamas ape­lianto parodymus kaip gynybinę versijÄ , tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamÄ nuos­prendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kons­ta­tuotina, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes susijusias su M.

L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino visus by­loje surinktus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį apelianto atžvil­giu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vie­nam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpu­sa­vyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡­kiai ir pagrįstai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuos­pren­dis ir naikinti teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinus apeliacinio skundo argu­mentus, teisėjų kolegija neturi jokios teisinio pagrindo.

9. Nuteistasis M. L. kaltės, padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepripažįsta ir nurodo, jog buvo pardavęs automobilio detales, tarp gautų pinigų galėję bÅ«ti netikrų. Detales pardavė automobilių turgavietėje, (duomenys neskelbtini), kur vaizdas fiksuojamas vaiz­do kameromis, tačiau Å¡ių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaiga netikrino, asmens vardu A. neieÅ¡kojo, M. L. nebuvo užduodami klausimai susiję su jo parodymais, neatliktas pa­ro­dymų patikrinimas, netikrinti vaizdo fiksatoriai ir kt. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir na­grinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skun­džia­mame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad M. L. teiginiai neatitinka byloje nusta­tytų aplinkybių ir iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡­tirtų įrodymų visumai.

10. Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. L. priėjęs prie jos, iÅ¡sirinko dvi žvakes po 5 eurus ir davė 100 eurų banknotÄ . Paklausus, ar banknotas tikras, M. L. jai patvirtino, kad banknotas yra tikras, kad atvyko iÅ¡ oro uosto aplankyti mo­Äiu­tės kapo, nors nuteistasis atvyko ne iÅ¡ oro uosto, bet iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto pusės. GautÄ banknotÄ nukentėjusioji parodė E. P., kuri yra dirbusi banke, Å¡i pasakė, kad pinigas yra ga­li­mai netikras. Moterys užsirašė automobilio valstybinius numerius. Liudytoja E. P. pa­rodė, kad prie (duomenys neskelbtini) kapinių sustojo automobilis ,,Audi A5“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo nuteistasis, pa­prašė dviejų žvakučių po 5 eurus, padavė 100 eurų banknotÄ . Pačiupinėjusi banknotÄ liudytoja suprato, kad jis padirbtas. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį, padavusį pinigus.

11. Nukentėjusioji N. Ž. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. ties vieta, kurioje ji prie kapinių prekiavo gėlėmis, sustojo automobilis ,,Audi A5“, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo M. L., iÅ¡sirinko dvi pigiausias puokÅ¡tes gėlių po 5 eurus ir padavė 100 eurų banknotÄ . Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad banknotas yra netikras.

12. Nukentėjusiųjų G. P. ir N. Ž. S. bei liudytojos E. P. paro­dy­mus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad abi nukentėjusiosios ir liudytoja E. P. atpažino nuteistÄ jį kaip asmenį, kuris ka­pi­nėse pirko žvakių/gėlių (t. 1, b. l. 61-64, 84-87, 116-119). Specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. L. nukentėjusiosioms paduoti 100 eurų no­minalo banknotai yra netikri (t. 1, b. l. 11-12, 97). 2018 m. sausio 12 d.

AB ,,S.“ raÅ¡te nurodyta, jog suklastotas 100 eurų banknotas buvo įneÅ¡tas į E. S. banko sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 100-104). Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. L. dis­po­navo dviem suklastotais 100 eurų banknotais, kuriuos realizavo kapinėse, pirkdamas žvakes ir gėles. Pardavėjos, gavusios iÅ¡ M. L. 100 eurų banknotus, atpažino šį asmenį ikiteis­minio tyrimo metu. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie iÅ¡ esmės su­tampa, be to juos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Tuo remiantis, kolegijos vertinimu, M. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį už dviejų veikų padarymÄ . Veikos buvo darytos analogiÅ¡koje vietoje – kapinėse (ta pati vietovė – (duomenys neskelbtini) esančios ka­pinės), du kartus buvo naudojami to paties nominalo banknotai – 100 eurų vertės, abu kartus pirk­ta už 10 eurų, todėl nuteistojo versija paneigta aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais.

13. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu asmens vardu Aidas nebuvo ieÅ¡kota, M. L. nebuvo užduodami klausimai, susiję su jo parodymais, neatlikta parodymų patikrinimas, netik­rin­ti vaizdo fiksatoriai ir kt. Atsakydamas į šį argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažy­mi, jog tai, kad M. L. nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, nereiÅ¡­kia, jog Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tiek, kiek tai įmanoma. Taip pat nereiÅ¡kia ir tai, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos apelianto procesinės teisės. Pažy­mė­ti­na, kad baudžiamojo proceso normose nenurodoma, jog kiekvienoje byloje paneigiant ar pa­tvir­tinant keliamas įvykio versijas turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir, kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo pro­ce­sinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-157/2012).

Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese negali bÅ«ti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duo­me­nų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nus­tatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013; Nr. 2K-14-222/2016 ir kt.). Todėl tai, ar ikiteisminio tyrimo metu tikslinga atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, sprendžia prokuroras, o bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju, nuteistojo kaltei pagrįsti buvo surink­ta pakankamai objektyvių įrodymų, paneigiančių jo keliamas versijas.

14. Apeliaciniame skunde nuteistais nurodo, jog aplinkybę, kad jis buvo ne vienas, patvirtino liu­dy­toja E. P.. M. L. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtÄ dienÄ nebu­vo (duomenys neskelbtini), Å¡i versija tirta nebuvo. Atsakydamas į šį nuteistojo argumentÄ , apygardos teismas pa­Å¾ymi, jog nors liudytoja E. P. matė, jog kartu su nuteistuoju automobiliu atvažiavo dar vienas asmuo, tačiau Å¡ioje byloje yra sprendžiamas nuteistojo M. L. kaltės klausimas ir jo atlikti veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnio 1 dalį numatyta asme­niui, kuris laikė, realizavo netikrus pinigus, o byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad bÅ«tent M.

L., o ne koks kitas asmuo atliko Å¡iuos veiksmus. Nesutiktina ir su argumentu, jog iki­teisminio tyrimo metu nebuvo tikrinamos nuteistojo nurodytos versijos. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrintos versijos ir duomenų bazėse ieÅ¡­kota asmens, vardu O., gimusio (duomenys neskelbtini), tačiau toks asmuo nerastas (t. 1, b. l. 131-133). Taip pat, buvo tikrinta ir versija, jog į kapines M. L. atvažiavo tiesiai iÅ¡ oro uosto, tačiau nustatyta, jog paskutinį kartÄ M. L. sienÄ kirto 2013 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 145-148).

15. Skunde taip pat nurodoma, jog viena iÅ¡ nukentėjusiųjų sÄ Å¾iningai klysta, nurodydama, kad M. L. pirko pas jÄ Å¾vakes (duomenys neskelbtini) kapinėse, o kita sÄ Å¾iningai klysta, manydama, kad M. L. sako netiesÄ , kad jis žinojo, jog atsiskaito žinomai netikrais pinigais. Nuteistojo ver­tinimu, nukentėjusiųjų parodymai prieÅ¡taringi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė prie­mo­nių iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikrų aplinkybių, neatliko parodymų atpažinimo. Su Å¡iais argumentais ape­lia­cinės instancijos teismas nesutinka, jie atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, iki­teis­minio tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti su nukentėjusiosiomis G. P., N. Ž.-S. ir liudytoja E. P., kurios atpažino M. L. kaip asmenį, kapinėse pirkusį gėles, žvakes, o jų parodymai sutampa, juose nėra prieÅ¡taravimų, todėl pa­grįs­tai jais remtasi, priimant skundžiamÄ nuosprendį.

16. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. taip pat nuteistas už žinomai netikrų dviejų 100 eurų banknotų Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagaminti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, įgi­ji­mÄ nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis (2 veikos). Teisėjų ko­le­gijos nuomone, pirmosios instancijos teis­mas nepagrįstai M. L. nu­tei­sė už netikrų banknotų įgijimÄ . Apeliaciniame skunde nepraÅ¡oma pa­nai­kinti nu­si­kals­ta­mos veikos, nu­ma­tytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, požymį – įgijimÄ , tačiau praÅ¡oma iÅ¡teisinti dėl Å¡ios vei­kos padarymo, suÅ¡velninti baus­mę, todėl teisėjų ko­le­gija svarsto ir kaltinimo pagal šį BK straips­nį apim­ties klausimÄ . Norint inkri­mi­nuoti šį nu­sikalstamos veikos požymį ir sprendžiant nuteis­tojo atsakomybės pagal BK 213 straipsnio 1 dalį klausimÄ , bÅ«tina įrodyti visus jo sudėties elementus.

17. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tin­ka­mas įs­ta­ty­mo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekal­tas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra neginčijamais įrodymais pagrįsti kiek­vie­nÄ inkrimi­nuo­ja­mos nusikalstamos veikos sudėties požymį. Å is principas taikytinas ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alter­na­ty­vios veikos, kurių kiek­vie­na gali bÅ«ti sava­ran­kiÅ¡­kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pa­grindas.

18. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klas­to­jo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apy­var­tÄ dar neiÅ¡leistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar ofi­cialiai patvirtintus, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leistus pinigus arba vertybinius popierius <...>. Å ios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alter­na­tyvÅ«s: ga­mi­nimas, klastojimas, įgi­jimas, importavimas, eksportavimas, laikymas, gabenimas, realizavimas.

