2023-03-17 Nr. AB-6110-3-66-3-00029-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-23-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3; 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (toliau – ir DSVL) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. Sp-64 dalį, kuria patvirtinti galutiniai 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai Kauno miesto savivaldybėje; 2) panaikinti VRK 2023 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo Nr. P-14 dalį dėl Kauno miesto savivaldybės rinkimų rezultatų tvirtinimo ir gautų skundų nagrinėjimo; 3 ) įpareigoti VRK perskaičiuoti dalį ar visus Kauno miesto savivaldybės Nr. 15 rinkimų apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus.

2. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. kovo 6 d. pateikė skundą VRK ir Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijai (toliau – ir Komisija), prašydamas perskaičiuoti visus Kauno miesto savivaldybės Nr. 15 rinkimų apygardos visų apylinkių rinkėjų balsus. Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisija 2023 m. kovo 7 d. sprendimu nutarė neperskaičiuoti Kauno miesto savivaldybės rinkimų apygardos apylinkių rinkėjų balsų. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendime nebuvo nurodyta jokių argumentų, kuo vadovaujantis priimtas sprendimas neperskaičiuoti Kauno miesto savivaldybės rinkimų apygardos apylinkių rinkėjų balsų, todėl pareiškėjas vertino, kad skundas nebuvo išnagrinėtas, o tik formaliai atmestas.

3. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. Komisijos sprendimą apskundė VRK.

4. Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą „Dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų Akmenės rajono, Alytaus miesto, Birštono, Druskininkų, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Marijampolės, Molėtų rajono, Neringos, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Plungės rajono, Prienų rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybėse patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rikimų kodekso 179 straipsniu, išnagrinėjusi visus skundus, nustatė galutinius rinkimų rezultatus Akmenės rajono, Alytaus miesto, Birštono, Druskininkų, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Marijampolės, Molėtų rajono, Neringos, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Plungės rajono, Prienų rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Vilkaviškio rajono rinkimų apygardose.

5. VRK, priimdama Sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo 26 rinkimų apygardose, 2023 m. kovo 10 d. posėdyje nagrinėjo gautus skundus dėl Kauno miesto savivaldybės rinkimų rezultatų tvirtinimo, taip pat ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ 2023 m. kovo 8 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą ir perskaičiuoti visus Kauno miesto savivaldybės Nr. 15 rinkimų apygardos visų apylinkių rinkėjų balsus. VRK pareiškėjo skundą atmetė (2023 m. kovo 10 d. protokolas Nr. P-14 (toliau – ir Protokolas)).

6. Pareiškėjas nesutinka su VRK 2023 m. kovo 10 d. Sprendimo dalimi dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų Kauno miesto savivaldybėje patvirtinimo.

7. Pareiškėjas paaiškina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimuose gavo 5321 balsus, o patekimo į Kauno miesto savivaldybės tarybą barjeras (skaičiuojant 4 proc. nuo dalyvavusių 133 313 rinkėjų) yra 5333 balsai, taigi DSVL pritrūko 12 balsų, kad jos atstovai patektų į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Pareiškėjas nurodo, kad rinkimų naktį stebint Kauno miesto savivaldybės kandidatų sąrašo į tarybos narius balsavimo rezultatus buvo pastebėta, kad tam tikru metu DSVL Kauno miesto kandidatų sąrašas į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius pagal rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą turėjo du mandatus, tačiau nustačius galutinius rezultatus DSVL Kauno miesto kandidatų sąrašas minimų mandatų neteko.

Tai fiksuota Komisijos protokole gavus balsų skaičiavimo duomenis iš visų Kauno miesto apylinkių. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja tikimybė, jog rinkėjų balsai Kauno miesto savivaldybėje galėjo būti suskaičiuoti netiksliai ir tokiu būdu rinkėjų išreikšta valia nėra nustatyta teisingai. Pareiškėjo vertinimu, įtakos netikslumams skaičiuojant rinkėjų balsus galėjo turėti tai, kad per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė itin didelis skaičius rinkėjų – 228.998 arba 9,45 proc. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų (aktyvumas siekia beveik 49 proc.).