Kiekviena iÅ¡ Å¡ių al­ter­natyvių veikų atitinka sa­va­ran­kiÅ¡kÄ nusi­kaltimo sudėtį. Taigi, dispozicijÄ sudaro nurodytų nu­sikalstamų veikų su­dė­Äių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems sudėties po­Å¾ymiams) pakan­ka­mas pa­grindas kal­tininkÄ baus­ti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

19. M. L. apy­lin­kės teis­mo nuos­prendyje pagal BK 213 straipsnio 1 dalį inkriminuotos trys iÅ¡ nurodytų ob­jek­tyvių netei­sėto dis­po­na­vi­mo netikrais 100 eurų nominalo vertės banknotais formų: neteisėtas jų įgi­jimas, laiky­mas ir realizavimas. Ä®gijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsi­Ä—mimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai daiktų buvimas kaltininko žinioje nepri­klau­so­mai nuo jų turė­ji­mo laiko trukmės ar buvimo vietos.

Å ioje byloje nenustatytos esmi­nės netikrų banknotų įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens jie įgyti. IÅ¡ re­vi­zuojamo nuosprendžio matyti, kad netikrų pinigų įgijimas nenustatytu laiku ir ap­lin­kybėmis baudžiamojoje byloje buvo grįstas prie­laida arba tiesiog pre­ziu­muo­tas Å¡ių banknotų laikymo faktu. Tačiau tokios teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos baudžiamojo pro­ce­so įstatymo nus­tatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡na­gri­nė­tais įro­dy­mais.

Kaip minėta, BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankiÅ¡kÄ bau­džia­mosios at­sa­komybės pagrindimo kalti­nin­kui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi turėti savarankiÅ¡kÄ pro­ce­sinį įro­di­nė­ji­mÄ , o ne bÅ«ti pre­ziu­muojamos („iÅ¡­ve­da­mos“) iÅ¡ kitos pastarajame įstatyme nurodytos ir įro­dy­tos vėlesnės veikos.

20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. L. netik­rų banknotų įgijimas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės grindžiamas tik prielaidomis, kadangi pakankamų objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti šį faktÄ , pastarojo atžvilgiu surinkta nebu­vo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinant M. L. netei­­sė­tai įgijus žinomai netikrus du 100 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagaminti ne pagal eurų bank­notų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos bÅ«du ir jį už Å¡iÄ veikÄ nuteisus, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto rei­ka­lavimai, o nuos­prendyje iÅ¡­dės­ty­tos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos ap­lin­ky­bių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis M. L. įgijo Å¡iuos suklastotus pinigus suvokdamas jų netik­ru­mo aplinkybę. Jo nurodytos aplinkybės, kad pinigus gavo iÅ¡ pirkėjo, kuris pirko nuteistojo au­to­mobilį, byloje jokiais įrodymais nėra paneigtos. Todėl yra pakankamas pa­grindas daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neturėjo tyčios juos įgyti. Apylinkės teismas netikrų pinigų įgijimo aplinkybes iÅ¡ esmės preziumavo, remdamasis nustatytais netikrų pinigų laikymo ir reali­za­vimo faktais.

Tai lai­kytina esminiu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to nuos­pren­­džio dalis, ku­rioje M. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgi­jo netikrus bank­notus, kei­Äiama, teiginiai, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrÄ 100 eurų banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spaus­di­ni­mo reikalavimus ofse­ti­nės spaudos bÅ«du ir, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplin­ky­bė­mis įgijo žinomai netik­rÄ 100 eurų banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), plokÅ¡tės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos bÅ«du, Å¡a­linami iÅ¡ kaltinimo (BPK 328 str. 3 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 21. Apeliaciniame skunde M. L. teigimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad jis laikė suklastotus pinigus, suvokdamas jų netikrumo aplinkybę, todėl jais atsiskaitė vienÄ kartÄ . Jo nurodytos aplinkybės, kad netikrus pinigus gavo už parduotas automobilių dalis, kad apie Å¡ių pinigų netikrumÄ jam nebuvo žinoma, jokiais įrodymais nėra paneigtos. Nuteistojo manymu, jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami pagal BK 213 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių po­pie­rių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybės, kad dvi dienas iÅ¡ eilės M. L. analogiÅ¡koje vietoje (kapinėse, toje pačioje vietovėje – Karmėlavoje), analogiÅ¡ku bÅ«du – pirkdamas nedidelės vertės prekes vietoje, kur pardavėjos neturi pinigų tikrinimo priemonių, realizavo du analogiÅ¡kus, to paties nominalo netikrus pinigų banknotus – 100 eurų nominalo bei kitos byloje nustatytos aplinkybės (nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M.