Kauno miesto savivaldybei priklauso itin didelis skaičius rinkiminių apylinkių (viso 89), tačiau nepriklausomai nuo rinkėjų skaičiaus apylinkėse beveik visos apygardos rinkimų apylinkių komisijos itin ilgai neteikė rezultatų, pirmieji rezultatai pasirodė tik prieš vidurnaktį. Aplinkybė, galėjusi turėti įtakos rezultatams, galėjo būti komisijos narių didelis nuovargis. Rinkėjų balsai didžiosiose apylinkėse baigti skaičiuoti tik anksti ryte, todėl galėjo būti daromos klaidos. Apie 3.00 val. suvesti Kauno miesto apygardos duomenys rodė, kad DSVL peržengė 4 proc. barjerą ir dalyvauja mandatų skirstyme, minėti rezultatai žemiau 4 proc. ribos nukrito anksti ryte.

Taigi, lemiamą įtaką galutiniam rezultatui turėjo didžiausių apylinkių skaičiavimo rezultatai, kur tikėtina galėjo pasitaikyti daugiausia klaidų ir netikslumų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos narių rinkimuose negaliojančių biuletenių skaičius yra pakankamai didelis – 3945. Skaičiuojant rinkimų biuletenius buvo gauta informacija apie vykusius incidentus, galimus procedūrinius neatitikimus, kas galėjo turėti įtakos galutiniams rezultatams. Kauno miesto apylinkėje Nr. 8 galimai buvo „priskaičiuota“ per daug rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, šią aplinkybę patvirtina tai, kad neatitiko rinkiminėje apylinkėje esantis faktinis balsavimo vokų skaičius, su vokų skaičiumi, gautu iš Kauno miesto rinkiminės apygardos.

Kauno miesto apylinkėje Nr. 71 suvedant į VRK sistemą duomenis skyrėsi balsų skaičiavimo protokolų suminiai skaičiai, o tai rodo, kad galimai buvo padaryta duomenų suvedimo klaidų. Perduodant duomenis į VRK sistemą buvo gaunami klaidos pranešimai, kuriuos komisijos pirmininkė galimai vienasmeniškai taisė. Dėl komisijos narių nuovargio dalis suskaičiuotų balsų (ypač pirmumo balsų) nebuvo tikrinami pakartotinai, o tiesiog suvedami į protokolą ir perduodami į VRK sistemą nepasitikrinant ir neperskaičiuojant (Kauno miesto rinkimų apylinkėje Nr. 118).

Nors paminėti neatitikimai ir nebuvo fiksuoti Kauno miesto apylinkių protokoluose, tačiau tai nepaneigia, kad tokie neatitikimai buvo.

8. Pareiškėjas vadovaujasi Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, - tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 ir kai iki pasirašant vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams. Pareiškėjas pažymi, kad teisė į privalomą balsų perskaičiavimą kandidatams į savivaldybių tarybas įstatyme nenumatyta. Taigi, kandidatai į merus turi didesnes garantijas pasitikrinti balsavimo rezultatus, nei kandidatai į savivaldybių tarybas. Pareiškėjo vertinimu, rinkimų komisijos turėtų taikyti analogiją, siekiant rinkimų rezultatų skaidrumo bei teisėtumo ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Taip pat būtina vertinti, ar kandidatai į savivaldybės tarybas nėra diskriminuojami dėl savo procedūrinės padėties, nes Rinkimų kodeksas nesuteikia lygių teisių kandidatams į merus ir kandidatams į savivaldybės tarybas perskaičiuoti ir patikrinti rinkimų rezultatus.

9. Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. kovo 9 d. VRK suskaičiavus Kauno miesto rinkėjų išorinio balsavimo vokus, kurių nesuskaičiavo Komisija, DSVL kandidatų sąrašas į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius gavo papildomai 2 balsus ir viso turi 5323 rinkėjų balsus. Tam, kad pareiškėjo atstovai turėtų 1 mandatą Kauno miesto savivaldybės taryboje, trūksta 11 balsų.

10. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. kovo 6 d. dėl tos pačios priežasties ir panašiais skundo motyvais kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės rinkimų komisiją dėl vienos rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimo. Alytaus rajono savivaldybės apygardos komisija priėmė sprendimą ir perskaičiavo visų Alytaus rajono apylinkių rinkėjų balsus. Po šio perskaičiavimo DSVL kandidatų sąrašas gavo papildomai 18 rinkėjų balsų, kas patvirtina aplinkybę, kad komisijos nariai skaičiuodami balsus gali klysti.

11. Pareiškėjas pažymi, kad Rinkimų kodekso 190 straipsnio 2 dalis suteikia VRK teisę pašalinti abejones dėl rinkimų legitimumo (inter alia galutinių rinkimų rezultatų teisėtumo). VRK, turėdama ilgametę veiklos praktiką, savo veikloje turėtų vadovautis principu, jog, esant galimybei perskaičiuoti balsus, siekiant užtikrinti, kad savivaldybių tarybų ir merų galutiniai rinkimų rezultatai būtų teisėti ir dėl jų teisėtumo nekiltų abejonių bei nesudarytų prielaidų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio teisingumo, vadovaudamasi Rinkimų kodeksu turėjo priimti sprendimą perskaičiuoti visus Kauno miesto apylinkių rinkėjų balsus bei rinkimų rezultatus arba priimti sprendimą ir perskaičiuoti dalį savivaldybės rinkimų komisijos pateiktų rinkimų biuletenių ir (ar) rinkimų dokumentų, tačiau VRK šia teise nepasinaudojo.

12. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad protokolinis sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo išrašą, Komisijos pirmininkės paaiškinimą VRK posėdžio metu. Komisijos pirmininkė posėdžio metu nurodė, kad DSVL skundą atsisakyta tenkinti nesant tam teisinio pagrindo, nes skundo teiginiai deklaratyvūs; Kauno miesto savivaldybės balsų skaičiavimo protokolus priėmusi VRK narė nurodė, kad visi dokumentai pateikti tvarkingi, einamieji skundai išnagrinėti; Kauno miesto savivaldybės kuratorius VRK narys nurodė, kad balsams perskaičiuoti turi būti pagrindas, o toks pagrindas nenustatytas.

14. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundas grindžiamas prielaidomis ir tikimybėmis. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo išvada, kad negaliojančių biuletenių skaičius Kauno savivaldybėje yra pakankamai didelis ir pažymi, kad šis skaičius yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir nėra didelis visos šalies mastu. Atsakovas pažymi, kad didelėse rinkimų komisijose yra apie 10 komisijos narių, kurie gali dirbti pamainomis, tam, kad būtų pailsėję ir tiksliai suskaičiuotų balsus.

15. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl Baltų rinkimų apylinkės Nr. 8, atsakovas pažymi, kad rinkėjų kitimas rinkimų apylinkėje yra įprasta rinkimų praktika, o ne pažeidimas, kadangi pagal Rinkimų kodekso 62 straipsnį rinkėjai turi teisę balsuoti bet kurioje savivaldybės rinkimų apylinkėje. Atsakovas pažymi, kad Baltų rinkimų apylinkės Nr. 8 balsų skaičiavimo protokolą pasirašė 15 rinkimų komisijos narių bei 5 stebėtojai, kurie nepateikė protestų dėl rinkimų komisijos darbo, taip pat nenustatyta jokių neatitikimų dėl vokų.

16. Atsakovas taip pat nurodo, kad peržiūrėjus teismui pateiktą K. Škirpos Nr. 71 rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą jokio neatitikimo tarp protokole nurodytų duomenų ir VRK informacinėje sistemoje nurodytų duomenų nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai apie neteisingai suvestus duomenis šioje rinkimų apylinkėje yra nepagrįsti. Rinkimų stebėtojai protokole taip pat nepridėjo jokių protestų dėl balsų skaičiavimo.