L. žinojo, jog Å¡ie banknotai yra netikri ir paneigia jo ver­si­jÄ , kad jis leido naudotis jo automobiliu kitiems asmenims. Apeliantas teikia nepatikrinamas versijas, kad banknotus gavo kaip tikrus, parduodamas turguje automobilio detales, ir realizavo, tačiau tai nėra jokiais objektyviais duomenimis patvirtinta, net gi prieÅ¡ingai – paneigta byloje esančiais įrodymais.

22. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde teigia, jog teismo nuosprendis priimtas Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimÄ , nepaÅ¡alinus esminių prieÅ¡taravimų, užkirto keliÄ M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga. Atsakydama į šį nuteistojo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straips­nio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vie­Å¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å ias nuostatas detali­zuo­jan­tys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti lai­ko­mas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Å i teisė numatyta ir Žmogaus tei­sių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo rei­ka­la­vimas yra ir viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų prak­tikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, apie bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį ten­den­cingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo pro­ce­sas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme da­ly­viais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suin­te­re­suotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06). Nagrinėjamu atveju, ape­lianto nurodytos aplinkybės, kad teismas neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimÄ , nepaÅ¡alino es­minių prieÅ¡taravimų, užkirto keliÄ M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga, savaime nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Minėta, kad įrodymų tyrimas bau­džiamojoje byloje turi ribas, nustačius visas esmines veikos kvalifikavimui reikalingas aplinkybes, įrodymų tyrimas baigiamas ir tai, ar pakanka byloje įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia prokuroras, o bylos nagrinėjimo metu – teismas.

Apelianto argumentai, kad apy­lin­kės teismas netenkino tam tikrų jo praÅ¡ymų, kad įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, kad jų pagrindu padarytos iÅ¡vados buvo jam nepalankios, savaime nereiÅ¡kia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, tai yra kad jis padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplin­kybes iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, ar priėmė nepagrįstÄ ir (ar) neteisėtÄ sprendimÄ .

23. Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rÅ«Å¡is, tačiau praÅ¡oma suÅ¡velninti bausmę, paskirtÄ už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Pirmosios ins­tancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. bausmes už BK 213 straipsnio 1 da­ly­je numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iÅ¡ esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ ir rūšį, pa­vo­jingumÄ visuomenei, jų padarymo motyvus ir tikslus, ankstesnius teistumus, aplinkybę, jog nu­sikalstamos veikos buvo padarytos esant neiÅ¡nykusiam teistumui, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netei­singos nusikalstamos veikos apim­ties, turi bÅ«ti įvertintas ir pagal šį BK straipsnį paskirtų bausmių klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ Å¡velninti bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas 213 straips­nio 1 dalyje. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , teis­mas netinkamai paskyrė bausmę, pažeisdamas BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Å i įsta­ty­mo norma numato, jog už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ skiriama nuo 10 iki 45 parų areÅ¡­to bausmė, o iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ teismas skyrė 60 parų areÅ¡to bausmę, kuri virÅ¡ija maksimaliÄ lei­džiamÄ , todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas ir iÅ¡ naujo skiriama bausmė.

24. Be to, pirmosios instancijos teismas, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas ir tokiu bÅ«du paskyrė neteisingÄ subendrintÄ bausmę. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas (BK 213 str. 1 d., 213 str. 1 d., 259 str. 2 d.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ . Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. L. pagal BK paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos ne dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 4 d.), o bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«dais (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.), nes veikos (213 str. 1 d. ir 259 str. 2 d.) skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms veikų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms pagal BK 10 straipsnį (63 str. 5 d. 2 p.).

25. Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. L. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, nuken­tė­jusiųjų G. P. ir N. Ž.-S. civilinius ieÅ¡kinius apylinkės teismas ten­ki­no pagrįstai.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡­vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, neteisingai paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo M.

L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio apra­Å¡o­mosios dalies (kaltinimas pagal 213 straipsnio 1 dalį – dvi veikos) paÅ¡alinti aplin­kybę, kad M. L., nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrÄ 100 eurų banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos bÅ«du, taip pat paÅ¡alinti aplinkybę, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrÄ 100 eurų banknotÄ Nr. (duomenys neskelbtini), plokÅ¡tės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos bÅ«du.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 31 d.) pas­kirtas laisvės atė­mi­mas dvejiems metams, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti M. L. laisvės atėmimÄ vieneriems metams 6 mėnesiams. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, pa­darytas 2017 m. lapkričio 1 d.) paskirtas laisvės atė­mi­mas dvejiems metams, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti M.

L. laisvės atėmimÄ vieneriems metams 6 mėnesiams. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė, už šį baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir pagal 259 straipsnio 2 dalį) subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Paskirtas bausmes (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir pagal 259 straipsnio 2 dalį), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimÄ ir apėmimÄ ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apy­linkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuos­pren­džiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pa­da­rymÄ (2 veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ su­ben­drinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuos­prendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras PreikÅ¡as Valdas Vitunskas