17. Atsakovas vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad Pušų rinkimų apylinkėje Nr. 118 balsai nebuvo tikrinami pakartotinai. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kokia Rinkimų kodekso norma šiuo atveju buvo pažeista. Atsakovas akcentuoja, kad Pušų rinkimų apylinkės Nr. 118 balsų skaičiavimo protokole jokių rinkimų stebėtojų protestų nėra pateikta, o balsų skaičius sutampa su skelbiamu VRK informacinėje sistemoje.

18. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas kelia prielaidas apie menamus pažeidimus, tačiau nepateikia jokių įrodymų jiems pagrįsti. VRK pažymi, kad vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 4 dalimi skunde dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, be kita ko turi būti nurodytas balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos, kurią reglamentuoja Rinkimų kodekso XV skyrius, pažeidimas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios Rinkimų kodekso normos buvo pažeistos skaičiuojant balsus ir nustatant jų skaičiavimo rezultatus, nenurodė, kaip šie pažeidimai pasireiškė.

19. VRK pažymi, kad DSVL daugumoje Kauno miesto savivaldybės apylinkių rinkimų komisijose buvo delegavusi savo komisijos narius, paskyrusi savo rinkimų stebėtojų. Minėtų asmenų dalyvavimas rinkimų komisijų veikloje yra svarbus saugiklis, kuris užtikrina, kad daromi Rinkimų kodekso pažeidimai būtų laiku pastebėti ir jiems būtų užkirstas kelias, tačiau, nei DSVL paskirti rinkimų stebėtojai, nei jos deleguoti rinkimų komisijų nariai apie jokius pažeidimus nepranešė ir rinkimų dieną jokių pažeidimų nenustatė.

20. VRK nurodo, kad Rinkimų kodeksas nenumato pareigos privalomai perskaičiuoti balsus daugiamandatėse rinkimų apygardose, tokia pareiga yra susijusi tik su vienmandatėmis rinkimų apygardomis (Rinkimų kodekso 163 str. 1 d.).

21. VRK teigimu, pareiškėjų nurodomi argumentai dėl balsų perskaičiavimo Šilutės rajone nėra niekaip susiję su balsų skaičiavimu Kauno miesto savivaldybėje ir nagrinėjamu atveju negali būti teisinis pagrindas perskaičiuoti balsus.

22. VRK nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas. Pažymi, kad skundas buvo nagrinėjamas VRK 2023 m. kovo 10 d. posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo pareiškėjo atstovas. Ši aplinkybė išsamiai atspindėta posėdžio protokole ir vaizdo bei garso įraše.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 23. Ginčas byloje kilęs dėl balsų skaičiavimo rezultatų ir rinkimų rezultatų Kauno miesto savivaldybės Nr. 15 rinkimų apygardoje.

24. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Rinkimų kodekso Antrasis skirsnis „Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, rinkimų rezultatų ir įgaliojimų“. Šiame Rinkimų kodekso skirsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato, kad skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų – motyvuotas rašytinis kreipimasis į rinkimų komisiją, surašiusią balsų skaičiavimo protokolą (Rinkimų kodekso 188 str. 1 d.); skunde dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų turi būti nurodyta rinkimų komisija, kuriai yra teikiamas skundas, asmeniui žinomos aplinkybės, susijusios su šiame kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu, ir asmens prašymas (Rinkimų kodekso 188 str. 4 d.).

25. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad skundo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su šiame kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu, o tai, tuo pačiu, yra ir skundo Vyriausioje rinkimų komisijoje nagrinėjimo dalykas.

26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad skaičiuojant rinkimų biuletenius buvo gauta informacija apie vykusius incidentus, galimus procedūrinius neatitikimus, kas galėjo turėti įtakos galutiniams rezultatams, ir įvardija šiuos konkrečius Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos, kaip teigiama, pažeidimus:

1) Kauno miesto apylinkėje Nr. 8 galimai buvo priskaičiuota per daug rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, t. y. neatitiko vokų skaičius;

2) Kauno miesto apylinkėje Nr. 71 suvedant į VRK sistemą duomenis skyrėsi protokolų suminiai skaičiai, t. y. perduodant duomenis į VRK sistemą buvo gaunami klaidos pranešimai, komisijos pirmininkė vienasmeniškai taisė, galimai buvo padarytos duomenų suvedimo klaidos;

3) Dėl savivaldybės komisijos narių nuovargio dalis suskaičiuotų balsų (ypač - pirmumo balsų) nebuvo tikrinami pakartotinai, o tiesiog suvedami į protokolą ir perduodami į VRK sistemą nepasitikrinant ir neperskaičiuojant (Kauno miesto rinkimų apylinkėje Nr. 118).

27. Atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė įrodymus, kuriuos įvertinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog buvo padaryti pareiškėjo skunde nurodyti Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimai (ABTĮ 56 str. 7 d.).

27.1. Vertinant rinkimų apylinkės Nr. 8 balsų skaičiavimo protokolo duomenis (Priedas prie atsakovo atsiliepimo; Kaunas_2) nėra pagrindo teigti, kad priskaičiuota per daug rinkimuose dalyvavusių rinkėjų ir neatitiko vokų skaičius. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip pagrindu ginčyti VRK sprendimą (ABTĮ 56 str. 7 d.).

27.2. Iš teismui pateikto K. Škirpos Nr. 71 balsų skaičiavimo protokolo nustatyta, kad neatitikimo tarp protokole nurodytų duomenų ir VRK informacinėje sistemoje nurodytų duomenų nėra (VRK informacinės sistemos duomenis žiūrėti https://www.vrk.lt/savivaldybiu-tarybu-ir-meru-2023/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/1304/1/1922/rezultatai/lt/rezultataiSavDaugmRpgApylinkeje_rpgId-21934_rplId-680064.html).

27.3. Iš balsų skaičiavimo protokolo (Priedas prie atsiliepimo; Kaunas_23) matyti, kad Pušų rinkimų apylinkės Nr. 118 balsų skaičius sutampa su skelbiamu VRK informacinėje sistemoje (VRK informacinės sistemos duomenis žiūrėti: https://www.vrk.lt/savivaldybiu-tarybu-ir-meru-2023/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/1304/1/1922/rezultatai/lt/rezultataiSavDaugmRpgApylinkeje_rpgId-21934_rplId-678358.html). Byloje nėra įrodymų, kad dalis suskaičiuotų balsų (ypač - pirmumo balsų) nebuvo tikrinami pakartotinai. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 6 punktu, rinkimų stebėtojai turi teisę kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją, jos pirmininką, narius, darbuotojus dėl galimų šio kodekso pažeidimų su prašymu juos pašalinti, pateikti pastabas rinkėjų balsų skaičiavimo protokole. Pušų rinkimų apylinkės Nr. 118 balsų skaičiavimo protokole jokių rinkimų stebėtojų pastabų nepateikta. Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės teisėjų kolegijos pripažįstamos neįrodytomis (ABTĮ 56 str. 7 d.).

28. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neturi Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimo požymių, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų sprendime nepasisako.

29. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju taikytinos Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 ir kai iki pasirašant vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams. Šis teisinis reglamentavimas taikomas tik vienmandatėms rinkimų apygardoms. Daugiamandačių rinkimų apygardų atveju biuleteniai perskaičiuojami tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas pripažinti, jog nustatyti Rinkimų kodekse reglamentuojamos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimo požymiai.

30. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė Rinkimų kodekse reglamentuojamos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimo požymių, kurie būtų vertinami kaip pagrindas biuletenių perskaičiavimui Kauno miesto savivaldybės Nr. 15 rinkimų apygardoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys