e9c83ddb-cdea-4e61-8905-6e48d339de41 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-116-308/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00475-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Akvilei Steiblienei, dalyvaujant ieškovui J. J., ieškovo J. J. bei trečiojo asmens O. J. atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui, atsakovui J. S., atsakovų J. S. ir L.

S. atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, trečiajam asmeniui O. J., trečiojo asmens A. K. atstovui advokatui Laimiui PlatÅ«kiui, trečiojo asmens - Nacionalinės žemės tarnybos atstovui Kęstui Arbutavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį atsakovams L. S. ir J. S. ir trečiajam asmeniui O. J. dėl kelio servituto nustatymo, bei atsakovų L. S. ir J. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. J. ir tretiesiems asmenims -A. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo, Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) nustatyti atsakovams L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80 kv.m. ploto neatlygintinÄ , neterminuotÄ kelio servitutÄ , suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus pagal 2020-07-09 IÄ® „Kadama“ paruoÅ¡tÄ Servituto nustatymo planÄ 500;

2) priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 113 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei su servituto plano paruoÅ¡imui susijusias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia Å¡iais argumentais ir motyvais. IeÅ¡kovas yra žemiau nurodyto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai; NTR iÅ¡raÅ¡as pridedamas) savininkas: - Pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas); - Pastato – vitalinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Pastato – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Pastato – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Pastato – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastatai yra ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai (toliau – IeÅ¡kovo Žemės sklypas; NTR iÅ¡raÅ¡as pridedamas). IeÅ¡kovo Žemės sklypas naudojamas kaip ieÅ¡kovo namų valda. Dėl Å¡io sklypo dar 1992 metais buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (Žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutartis ir Žemės sklypo įkainojimo aktai (pridedami) dėl jo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės nuosavybės, už sklypÄ tuo pačiu metu buvo pilnai atsiskaityta, bet nuosavybės teisės perėjimas ieÅ¡kovui nebuvo įregistruotas NTR.

Pastatus ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės 1992 metais privatizacijos metu. IeÅ¡kovas Name gyvena ir Pastatais naudojasi nuo 1987 metų. Nuo pat pradžių, kai į NamÄ Ä¯sikėlė ieÅ¡kovas, į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ (prie Pastatų) buvo patenkama per keliÄ , esantį tarp IeÅ¡kovo Žemės sklypo (sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Esamas kelias, nuotraukos pridedamos).

Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų Žemės sklypas; NTR iÅ¡raÅ¡as pridedamas) nuosavybės teise priklauso atsakovams ,kaip namų valda. Patenkant tiek į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ , tiek į Atsakovų žemės sklypÄ , ar prie Å¡iuose sklypuose esančių statinių, nuo pat pradžių buvo naudojamasi Esamu keliu. IeÅ¡kovas su atsakovais, kaip kaimynais, neturėjo jokių problemų be apribojimų naudotis Esamu keliu, kuris buvo ant jų abiejų sklypų ribos. Esamas kelias buvo prižiÅ«rimas ir tvarkomas abiejų Å¡alių.

Esamas kelias buvo ir yra vienintelis bÅ«das patekti prie Pastatų. 2020 m. buvo atliktas sklypų kadastrinių duomenų patikslinimas. 2020 m. birželio 18 d. atliekant IeÅ¡kovo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinių matavimus paaiÅ¡kėjo, kad nei IeÅ¡kovo Žemės sklype, nei Atsakovų Žemės sklype nėra pažymėtas Esamas kelias, nors ieÅ¡kovas ir toliau naudojosi vieninteliu jam prieinamu keliu (Esamu keliu) privažiuoti prie Pastatų. IeÅ¡kovo turimais duomenimis Esamas kelias buvo paÅ¡alintas (nepažymėtas) atliekant Atsakovo Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimÄ (pagal NTR iÅ¡raÅ¡Ä tai buvo padaryta 2015-12-22).

Apie tai, kad Atsakovo Žemės sklype nėra niekaip atžymėtas Esamas kelias, ieÅ¡kovas sužinojo tik matininkui atliekant IeÅ¡kovo Žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimÄ . Po atliktų geodezinių matavimų 2015 m., planuose nebeliko jokio kelio, o tik sklypo riba, einanti per EsamÄ keliÄ . Tokiu bÅ«du pagal atliktÄ kadastrinių duomenų patikslinimÄ (atsakovams nubrėžus Atsakovų Žemės sklypo ribÄ per EsamÄ keliÄ ), bei atsakovams pasidarius kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ , neliko vietos privažiavimui prie Pastatų (pagal matininko pateiktus paskaičiavimus likęs įvažiavimo plotis yra tik 1,98 m).

Akivaizdu, kad Å¡is likęs įvažiavimo plotis yra aiÅ¡kiai per mažas ir nesudaro galimybių ieÅ¡kovui naudotis Pastatais. IeÅ¡kovas yra Å«kininkas, turi ir naudoja žemės Å«kio technikÄ , kurios plotis siekia 4,50 m., laiko gyvulius. Todėl iÅ¡kilo reali grėsmė, kad ieÅ¡kovas negalės susivežti paÅ¡arų, iÅ¡vežti mėšlo, parsivežti malkų, susiarti daržo, iÅ¡siurbti kanalizacijos Å¡ulinių, iÅ¡važiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulių. IeÅ¡kovas neturi galimybių patraukti Esamo kelio į IeÅ¡kovo žemės sklypo pusę, nes Å¡iÄ galimybę riboja jo sklype esančios elektros stulpų atramos, sklype esantis kanalizacijos Å¡ulinys bei trisdeÅ¡imtmetė eglė.

Matininkas R. Ž., atlikęs Ieškovo Žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodė (2020-07-09 paaiškinimas), kad: - ieškovas „kito (nei Esamas kelias) privažiavimo neturi, nes iš šiaurinės pusės yra melioracijos griovys, o iš rytų ir pietų pusės privačios namų valdos“; - „po kaimyninio sklypo ((duomenys neskelbtini)) tvoros užtvėrimo žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)) privažiuoti lieka tik 1.98 metro plotis (schemoje parodyta nuo (duomenys neskelbtini)), taip pat yra elektros stulpų atramos“.

IÅ¡kilus klausimui dėl galimybės naudotis Esamu keliu, atitinkamai jį pažymint abiejų sklypų dokumentuose, atsakovas J. S. pareiÅ¡kė, kad 2020-07-15 jis atitvers tvora savo -Atsakovų Žemės sklypÄ , tvorÄ pastatydamas ant pačios jo sklypo ribos (tai yra per Esamo kelio vidurį). Akivaizdu, kad Atsakovams atlikus tokius veiksmus, ieÅ¡kovas netektų galimybės patekti prie Pastatų. Patekimas taip pat taptų neįmanomas ir spec. tarnyboms. Atsakovas J. S. su ieÅ¡kovu tartis dėl Esamo kelio naudojimosi nesutiko ,nors su juo kalbėjosi ieÅ¡kovo žmona O.

J.. Ji tris kartus gražiuoju bandė susitarti su J. S., jog iÅ¡liktų senasis kelias (Esamas kelias), kuriuo ieÅ¡kovas naudojasi iki Å¡iol, bet atsakovai kategoriÅ¡kai su tuo nesutiko, motyvuodami tuo, kad Esamas kelias jiems tapo nereikalingas, įsirengus kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ Atsakovų Žemės sklypÄ . Kadangi kitos galimybės patekti prie Pastatų ir privažiuoti transporto priemonėmis bei varyti gyvulius, kaip naudojantis Esamu keliu, ieÅ¡kovas neturi galimybės, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia šį ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo .

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo nustatyti servitutÄ pagal 2020-07-09 IÄ® „Kadama“ paruoÅ¡tÄ Servituto nustatymo planÄ 500 (toliau – Servituto planas, pridedamas). SiÅ«lomas servitutas iÅ¡ esmės patvirtina dabar galiojančiÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovas sutinka, kad Atsakovai taip pat naudotųsi Esamo kelio dalimi IeÅ¡kovo Žemės sklype (kaip ieÅ¡kinio priedas 9 pridedamas planas, kuriame parodyta kelio servitutas tiek IeÅ¡kovo žemės sklype, tiek Atsakovų Žemės sklype). Dėl to niekada nebuvo kilę nesutarimų su atsakovais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriÅ¡kai arba priverstinai.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutÄ ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti Å¡ių abiejų sÄ lygų kumuliatyvų egzistavimÄ . BÅ«tent Å¡ių sÄ lygų kontekste ir bÅ«tina vertinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo Atsakovų Žemės sklype, pagrįstumÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Dėl savininkų nesutarimo Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad atsakovams atsisakius tartis dėl tolimesnio Esamo kelio naudojimo, o ieÅ¡kovui neturint galimybės kitu bÅ«du patekti prie Pastatų, bei atsakovams grasinant tvora atsitverti Atsakovų Žemės sklypÄ , tvorÄ pastatant per vidurį Esamo kelio ir nepaliekant pakankamai vietos ieÅ¡kovui toliau juo naudotis), yra aiÅ¡kus savininkų nesutarimas.

Dėl objektyvios bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ IeÅ¡kovas siekia nustatyti neatlygintinÄ , neterminuotÄ kelio servitutÄ , suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus, pagal Servituto planÄ tam, kad galėtų patekti prie Pastatų. ServitutÄ praÅ¡oma nustatyti, nes nėra kito bÅ«do patekti į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ ir prie Pastatų. BÅ«tinybę nustatyti servitutÄ , sÄ lygoja faktas, kad servitutu, siÅ«loma įteisinti esamÄ tvarkÄ , kaip buvo patenkama į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ (naudojamas Esamas kelias) ir bei prie Pastatų ir Å¡is bÅ«das yra vienintelis racionalus ir protingas bÅ«das patekti prie ieÅ¡kovui priklausančių Pastatų.

Dėl servituto turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Pagal šio straipsnio 2 dalį kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

IeÅ¡kovas siÅ«lydamas nustatyti kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir varyti gyvulius, atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes: -PraÅ¡omas nustatyti kelio servitutas įtvirtina daugiau nei 30 metų galiojusiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai patekdavo į savo sklypus bei ieÅ¡kovas patekdavo prie Pastatų. -IeÅ¡kovo Žemės sklypas naudojamas kaip namų valda ir servitutas bÅ«tinas ieÅ¡kovui siekiant tinkamai naudotis jo gyvenamÄ jÄ vieta (Namu), tiek kitais Statiniais.

Servitutas bÅ«tinas ieÅ¡kovui ir toliau Å«kininkaujant. -Servitutas nustatomas tik nedidelei (80 kv.m.) Atsakovų Žemės sklypo daliai. SiÅ«lomas nustatyti servitutas tik minimaliai riboja atsakovų nuosavybės teisę į Atsakovų Žemės sklypÄ . Nustatant servitutÄ Atsakovų Žemės sklype ieÅ¡kovas ir toliau neprieÅ¡tarauja, kad atsakovai, naudotųsi Esamu keliu, ta apimtimi, kiek jis yra ieÅ¡kovo žemės sklype. T.y. atsakovams jų sklype nustačius servitutÄ , jie gauna (iÅ¡lieka nepakitusi galimybė) iÅ¡ ieÅ¡kovo adekvatų atlyginimÄ â€“ taip pat naudotis Esamo kelio dalimi, kuri yra IeÅ¡kovo Žemės sklype. -Dėl IeÅ¡kovo Žemės sklype esančių elektros stulpų atramos, kanalizacijos Å¡ulinio bei trisdeÅ¡imtmetės eglės, privažiavimo kelias prie Pastatų (Esamas kelias) negali bÅ«ti patrauktas į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ .

IÅ¡ kitos vietos įrengti įvažiavimÄ Ä¯ IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ nėra galimybės. -Servitutas yra bÅ«tinas važiuoti transporto priemonėms (plačiagabaritei žemės Å«kio technikai) ir varyti gyvulius. -ServitutÄ nustatant Esamo kelio vietoje nereikia jokių kelio įrengimo darbų – esamas kelias jau yra pilnai įrengtas ir reikalauja tik minimalios priežiÅ«ros. Dėl kompensacijos už servitutÄ nustatymo Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių.

Vykdydamas tokiÄ pareigÄ teismas sprendimu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Å alių praÅ¡ymas priteisti konkrečios rÅ«Å¡ies kompensacijÄ negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rÅ«Å¡is, kaip ji dera su abiejų Å¡alių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

Tačiau tai, kad, dėl servituto nustatymo tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė naudoti daiktÄ (jo dalį) savo nuožiÅ«ra pagal paskirtį visa apimtimi turi bÅ«ti kompensuota, nereiÅ¡kia, jog negali bÅ«ti nustatytas neatlygintinis servitutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta , kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014) IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti neatlygintinÄ kelio servitutÄ , nes atsakovams jų sklype nustačius servitutÄ , iÅ¡lieka galimybė ir toliau naudotis Esamo kelio dalimi, esančia IeÅ¡kovo Žemės sklype.

Tokiu bÅ«du, suteikiant ieÅ¡kovui teisę naudotis dalimi Atsakovų Žemės sklypo, atsakovai gauna adekvatų atlyginimÄ - jie ir toliau naudojasi IeÅ¡kovo Žemės sklypo dalimi, kurioje yra Esamas kelias. IÅ¡ kitos pusės, jei teismas konstatuotų, kad neatlygintinas servituto suteikimas Å¡iuo atveju nėra galimas, IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo nustatyti vienkartine kompensacijÄ už servituto nustatymÄ , atsižvelgiant į Atsakovų Žemės sklypo vertę ir servituto užimamo ploto dydį. Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovų Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta NTR yra 1080 Eur, o siÅ«lomas nustatyti servitutas yra tik 80 kv.m. (5,048 % viso sklypo), vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų virÅ¡yti 100 eurų. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir byloje teikia prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovai pateiktu atsiliepimu nurodo, kad jie pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo patvirtinti servitutinį keliÄ , kuriuo ieÅ¡kovas patektų į savo namų valdos sklypÄ , pagal UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtÄ projektÄ â€žSiÅ«lomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypÄ ,kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal šį projektÄ atsakovų sklype tektų nustatyti tik 12 kv m ploto kelio servitutÄ , likusi dalis - 32 kv.m, kaip dabar ir yra pagal faktines aplinkybes, patektų į kaimyninį sklypÄ , kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)), sklypo savininkė - A. K.. IeÅ¡kovui tektų tartis su Å¡io sklypo savininke dėl servituto nustatymo sudarant sandorį, o nesusitarus kreiptis į teismÄ . Dėl nurodytų aplinkybių sklypo savininkė, kaip ir nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, įtraukiama į Å¡iÄ bylÄ trečiuoju asmeniu.

IeÅ¡kovo naudojamas žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, todėl į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukia valstybę žemės santykiuose atstovaujančiÄ institucijÄ - Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos. Atsakovai L. S. ir J. S. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o: ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį:

1) nustatyti atsakovams L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 (dvylikos) kv. m ploto neterminuotÄ kelio servitutÄ suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus pagal UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtÄ projektÄ â€žSiÅ«lomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris laikytinas neatskiriama teismo sprendimo dalimi;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J. atsakovams L. S. ir J. S. teismo nustatytÄ vienkartinę kompensacijÄ už nustatytÄ kelio servitutÄ ;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodomas planuojamas servitutinis kelias tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypų (ir ieÅ¡kovo įvardijamas kaip „esamas“) nėra vienintelis kelio variantas patekti į ieÅ¡kovo namų valdos sklypÄ ir nėra nuolat naudojamas, „esamu“ jis įvardijamas nepagrįstai, nes toks kelias nenumatytas jokiuose dokumentuose, nėra atsakovų naudojamas. IeÅ¡kovas įvažiuoti į savo namų valdÄ jau daug metų naudojasi keliu, pavaizduotu UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 „SiÅ«lomo servituto nustatymo plane M1:500 patekimui į sklypÄ , kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)“. Beje, Å¡is esamas kelias atvaizduotas ir ieÅ¡kovo pateiktame IÄ® „Kadama“ plane. BÅ«tent Å¡iuo keliu ieÅ¡kovas nuo Liepų gatvės įvažiuoja į savo namų valdos sklypÄ , tame tarpe ir su žemės Å«kio technika, privažiuoja prie savo Å«kinių pastatų. IeÅ¡kovui nėra bÅ«tinas servitutinis kelias beveik per visÄ atsakovų sklypÄ , pagal IÄ® „Kadama“ planÄ sudarantis net 80 m2 plotÄ . Pagal UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtÄ projektÄ â€žSiÅ«lomo servituto nustatymo planas M 1:500 patekimui į sklypÄ ,kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal šį projektÄ atsakovų sklype tektų nustatyti tik 12 kv m ploto kelio servitutÄ , likusi dalis - 32 kv.m, kaip dabar ir yra pagal faktines aplinkybes, patektų į kaimyninį sklypÄ , kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)), sklypo savininkė - A. K.. IeÅ¡kovui tektų tartis su Å¡io sklypo savininke dėl servituto nustatymo sudarant sandorį, nesusitarus kreiptis į teismÄ . Dėl nurodytų aplinkybių sklypo savininkė, kaip ir nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, įtraukiama į Å¡iÄ bylÄ trečiuoju asmeniu.

Pagal atsakovų teikiamÄ kelio servituto projektÄ , numačius 4 metrų pločio keliÄ , bendras jo plotas sudarytų 44 kv. m plotÄ (32 + 12). Tai sudarytų žymiai mažesnę intervencijÄ Ä¯ kitų savininkų nuosavybę, mažiau ribotų kitų savininkų nuosavybės teises, palyginus su ieÅ¡kovo teikiamu projektu, pagal kurį bendras siÅ«lomo servitutinio kelio plotas svetimoje nuosavybėje sudarytų 80 kv. m plotÄ . IeÅ¡kovas kasdien važiuoja bÅ«tent Å¡iuo susiformavusiu keliu, kuris pavaizduotas UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. projekte, atsispindi ir ieÅ¡kovo pateiktame IÄ® „Kadama“ plane, iÅ¡ kurio matyti, kad tai trumpiausias kelias ieÅ¡kovui įvažiuoti į savo sklypÄ , juo patogiai privažiuojama prie ieÅ¡kovo Å«kinių pastatų.

Savo patogumui ieÅ¡kovas turėtų panaikinti savo sklype Å¡alia įvažiavimo esamÄ gyvatvorę, savo paties sudarytÄ dalinę kliÅ«tį. IeÅ¡kovas, dėstydamas savo argumentus dėl kelio servituto vietos, nurodo, kad įvažiavimÄ jam riboja jo kieme esantys objektai - elektros stulpų atramos, sklype esantis kanalizacijos Å¡ulinys bei trisdeÅ¡imtmetė eglė. Tačiau iÅ¡ jų tik elektros stulpų atramos gali bÅ«ti vertinamos kaip trukdančios įvažiavimÄ . Kanalizacijos Å¡uliniai ir trisdeÅ¡imtmetė eglė negali esmingai įtakoti kelio servituto vietos.

Eglė yra akivaizdžiai Å¡alintina, auga Å¡alia ieÅ¡kovo namo, užstoja Å¡viesÄ , medis senas, apdžiÅ«vęs, taigi, Å¡is argumentas priklauso nuo paties ieÅ¡kovo subjektyvios pozicijos. Kanalizacijos Å¡ulinius ieÅ¡kovas, manantis, kad prie jų sudėtinga privažiuoti, turėtų perkelti, įrengti ten, kur prie jų bÅ«tų galima be kliūčių privažiuoti, be to, ir prie esančių kanalizacijos Å¡ulinių, siekiant juos iÅ¡valyti, galima privažiuoti, nebÅ«tina važiuoti pačia didžiausia technika, be to, galima panaudoti ilgesnę iÅ¡traukimo žarnÄ , taip pat nebÅ«tina privažiuoti prie pat Å¡ulinio.

Vienintelis objektyviai ieÅ¡kovui trukdantis iÅ¡platinti įvažiavimÄ objektas yra ieÅ¡kovo naudojamame namų valdos sklype esantis elektros stulpas su atramomis. Tačiau atsakovų užsakymu UAB „DzÅ«kijos girios“ matininkui N. S. rengiant kelio servituto projektÄ Ä¯ tai buvo atsižvelgta. Dėl ieÅ¡kovo nurodytų argumentų dėl servitutinio kelio pločio. IeÅ¡kovas nurodo, kad yra Å«kininkas, turi ir naudoja žemės Å«kio technikÄ , kurios plotis siekia 4,50 m., laiko gyvulius, jam reikia susivežti paÅ¡arus, iÅ¡vežti mėšlÄ , parsivežti malkų, suarti darÅ¾Ä , iÅ¡siurbti kanalizacijos Å¡ulinius, iÅ¡važiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulius.

CK 4.119 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas keturių metrų kelio servitutas. Toks ir pateiktas UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. servituto nustatymo planas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, 4 metrų įvažiavimo kelias į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ yra pakankamas ieÅ¡kovo žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, bei nesukurs papildomų tarnaujančių žemės sklypų savininkų teisių apribojimų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tokio pločio servitutiniai keliai nustatomi ir administraciniais aktais.

Žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio Lietuvos Respublikai, pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«das - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Taigi, Å¡is žemės sklypas nėra žemės Å«kio paskirties, nėra registruotas kaip žemės Å«kio technikos kiemas, kuriam bÅ«tų taikomi atitinkami specialÅ«s reikalavimai. IeÅ¡kovas užsiimantis Å«kine veikla žemės sklype, kurio paskirtis - namų valda (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), turi prisitaikyti prie esamų sÄ lygų, turi pats taip organizuoti savo sklypo apželdinimÄ , apstatymÄ , kad galėtų užsiimti ta veikla, kuria nori užsiimti.

Servituto nustatymo teisiniai argumentai ir atlygintinumo principas CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrÄ taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai atlygintas.

Tai reiÅ¡kia, kad viena teisinio santykio Å¡alis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai. Servitutui, kaip kiekvienai iÅ¡vestinei daiktinei teisei, bÅ«dinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali bÅ«ti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį.

VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ . Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015). Turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. B. v. S. Å ., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Dėl kompensacijos dydžio Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Ekonomine prasme tai - žala. Žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka - nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi bÅ«ti atlyginami konkretÅ«s nuostoliai, kurie turi bÅ«ti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktÄ ).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).Taigi pagal teismų formuojamÄ praktikÄ servitutas atlygintinas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitaria kitaip.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ , taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji BerniÅ«nai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 472/2010). Tai gali turėti reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), jog iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2013). Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar vieÅ¡pataujančio daikto savininko pasiÅ«lymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismui nurodžius, kad servitutas atlygintinas, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiama ir prievolė mokėti kompensacijÄ bei pasisakyta dėl kompensacijos rÅ«Å¡ies, dydžio ir jos mokėjimo sÄ lygų.

Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Taigi procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Å io reikalavimo turi laikytis ne tik bylÄ nagrinėjantis teismas, bet ir sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, praÅ¡anti nustatyti servitutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje G.

S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu nepagrįstai praÅ¡oma nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ , teigiama, kad atsakovai taip pat naudosis kelio servitutu, kokį praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovas. Su tokia nuomone atsakovai nesutinka. Atsakovai nesinaudoja ir neketina naudotis ieÅ¡kovo nurodomu keliu, turi kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ . Atsakovai sutikdami, kad jų sklype bÅ«tų nustatytas ieÅ¡kovo naudai 12 kv. m ploto kelio servitutas, praÅ¡o už tai vienkartinės kompensacijos, kurios dydį palieka nustatyti teismui, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar vieÅ¡pataujančio daikto savininko pasiÅ«lymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Atsakovų nuomone, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos Å¡iuo klausimu yra Å¡ios aplinkybės: nustačius atsakovų sklype 12 kv. m ploto servitutÄ , bus visam laikui apsunkintas dalies atsakovams priklausančio žemės sklypo panaudojimas pagal paskirtį, Å¡iame plote ir papildomai už nustatyto kelio servituto nemažoje sklypo dalyje (CK 4.119 str. 2 d.) atsakovai negalės pasodinti jokių želdinių, tame tarpe vaismedžių, vaiskrÅ«mių, gauti naudos, negalės savo sklypo aptverti vientisa taisyklinga tvora, bus ribojamas jų privatumas nuosavoje sodyboje, jie patirs nepatogumų.

Nustatytas servitutas ženkliai sumažins visos sodybos rinkos kainÄ . Sklype yra gerai įrengtas gyvenamasis namas, Å«kio pastatai. PanaÅ¡ios sodybos Å¡iuo metu parduodamos už 43 000 Eur (pridedamas skelbimas). Skaičiuoti kompensacijÄ nuo servituto ploto, atsižvelgiant į Nekilnojamo turto registro duomenų skelbiamÄ sklypo vertinimÄ , kuris atliktas 2016-02-19 ir sudaro 1080 Eur, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovas, bÅ«tų akivaizdžiai neteisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai nėra objektyvios žemės sklypo vertės ir jomis nesivadovauja.

Tikslių nuostolių ir praradimų Å¡iuo atveju tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Pirkti ekspertų iÅ¡vadÄ , kurios kaina galimai virÅ¡ytų kompensacijÄ , bÅ«tų neproporcinga ir neracionalu. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ . Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertinta, kad nustatomas neterminuotas servitutas, kad atsakovai praras galimybę naudoti žemės sklypo dalį - ne tik 12 kv. m, pagal žemės naudojimo paskirtį, ir kitos nurodytos aplinkybės. Atsakovų nuomone, vienkartinė kompensacija Å¡iuo atveju turėtų sudaryti ne mažiau kaip 2500 Eur.

Tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovams (konkrečiai J. S., kurio sÄ skaita nurodyta) iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: sumokėtas žyminis mokestis, iÅ¡laidos advokatui, iÅ¡laidos už servituto projektÄ (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Tretysis asmuo- Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinio ir atsakovų L. S. ir J. S. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės, kuri neperduota patikėjimo teise valdyti kitiems teisės aktuose nurodytiems subjektams, patikėtinis.

Å ioje civilinėje byloje pagal pateiktus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį yra kilęs ginčas dėl servituto nustatymo privačiame atsakovų L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal atliekamas funkcijas bei priskirtÄ kompetencijÄ Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota spręsti servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose klausimų, iÅ¡skyrus Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 2 punkte nurodytus atvejus.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡vardinti ir jam nuosavybės teise priklausantys Pastatai yra ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai (toliau - IeÅ¡kovo žemės sklypas). IeÅ¡kovo žemės sklypas naudojamas kaip IeÅ¡kovo namų valda, pasak ieÅ¡kovo nuo 1987 m. Dėl Å¡io sklypo dar 1992 metais buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl jo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės nuosavybės, už sklypÄ tuo pačiu metu buvo pilnai atsiskaityta, bet nuosavybės teisės perėjimas ieÅ¡kovui nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR), pilnai nebuvo užbaigta pirkimo-pardavimo procedÅ«ra.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12- 16 įsakymu Nr. 38-2190 žemės sklypas, projektinis Nr. 112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal preliminarius matavimus buvo įregistruotas NTR. Kaip ieÅ¡kinyje nurodo IeÅ¡kovas, nuo pat pradžių, kai jis įsikėlė į namÄ , į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ (prie pastatų) buvo patenkama per keliÄ , esantį tarp ieÅ¡kovo žemės sklypo (sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) ir sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovų žemės sklypas), projektinis Nr. 113, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams (kaip namų valda). Jį Atsakovai įsigijo 2016-02-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2003- 05-05 įsakymu Nr. 38-1027Ž. IÅ¡nagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje esančius žemės sklypo (projektinis Nr. 112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. 113, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėse bylose komplektuojamus dokumentus (žemės sklypų planus, abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktus) nustatyta, kad į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iÅ¡ pietų rytinės pusės vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus.

Žemės sklypo (projektinis Nr.112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose (žemės sklypo plane M 1:10000, ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte) nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su „(duomenys neskelbtini) kaimo gatve“, taip pat šio žemės sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise grafiškai pavaizduota, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje ribojasi su keliu.

Žemės sklypo (projektinis Nr.113, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose (žemės sklypo plane M 1:10000 ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte) nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su „J. namų valda“, tačiau šio žemės sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise sutartiniais ženklais pažymėta, kad šio žemės sklypo ribos pietų vakarinėje dalyje sutampa su keliu.

Įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendinius, darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypų keliu (toliau - ginčijamu keliu).

Å iuose žemės sklypuose kelio servitutai nenustatyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . CK 4.124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iuo metu iki ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patenkama (kaip nurodo IeÅ¡kovas) per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovų žemės sklypų. Ir tai yra vienintelis racionalus ir protingas bÅ«das patekti prie ieÅ¡kovui priklausančių Pastatų.

Tačiau iÅ¡nagrinėjus situacijÄ minėtų žemės sklypų iÅ¡sidėstymÄ ortofoto nuotraukoje, matyti, kad prie Pastatų, priklausančių IeÅ¡kovui, esančių žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galima patekti ir per minėto žemės sklypo pietinę pusę, kuri ribojasi su A. K. žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurine riba. Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje IeÅ¡kovas yra Å«kininkas, turi ir naudoja žemės Å«kio technikÄ , kurios plotis siekia 4,50 m., laiko gyvulius.

Todėl iÅ¡kilo reali grėsmė, kad ieÅ¡kovas negalės susivežti paÅ¡arų, iÅ¡vežti mėšlo, parsivežti malkų, susiarti daržo, iÅ¡siurbti kanalizacijos Å¡ulinių, iÅ¡važiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulių. Tačiau iÅ¡ ortofoto nuotraukos matyti, kad su žemės Å«kio technika IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai į naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja per pietinę pusę, kirsdamas A. K. priklausančio sklypo Å¡iaurės-rytų kampÄ .

Ir tai suprantama, nes važiuojant keliu, esančiu tarp Ieškovo ir Atsakovų žemės sklypų, patekti už Ieškovui esančio ūkinio pastato išvežti mėšlo, parsivežti malkų ar suarti daržo nėra galimybės. Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad toks kelias nenumatytas jokiuose dokumentuose, nėra atsakovų naudojamas. Su tokiu Atsakovų teiginiu negalima sutikti, kelias yra pažymėtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose).

IÅ¡nagrinėjus nurodytus sprendinius, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypų keliu. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įraÅ¡as galioja nuo 2015-12- 22) metu sudarius planÄ , jame pažymėta, kad gretimybės taÅ¡kuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas.

Å is planas paraÅ¡u patvirtintas ir Atsakovo J. S.. Todėl manytume, kad bÅ«tų tikslinga patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribÄ nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar. Tokiu atveju nereikėtų nustatinėti servituto patekimui į IeÅ¡kovo žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). PažiÅ«rėjus ortofoto nuotraukÄ taip pat matyti, kad ir Atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp abiejų sklypų.

Todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas nevisiÅ¡kai atitinka tikrovę. Atsikirsdami į ieÅ¡kinį, Atsakovai teikia prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami Teismo patvirtinti servitutinį keliÄ , kuriuo ieÅ¡kovas patektų į savo namų valdos sklypÄ , pagal UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtÄ projektÄ â€žSiÅ«lomo servituto nustatymo planas m 1:500 patekimui į sklypÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Manome, kad toks servituto nustatymas mažiausiai pažeistų atsakovų ir trečiųjų asmenų nuosavybės teises į valdomus žemės sklypus.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Vadovaujantis minėta teismų praktika, Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo Atsakovų ar trečiųjų asmenų žemės sklype, turėtų įvertinti, ar IeÅ¡kovo galimai patiriami nepatogumai patenkant į jo naudojamÄ sklypÄ yra pakankamai reikÅ¡mingi, kad bÅ«tų pateisintas Atsakovų, trečiųjų asmenų nuosavybės teisių ribojimas nustatant kelio servitutÄ . Dėl servituto atlygintinumo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas.

Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ - tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK,,Naujieji BerniÅ«nai“, ir kt. v.

J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Vadovaujantis minėta teismų praktika, neatlygintinas servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Atsakovams nesutinkant su neatlygintino servituto nustatymu, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už servitutÄ nustatymo. IeÅ¡kovas pateiktu atsiliepimu į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ,o tenkinti ieÅ¡kinį. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais.

Byloje yra pateikti du galimo servituto, nustatytino Atsakovų Žemės sklype (Å¡iame atsiliepime naudojamos sÄ vokos iÅ¡ didžiosios raidės, jeigu kas kita nenurodyta Å¡iame atsiliepime turi tokiÄ pat reikÅ¡mę kaip ir ieÅ¡kinyje):

1) IeÅ¡kovo siÅ«lomas Servituto planas (toliau aiÅ¡kumo dėlei - IeÅ¡kovo Servituto planas) pagal 2020-07-09 IÄ® „Kadama“ paruoÅ¡tÄ Servituto nustatymo planÄ 500;

2) Atsakovų siÅ«lomas servituto planas pagal UAB "DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. parengtÄ projektÄ â€žSiÅ«lomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Atsakovų Servituto planas). Vertinant atsakovų pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, akivaizdu, kad atsakovai pripažino bÅ«tinybę nustatyti neterminuotÄ kelio servitutÄ (suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus) Atsakovų Žemės sklype – skiriasi tik vertinimas kokio dydžio ir kurioje vietoje kelio servitutas turi bÅ«ti nustatytas ir dėl tokio servituto atlygintinumo.

Teismas spręsdamas bylÄ iÅ¡ esmės turėtų nustatyti, kuris iÅ¡ siÅ«lomų servituto planų yra taikytinas, sprendžiant kilusį ginÄÄ bei dėl pačio servituto atlygintinumo. IeÅ¡kovo vertinimu, turėtų bÅ«ti nustatomas kelio servitutas pagal IeÅ¡kovo Servituto planÄ , nes Å¡is servitutas yra objektyviai bÅ«tinas, atitinka esamÄ faktinę padėtį ir nereikalauja į ginÄÄ Ä¯traukti trečiojo asmens A. K.. IeÅ¡kovų servituto planas atitinka esamÄ faktinę padėtį, pažymėta archyviniuose dokumentuose.

IeÅ¡kovas siÅ«lydamas nustatyti kelio servitutÄ pagal IeÅ¡kovo Servituto planÄ motyvavo ta aplinkybe, kad jo siÅ«lomas kelio servitutas sutampa su Esamu keliu (esančiu tarp IeÅ¡kovo Žemės sklypo ir Atsakovų Žemės sklypo). IeÅ¡kovas nurodė, kad: Esamas kelias buvo naudojamas apie 30 metų ir buvo pažymėtas ankstesniuose abiejų sklypų planuose - ieÅ¡kovo siÅ«lomu kelio servituto siÅ«loma įteisinti esamÄ tvarkÄ , kaip buvo patenkama į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ ir prie jame esančių Pastatų;

Esamas kelias pateko į Atsakovų Žemes sklypÄ tik po atsakovų atliktų Å¡io sklypo matavimų; Esamu keliu naudojasi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai; nėra galimybės Esamo kelio pilnai patraukti į IeÅ¡kovo žemės sklypÄ ; siÅ«lomu servitutu nustatyti apribojimai yra minimalÅ«s ir atitinka tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų interesus. Atsakovai pateikdami prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad esamas kelias nėra numatytas jokiuose dokumentuose; atsakovai nesinaudoja Esamu keliu; IeÅ¡kovas į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ patenka keliu, kuris numatytas Atsakovų Servituto plane (per Atsakovų Žemės sklypÄ ir trečiajam asmeniui A.

K. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresus (duomenys neskelbtini) (toliau – Trečiojo asmens Žemės sklypas). Pirma, atsakovai teikdami prieÅ¡ieÅ¡kinį yra nenuoseklÅ«s ir iÅ¡ dalies patys sau prieÅ¡tarauja:

a) atsakovai siekia, kad kelio servitutas bÅ«tų nustatytas pagal Atsakovų Servituto planÄ , bet kartu nurodo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nustatyti argumentai, dėl ko kelio servitutas turi bÅ«ti nustatytas Atsakovų žemės sklype (kanalizacijos Å¡ulinių ir eglės buvimas) negali įtakoti servituto vietos, t.y. jų manymu ieÅ¡kovas EsamÄ keliÄ (po elektros stulpo atramos) pilnai gali patraukti į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ ;

b) ieÅ¡kovas dabar naudojasi ne Esamu keliu, o keliu einančiu per jo ir Trečiojo asmens Žemės sklypÄ , bet kartu teigia, kad ieÅ¡kovas, nustačius kelio servitutÄ pagal Atsakovų Servituto planÄ turėtų „panaikinti savo sklype Å¡alia įvažiavimo esamÄ gyvatvorę, savo paties sudarytÄ kliÅ«tį)“. Akivaizdu, kad pripažįstama, kad ieÅ¡kovas nesinaudojo Å¡iuo keliu vien dėl to, kad tai pilnai daryti maiÅ¡o egzistuojanti kliÅ«tis – gyvatvorė. Antra, abi Å¡alys siÅ«lomÄ servituto vietÄ grindžia teiginiu, kad jų siÅ«loma servituto vieta atitinka esamÄ naudojimo tvarkÄ .

Atsakovai sÄ moningai teikia teismui neteisingÄ informacijÄ . IeÅ¡kovas patekimui į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ naudojasi Esamu keliu. Å iÄ aplinkybę patvirtina: ieÅ¡kovo teikiami paaiÅ¡kinimai, neabejotinai Å¡iÄ aplinkybę patvirtins ir tretysis asmuo A. K.. Å is faktas patvirtintas ir NŽT: (i) kartu su atsiliepimu teikiamas 2020-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus raÅ¡tas Nr. 3SD-3982- (14.3.104.) (toliau – NŽT RaÅ¡tas), kuriame nurodyta, kad „į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iÅ¡ pietų rytinės pusės vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“; (ii) NŽT 2020-09-08 atsiliepime nurodyta:

„nustatyta, kad į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iÅ¡ pietų rytinės pusės vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“ ir „šiuo metu į ieÅ¡kovo naudojimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patenkama per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovų žemės sklypų. Ir tai vienintelis racionalus ir protingas bÅ«das patekti prie ieÅ¡kovui priklausančių pastatų“.

Su ieÅ¡kiniu pateiktos nuotraukos bei su NŽT atsiliepimu pateikta Ortofoto nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad Esamas kelias yra naudojamas kelias. Atsakovai taip pat naudojosi ir dabar naudojasi Esamu keliu. Atsakovai esamu keliu kiekvienÄ dienÄ važiuoja prie savo namų valdos, Å«kinių pastatų, kuriame laiko technikÄ . FaktÄ , kad Atsakovai naudojasi Esamu keliu patvirtina: ieÅ¡kovo teikiami paaiÅ¡kinimai, neabejotinai Å¡iÄ aplinkybę patvirtins ir tretysis asmuo A. K.; Å¡is faktas patvirtintas ir NŽT – atsiliepime nurodyta “tvirtinimas, kad kelias (Esamas kelias) atsakovų nėra naudojamas nevisiÅ¡kai atitinka tikrovę“; ortofoto nuotrauka; atsakovai ne tik naudojasi Esamu kelius, bet kilus ginčui su ieÅ¡kovu dėl jo naudojimo, šį keliÄ praplatino į savo Atsakovų žemės sklypo pusę.

Atsakovams ir toliau neigiant naudojimosi Esamu keliu faktÄ Ä¯ bylÄ gali bÅ«ti pateiktos Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančios nuotraukos. Esamas kelias buvo pažymėtas planuose ir jo neliko 2015 metais Atsakovams atlikus Atsakovo Žemės sklypo matavimus. Å i aplinkybė buvo nurodyta ieÅ¡kinyje ir neabejotinai patvirtinta NŽT, kurios vertinimu: Esamas kelias turėjo bÅ«ti tarp IeÅ¡kovo Žemės sklypo ir Atsakovų Žemės sklypo, o apskaičiuojant Å¡ių žemės sklypų plotas į juos neturėjo bÅ«ti įtrauktas Esamas kelias;

Pagal archyvinius dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo eiti ne per vidurį Esamo kelio, o sutapti su jo riba (kraÅ¡tu). AnalogiÅ¡kai IeÅ¡kovų Žemės sklypo riba taip pat turi sutapti su Esamo kelio riba; Esamas kelias „yra pažymėtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymų aktuose). <...> Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įraÅ¡as galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planÄ , jame pažymėta, kad gretimybės taÅ¡kuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas.

Å is planas paraÅ¡u patvirtintas ir Atsakovo J. S.“. IÅ¡ esmės NŽT teigia, kad atliekant Atsakovų Žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaida, nes jų žemės sklypo riba turėjo sutapti su Esamo kelio kraÅ¡tine. Kelias, tarp IeÅ¡kovo Žemės sklypo ir Trečiojo asmens Žemės sklypo susiformavo savaime (nėra pažymėtas pirminių matavimų planuose) ir bendru sutarimu su A. K. naudojamas tik IeÅ¡kovo Žemės sklype sukauptų organinių trÄ Å¡Å³ iÅ¡vežimui, malkų pargabenimui.

Å iÄ aplinkybę neabejotinai patvirtins ir trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo A. K. nesutinka, kad pagal Atsakovų Servituto planÄ bÅ«tų nustatytas kelio servitutas Trečiojo asmens Žemės sklype. Dėl kelio servituto nustatymo per Trečiojo asmens Žemės sklypÄ Atsakovams pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas kreipėsi į trečiÄ jį asmenį A. K., siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ji sutiktų nustatyti kelio servitutÄ Trečiojo asmens Žemės sklype. Tretysis asmuo A. K. kategoriÅ¡kai su tuo nesutiko, laikydama, kad ieÅ¡kovas į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ turėtų ir toliau patekti Esamu keliu, kas pilnai atitinkÄ ilgalaikę praktikÄ ir kelia mažiausiai nepatogumų kaimynams.

Akivaizdu, kad atsakovų siÅ«lomas kelio servitutas pagal Atsakovų Servituto planÄ nėra galimas, nes pagal jį patekimas į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ galimas tik, jei bÅ«tų nustatytas kelio servitutas ir Trečiojo asmens Žemės sklype. Trečiasis asmuo tam prieÅ¡tarauja ir Å¡is siÅ«lomas sprendimo bÅ«das neatitinka susiklosčiusios faktinės padėties. Byloje tarp Å¡alių kilusio ginčo sprendimas nėra įmanomas nepradėjus dar vienos bylos dėl servituto Trečiojo asmens žemės sklype nustatymo.

Toks kelias neveda prie greitesnės socialinės taikos tarp kaimynų ir toliau didina konfliktinę situacijÄ tarp kaimynų. Dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomo kelio servituto dydžio Atsakovai nepagrįstai teigia, kad CK 4.119 str. 2 dalyje reglamentuotas 4 metrų servitutas. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai Å¡i norma taikoma tik tada, jei nustatant kelio servitutÄ , nenustatomas kelio plotis. Pagal ieÅ¡kovų teikiamÄ IeÅ¡kovų servituto planÄ servituto plotis Atsakovų žemės sklype yra net mažesnis, nes pats Esamas kelias turėtų eiti tiek per Atsakovų Žemės sklypÄ , tiek per IeÅ¡kovų Žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas dar sykį patvirtina, kad jis neprieÅ¡tarauja, kad atsakovai naudotųsi Esamu keliu, esančiu IeÅ¡kovų Žemės sklype. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, kelio servituto nustatymas pagal IeÅ¡kovų siÅ«lomÄ IeÅ¡kovų Servituto planÄ tik minimaliai riboja atsakovų nuosavybės teisę į atsakovų Žemės sklypÄ : kelio servitutÄ siÅ«loma nustatyti Esamo kelio pagrindu ir Å¡i vieta net neturėjo bÅ«ti įtraukta į Atsakovų žemės sklypÄ (pagal archyvinius dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo ribotis su Esamu keliu); atsakovai ne tik praeityje naudojosi, bet ir toliau naudojasi Esamu keliu kaip keliu patekti į jiems priklausantį Atsakovų Žemės sklypÄ .

Dar daugiau, kilus ginčui tarp kaimynų dėl Esamo kelio naudojimo, jie net praplatino šį keliÄ Ä¯ Atsakovų Žemės sklypo pusę ir iÅ¡kirto medžius. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas teiginys, kad Atsakovų Žemės sklypo vieta negalės bÅ«ti naudojama medžių sodinimui vien dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omo nustatyti servituto. Atsakovai ir toliau siekia, kad liktų kelias besiribojantis su IeÅ¡kovo Žemės sklypu. IeÅ¡kovas siekia kelio servituto nustatymo toje vietoje, kur atitinkamas kelias buvo pažymėtas abiejų žemės sklypų dokumentuose.

Kaip teisingai nurodyta NŽT atsiliepime, Atsakovų žemės sklypo plane, registruotame NTR, yra pažymėtas kelias ir bÅ«tent toje vietoje, kur kelio servitutÄ praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovas. Pažymint Atsakovų Žemės sklypo ribas (atliekant matavimus nebuvo atliktas Atsakovų Žemės sklypų ribų pažymėjimas natÅ«roje) kelio servitutas nebuvo nustatytas tik todėl, kad pagal dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo bÅ«ti iki Esamo kelio, o ne jo viduryje. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo nurodytas eglės ir kanalizacinių Å¡ulinių buvimas „negali esmingai įtakoti kelio servituto vietos“ :

a) PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad „eglė yra akivaizdžiai Å¡alintina, auga Å¡alia ieÅ¡kovo namo, užstoja Å¡viesÄ , medis senas, apdžiÅ«vęs“. PrieÅ¡ingai nei nurodė atsakovai, ieÅ¡kovo Žemės sklype augantis medis – trisdeÅ¡imtmetė dygioji (sidabrinė) eglė – yra sveikas, aplinkÄ puoÅ¡iantis medis ir niekaip netrukdantis nei ieÅ¡kovui, nei atsakovams. Siekiant iÅ¡vengti ginčų dėl eglės stovio, ieÅ¡kovas į bylÄ su atsiliepimu teikia 2020-09-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. PSD-3239-(3.28), kuriame nurodyta, kad dygioji (sidabrinė) eglė, auganti IeÅ¡kovo Žemės sklype yra „geros bÅ«klės: medis sveikas, normaliai iÅ¡sivystęs, spygliai tankÅ«s, normalaus dydžio ir spalvos, ligų ir kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo ir skeletinių Å¡akų pažeidimų, drevių nėra“, „šis medis yra dekoratyvus ir paįvairina kraÅ¡tovaizdį“ ir „šio medžio kirsti nerekomenduojame“.

IeÅ¡kovo pozicijÄ neabejotinai patvirtins ir trečiasis asmuo;

b) atsikirsdami į ieÅ¡kovo teiginius, kad jo siÅ«lomo kelio servituto vietÄ riboja ir tas faktas, kad Esamas kelias negali bÅ«ti patrauktas į IeÅ¡kovo Žemės sklypo pusę dėl kanalizacijos Å¡ulinio, atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodė, kad kanalizacinius Å¡ulinius ieÅ¡kovas turėtų perkelti ir kad prie jų bÅ«tų galima privažiuoti kitokia technika (mažesne, su ilgesne iÅ¡traukimo žarna). Toks atsikirtimas patvirtina faktÄ , kad Å¡alia Esamo kelio egzistuoja kanalizaciniai Å¡uliniai ir tai sÄ lygoja siÅ«lomÄ servituto vietÄ .

Å alia Esamo kelio yra du kanalizacijos Å¡uliniai. Taip pat prie ieÅ¡kovo namo ir eglės yra du vandens surinkimo Å¡uliniai. Å ie Å¡uliniai funkcionuoja ir naudojami pagal paskirtį. Nuotekos į Å¡ulinius patenka iÅ¡ namo vamzdynais ,todėl norint perkelti Å¡ulinius, kaip siÅ«lo atsakovai, reikėtų, pertvarkyti visÄ nuotėkų Å¡alinimo sistemÄ . Tai padaryti bÅ«tų sudėtinga, nes ilgÄ laikÄ eksploatuoti Å¡uliniai, pradėjus jų perkėlimÄ galimi mechaniniai ir techniniai pažeidimai. Todėl reikėtų įrengti visiÅ¡kai naujus nuotekų valymo įrenginius, kurie mažiausiai kainuotų pagal vyraujančias kainas 2000 Eur.

Tai yra labai brangi ir visiÅ¡kai Å¡iuo metu nereikalinga investicija gyvenančiam kaime žmogui, kadangi seni kanalizacijos Å¡uliniai puikiai atlieka savo funkcijas. IeÅ¡kovo siÅ«lomas servitutas tik iÅ¡ dalies susijęs su privažiavimu prie kanalizacijos Å¡ulinių (kitokios technikos naudojimas siekiant iÅ¡siurbti Å¡iuos Å¡ulinius) – kelio servituto siekiama patekti prie IeÅ¡kovo Žemės sklype esančių Pastatų, t.y. su bÅ«tinybe pravažiuoti pro Å¡iuos Å¡ulinius. Dėl kompensacijos dydžio IeÅ¡kovas ir toliau laikosi pozicijos, kad turėtų bÅ«ti nustatytas neatlygintinis kelio servitutas, nes atsakovams jų sklype nustačius servitutÄ , iÅ¡lieka galimybė ir toliau naudotis Esamo kelio dalimi, esančia IeÅ¡kovo Žemės sklype.

Tokiu bÅ«du, suteikiant ieÅ¡kovui teisę naudotis dalimi Atsakovų Žemės sklypo, atsakovai gauna adekvatų atlyginimÄ - jie ir toliau naudojasi IeÅ¡kovo Žemės sklypo dalimi, kurioje yra Esamas kelias. Atsakovai dėl Å¡io argumento iÅ¡ vis nepasisako. PrieÅ¡ingai, nustačius kelio servitutÄ pagal IeÅ¡kovų Servituto planÄ bei atsakovams naudojantis Esamu keliu, atsakovai netrukdomai galėtų naudotis ta Atsakovų Žemės sklypo dalimi, į kuriÄ kilus ginčui tarp kaimynų buvo praplėstas esamas kelias.

Papildomas argumentas neatlyginto servituto nustatymui yra tas faktas, kad bÅ«tent dėl atsakovų atlikto Atsakovų Žemės sklypo netinkamo pažymėjimo (Atsakovų žemės sklypo riba turėjo sutapti su Esamo kelio kraÅ¡tine) iÅ¡kilo pačio servituto bÅ«tinybė. Atkreiptinas dėmesys ir į 2020-09-10 matininko R. Ž. raÅ¡te (pridedamas) nurodomÄ aplinkybę, kad ties su Å¡alių sklypais esančia (duomenys neskelbtini) gatve yra paliktas valstybinės žemės plotas, kurį prijungus prie Atsakovų Žemės sklypo bÅ«tų kompensuoti suvaržymai dėl patiriamo servituto (tik nuo atsakovų veiksmų priklausytų ar jie įsigis papildomÄ Å¾emės sklypÄ ).

Jei vis dėl to teismas laikytų, kad kelio servitutas turi bÅ«ti atlygintinas, nustatant kompensacijos dydį turėtų bÅ«ti atsižvelgta: Ä® Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertę nurodytÄ NTR (1080 Eur). Jokie kiti tinkami ir leistini Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertės įrodymai nėra pateikti į bylÄ . Tokiu įrodymų negali bÅ«ti laikomas skelbimas dėl Valkininkuose parduodamo namo: Skelbime net nėra nurodoma žemės sklypo kaina; parduodamas namas yra kitoje vietovėje nei Atsakovų Žemės sklypas; parduodamo namo kainÄ lemia buvimas Å¡alia tvenkinio; galimai patogesnė parduodamo namo padėtis; vertę lemia ne pats sklypas, kiek statinio sklype vertė; skelbimuose nurodoma norima gauti kaina, bet ne reali rinkos vertė;

Skelbimas internete nėra tinkamos formos ir leistinas įrodymas, sprendžiant dėl Atsakovų Žemės sklypo vertės. Atsakovų siÅ«lomos kompensacijos dydis už 12 kv. m kelio servitutÄ yra daugiau nei 2 kartus didesnis nei NTR nurodyta Atsakovų Žemės sklypo vertė; Atsakovų praÅ¡omos kompensacijos dydis remiasi pačių atsakovų teikiamu melagingu paaiÅ¡kinimu, kad jie nesinaudoja Esamu keliu; IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas neriboja galimybės sodinti želdinius Atsakovų Žemės sklype; prieÅ¡ingai patys atsakovai, po konflikto su kaimynu iÅ¡sikirto prie Esamo kelio buvusius medžius ir praplėtė į savo sklypo pusę EsamÄ keliÄ ;

Esamo kelio buvimas ir tas faktas, kad atsakovai juo ir toliau naudojosi tam tikra prasme riboja atsakovų galimybę savo sklypÄ aptverti vientisa taisyklinga tvora, t.y. ieÅ¡kovo siÅ«lomas servitutas, nustatant jį Esamo kelio vietoje, Å¡ios galimybės neapsunkina daugiau, nei yra dabar, ar bÅ«tų, jei atsakovai ir toliau naudosis Esamu keliu; IeÅ¡kovų siÅ«lomas nustatyti servitutas užimtų tik 5,048 % viso Atsakovų Žemės sklypo; Atsakovai neprieÅ¡tarauja, kad turėtų bÅ«ti nustatyta vienkartinė kompensacija.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų virÅ¡yti 100 eurų. Tretysis asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį,praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ji asmeninės nuosavybės teisėmis valdo 0,3209 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal 1998-06-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2019-02-01. Nurodytame žemės sklype randasi A. K. nuosavybės teise priklausantys statiniai: 165.92 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 21.12 kv. m. užstatyto ploto viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 38.78 kv.m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 37.88 kv.m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5.04 kv.m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 29.08 kv.m. užstatyto ploto garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kanalizacijos šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Šiame sklype nebuvo suprojektuoti ar įrengti jokie keliai. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019-04-26 įsakymas Nr.3SK-( 14.3.1I0E.), dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo buvo patvirtinta 2019-02-01 UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengta elektroninė žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla. Atliekant A. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ,kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), suformuoto pagal (duomenys neskelbtini)k.v.

žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ 2000-08-25 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.38-1056 buvo nustatyti tokie pakeitimai: žemės sklypo plotas, esantis natÅ«roje 3200 kv.m. ,neatitiko teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 3312 kv.m .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr.534, 21 punkto nuostatų I priede nurodyta formule M 1:10000, ortofotografiniai žemėlapiai, gauta leistina ploto paklaida 288 kv.m.; po žemės sklypo kadastrinių matavimų gautas plotas 3209 kv.m. pagal Å¡iuos paskaičiavimus patenka į leistinas ploto paklaidas.

Tokiu bÅ«du buvo patikslintos A. K. žemės sklypo koordinatės, ribos, jos nustatyta tvarka suderintos su besiribojančių žemės sklypų savininkais, Å¡ie duomenys nustatyta tvarka įregistruoti VÄ® Registrų centre. Todėl Å¡ie duomenys apie žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, įraÅ¡ytas į NekilnojamÄ jį turto kadastrÄ , yra laikomi teisingais ir iÅ¡samiais. Su A. K. žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis valstybės žemės fondui, pagal faktÄ naudojamas ieÅ¡kovo;

Å¡io žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates grafiÅ¡kai pagal paskiausiai atnaujintÄ kartografinę medžiagÄ (preliminarÅ«s matavimai). Pagal Registrų centro kadastro žemėlapį Å¡io žemės sklypo įklotas plotas 3101 kv.m., o ne 3300 kv.m. ,kaip nurodytÄ nekilnojamojo turto registro pažymoje, t. y. žemės sklypo plotas esantis natÅ«roje 3101 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 3300 kv.m., kas aiÅ¡kiai atvaizduota situacijos brėžinyje teisminiams ginčams (atsiliepimo priedas:Nr.4) Su A.

K. žemės sklypu ribojasi ir kiti valstybės žemės fondui priklausantys žemės sklypai (keliai). Pagal pateiktus ieÅ¡kovo duomenis matosi, kad ieÅ¡kovas, jog patektų į jam priklausantį sklypÄ , visada naudojosi keliu (valstybinė žemė), esančiu tarp ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nurodytu keliu į savo namų valdÄ patenka ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovai.

Tai patvirtina ne tik ieÅ¡kovo, bet ir Trečiojo asmens teismui teikiamas Darbo brėžinys (atsiliepimo priedas Nr.5). Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o vėliau ir prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. IÅ¡ pateiktų byloje dokumentų matyti, kad atsakovai nuosavybės teisėmis valdo 0,2773 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo bÅ«das: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos .

Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2013-12-23. 2014-06-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr.3SK-( 14.3.110.)-1286, buvo patvirtinta dėl žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla. Ä®raÅ¡as galioja nuo 2015-12-22. IÅ¡nagrinėjus turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus matosi, kad vykdant žemės reformÄ ir nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pagal žemėtvarkos projektÄ nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelio dislokacijos vieta; objektas dėl kurio kilo ginčas (privažiavimas prie atskirų statinių), priskiriamas prie Ds kategorijos: minėtam objektui (keliui) nebuvo ir nėra suformuotas žemės sklypas, tačiau pagal faktÄ toks kelias buvo dar prieÅ¡ žemės sklypų privatizavimÄ ir jis iÅ¡liko iki Å¡iol.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04 2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 4 punkte nustatyta, kad Valstybinės reikÅ¡mės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiÅ¡kai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikÅ¡mes automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis Å¡iuo reglamentu.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks objektas (privažiavimo kelias) po žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) duomenų tikslinimo neišliko (buvo panaikintas). Pagal 2013 metais parengto minėto žemės sklypo plano duomenis matyti, kad žemės sklypo posūkio taškas Nr. 7 yra ant privažiavimo kelio; taip pat įvertinus žemės sklypo plano, parengto po kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. ir 2002 m. parengto plano ir lauko abriso matyti, kad pasikeitė žemės sklypų konfigūracija.

Tas akivaizdžiai matyti iÅ¡ pateikiamo atsiliepimo priedo Nr.5- darbo brėžinio. Lyginant iÅ¡orines žemės sklypo ribas atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal abrisÄ bei pradinius privatizavimo dokumentus, su kadastriniame plane dabar galiojančiomis nužymėtomis ribomis, matosi , kad virÅ¡utinė (Å¡iaurinė) sklypo riba padidėjo 5,64 metro, atitinkamai dalis valstybės fondo žemės buvo integruota į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , taip jį padidinant, atitinkamai uždarant ten buvusį keliÄ , patekimui į kitÄ griovio pusę per pralaidÄ .

Atsakovai čia nutyli labai svarbų faktÄ , kad jiems priklauso žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto IV papildymo projekte M 1:10000 2010 m. 2001-03-18 suderintame Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr.3Vį-(l4.3.2.)245, žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 113-1, žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu 113 (atsiliepimo priedas Nr. 1).

IÅ¡ kartu su atsiliepimu pateikiamos aktualiausios ortofoto nuotraukos (atsiliepimo priedas Nr.2) matyti, kad tarp Å¡ių sklypų yra griovys, tačiau yra padaryta pralaida (pravažiavimas, kelias), kuriuo atsakovai iki Å¡iol naudojasi. Kelio juosta prasideda nuo Liepų gatvės, tarp sklypų ,kadastriniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir toliau tęsiasi per visÄ Å¾emės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Matosi, kad kuomet buvo atliekami kadastriniai matavimai žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo pakeista Å¡io žemės sklypo konfigÅ«racija ypatingai jo Å¡iaurinėje (virÅ¡utinėje) dalyje, virÅ¡utinę (Å¡iaurinę) sklypo riba padidinant 5,64 metro taip, kad ginčo kelio virÅ¡utinėje (Å iaurinėje) dalyje atsirado akligatvis, nes dalis valstybės fondo Žemės ( kelio), dirbtinai suformavus trikampį, buvo įjungta į atsakovų žemės sklypÄ , taip užkertant tretiesiems asmenims pravažiuoti į žemės sklypus esančius už pralaidos.

O Å¡iuo keliu, kuris sudaro vientisÄ darinį pradedant nuo vieÅ¡ojo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio, kaip naudojosi ankščiau, taip ir iki Å¡iol naudojasi tik atsakovai. Nes pakeitus žemės sklypo ,kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), konfigÅ«racijÄ , tokios galimybės tretieji asmenys neturi. Pažymėtina ir tai, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje nėra pažymėtos sklype esančios naudmenos-kelias. Nekilnojamojo turto registro duomenyse taip pat nėra parodytos naudmenos (kelio) ir žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kas reiÅ¡kia, kad Å¡iuos abu žemės sklypus skiria valstybės fondo Žemės sklypas-kelias, tačiau ieÅ¡kovo ir atsakovų pateiktuose teismui servituto nustatymo planuose, gretimybių lentelėje tokie duomenys neatsispindi. Kelio likusi dalis iÅ¡ viso planuose Å¡alia nerodoma, o dalis to kelio inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto nuostatas, „Žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemes sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų l priede.

Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Å¡ių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ (toliau - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas.

IÅ¡vardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalÄ . Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėi žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimÄ , o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektu organizatorių”. Byloje jokių duomenų ar atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), konfigÅ«racijos pasikeitimas ir pravažiavimo kelio priskyrimas buvo nagrinėjamas pirmiau minėto teisės akto nuostatomis, nėra. O tai yra svarbu nustatant ir iÅ¡siaiÅ¡kinant žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos sudarymo ir patvirtinimo teisėtumÄ .

Ä®vertinus byloje ir vieÅ¡uose registruose esančius duomenis darytina iÅ¡vada, kad po atlikto atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikslinimo, objektas- privažiavimo kelio dalis buvo inkorporuota (įjungta) privačioj atsakovų nuosavybėn. Stebina tai, kad žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atlikusi R. S. individuali įmonė, rengusi 2013-12-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , žemės sklypo plane bei kituose dokumentuose kelio kaip tokio nenurodė, nors aiÅ¡kiai matosi, kad kelio dalis po kadastrinių matavimų atlikimo pateko į atsakovų žemės sklypÄ .

Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir "dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kiti Ä®renginiai su Å¡ių elementų užimama žeme.

Kelio savininkas-valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Kuomet buvo atliekami atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kelias toje vietoje buvo pagal faktÄ , matininkas privalėjo jį atitinkamai plane nužymėti, įtraukti į naudmenas. Tačiau tas nebuvo padaryta, todėl Å¡iandien ir yra neapibrėžta situacija ginčo vietovėje. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio I dalies I punkte nustatyta, kad Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra Nacionalinė žemės tarnyba - visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Tuo atveju, kai nėra suformuotas žemės sklypas, valstybės interesus atstovauja Tarnyba. Tarnyba buvo kviesta dalyvauti ribų paženklinimo procedÅ«roje kai gretimybėje esančio kelio valdytoja, tačiau nėra duomenų, kokius gi veiksmus tarnyba atliko, kuomet R. S. individuali įmonė, rengė 2013-12-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , o Tarnyba atitinkamai 2014-06-26 sprendimu Nr.3SK-( 14.3.110.)-1286 pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis. A. K. mano, kad ginčo vietovėje kelias iÅ¡nyko dėl Tarnybos nerÅ«pestingumo, todėl Tarnyba Å¡ioje ginčo situacijoje turi imtis aktyvių veiksmų padėčiai iÅ¡taisyti, neatmetant galimybės naikinti jos pačios priimtus administracinius teisės aktus (sprendimus), taip apginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pagal žemės sklypo abrisÄ bei preliminarius privatizavimo matavimus (paskaičiavus pagal kraÅ¡tinių matmenis), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). plotas 0,2426 kv.m.. registro dokumentuose klaidingai nurodytas 0.2800 kv.m., po žemės sklypo kadastriniu matavimų atlikimo-0,2773 kv.m. Jeigu atitrauktume vakarinę sklypo ribÄ iki kelio pakraščio, žemės sklypas sumažėtų iki 0,2657 kv. m., tačiau sklypas nebÅ«tų mažesnis nei pradiniuose privatizavimo dokumentuose. Taigi kyla klausimas ,koks gi poreikis buvo iÅ¡didinti žemės sklypÄ , keisti jo konfigÅ«racijÄ , atliekant geodezinius matavimus 2013 metais, taip sumažinant valstybės fondo žemės dalį, t.y.

žemės sklypo plotas esantis natÅ«roje 0,2657 kv m neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto ploto 0,2426 kv m. Aukščiau apraÅ¡yta situacija matosi iÅ¡ kartu su atsiliepimu pateikiamo Darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr. 5). Turime keistÄ teisinę situacijÄ , kuomet Valstybės fondo žemės nebelieka, turime padidėjusius privačių žemės sklypų savininkų sklypus, visi neigia kelio kaip tokio buvimo faktÄ toje vietoje, nors pateikti dokumentai liudija prieÅ¡ingai, na o atsakovai savo ruožtu deda pastangas kelio servitutÄ nustatyti trečiojo asmens A.

K. žemės sklype ir jos sÄ skaita. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡analizavus IÄ® „Kadama“ 2020 m. parengtÄ Servituto nustatymo planÄ (sklype kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio servitutas 80 kv. m. ploto, tarnaujantis daiktas) ir prie ieÅ¡kinio pateikiamų Servituto planas per abu sklypus, pateikiama informacija, kad valstybes objekto (privažiavimo kelio) ir valstybinės žemės tarp žemės sklypų kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. J.) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (savininkai L.

S. ir J. S.), iÅ¡ viso nebelieka. Tai nurodoma, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų teismui pateiktų servituto nustatymo planų „Gretimybių lentelėje“. IeÅ¡kovo pateiktame servituto plane, pietinėje žemės sklypo plano dalyje, klaidingai nurodyta gretimybė. Tarp žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) yra 2,23 m ploto valstybinės žemės tarpas. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį yra pateikęs 2020-08-19 Tarnybos raÅ¡tÄ (toliau-RaÅ¡tas) Nr.3SD-3982-( 14.3.104.), iÅ¡ kurio matyti, kad IeÅ¡kovas 2020-07-09 yra raÅ¡tu kreipęsis į tarnybÄ dėl privažiavimo prie ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo, kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Gautame tarnybos atsakyme konstatuota, kad išnagrinėjus žemės sklypo projektinis numeris 112, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudojamas ieškovo) ir žemės sklypo, projektinis Nr. 113, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantis atsakovams) archyvinėse bylose komplektuojamus dokumentus (žemės sklypų planus, abrisus, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus) tarnyba nustatė, kad į žemės sklypų, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemes plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemes sklypų plotus;

žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose (žemės sklypo plane M 1:10000 ir žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo akte) nurodytas, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su „Pilvingių kaimo gatve“, taip pat šio sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise grafiškai pavaizduota, kad žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje ribojasi su keliu;

žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose ((žemės sklypo plane M 1:10000 ir žemes sklypo ribų paženklinimo -parodymo akte), nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su „J. namų valda“, tačiau šio žemės sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise sutartiniais ženklais pažymėta, kad šio žemes sklypo ribos pietų vakarinėje dalyje sutampa su keliu;

įvertinus minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendinius, darytina išvada, kad žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) rytinė riba ir žemes sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini, vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypų keliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Tarnyba pasiÅ«lė bendros ribos klausimÄ spręsti administracine tvarka, tai yra žemės sklypų savininkų bendru susitarimu, bet nepavykus ginčo spręsti taikiai, dėl ginčytinų sklypų ribų turi teisę kreiptis į teismÄ . Tarnyba paaiÅ¡kino, kad J. ir žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui nesutarus dėl galimybės privažiuoti prie naudojamo žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl privažiavimo turėti teisę kreiptis į teismÄ .

RaÅ¡te pažymėta, kad Å¡is raÅ¡tas per vienÄ mėnesį nuo jo gavimo (įteikimo) dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresas-Laisvės ai.36, Kaunas) arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams (adresas-A. M. g.SA. Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad minėtas tarnybos sprendimas (raÅ¡tas) bÅ«tų skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka nėra, kas reiÅ¡kia kad Å¡io raÅ¡to gavėjas, su raÅ¡te iÅ¡dėstyta Tarnybos pozicija sutiko ir jos neskundė.

Bet kokie Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos buvimo ,kaip realiai egzistuojančio fakto, Å¡iai dienai nėra teisingi. Å i bendra riba iki Å¡iol nėra nustatyta, nors teismui teikiamuose kelio servituto planuose, klaidingai nurodo Å¡iuos sklypus esant greta vienas kito. Pagal raÅ¡te nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas turėjo atlikti visus galimus veiksmus dėl bendros ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypo nustatymo (ir/ar tarp Valstybės fondo žemės), o ne kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo.

IeÅ¡kinio reikalavimas, nenustačius aiÅ¡kių sklypų ribų iÅ¡ principo nėra galimas. Po raÅ¡to gavimo žemės sklypo planų rengėjas IÄ® „Kadama", turėjo aptarti bendros ribos ženklinimo klausimus, ribų paženklinimo-parodymo aktÄ pasiraÅ¡yti. Ir Å¡iÄ medžiagÄ perduoti derinti Tarnybai, o atitinkamai tarnyba Å¡iuo klausimu bÅ«tų patekusi iÅ¡vadÄ dėl tolesnių veiksmų rengiant kadastro bylÄ . Tarnyba savo atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovu prieÅ¡ieÅ¡kinį klaidingai nurodo, kad pagal atliekamas funkcijas bei priskirtÄ kompetencijÄ tarnyba nėra įgaliota spręsti servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose klausimų, iÅ¡skyrus žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 2 punkte nurodytus atvejus.

Å iuo konkrečiu atveju, negalima sutikti su tokia Tarnybos pozicija, kadangi pagal pačios tarnybos pateikiamus paaiÅ¡kinimus ir faktinę medžiagÄ matosi, kad žemės sklypai kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gretimybėje su valstybės fondo žemės sklypu. Todėl bet kokiuose Å¡ių žemės sklypo savininkų/naudotojų sprendiniuose, dėl žemės sklypo ribų ir/ar kt. pasikeitimo, Tarnyba betarpiÅ¡kai privalo dalyvauti. Atsakovai Å¡iuo atveju, gindamiesi nuo jiems pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, teikia prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame argumentuoja, kad kelias tarp sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) nenumatytas jokiuose dokumentuose ir atsakovų nėra naudojamas.

Tai absoliuti netiesa. Kaip kad ir Tarnyba nurodo savo atsiliepime (4 lapas) nurodo, kad kelias yra pažymėtas žemės sklypų ,kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose). Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rytinė riba ir žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypu keliu.

Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įraÅ¡as galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planÄ , jame pažymėta, kad gretimybė taÅ¡kuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas, Å¡is planas paraÅ¡u patvirtintas ir atsakovo J. S.. Minėtame žemės sklype nenurodytos gretimybės su žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į faktinę situacijÄ , kuri neatitinka nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir situacijos, Tarnyba mano bÅ«tų tikslinga patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentas sklypo ribÄ nustatyti pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar.

Tokiu atveju nereikėtu nustatinėti servituto patekimui i ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Tarnyba pažymi, kad peržiÅ«rėjus ortofoto nuotraukÄ taip pat matyti, kad ir atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp dviejų ginčo žemės sklypų. Todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas neatitinka tikrovės. Tas matosi ir iÅ¡ trečiojo asmens pateikiamo darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr.5). CPK 267 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo arba neatsiradimo.

Teismui nusprendus dėl kelio servituto nustatymo nesamame daikte reikÅ¡tų, kad yra priimtas sÄ lyginis teismo sprendimas. Grįžtant prie jau iÅ¡sakyto, kad bÅ«tina nustatyti bendrÄ ribÄ tarp žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas turi objektyvų ir pagristÄ pagrindÄ turėti privažiavimÄ nuo bendro naudojimo kelio (Liepų gatvės) iki prie jo valdomo žemės sklypo. IeÅ¡kovas ir atsakovai Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės nesutaria dėl kelio servituto vietos.

Tarnaujančiojo daikto savininko siÅ«lymai, kai kyla ginčas dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, yra sudėtinė ir privaloma bylos nagrinėjimo dalyko dalis. Pažymėtina, kad įvertinus UAB “DzÅ«kijos girios“ parengto SiÅ«lomo servituto nustatymo plano duomenis, įvažiavimo keliÄ siÅ«loma įrengti (kelio objekto, nurodomoje teritorijos dalyje nėra) žemės sklypo, priklausančio A. K., kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje. IÅ¡ pateiktų duomenų matome, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų naudojamų žemės sklypų yra faktiÅ¡kai naudojamas kelias, matosi, kad Å¡is kelias periodiÅ¡kai prižiÅ«rimas, greideriuojamas, duobių iÅ¡lyginimui pilamas papildomas žemės sluoksnis, kai tuo tarpu keliukas, kurio dalis apima ir A.

K. priklausančio žemės sklypo dalį, negali bÅ«ti laikomas keliu. Atsakovų siÅ«lomo pravažiavimo kelio įrengimas reikalautų didelių finansinių sÄ naudų, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas ir atsakovas naudoja faktiÅ¡kai įrengtÄ ir prižiÅ«rimÄ keliÄ . Jokiuose planavimo dokumentuose nėra atvaizduotas kelias per trečiojo asmens sklypÄ , kaip kad siÅ«lo atsakovai. Projektuojamų privažiavimo kelių, gatvių charakteristikas apsprendžia eismo intensyvumas, jais važinėjančio transporto priemonių charakteristikos ir pan.

Servitutinio privažiavimo atvejams atskirti teisės aktų nėra. Projektuodami servitutinį privažiavimÄ Ä¯ namų valdos sklypus, reikia vadovautis reikalavimais, nurodytais bendruosiuose teisės akluose. Servitutas, kaip daiktinė teisė ,neapima vieÅ¡pataujančio daikto savininko teisės vykdyti statybos darbus ir įrenginėti inžinerinius įrenginius tarnaujančiame daikte. PrieÅ¡ nustatant tarnaujantį servitutÄ A. K. žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), atsiranda poreikis bÅ«tiniems kelio įrengimo darbams atlikti.

Todėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos nagrinėjimo metu, kas ir kieno sÄ skaitÄ tie kelio įrengimo darbai bus atlikti, kas užtikrintų galimybę ieÅ¡kovui naudojantis svetimu dailiu pravažiuoti transporto priemone. Tokio darbų atlikimo masto, darbų sÄ matos, atsakovai nepateikia. Tai bÅ«tų darbai, susiję su augmenijos paÅ¡alinimu iÅ¡ tos teritorijos, kurioje nustatomas kelio servitutas ir atitinkamai darbai ir medžiagos kelio įrengimui. Augmenija Å¡alinama tiek, kiek ji trukdytų naudoti minėtÄ teritorijÄ pravažiavimui transporto priemone.

Pažymėtina tai, kad patekimo į ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypus kelio vieta ir kryptis, kokia nurodyta jo pateiktame plane, yra susiformavusi istoriÅ¡kai (iki žemės sklypų privatizavimo klausimų sprendimo). Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai į savo namų valdos sklypus visada turėjo galimybę privažiuoti valstybės lėšomis įrengtu ir esančiu įvažiavimo keliu, taigi papildomų kelių įrengimas nei sÄ naudų (naujo kelio įrengimo kaÅ¡tai), nei racionalumo požiÅ«riu (kelių užimamas plotas toje vietovėje; kelias per kelis namų valdos sklypus), nei pagal kelio naudotojų skaičių, bÅ«tų neteisingas.

Atsakovų siÅ«lomu keliu iÅ¡imtinai naudotųsi tik vienas ieÅ¡kovas, tretysis asmuo turi kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , kai tuo tarpu istoriÅ¡kai naudojamu keliu naudojasi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai, ir ne su vienu technikos vienetu. Jau vien Å¡iuo požiÅ«riu atsakovų siÅ«lomas servituto nustatymo bÅ«das, kai jis yra orientuotas tik į vienintelį to kelio naudotojÄ (ieÅ¡kovÄ ), negali bÅ«ti laikomas racionaliu ir teisingu. Faktinio kelio tarp ieÅ¡kovui ir atsakovams priklausomų sklypų bei atsakovams priklausančiame žemės sklype, buvimo vieta yra atvaizduotu situacijos brėžinyje teisminiams ginčams (atsiliepimo priedas Nr. 4).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sÄ lyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali bÅ«ti vertinama kaip reikalavimas ginÄÄ spręsti iÅ¡ anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikÅ¡tų sandorio tarp Å¡alių sudarymÄ , o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažinimo daikto savininkui konkrečius pasiÅ«lymus ir Å¡is su jais visais ar iÅ¡ dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio Å¡alių požiÅ«rių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo bÅ«dų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

Dėl teisinio reguliavimo Servitutas- tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančio daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio I dalis). Tai iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savarankiÅ¡kai arba priverstinai. Vienas iÅ¡ priverstinių servituto nustatymo bÅ«dų yra jo nustatymas teismo sprendimu.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ralio pobÅ«dį. Atitinkamai formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad. sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaitÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008;2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

Lietuvos Respublikos CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iuo atveju iÅ¡ankstinio neteisminio ginčo sprendimo bÅ«das, tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovų neiÅ¡naudotas. Kaip matome iÅ¡ bylos medžiagos jokių ieÅ¡kovo pasiÅ«lymų dėl kelio servituto nustatymo bendru susitarimu atsakovai nėra gavę. ieÅ¡kovas tokių duomenų kartu su ieÅ¡kiniu ir nėra pateikęs, kas manau yra laikytina esminiu pažeidimu.

IeÅ¡kovas kartu su atsakovu nėra iÅ¡naudoję galimybių nustatyti bendra žemės sklypų ribÄ . kaip kad ir buvo nurodyta Tarnybos 2020-08-19 raÅ¡te Nr.3SD-3982-(14.3.104). Tiek IeÅ¡kovas, tiek Atsakovai, prasydama teismo nustatyti kelio servitutÄ , nėra neiÅ¡naudoję visų galimu ir objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y tarpusavyje nebendravo dėl kelio servituto nustatymo. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų, pats ieÅ¡kovas, kartu su atsakovu nėra iÅ¡naudoję visų galimybių įvertinti ir pakoreguoti buvusiÄ padėtį taip, kad atlikus atitinkamus darbus (patikslinus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal pradinius dokumentus) kelio servituto nustatymo bÅ«tinybė taptų nebereikalinga, ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų pažeisti ne tik trečiojo asmens, bet ir kitų žemės sklypų savininkų interesai, dėl ko savo atsiliepime yra pasisakiusi ir Tarnyba.

Vertinant jau vien tik galimus servitutus sÄ naudų ir užimamo ploto aspektu, akivaizdu, kad atsakovų siÅ«lomas kelio servituto nustatymo bÅ«das yra akivaizdžiai neracionalus. Be to, pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad kelias patekimui tiek į ieÅ¡kovo ,tiek į atsakovų žemės sklypus, eitų per valstybinės žemės sklypÄ , kuris ir skirtas keliui, kai tuo tarpu atsakovų siÅ«lomas kelias eina per du privačius žemės sklypus. Nustatant servitutÄ , privaloma siekti, kad bÅ«tų sudaryta kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio I dalis).

Teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti, visus galimus servituto nustatymo variantas, tirdamas įrodymus, privalo nustatyti kuris iÅ¡ siÅ«lomų servituto nustatymo variantų, yra racionalesnis. Atsakovų praÅ¡omas nustatyti servitutas labai susiaurintų trečiojo asmens galimybę įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumÄ ir asmeninio gyvenimo privatumÄ . A. K. mano, kad atsakovų pateiktas kelio servituto nustatymo bÅ«das, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nėra racionaliausias ir ekonomiÅ¡kiausias servituto nustatymo bÅ«das, iÅ¡ visų galimų, nes kiti bÅ«dai kelio servitutui nustatyti ir/ar jo net nenustatant, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų net nebuvo tinkamai iÅ¡naudoti.

IÅ¡ atsakovų pateiktų dokumentų planinės medžiagos matyti, kad Å¡is menamas servitutinis kelias per A. K. ir J. J. žemės sklypus, yra neįrengtas, ir neaiÅ¡ku, kiek reikėtų investuoti lėšų jo įrengimui. Sprendžiant dėl galimybės įsirengti keliÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrÄ eismo kokybės lygį (Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai" 9.3 punktas). Atsakovai Å¡iuo atveju teikdami tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , privalo pateikti duomenis bei skaičiavimus, kiek kainuotų įrengti keliÄ pagal atsakovo siÅ«lomÄ , servituto nustatymo variantus.

Nuovažos (įvažos) įrengimui bÅ«tini atliktini darbai bei medžiagos atvaizduotos kartu su atsiliepimu pateikiamame nuovažos į sklypus projektavimo brėžinyje (atsiliepimo priedas Nr.3). Neturint Å¡ių duomenų, teismas negali įvertinti, ar galima normaliomis sÄ naudomis įrengti keliÄ pagal kiekvienÄ variantÄ . Taigi atsakovai byloje nepateikė pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms aplinkybėms įrodyti, o tai yra jų pareiga. Teismas visais atvejais privalo palyginti visus kelio servituto nustatymo variantus sÄ naudų atžvilgiu.

Akivaizdu, kad IeÅ¡kovo siÅ«lomame žemės sklype nustatyti kelio servitutÄ , jau yra kelias ir jį galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, ir nenustačius kelio servituto trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Servituto nustatymas A. K. priklausančiame žemės sklype nėra vienintelis įmanomas bÅ«das patekti ieÅ¡kovui į savo sklypÄ , o nustačius tokį servitutÄ A. K. sklype, jos interesai nepagrįstai nukentėtų, nebÅ«tų pasiekta daiktų savininkų interesų pusiausvyra ir tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso nuostatos, suformuota teisminė praktika.

Mano, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai Å¡iuo atveju nėra iÅ¡naudoję visų galimybių ginÄÄ spręsti ne teismo bÅ«du ir tas yra matoma įvertinus byloje pateiktus įrodymus, esamų duomenų pagrindu teismas yra ribojamas tenkinti ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, kadangi nenustačius aiÅ¡kios ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų, įvertinus tai, kad jų gretimybėje yra valstybės fondo žemės sklypas, be to ir paties ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nėra aiÅ¡kios ir tikslios (ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus), o atlikti kadastriniai matavimai atsakovų žemės sklypui kelia labai rimtų abejonių jo iÅ¡orinių ribų nustatymo teisėtumu, teismas priimtų iÅ¡ esmės sÄ lyginį sprendimų, kurio faktinis vykdymas bÅ«tų negalimas.

Atsakovai L. S. ir J. S. pateiktu dubliku nurodo, kad atsakovai, susipažinę su bylos dalyvių atsiliepimuose į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais, palaiko savo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pareikÅ¡to reikalavimo nekeičia. NŽT atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus faktus, kad ieÅ¡kovas J. J. važiuoja į savo sklypÄ tuo keliu, kuris nurodytas atsakovų pateiktame plane - UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 „SiÅ«lomo servituto nustatymo plane M1:500 patekimui į sklypÄ kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)“(Å¡is esamas kelias atvaizduotas ir ieÅ¡kovo pateiktame IÄ® „Kadama“ plane). NŽT atsiliepime pasisakyta dėl atsakovų sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, kadastrinių matavimų, sklypo suformavimo dokumentų ir teikiama nuomonė, kad bÅ«tų tikslinga patikslinti Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sklypo ribÄ nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar.Institucijos nuomone, iÅ¡ ortofoto nuotraukos matyti, kad ir atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp abiejų sklypų.

Atsakovų įsitikinimu, tikslinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus nėra pagrindo, jie patvirtinti NŽT ir įregistruoti. Tikrinant kadastrinius matavimus, jokių pažeidimų nenustatyta. Atsakovų namų valdos sklypo dydis palyginus su aplinkiniais ir taip yra ženkliai mažesnis (visų kaimynų sklypai virš 30 arų, atsakovų tik 27 arų). Nuomonė, kad atsakovai naudojasi nurodytu keliu nepagrįsta. Šiuo keliu atsakovai naudojosi, kol nebuvo įsirengę įvažiavimo priešingoje sklypo pusėje, bet važiuodavo tik savo sklypu.

Be to, kelias susiformavo ir todėl, kad atsakovai juo pravažiuodavo į sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį už jų namų valdos sklypo, kurį nuomojosi iÅ¡ valstybės, vėliau iÅ¡pirko (Å¡iuo metu sklypas priklauso jų sÅ«nui). Å ias aplinkybes savo atsiliepime nurodžiusi ir A. K. Ä®sirengus įvažiavimÄ kitoje sklypo dalyje, atsakovai nenaudoja pravažiavimui savo sklypo dalies, kurioje ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ . Ortofoto nuotraukoje minėta sklypo dalis gali priminti keliÄ , nes Å¡ioje teritorijoje, ruoÅ¡iantis įsirengti tvorÄ , atsakovai panaikino gyvatvorę, iÅ¡kirto vaismedžius, iÅ¡valė teritorijÄ .

NŽT atsiliepime, vertinant atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, pažymėta, kad servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (paminėta LAT 2008-10-07 nutartis c/b Nr. 3K-3-469/2008). Negalima nesutikti su Å¡iuo pastebėjimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai užsigeidė važinėti atsakovų sklypu, nors tokio bÅ«tinumo jam nėra.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia sutrukdyti atsakovams užtverti savo sklypÄ , trukdyti jiems apsaugoti savo turtÄ . Dėl servituto atlygintinumo atsiliepime iÅ¡dėstytos teisingos pastabos. Dėl ieÅ¡kovo J. J. atsiliepimo Atsiliepime ieÅ¡kovas laikosi nuomonės, kad turėtų bÅ«ti nustatomas kelio servitutas pagal ieÅ¡kovo servituto planÄ , nurodomi motyvai: Å¡is servitutas yra objektyviai bÅ«tinas, atitinka esamÄ faktinę padėtį ir nereikalauja į ginÄÄ Ä¯traukti trečiojo asmens.

Tokie ieÅ¡kovo nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kovo pateikto servituto plano patvirtinimo nepagrįsti, neatitinka gana gausios teismų praktikos, kuria vadovaujamasi nustatant servitutus. Kad ieÅ¡kovo naudai dėl įvažiavimo į jo sklypÄ nustatytinas kelio servitutas ginčo nėra. Tačiau pagal faktinę padėtį ieÅ¡kovas įvažiavimui į savo sklypÄ visada naudojosi ir naudojasi keliu, kuris pažymėtas atsakovų pateiktame kelio servituto projekte. Å iÄ aplinkybę savo atsiliepime patvirtino ir byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti ieÅ¡kovo J.

J. sklypo savininkę - valstybę atstovaujanti institucija NŽT. Toks įvažiavimas pažymėtas ir paties ieÅ¡kovo pateiktame IÄ® „Kadama“ plane. Kaip jau buvo nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, pagal atsakovų teikiamÄ kelio servituto projektÄ , numačius 4 metrų pločio keliÄ , bendras jo plotas sudarytų 44 kv. m plotÄ (32 kv.m A. K. sklype + 12 kv.m atsakovų sklype). Tai sudarytų žymiai mažesnę intervencijÄ Ä¯ kitų savininkų nuosavybę, mažiau ribotų kitų savininkų nuosavybės teises, palyginus su ieÅ¡kovo teikiamu projektu pagal kurį bendras siÅ«lomo servitutinio kelio plotas svetimoje nuosavybėje sudarytų 80 kv. m plotÄ .

IeÅ¡kovas kasdien važiuoja bÅ«tent tuo susiformavusiu keliu, kuris pavaizduotas UAB „DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. projekte, atsispindi ir ieÅ¡kovo pateiktame IÄ® „Kadama“ plane, iÅ¡ kurio matyti, kad tai trumpiausias kelias ieÅ¡kovui įvažiuoti į savo sklypÄ , juo patogiai privažiuojama prie ieÅ¡kovo Å«kinių pastatų. IeÅ¡kovo nurodomi argumentai dėl patogumo važiuoti atsakovų S. sklypu negali turėti esminės teisinės įtakos nustatant servitutÄ , servitutas nustatomas ne pagal patogumo kriterijus, bet dėl bÅ«tinybės pagal paskirtį naudoti vieÅ¡pataujantį daiktÄ .

Atsiliepime neteisingai aiÅ¡kinamos prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl kelio servituto vietos ir siekiama suklaidinti teismÄ . Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsikirsdami į ieÅ¡kovo argumentus, užsiminę, kad ieÅ¡kovas galėtų panaikinti savo sklype esančiÄ gyvatvorę, tuo nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas nevažinėja per A. K. sklypÄ . Atvirkščiai, tai pasakyta tuo tikslu, kad ieÅ¡kovas tokiais veiksmais galėtų dar pagerinti sau važinėjimo sÄ lygas po savo sklypÄ ir jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad jis nevažiuoja per A.

K. sklypÄ . Atsiliepime ieÅ¡kovas pats pripažįsta, kad naudojasi keliu susiformavusiu tarp jo naudojamo sklypo ir trečiojo asmens A. K.. Ta aplinkybė, kad A. K. nesutiko, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų nustatytas kelio servitutas jos sklype, neturi esminės reikÅ¡mės. Savininkams nesusitarus, servitutas nustatytinas teismo sprendimu pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį. Aplinkybės dėl pirminių sklypų dokumentų, dėl sklypų matavimų, dėl galimai padarytų matavimų klaidų ir pan. Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės,nes bylos dalykas - kelio servitutas.

Sprendžiant šį ginÄÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi servitutÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir atitinkama teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje nustačius kelio servitutÄ pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , bÅ«tų patvirtinta tik dalis kelio servituto, kuri liečia atsakovus, t.y. jų sklype bÅ«tų nustatytas 12 kv. m. ploto kelio servitutas. Likusiu plotu, kuris patenka į A. K. sklypÄ , ieÅ¡kovas naudojasi be kliūčių, kilus ginčui, jis bÅ«tų atitinkamai sprendžiamas - arba savininkų sutarimu arba teismo sprendimu pateikus ieÅ¡kinį.

Jokių teisinių kliūčių patvirtinti prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tai, kad ieÅ¡kovas siekia turėti du įvažiavimus į savo sklypÄ , t.y. turimÄ , kuris patenka į A. K. sklypÄ ir papildomai užsitikrinti galimybę važinėti atsakovų sklypu. Atsiliepime neteisingai aiÅ¡kinamos aplinkybės dėl ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypų. Tarp jų nėra „esamo kelio“. Atsakovas, kol nebuvo įsirengęs įvažiavimo kitoje savo sklypo dalyje, važiuodavo palei ribÄ su ieÅ¡kovu, bet iÅ¡imtinai savo sklypu.

Atsakovai nesinaudoja tuo įvažiavimu, kuris pateikiamas ieÅ¡kovo servituto projekte, jiems Å¡is įvažiavimas nereikalingas. Tai, kad Å¡ioje sklypo pusėje atsakovai iÅ¡kirto senesnius medžius, dar nereiÅ¡kia, kad jie, kaip teigia ieÅ¡kovas, praplatino keliÄ , atsakovai siekia apsodinti savo sklypÄ vertingesniais želdiniais. Atsakovai tvarko savo sklypÄ savo nuožiÅ«ra, rengiasi aptverti savo sklypÄ , kad sodyba bÅ«tų tvarkinga ir apsaugota. Svarstymai, kur turėjo bÅ«ti atsakovų sklypo riba, neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, nes sklypo ribos nustatytos, įregistruotos, NŽT, patvirtinusi sklypo kadastrinius matavimus, todėl nei NŽT, nei ieÅ¡kovas neturi jokio pagrindo svarstyti, kaip turėjo ar galėjo bÅ«ti.

Kelio servitutas turi būti nustatomas kuo mažiau ribojant kitų savininkų nuosavybės teises. Atsiliepime vėl paminėti argumentai dėl kelio servituto ieškovo nurodomoje vietoje, tai eglė ir kanalizacijos šuliniai. Dėl eglės pažymėtina, kad tai ieškovo asmeninis sprendimas šiuo klausimu, tačiau kelio servitutas kaimyniniame sklype negali būti nustatomas tuo tikslu, kad sklypo savininkas galėtų auginti kažkokius jam patinkančius medžius. Servituto kita paskirtis, kuri nustatyta įstatymu.

Primintina, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Nagrinėjamu atveju kelio servitutas ieÅ¡kovui reikalingas tam, kad nuo kelio jis turėtų įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ . SÄ lygas važinėti po savo sklypÄ ieÅ¡kovas turi susikurti pats.

Dėl kanalizacijos Å¡ulinių. IeÅ¡kovo sklype yra dangčių, panaÅ¡ių į kanalizacijos Å¡ulinių, ar jie yra veikiantys, kokia jų paskirtis atsakovams nežinoma ir tokių duomenų ieÅ¡kovas nepateikęs. Tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, teikė pasiÅ«lymÄ , kaip jie galėtų bÅ«ti tvarkomi, negali bÅ«ti laikoma kažkokių faktų patvirtinimu. Dėl matininko R. Ž. raÅ¡tų. IeÅ¡kovo pateiktÄ kelio servituto projektÄ parengęs matininkas R.

Ž.. Negana to, į bylÄ pateikti jo raÅ¡tai su įvairiais paaiÅ¡kinimais. Å ie raÅ¡tai vertintini, kaip subjektyvi ieÅ¡kovo pasamdyto matininko nuomonė. Dėl kompensacijos Atsiliepime vėl pasikartojama, kad nustatytinas neatlygintinis kelio servitutas, nors vėliau pareiÅ¡kiama, kad vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų virÅ¡yti 100 eurų. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovai nepasisakė dėl to, kad, kaip teigia ieÅ¡kovas, tenkinus ieÅ¡kinį, atsakovai gautų adekvatų atlyginimÄ , naudotųsi esamu keliu.

Tačiau atsakovai apie tai prieÅ¡ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai pasisakę, cituojama: „Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu nepagrįstai praÅ¡oma nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ , teigiama, kad atsakovai taip pat naudosis kelio servitutu, kokį praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovas. Su tokia nuomone atsakovai nesutinka. Atsakovai nesinaudoja ir neketina naudotis ieÅ¡kovo nurodomu keliu, turi kitÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ â€œ. Pateikiama, nuomonė, kad prie atsakovų sklypo gali bÅ«ti prijungtas valstybinės žemės plotas ir tokiu bÅ«du kompensuojami suvaržymai dėl patiriamo servituto, neturi jokio teisinio materialinio pagrindo, todėl atmestina.

Primintina, kad priešieškinyje dėl kompensacijos pažymėta, kad atsakovai sutikdami, kad jų sklype būtų nustatytas ieškovo naudai 12 kv. m ploto kelio servitutas, prašo už tai vienkartinės kompensacijos, kurios dydį palieka nustatyti teismui, atsižvelgiant į tai, kad nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Atsakovų nuomone, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos Å¡iuo klausimu yra Å¡ios aplinkybės: nustačius atsakovų sklype 12 kv. m ploto servitutÄ , bus visam laikui apsunkintas dalies atsakovams priklausančio žemės sklypo panaudojimas pagal paskirtį, Å¡iame plote ir papildomai už nustatyto kelio servituto nemažoje sklypo dalyje (CK 4.119 str. 2 d.) atsakovai negalės pasodinti jokių želdinių, tame tarpe vaismedžių, vaiskrÅ«mių, gauti naudos, negalės savo sklypo aptverti vientisa taisyklinga tvora, bus ribojamas jų privatumas nuosavoje sodyboje, jie patirs nepatogumų.

Nustatytas servitutas ženkliai sumažins visos sodybos rinkos kainÄ . Sklype yra gerai įrengtas gyvenamasis namas, Å«kio pastatai. PanaÅ¡ios sodybos Å¡iuo metu parduodamos maždaug už 43 000 Eur (teismui pateiktas atitinkamas skelbimas). Atsiliepime pateikta kritika dėl nurodytos sodybos kainos ir skelbimo nepagrįsta, teismas vadovaujasi visais faktiniais duomenimis, pateiktus įrodymus atitinkamai vertina teismas. Skaičiuoti kompensacijÄ nuo servituto ploto, atsižvelgiant į Nekilnojamo turto registro duomenų skelbiamÄ sklypo vertinimÄ , kuris atliktas 2016-02-19 ir sudaro 1080 Eur, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovas, bÅ«tų akivaizdžiai neteisinga.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai nėra objektyvios žemės sklypo vertės ir jomis nesivadovaujama (žr. KAT 2019-06-06 nutartį c/b Nr. e2A-145-657/2019 - už 24 kv.m kelio servituto kompensacija 2500 Eur). Tikslių nuostolių ir praradimų Å¡iuo atveju tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Pirkti ekspertų iÅ¡vadÄ , kurios kaina galimai virÅ¡ytų kompensacijÄ , bÅ«tų neproporcinga ir neracionalu. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ . Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertinta, kad nustatomas neterminuotas servitutas, kad atsakovai praras galimybę naudoti žemės sklypo dalį - ne tik 12 kv. m, pagal žemės naudojimo paskirtį, ir kitos nurodytos aplinkybės. Atsakovų nuomone, vienkartinė kompensacija Å¡iuo atveju turėtų sudaryti ne mažiau kaip 2500 Eur.

Dėl trečiojo asmens A. K. atsiliepimo Nepripažindama prieÅ¡ieÅ¡kinio, A. K. savo atsiliepime smulkiai analizuoja ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypų matavimų duomenis, kelia abejones dėl atsakovų sklypo kadastrinių matavimų, pateikia savo iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡ių sklypų nenustatyta riba, todėl kelio servituto klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas. Jos nuomone, ieÅ¡kovas turėjo atlikti visus galimus veiksmus dėl bendros ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypo nustatymo (ir/ar tarp Valstybės fondo žemės), o ne kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo.

Ieškinio reikalavimas, nenustačius aiškių sklypų ribų iš principo nėra galimas. Atsiliepime teigiama, kad tarp ieškovo ir atsakovų sklypų buvo kelias, vedė iki šiuo metu atsakovams priklausančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovų namų valdos sklypu. Atsiliepime pabrėžiama, kad tarnaujančiojo daikto savininko siūlymai, kai kyla ginčas dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, yra sudėtinė ir privaloma bylos nagrinėjimo dalyko dalis. A.

K. nuomone, pagal UAB “DzÅ«kijos girios“ parengto SiÅ«lomo servituto nustatymo plano duomenis, įvažiavimo keliÄ siÅ«loma įrengti jos sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iaurinėje dalyje, kur kelio objekto nėra. Su Å¡iuo teiginiu atsakovai nesutinka, toks kelias faktiÅ¡kai yra, juo ieÅ¡kovas važinėja kiekvienÄ dienÄ . Teiginiai Å¡iuo klausimu prieÅ¡taringi, toliau A. K. savo atsiliepime pripažįsta šį faktÄ , bet esamÄ keliÄ Ä¯vardina keliuku. Cituojama: “IÅ¡ pateiktų duomenų matome, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų naudojamų žemės sklypų yra faktiÅ¡kai naudojamas kelias, matome Å¡is kelias periodiÅ¡kai prižiÅ«rimas, greideriuojamas, duobių iÅ¡lyginimui pilamas papildomas žemės sluoksnis, tai tuo tarpu keliukas, kurio dalis apima ir A.

K. priklausančio žemės sklypo dalį, negali bÅ«ti laikomas keliu. Atsakovų siÅ«lomo pravažiavimo kelio įrengimas reikalautų didelių finansinių sÄ naudų, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas ir atsakovas naudoja faktiÅ¡kai įrengtÄ ir prižiÅ«rimÄ keliÄ . Jokiuose planavimo dokumentuose nėra atvaizduotas kelias per trečiojo asmens sklypÄ , kaip kad siÅ«lo atsakovai.” Å ios aplinkybės nėra tikslios. Buvęs kelias, kaip teisingai pažymėta, vedęs į sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esamas kelias, esantis A.

K. sklype, neturi kokybinių skirtumų. Tokių duomenų, kad A. K. nurodytas kelias bÅ«tų greideriuojamas, prižiÅ«rimas ir pan. nėra. Nurodytos aplinkybės dėl kelio įrengimo, finansinių iÅ¡laidų nepagrįstos ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ , ieÅ¡kovas puikiai pravažiuoja A. K. sklype esamu keliu be jokių specialių kelio įrengimų, nuolat važinėjant jis susiformavęs, kliūčių pravažiuoti nėra. A. K. atsiliepime vertinant atsakovų pozicijÄ pasakyta:

“Vertinant jau vien tik galimus servitutus sÄ naudų ir užimamo ploto aspektu, akivaizdu, kad atsakovų siÅ«lomas kelio servituto nustatymo bÅ«das yra akivaizdžiai neracionalus. Be to, pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad kelias patekimui tiek į ieÅ¡kovo tiek į atsakovų žemės sklypus, eitų per valstybinės žemės sklypÄ , kuris ir skirtas keliui, kai tuo tarpu atsakovų siÅ«lomas kelias eina per du privačius žemės sklypus. Nustatant servitutÄ , privaloma siekti, kad bÅ«tų sudaryta kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio I dalis).

Teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti, visus galimus servituto nustatymo variantus, tirdamas įrodymus, privalo nustatyti kuris iÅ¡ siÅ«lomų servituto nustatymo variantų, yra racionalesnis. Atsakovų praÅ¡omas nustatyti servitutas labai susiaurintų trečiojo asmens galimybę įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumÄ ir asmeninio gyvenimo privatumÄ â€. Å ie argumentai prieÅ¡taringi ir nepagrįsti. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ ne valstybinėje (kaip teigiama atsiliepime), o privačioje atsakovų žemėje.

Nagrinėjamu atveju, bÅ«tent atsakovų pateiktas kelio servituto projektas yra racionalesnis ir ekonomiÅ¡kesnis. Visų pirma, bendras kelio servituto plotas kitų savininkų žemėje užimtų beveik per pusę mažesnį plotÄ , nei siÅ«lo ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovo variantas 80 kv.m, atsakovų 44 kv.m). A. K. privatumo pažeidimas bÅ«tų minimalus, nes servitutas bÅ«tų jos sklypo kraÅ¡te palei ribÄ , nekirstų sodybos teritorijos viduje. Tai, kad servitutas eitų per du sklypus, nėra kliÅ«tis jį patvirtinti, tuo labiau, kad atsakovai geruoju sutinka, kad Å¡iam tikslui bÅ«tų panaudota reikalinga jų sklypo dalis, tai 12 kv.m.

Pripažintina teisinga pastaba, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , nesiÅ«lė atsakovams (pastebėtina, kad ir kitai kaimynei - trečiajam asmeniui A. K.) taikiai spręsti ginÄÄ , nesiÅ«lė kelio servituto nei vieno varianto. Apibendrinant viskÄ , kas pasakyta, iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu atsiliepimuose iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais ginčijamas prieÅ¡ieÅ¡kinys, atmestini. IeÅ¡kovas pateiktu tripliku su pateiktu atsakovų dubliku nesutinka, praÅ¡o atmesti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Nesutikimas grindžiamas žemiau iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais. Byloje yra pateikti du galimo servituto, nustatytino Atsakovų Žemės sklype (Å¡iame triplike naudojamos sÄ vokos iÅ¡ didžiosios raidės, jeigu kas kita nenurodyta Å¡iame triplike turi tokiÄ pat reikÅ¡mę kaip ir ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį):

1) IeÅ¡kovo siÅ«lomas Servituto planas (toliau aiÅ¡kumo dėlei - IeÅ¡kovo Servituto planas) pagal 2020-07-09 IÄ® „Kadama“ paruoÅ¡tÄ Servituto nustatymo planÄ 500;

2) Atsakovų siÅ«lomas servituto planas pagal UAB "DzÅ«kijos girios“ matininko N. S. parengtÄ projektÄ â€žSiÅ«lomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Atsakovų Servituto planas). Kelias tarp ieÅ¡kovo Žemės sklypo ir Atsakovų Žemės sklypo triplike ir toliau vadinamas Esamu keliu, kelias tarp IeÅ¡kovo Žemės sklypo ir Trečiojo asmens Žemės sklypo (kelias kurio pagrindo atsakovai siÅ«lo nustatyti servitutÄ pagal Atsakovų Servituto planÄ ), toliau vadinamas Nepažymėtu keliu.

Vertinant atsakovų pateiktus procesinius dokumentus (prieÅ¡ieÅ¡kinį ir dublikÄ ), akivaizdu, kad atsakovai pripažino bÅ«tinybę nustatyti neterminuotÄ kelio servitutÄ (suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus) Atsakovų Žemės sklype – skiriasi tik vertinimas kokio dydžio ir kurioje vietoje kelio servitutas turi bÅ«ti nustatytas ir dėl tokio servituto atlygintinumo. IeÅ¡kovas palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir toliau pasisako tik dėl atsakovų dublike teikiamų argumentų. 1.Atsakovai ir toliau sÄ moningai teikia teismui neteisingÄ informacijÄ .

Triplike neteisingai nurodoma, kad:

a) NŽT atsiliepime patvirtino, kad ieÅ¡kovas važiuoja į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ Nepažymėtu keliu. Pirmiausia bÅ«tina pabrėžti, kad NŽT pozicija iÅ¡dėstyta ne tik 2020-09-08 atsiliepime į ieÅ¡kinį, bet ir 2020-08-19 raÅ¡te ieÅ¡kovui (pridėtas prie atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį). Vertinant NŽT pozicijÄ reikia vertinti abu Å¡iuos dokumentus. Atsakovai visiÅ¡kai iÅ¡kreipia NŽT pozicijos esmę bei konstatuotus faktus. NŽT dėstydama savo pozicijÄ nurodė, kad: IeÅ¡kovas patekimui į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ naudojasi Esamu keliu: * 2020-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus raÅ¡te Nr.SD-3982- (14.3.104.) (toliau – NŽT RaÅ¡tas), nurodyta, kad „į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iÅ¡ pietų rytinės pusės vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“; * NŽT 2020-09-08 atsiliepime nurodyta:

„nustatyta, kad į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iÅ¡ pietų rytinės pusės vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“ ir „šiuo metu į ieÅ¡kovo naudojimo žemės sklypo (kadastro Nr. 3848/0005:163) yra patenkama per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovų žemės sklypų. Ir tai vienintelis racionalus ir protingas bÅ«das patekti prie ieÅ¡kovui priklausančių pastatų“, * Esamas kelias „yra pažymėtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymų aktuose). <...> Žemės sklypo (kadastro Nr. 3848/0005:223) kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įraÅ¡as galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planÄ , jame pažymėta, kad gretimybės taÅ¡kuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas.

Šis planas parašu patvirtintas ir Atsakovo J. S.“ (NŽT atsiliepimo 4 psl. 6 pastraipa), Esamo kelio neliko planuose atsakovams 2015 metais atlikus Atsakovo žemės sklypo matavimus. NŽT teigimu pagal archyvinius dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo eiti ne per vidurį Esamo kelio, o sutapti su jo riba (kraštu). Analogiškai Ieškovų Žemės sklypo riba taip pat turi sutapti su Esamo kelio riba. Iš esmės NŽT teigia, kad atliekant Atsakovų Žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaida (tokios pozicijos laikosi ir Trečiaisis asmuo), nes jų žemės sklypo riba turėjo sutarpti su Esamo kelio kraštine.

Å ios institucijos manymu galimai turėtų bÅ«ti tikslinamos žemės sklypų ribos; PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, NŽT atsiliepime tiesiog konstatavo, kad pagal ortofoto nuotraukÄ matyti ir Nepažymėtas kelias, kuriuo taip pat galima patekti IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ , o ne tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡imtinai naudojasi Å¡iuo keliu. Tai nepaneigia faktinės aplinkybės - pagrindinis kelias kuriuo daugiau nei 30 metų patenkama į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ yra Esamas kelias. IeÅ¡kovas nesiekia jokia forma pakeisti seniai nusistovėjusios ir žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytos (raÅ¡tu su Atsakovais suderintos) tvarkos.

Poreikis nustatyti servitutÄ atsirado tik atsakovams galimai netinkamai atlikus Atsakovų Žemės matavimus (sklypo ribų įregistravimÄ ) ir ėmusi veiksmų riboti ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ ir pastatus Esamu keliu. b)Atsakovai nesinaudoja Esamu keliu. Atsakovai ir ieÅ¡kovas bendrai naudojosi Esamu keliu, bei juo naudojasi ir dabar. Å iÄ aplinkybę patvirtina: tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai; Å¡is faktas patvirtintas ir NŽT – atsiliepime nurodyta “tvirtinimas, kad kelias [Esamas kelias] atsakovų nėra naudojamas nevisiÅ¡kai atitinka tikrovę“; esamu keliu patenkama ir į kitÄ anksčiau atsakovams priklausantį (padovanojo savo sÅ«nui) žemės sklypÄ , kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų sÅ«naus žemės sklypas).

Trečiasis asmuo visiÅ¡kai pagrįstai nurodė Å¡iÄ aplinkybę pažymėdamas, kad tarp Atsakovų Žemės sklypo ir Atsakovų sÅ«naus žemės sklypo yra griovys, tačiau jame padaryta pralaida (pravažiavimas, kelias), kuria Esamu keliu iÅ¡ Atsakovų Žemės sklypo patenkama į Atsakovų sÅ«naus žemės sklypÄ ; Atsakovai net ėmėsi veiksmų, kurių pasėkoje Esamas kelias buvo praplatintas į Atsakovų Žemės sklypo pusę. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, Esamas kelias primena keliÄ ortofoto nuotraukoje, ne dėl to, kad Atsakovai Å¡ioje teritorijoje panaikino gyvatvorę, iÅ¡kirto vaismedžius, iÅ¡valė teritorijÄ , o todėl, kad tai yra realiai tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų naudojamas kelias, kuris buvo įrengtas, prižiÅ«rimas ir tvarkomas abiejų Å¡alių bendrai. c)IeÅ¡kovas kasdien naudojasi Nepažymėtu keliu.

Å is nepažymėtas kelias sudaro pakankamas galimybes ieÅ¡kovui patekti į IeÅ¡kovo žemės sklypÄ . Nepažymėtas kelias niekada nebuvo pažymėtas žemės sklypų formavimo dokumentuose. Vienintelis jo pažymėjimas tai Å¡ioje byloje Å¡alių pateikti skirtingi servitutų planai. Nepažymėtu keliu naudojamasi bendru sutarimu su Trečiuoju asmeniu IeÅ¡kovo Žemės sklype sukauptų organinių trÄ Å¡Å³ iÅ¡vežimui, malkų pargabenimui. Å is kelias nebuvo įrenginėjamas, provėžos, matomos nuotraukose, atsirado dėl sunkiasvorės technikos naudojimo.

Kaip nurodyta Trečiojo asmens atsiliepime, servitutas Nepažymėto kelio pagrindu negali bÅ«ti nustatytas vien dėl to, kad Å¡is kelias nėra įrengtas. Patys atsakovai pripažįsta, kad norint naudoti NepažymėtÄ keliÄ kaip vienintelį keliÄ patekti į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ bÅ«tina jį plėsti (panaikinti gyvatvorę). Trečiasis asmuo nesutinka su kelio servituto nustatymu Trečiojo asmens Žemės sklype. Tai reiÅ¡kia, kad teismui nustačius kelio servitutÄ pagal Atsakovų servituto planÄ , ne tik, kad nebÅ«tų iÅ¡spręstas tarp kaimynų kilęs ginčas, bet prasidėtų dar vienas, o ieÅ¡kovui nebÅ«tų sudaryta galimybė patekti į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ .

Atsakovų siÅ«lomas problemos sprendimo bÅ«das neveda prie greitesnės socialinės taikos tarp kaimynų ir toliau didina konfliktinę situacijÄ tarp kaimynų. d)IeÅ¡kovas patekimui į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ nesinaudoja Esamu keliu. Pagrindinis kelias kuriuo ieÅ¡kovas patenka į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ yra Esamas kelias. Tai patvirtina: IeÅ¡kovo ir abiejų trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai; Esamo kelio pažymėjimas sklypų suformavimo dokumentuose; Ortofoto nuotraukos ir byloje dalyvaujančių asmenų į bylÄ pateiktos nuotraukos;

Netiesiogiai naudojimÄ si Esamu keliu faktÄ patvirtina ir byloje kilęs ginčas ar Esamas kelias gali bÅ«ti patrauktas į IeÅ¡kovo Žemės sklypo pusę (ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad Å¡ios galimybės nėra, nes jÄ riboja eglė, trijų atramų elektros stulpas bei kanalizacijos ir vandens surinkimo Å¡uliniai). Kam traukti keliÄ , kuris nepagrįstu atsakovų teigimu nėra naudojamas. Pagaliau ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tik tada, kad Atsakovai pagrasino tvora uždaryti EsamÄ keliÄ ir bÅ«tent ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovui tik su policijos pagalba pavyko neleisti atsakovams per keliÄ nutiesti tvorÄ (buvo nutraukti tvoros statymo darbai), nors teismas jau buvo taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, Matininko R.

Ž. paaiÅ¡kinimai; Akivaizdus Esamo kelio ir Nepažymėto kelio kokybės skirtumas. AiÅ¡kiai matoma, kad Esamas kelias yra ženkliai geriau įrengtas ir daugiau naudojamas, nei Nepažymėtas kelias. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad „nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai užsigeidė važinėti atsakovų sklypu, nors tokio bÅ«tinumo jam nėra“. Ne ieÅ¡kovas siekia pakeisti daugiau nei 30 metų galiojusiÄ tvarkÄ , kai į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ patenkama Esamu keliu, o bÅ«tent Atsakovai sugalvojo užkirsti EsamÄ keliÄ tvora, pastatytÄ pagal Atsakovų Žemės sklypo 2015 metais naujai (galimai neteisingai ir neteisėtai) nustatytas ribas, iÅ¡ esmės keičiančias nusistovėjusiÄ tvarkÄ ir žemės sklypo formavimo dokumentuose pažymėtÄ patekimo į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ bÅ«dÄ . 2.Dėl galimybės nustatyti kelio servitutÄ pagal IeÅ¡kovo Servituto planÄ . 2.1.

Akivaizdu, kad atliekant Atsakovų Žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaidų, kurios ir lėmė Atsakovų Žemės sklypo pasislinkimÄ Ä¯ Esamo kelio vidurį. Å ios aplinkybės tapo žinomos jau iÅ¡kėlus bylÄ . IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl kelio servituto, kai Atsakovai be jokio pagrindo sugalvojo pakeisti nusistovėjusiÄ tvarkÄ ir pagrasino užtverti ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ jo sklypÄ ir pastatus. 2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovų Žemės sklypo ribos buvo įregistruotos vieÅ¡ajame registre, ieÅ¡kovas pasirinko ginti savo teisėtus interesus vienu iÅ¡ galimų gynybos bÅ«dų – siekti servituto nustatymo.

Servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ , IeÅ¡kovo nuomone, sukeltų mažiausiai nepatogumų tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovams ir nereikėtų teismine tvarka ginčyti Atsakovų Žemės sklypo ribų. Servituto nustatymas bÅ«tų ženkliai greitesnis ir paprastesnis ginčo sprendimo bÅ«das, nei Atsakovų Žemės sklypo ribų ginčijimas. Nėra jokių formalių kliūčių nustatyti servitutÄ Atsakovų Žemės sklype (Å¡io sklypo ribos yra pažymėtos ir įregistruotos vieÅ¡ame registre). 2.3.

IeÅ¡kovo galimus gynybos veiksmus riboja ir tas faktas, kad Å¡iuo metu jis nėra pilnai įforminęs nuosavybės teisės į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ . 2.4. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai bei Trečiasis asmuo, ieÅ¡kovas ėmėsi jam prieinamų bÅ«dų, siekdamas iÅ¡spręsti ginÄÄ su kaimynu (atsakovais). Bet ieÅ¡kovui užėjus į atsakovų kiemÄ , jis buvo iÅ¡vytas. Nepavyko susitarti su atsakovais ir ieÅ¡kovo žmonai (bandė tai daryti bent tris kartus). PrieÅ¡ingai, atsakovai nurodė, kad 2020-07-15 jie EsamÄ keliÄ užtvers tvorÄ (ir net gi fiziÅ¡kai esant teismo taikytai laikinajai apsaugos priemonei bandė tai daryti) ir todėl ieÅ¡kovas pagrįstai konstatavo, kad taikaus ginčo sprendimo galimybės buvo iÅ¡semtos ir ginčas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik su teismo pagalba.

IeÅ¡kovas ir dabar mano, kad yra galimybė baigti ginÄÄ taikos sutartimi. 2.5. Jokie ieÅ¡kovo veiksmai Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas atsisako savo teisės ginčyti Atsakovų Žemės sklypo ribas, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo. IÅ¡ kitos pusės, kol nepradėtas ginčas dėl Atsakovų Žemės sklypo ribų, nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja formalios kliÅ«tys kelio servitutui Atsakovų Žemės sklype nustatymui. 2.7. Nors Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribų, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, pirminiai sklypų dokumentai, sklypų formavimo dokumentai turi reikÅ¡mę ta prasme, kad teismas nustatydamas kelio servitutÄ privalo atsižvelgti į faktinę padėtį, pažymėtÄ sklypų formavimosi dokumentuose. 2.8.

Teismas nustatydamas kelio servitutÄ privalo atsižvelgti ir į servituto vietÄ sÄ lygojančius veiksnius (eglę, trijų atramų elektros stulpÄ , Å¡ulinius; dėl to argumentai iÅ¡dėstyti atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovas jų nekartoja), bei galimus teismo sprendimo įgyvendinimo kaÅ¡tus (ieÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti kelio servitutÄ Å¡alių tinkamai įrengto ir naudojamo Esamo kelio vietoje, kas pats savaime lemia, kad dėl tokio kelio servituto nėra reikalingos ženklios investicijos ir nėra keičiamos sÄ lygos, kaip Å¡alys naudojasi savo sklypais). 3.Dėl kompensacijos dydžio Nustatant servituto atlygintinumÄ ir/ar kompensacijos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes: esamas kelias (valstybiniame žemės sklype) nėra pažymėtas sklypų dokumentuose tik dėl to, kad galimai neteisingai atliktas Atsakovų Žemės sklypo ribų pažymėjimas 2015 metais; esamu keliu naudojasi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai, juo pravažiuojama į Atsakovų sÅ«naus žemės sklypÄ ;

IeÅ¡kovų siÅ«lomas servituto planas atitinka faktinę padėtį, pažymėtÄ Å¾emės sklypų formavimo dokumentuose; Trečiasis asmuo nesutinka, kad jo sklype bÅ«tų nustatytas kelio servitutas pagal Atsakovų Servituto planÄ . Pagal IeÅ¡kovo Servituto planÄ , kelias, kuriuo patenkama į IeÅ¡kovo Žemės sklypÄ bÅ«tų toje vietoje, kurioje pagal sklypų matavimo dokumentus turėjo bÅ«ti valstybinės žemės sklypas su jame esančiu keliu (tiek IeÅ¡kovo Žemės sklypo riba, tiek Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo eiti Å¡io kelio riba), tuo tarpu atsakovai siÅ«lo nustatyti kelio servitutÄ dviejose privačiuose žemės sklypuose, iÅ¡ kurių viename (Trečiojo asmens Žemės sklype) niekada nebuvo pažymėtas ir numatytas kelias; pagal ieÅ¡kovų teikiamÄ IeÅ¡kovų Servituto planÄ kelio servituto plotis Atsakovų žemės sklype yra mažesnis, nes pats Esamas kelias turėtų eiti tiek per Atsakovų Žemės sklypÄ , tiek per IeÅ¡kovų Žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas dar sykį patvirtina, kad jis neprieÅ¡tarauja, kad atsakovai naudotųsi Esamu keliu, esančiu IeÅ¡kovų Žemės sklype. Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta NTR yra 1080 Eur. Su tripliku teikiama ir informacija apie vidutinę Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertę iÅ¡ VÄ® registrų centro svetainės – pagal Å¡iÄ informacijÄ masinio vertinimo metu nustatyta Atsakovų Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1350 Eur. Jokie kiti tinkami ir leistini Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertės įrodymai nėra pateikti į bylÄ .

IeÅ¡kovų siÅ«lomas nustatyti servitutas užimtų tik 2.88 % (visas kelio servitutas įskaitant ir kelio plotį IeÅ¡kovo Žemės sklype – 5.048%) viso Atsakovų Žemės sklypo; atsakovai neprieÅ¡tarauja, kad turėtų bÅ«ti nustatyta vienkartinė kompensacija. IeÅ¡kovas ir toliau laikosi pozicijos, kad turėtų bÅ«ti nustatytas neatlygintinis kelio servitutas, nes atsakovams jų sklype nustačius servitutÄ , iÅ¡lieka galimybė ir toliau naudotis Esamo kelio dalimi, esančia IeÅ¡kovo Žemės sklype.

Tokiu bÅ«du, suteikiant ieÅ¡kovui teisę naudotis dalimi Atsakovų Žemės sklypo, atsakovai gauna adekvatų atlyginimÄ - jie ir toliau naudojasi IeÅ¡kovo Žemės sklypo dalimi, kurioje yra Esamas kelias. Papildomas argumentas neatlyginto servituto nustatymui yra tas faktas, kad bÅ«tent dėl atsakovų atlikto Atsakovų Žemės sklypo netinkamo pažymėjimo (Atsakovų žemės sklypo riba turėjo sutapti su Esamo kelio kraÅ¡tine) iÅ¡kilo pačio servituto bÅ«tinybė. IeÅ¡kovas mano, kad NŽT nuomonė, kad neatlygintinas kelios servitutas gali bÅ«ti nustatytas tik jei dėl to Å¡alys susitaria yra nepagrįsta, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas negali nustatyti neatlygintino servituto (nes tik nesutariant ginčas atsiduria teisme), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Ä®statymuose nėra draudimo nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . Atlygintinumas gali bÅ«ti pasiekiamas ne tik nustačius kompensacijÄ , bet ir konstatavus, kad siÅ«lomas sprendimo bÅ«das yra vienodai naudingas abiem Å¡alims, o kelio servituto nustatymo bÅ«tinybę sÄ lygojo netinkamai atlikti Atsakovų Žemės sklypo matavimai. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad už 12 kv.m. ploto kelio servitutÄ turėtų bÅ«ti nustatyta ne mažesnė kaip 2500 Eur kompensacija. Ä®vertinus, kad Å¡i kompensacija yra už 12 kv.m, o visas Atsakovų Žemės sudaro 0,2773 ha, pats Atsakovų Žemės sklypas turėtų bÅ«ti įvertintas daugiau nei 86 000 eurų, kas visiÅ¡kai neatitinka Å¡io sklypo vertės pagal į bylÄ pateiktus dokumentus.

IeÅ¡kovas palaiko savo pozicijÄ , kad atsakovų teikiamas skelbimas internete nėra tinkamos formos ir leistinas įrodymas, sprendžiant dėl Atsakovų Žemės sklypo vertės. Jei vis dėl to teismas laikytų, kad kelio servitutas turi bÅ«ti atlygintinas, nustatant kompensacijos dydį turėtų bÅ«ti atsižvelgta: į Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertę nurodytÄ NTR (1080 Eur) ir nustatytÄ masinio vertinimo metu (1350 Eur); atsakovų siÅ«lomos kompensacijos dydis už 12 kv. m. kelio servitutÄ yra daugiau nei 2 kartus didesnis nei NTR nurodyta Atsakovų Žemės sklypo vertė, o pats Atsakovų Žemės sklypas įvertinas panaÅ¡ia vieno kvadratinio metro kaina bÅ«tų dvigubai brangesnis net už pačių atsakovų teikiamÄ nepagrįstÄ pavyzdį.

Atsakovų praÅ¡omos kompensacijos dydis remiasi pačių atsakovų teikiamu melagingu paaiÅ¡kinimu, kad jie nesinaudoja Esamu keliu; IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas neriboja galimybės sodinti želdinius Atsakovų Žemės sklype; prieÅ¡ingai patys atsakovai, po konflikto su kaimynu iÅ¡sikirto prie Esamo kelio buvusius medžius ir praplėtė į savo sklypo pusę EsamÄ keliÄ ; Esamo kelio buvimas ir tas faktas, kad atsakovai juo ir toliau naudojosi tam tikra prasme riboja atsakovų galimybę savo sklypÄ aptverti vientisa taisyklinga tvora, t.y. ieÅ¡kovo siÅ«lomas servitutas, nustatant jį Esamo kelio vietoje, Å¡ios galimybės neapsunkina daugiau, nei yra dabar, ar bÅ«tų, jei atsakovai ir toliau naudosis Esamu keliu;

IeÅ¡kovų siÅ«lomas nustatyti servitutas užimtų tik 2.88 % viso Atsakovų Žemės sklypo; Dublike be kita ko teigiama, kad apmokėjimas ekspertams, siekiant nustatyti kompensacijos vertę galimai virÅ¡ytų pačiÄ kompensacijÄ , o tai tik patvirtina, kad patys atsakovai savo pateikto kompensacijos dydžio nevertina rimtai (ekspertinis kompensacijos vertės nustatymas tikrai nevirÅ¡ytų 200 - 300 eurų). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų virÅ¡yti 100 eurų.

Tretysis asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu su atsakovų dubliku nesutinka, prašo atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti solidariai iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai dėl trečiojo asmens NŽT (toliau-Tarnyba) atsiliepimo pažymėjo, kad:

1. NŽT savo atsiliepime kategoriÅ¡kos pozicijos nepateikia, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį siÅ«lo spręsti teismo nuožiÅ«ra. IÅ¡ tiesų taip nėra, nes Tarnyba savo 2020-11-23 atsiliepime yra pažymėjusi, kad: - kelias (atsiliepimo 4 lapas) yra pažymėtas žemės sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo akluose) Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rytinė riba ir žemės sklypo, kadastrinis numeris 3848/0005:223, vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypu keliu.

Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastriniu matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įraÅ¡as galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planÄ , jame pažymėta, kad gretimybė taÅ¡kuose 6-S-l yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas. Å is planas paraÅ¡u patvirtintas ir atsakovo J. S.. Minėtame žemės sklype nenurodytos gretimybės su J. J. valdomu žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). - Atsižvelgiant į faktinę situacijÄ , kuri neatitinka nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir situacijos.

Tarnyba mano bÅ«tų tikslinga patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo riba nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra paikinta dabar. Tokiu atveju nereiktų nustatinėti servituto patekimui į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). - pažiÅ«rėjus ortofoto nuotraukÄ taip pat matyti, kad ir atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp dviejų ginčo žemės sklypų, todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas neatitinka tikrovės. Kad teismas Å¡ioje byloje galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ , bÅ«tina atlikti kitus paruoÅ¡iamuosius darbus, o bÅ«tent: patikslinti atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribÄ nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar Tokiu atveju nereikėtų nustatinėti servituto patekimui į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Matome, kad ginčas j teismÄ persikėlė, proceso Å¡alims tinkamai neatlikus paruoÅ¡iamųjų namų darbų ir teismui suformuluoti reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, nes atlikus minėtus namų darbus, tarp Å¡alių ir ginčo neliks. Manau, kad Å¡alys formuluoja reikalavimus teismui, kurie duotoje situacijoje Å¡iuo metu net nėra nagrinėtini teisme, nes bet koks teismo sprendimas tiek tenkinant ieÅ¡kinį, tiek tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį. duotoje situacijoje įneÅ¡ teisinio neapibrėžtumo ir kilęs ginčas nebus iÅ¡spręstas.

Šalys nėra išnaudojusios išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir būdo. 2.Kadangi ieškovo namų valdos sklypas yra valstybės nuosavybė, todėl tarnyba dalyvauja trečiuoju asmeniu. Tarnyba dalyvauja procese ne tik kad ieškovo valdomas sklypas yra valstybės nuosavybėje, bet ir todėl valstybė yra ir žemės sklypo dalies, skiriančios ieškovo ir atsakovų žemės sklypus, savininkė. Ir kaip matome iš pateiktų šalių pateiktų dokumentų, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje nėra pažymėtos sklype esančios naudmenos- kelias.

Nekilnojamojo turto registro duomenyse taip pat nėra parodytos naudmenos (kelio) ir žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Kas reiškia, kad šiuos abu žemės sklypus skiria valstybės fondo žemės sklypas-kelias, tačiau ieškovo ir atsakovų pateiktuose teismui servituto nustatymo planuose, gretimybių lentelėje tokie duomenys neatsispindi. Kelio likusi dalis iš viso planuose šalių nerodoma, o dalis to kelio inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo. Taigi šioje vietoje tarnybos pozicija turėtų būti pakankamai griežta ir kategoriška, nes be valstybės sutikimo, valstybei priklausantis žemės sklypas (kelias), skirtas bendriesiems poreikiams tenkinti, gerokai sumažėjęs ir inkorporuota (prijungta) į privačių žemės sklypų savininkų sklypus.

Tarnyba atsiliepime (3 lapas) yra pasisakiusi, kad „įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės, žemės sklypų paženklinimo -parodymo, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendimus, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esančiu privažiavimo prie sklypų keliu. 3.IÅ¡ ortofoto nuotraukos matyti, kad su žemės Å«kio technika ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai j naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja per pietinę pusę, kirsdamas A.

K. priklausančio sklypo Å¡iaurės-rytų kampÄ . Ir tai suprantama, nes važiuojant keliu, esančiu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypų, patekti už ieÅ¡kovui priklausančio Å«kinio pastato iÅ¡vežti mėšlo, parsivežti malkų ar suarti darÅ¾Ä nėra galimybės. Pagrindinis įvažiavimas į ieÅ¡kovo sklypÄ nuo sklypo rytinėje dalyje esančio kelio, tas akivaizdžiai matosi ortofoto nuotraukose, kurias tretysis asmuo teikia kartu su Å¡iuo atsiliepimu. IÅ¡ ankščiau pateiktų fotonuotraukų matome, kad Å¡is kelias yra nuolat prižiÅ«rimas ir lyginamas, juo į sklypÄ tiek ieÅ¡kovas tiek atsakovas patenka istoriÅ¡kai, o ieÅ¡kovo sklypo pietinėje pusėje esančiu keliuku nesinaudojama, jis per siauras pravažiuoti sunkiai technikai, o kelio įrengimui reikalingi dideli kapitaliniai įdėjimai.

IÅ¡ kartu su atsiliepimu į dublikÄ pateikiamų orto foto nuotraukų matome, kad: - brėžinys teisminiams ginčams (atsiliepimo 1 priedas); Maps google brėžinys (atsiliepimo 8 priedas). IÅ¡ brėžinių matome, kad atsakovas taip pat turi du įvažiavimus sklypÄ , kurie intensyviai naudojami, tiek nuo savo sklypo rytinės, tiek nuo vakarinės pusės, įvažiavimai pritaikyti sunkiajai technikai įvažiuoti ir iÅ¡važiuoti, nes jeigu bÅ«tu naudojamas tik vienas įvažiavimas, su sunkiÄ ja technika nebÅ«tu galimybės kaip apsisukti.

Taigi akivaizdus faktas, kad ir atsakovas intensyviai naudojasi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄ sklypu esančiu keliu. TÄ patvirtina ir Tarnyba - ortofoto 1995-1999 m.(atsiliepimo 2,3 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriÅ¡kai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo lytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje; -ortofoto 2005-2006 m. (atsiliepimo 4 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriÅ¡kai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo rytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje; -ortofoto 2012-2013 m. (atsiliepimo 5 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriÅ¡kai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo rytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje; -ortofoto 2015-2017 m. (atsiliepimo 6 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriÅ¡kai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo lytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje. -aktualiausia ortofoto (atsiliepimo 7 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriÅ¡kai naudojasi įvažiavimo keliu tiek nuo vakarinės, tiek nuo rytinės sklypo pusės; tačiau nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliuku, jau ne gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje, bet kelias padarytas atsakovų žemės sklypo dalyje, nes galimai su gretimo sklypo savininku kilo nesutarimu dėl keliuko, todėl kaimynas įvažiavimÄ tvora užtvėrė, kas matosi iÅ¡ pateikiamo brėžinio teisminiams ginčams (atsiliepimo 1 priedas.) 4.Atsakovų įsitikinimu, tikslinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus nėra pagrindo, jie patvirtinti NŽT ir įregistruoti.

Tikrinant kadastrinius matavimus, jokių pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ byloje pateikiamų dokumentų matyti, kad tikslinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus yra bÅ«tina. IeÅ¡kovų ir atsakovų sklypus skiriantis kelias, priklausė valstybės fondo žemei, kurio dalis be jokio teisinio pagrindo buvo Inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo ii yra pagrindai Å¡iai klaidai iÅ¡taisyti, taip užtikrinant bendrÄ privažiavimÄ ir tokiu bÅ«du atstatyti žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrÄ .

Kuomet buvo rengiama atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , kai buvo atliekami matavimai. į matavimus nebuvo kviečiami suinteresuoti asmenys. Tik Tarnyba buvo kviesta dalyvauti ribų paženklinimo procedÅ«roje kai gretimybėje esančio kelio valdytoja, tačiau nėra duomenų, kokius gi veiksmus tarnyba atliko, kuomet R. S. individuali įmonė, rengė 2013-12-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , o tarnyba atitinkamai 2014-06-26 sprendimu Nr.3SK-( 14.3.110.)!2S6). pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis. 5.VisiÅ¡kai jokios teisinės reikÅ¡mės neturi atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jiems priklausantis sklypas yra 27 arai. o kitoms ginčo Å¡alims virÅ¡ 30 arų.

IÅ¡ orto foto ir pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovams priklauso didesnis žemės sklypas, nei kad jie pagal faktÄ naudojasi; atsakovų žemė sklypo pietinėje dalyje yra akmeninė tvora, kuri gerokai nutolusi nuo sklypo ribos. 6.Nuomonė, kad atsakovai naudojasi nurodytu keliu nepagrįsta. Teikiamos teismui įvairių metų ortofoto patvirtina, kad ginčo kelias yra naudojamas intensyviai tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų ir yra prižiÅ«rimas. IÅ¡ darbo brėžinio (atsiliepimo 5 priedas) matyti, kad ant atsakovų sklypo vakarinės dalies pakraščio prie kelio, o ne kelio viduryje, yra senai užsodinti medžiai, kas tik patvirtina, kad atsakovai nuo seno yra pripažinę Å io kelio buvimo faktÄ , juo naudojosi savo poreikių tenkinimui, tačiau Å iai dienai tai akivaizdžiai neigia, nes nenori, kad tuo keliuku važinėtų ieÅ¡kovas.

Iki kol atsakovų santykiai su ieÅ¡kovu buvo geri, panaÅ¡us klausimai nebuvo keliami ir ginčo nebuvo. 7.Kelias susiformavo ir todėl, kad atsakovai juo pravažiuodavo į sklypÄ kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Å iuo metu sklypas yra padovanotas sÅ«nui. IÅ¡ pateiktų įvairių metu ortofoto, matyti, kad ginčo kelias tiek patekimui j dabar valdomus ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypus, tiek patekimui į sklypÄ kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) yra naudojamas. Atsakovai formuodami reikalavimus teismui, siekdami nustatyti kelio servitutÄ per trečiojo asmens žemės sklypÄ , bando paneigti ginčo kelio buvimo faktÄ .

Savininko pasikeitimas nepanaikina kelio buvimo fakto, kaip kad ir nėra svarbu, jog naujasis jo savininkas ginčo keliu nesinaudoja. Atsakovai dėl ieÅ¡kovo J. J. (toliau-IeÅ¡kovas) atsiliepimo pažymėjo, kad: 1.Kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, pagal atsakovu teikiamu kelio servituto projektÄ , numačius d metru pločio keliÄ , bendras jo plotas sudarytu 44 kv.m. plotÄ (32 kv.m. A. K. sklype-12 kv.m atsakovÄ sklype). Tai sudarytų mažesnę intervencijÄ Ä¯ kitų savininkų nuosavybę, palyginus su ieÅ¡kovo teikiamu projektu, pagal kuri bendras siÅ«lomo servitutinio kelio plotas sudarytų SO kv.m plotÄ .

Å iuo atveju keltinas klausimas ne kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklype, bet atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikslinimo ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribos nustatymo kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar. Tokiu atveju nereikėtų nustatinėti servituto patekimui į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nes kelias kaip kad istoriÅ¡kai susiformavo liktų valstybės fondo žemėje, o ne privačioje valdoje.

Tarnyba atsiliepime pati pripažįsta padarytas klaidas ir siekia jas iÅ¡taisyti, tokiu bÅ«du atstatant socialinį teisingumÄ . 2.Atsakovų siÅ«lomas trumpiausias kelias ieÅ¡kovui įvažiuoti į savo sklypÄ . Atsakovų siÅ«lomos ir nurodytos vietos kelio servitutui nustatyti ir keliu negalima pavadinti. IÅ¡ Ortofoto nuotraukų matosi neryÅ¡kios nuvarinėtos vėžės pavirÅ¡iniame žemės sluoksnyje (juodžemyje), tarp vėžių matosi žolė. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad. kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kilos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kiti įrenginiai su Å¡ių elementų užimama žeme.

PrieÅ¡ nustatant tarnaujantį servitutÄ A. K. žemės sklype, kadantrinis numeris 3848/0005:27, (atsiranda poreikis bÅ«tiniems kelio įrengimo darbams atlikti), todėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos nagrinėjimo metu. kas ir kieno sÄ skaitÄ tie kelio įrengimo darbai bus atlikti, kas užtikrintų galimybę ieÅ¡kovui naudojantis svetimu daiktu pravažiuoti transporto priemone. Tokių darbų atlikimo masto, darbų sÄ matos, atsakovai nepateikia. Tai bÅ«tų darbai, susiję su augmenijos paÅ¡alinimu iÅ¡ tos teritorijos, kurioje nustatomas kelio servitutas ir atitinkamai darbai ir medžiagos kelio įrengimui.

Augmenija Å¡alintina liek. kiek ii trukdytų naudoti minėtÄ teritorijÄ pravažiavimui transporto priemone. 3.Aplinkybes dėl pirminių sklypų dokumentų, dėl sklypų matavimų, dėl galimai padarytu matavimų klaidų ir pan. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės. Negalima sutikti su tokia atsakovų pozicija, nes visų procese dalyvaujančių asmenų pripažintos klaidos atliekant matavimus atsakovams priklausančio žemės sklypo, turi esminės reikÅ¡mės procese dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams bei vieÅ¡ajam interesui.

Tarnyba, atstovaujanti valstybės interesus ir siūlo šias klaidas ištaisyti.

4. Atsakovas, kol nebuvo įsirengęs įvažiavimo kitoje savo sklypo dalyje, važiuodavo palei ribÄ su ieÅ¡kovu, bet iÅ¡imtinai savo sklypu. Pagal ortofoto matyti, kad atsakovas važiuodavo ne pagal ribÄ su ieÅ¡kovu, K-1 naudojosi visu jam vakarinėje sklypo dalyje esančiu ginčo keliu, nes valstybės fondo žemės dalis, inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo, nėra pakankamai plati pravažiavimui nei sunkiajam nei lengvajam transportui. Atsakovas visada važinėjo ginčo keliu, nes įvažiavimas iÅ¡ rytinės pusės atsakovo buvo įrengtas visai nesenai 2015-2017 metų ortofoto to kelio dar nesimato.

Na Å¡iuo atveju čia logika labai paprasta, jeigu atsakovas nenori ir nesinaudoja ginčo keliu, tai tegul atiduoda Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį tiems, kuriems tas kelias gyvybiÅ¡kai yra svarbus, įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovui Å¡is kelias yra gyvybiÅ¡kai svarbus, kad įvažiuoti su sunkia technika. Pažymėtina, tai, kad pagal žemės sklypo abrizÄ bei preliminarius privatizavimo matavimus (paskaičiavus pagal kraÅ¡tinių matmenis), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) plotas 0,2426 kv.m., registro dokumentuose klaidingai nurodytas 0.2800 kv.m., po žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo-0,2773 kv.m.

Jeigu atitrauktume vakarinę sklypo ribÄ iki kelio pakrato, žemės sklypas sumažėtų iki 0,2657 kv m., tačiau sklypas nebÅ«tų mažesnis nei pradiniuose privatizavimo dokumentuose. Taigi kyla klausimas, kokis gi poreikis buvo iÅ¡didinti žemės sklypÄ , keisti jo konfigÅ«racijÄ , atliekant geodezinius matavimus 2013 metais, taip sumažinat valstybės fondo žemės dalį. t. y. Žemės sklypo plotas esantis natÅ«roje 0..2657 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodyto ploto 0,2426 kv.m.

Aukščiau aprašyta situacija aiškiai matosi iš kartu su atsiliepimu pateikiamo Darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr.

5) Kalbant apie ieÅ¡kovo valdomÄ Å¾emės sklypÄ pažymėtina tai. kad žemės sklypas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis valstybės žemės fondui, pagal faktÄ naudojamas ieÅ¡kovo; Å¡io žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates grafiÅ¡kai pagal paskiausiai atnaujintÄ kartografinę medžiagÄ (preliminarÅ«s matavimai).

Pagal registrų centro kadastro žemėlapį Å¡io žemės sklypo įklotas plotas 3101 kv.m.. o ne 3300 kv.m. kaip nurodytÄ nekilnojamojo turto registro pažymoje, t. y. žemės sklypo plotas esantis natÅ«roje 3101 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 3300 kv.m., kas aiÅ¡kiai atvaizduota situacijos brėžinyje teisminiams ginčams ( atsiliepimo priedus Nr.4) Tam turime keistÄ situacijÄ , kuomet atsakovams pagal faktÄ atmatuotas ir priklauso didesnis žemės sklypas, nei jis buvo numatytas pradiniuose dokumentuose, kai tuo tarpui ieÅ¡kovui trÅ«ksta žemės. Tikimės, kad į Å¡iuos painius klausimus padės atsakyti Tarnyba, ir iÅ¡taisys klaidas, kurios buvo padarytos atliekant matavimus.

Atsakovai teigia, kad jiems nereikia nei dalies ginčo kelio, nes juo nėra poreikio naudotis, pagal faktÄ jie nesinaudoja ir pietine žemės sklypo dalimi, todėl nėra kliūčių ir priežasčių, kodėl negalėtų bÅ«ti patikslinti atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimai. Atsakovai dėl trečiojo asmens A. K. (toliau-Tretysis asmuio) atsiliepimo pažymėjo, kad: 1.Atsakovai tvirtina, kad kelias per trečiojo asmens žemės sklypÄ yra ir juo ieÅ¡kovas kiekvienÄ dienÄ važinėja.

IÅ¡ pateiktos planinės medžiagos matome, kad tai keliukas, kuris praktiÅ¡kai nėra naudojamas, tarp provėžų matosi žolė, keliukas nėra prižiÅ«rimas, pavirÅ¡inį sluoksnį sudaro juodžemis, o ne žvyras ir smėlis, skirtingai nei ginčo kelias, kuris yra nuolat prižiÅ«rimas ir naudojamas istoriÅ¡kai. Dėl kelio sÄ vokos ir įrengimo, tretysis asmuo yra plačiai pasisakęs savo atsiliepime į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nustatyto teisinio reguliavimo prasme, keliuko Å¡alia trečiojo asmens sklypo, negalima pavadinti keliu, o kelio įrengimui bus reikalingos neproporcingai didelės sÄ naudos. 2.KeliÄ , vedantį į sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai įvardija kaip buvusiu keliu.

Iš ortofoto nuotraukų matome, kad šio kelio buvusiu negalima pavadinti, ir juo kaip ir ankščiau, taip ir dabar naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, tiek ir tretieji asmenys. Kelias aiškiai nuvažinėtas. ryškiai matomas ortofoto.

3. Aplinkybes dėl kelio įrengimo kaÅ¡tų yra nepagrįstos ir nėra svarbios sprendžiant ginÄÄ . Ne bet koks kelias pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ gali bÅ«ti įvardintas kaip kelias. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. Kelių techninio reglamento KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ yra įvardintos kelios sÄ vokos ir reikalavimai keliui. Nagrinėjant analogiÅ¡kas bylas, vienas iÅ¡ kelio servituto įvertinimo racionalumo ir tikslingumo kriterijų, kelio įrengimo sÄ naudų palyginimo kriterijus.

Akivaizdu, kad ginčo kelio įrenginėti jau nereikia, jis įrengtas ir daugel metų funkcionuoja, kai tuo tarpu pagal atsakovų siÅ«lomÄ variantÄ , kelio įrengimu reikėtų nemažų finansinių įdėjimų. Kadangi atsakovai tokį bÅ«dÄ siÅ«lo, tai jie turėtų ir pareigÄ pateikti duomenis apie Å¡io kelio įrengimo kaÅ¡tus. Tretysis asmuo nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai Å¡iuo atveju nėra iÅ¡naudoję visų galimybių ginčų spręsti ne teismo bÅ«du ir tas yra matoma įvertinus byloje pateiktus įrodymus.

Esamų duomenų pagrindu teismas yra ribojamas tenkinti ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, kadangi nenustačius aiÅ¡kios ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų, įvertinus tai, kad jų gretimybėje yra valstybės fondo žemės sklypas, be to ir paties ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nėra aiÅ¡kios ir tikslios (ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus), o atlikti kadastriniai matavimai atsakovų žemės sklypui kelia labai rimtų abejonių jo iÅ¡orinių ribų nustatymo teisėtumu, teismas priimtų iÅ¡ esmės sÄ lyginį sprendimÄ , kurio faktinis vykdymas bÅ«tų negalimas.

Tretysis asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovo triplikÄ praÅ¡o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje tarp proceso Å¡alių kol kas nėra ginčo, dėl servituto nustatymo bÅ«tinumo, tačiau kyla ginčas dėl servituto nustatymo vietos. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių byloje pateiktos faktinės medžiagos privažiavimui tiek prie ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek prie atsakovams priklausančio žemes sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), yra bÅ«tinas kelias.

Pagal faktÄ tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp dviejų ginčo žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas neatitinka tikrovės. Å ie objektyviai nustatyti faktai, turi esminės reikÅ¡mės, teismui priimant galutinį procesinį sprendimÄ , ir byloje dalyvaujančių Å¡alių jokiais leistinais įrodymais nėra paneigti. Atsakovų bet koks neigimas tokio kelio buvimo fakto tik subjektyvi nuomonė ir vertintina niekaip kitaip atsakovų formuojamos gynybos pozicija.

Byloje pateiktos ortofoto nuotraukos bei kita byloje esanti medžiaga liudija tokio kelio buvimÄ jau ilgus metus. Tarnyba savo 2020-11-23 atsiliepime yra pažymėjusi, kad atsižvelgiant į faktinę situacijÄ , kuri neatitinka nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir situacijos. Tarnyba mano bÅ«tų tikslinga patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribÄ nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar.

Tokiu atveju nereikėtu nustatinėti servituto patekimui i ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Kad yra bÅ«tina patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus dėl padarytų pažeidimų, liudija ir atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pažeistas nustatytas teisinis reguliavimas, o bÅ«tent: 1.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. 2.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

SistemiÅ¡kai vertinant atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo istorijÄ matome, kad atsakovams priklausančio patvirtinto žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, neatitinka teritorijų planavimo dokumento ir preliminarių matavimų, o tai yra esminiai įstatymo pažeidimai. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus negali bÅ«ti keičiamos preliminarių matavimų ribos. Taigi atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus (2013-12-23) ir Tarnybai tvirtinant kadastro duomenų bylÄ (2014-06-26).

įraÅ¡as galioja nuo 2015-12-22, buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo nuostatų. Å iuo klausimu tretysis asmuo yra aiÅ¡kiai pasisakęs 2020-12-10 atsiliepime į atsakovų dublikÄ , kuriame pažymėjo, kad pagal žemės sklypo abrizų bei preliminarius privatizavimo matavimus (paskaičiavus pagal kraÅ¡tinių matmenis), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,2426 kv.m., registro dokumentuose klaidingai nurodytas 0,2800 kv.m., po žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo-0,2773 kv.m., kas neatitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 0,2426 kv.m.

Netgi tuo atveju, jeigu atitrauktume vakarinę sklypo ribÄ iki kelio pakraščio, žemės sklypas sumažėtų iki 0.2657 kv.m., tačiau sklypas nebÅ«tų mažesnis nei pradiniuose privatizavimo dokumentuose. Taigi kyla klausimas, kokis gi poreikis buvo iÅ¡didinti žemės sklypÄ , keisti jo konfigÅ«racijÄ , atliekant geodezinius matavimus 2013 metais juos tvirtinai 2015 metais, taip sumažinat valstybės fondo žemės dalį. t. y. žemės sklypo plotas esantis natÅ«roje 0,-2657 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodyto ploto 0,2426 kv.m.

Aukščiau aprašyta situacija aiškiai matosi iš kartu su atsiliepimu pateikiamo Darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr. 5). Be to, pagal 2013 metais R. S. individualios įmonės parengto minėto žemės sklypo plano duomenis matyti, kad žemės sklypo posūkio taškas Nr. 7 yra ant privažiavimo kelio; taip pat įvertinus žemės sklypo plano, parengto po kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. ir 2002 m. parengto plano ir lauko abriso matyti, kad pasikeitė žemės sklypu konfigūracija. Tas akivaizdžiai matyti iš pateikiamo atsiliepimo priedo Nr.5-darbo brėžinio.

R. S. individualios įmonės parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytos naujos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, neteisėtai pakeitė preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas. Manome, kad R. S. individualios įmonės savininkė, kviestinÄ Ä¯ teismo posėdį liudyti dėl tokiu Žemės sklypo kadastrinių matavimu bylos parengimo aplinkybių, salynu ir prielaidų. Lyginant iÅ¡orines žemės sklypo ribas atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal abrisÄ bei pradinius privatizavimo dokumentus, su kadastriniame plane dabar galiojančiomis nužymėtomis ribomis, matome, kad virÅ¡utinė (Å¡iaurinė) sklypo riba padidėjo 5,64 metro, atitinkamai dalis valstybės fondo žemės buvo integruota į atsakovams priklausantį žemes sklypÄ , taip jį padidinant, atitinkamai uždarant ten buvusį keliÄ , patekimui į kitÄ griovio pusę per perlaidÄ .

Tretysis asmuo savo procesiniuose dokumentuose ne kartÄ yra akcentavęs į teisės aktų pažeidimus rengiant bei tvirtinant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ bei akcentavo į Tarnybos pozicijÄ Å iuo klausimu, kuri trečiojo asmens manymu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti pakankamai griežta, kategoriÅ¡ka bei principinga. Tarnyba atsiliepime (3 lapas) yra pasisakiusi, kad „įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės, žemės sklypų paženklinimo -parodymo, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendimus, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba. atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esančiu privažiavimo prie sklypų keliu.

IeÅ¡kovas patvirtina, kad atsakovai iki Å¡iol naudojasi ginčo keliu ir tokia ieÅ¡kovo pozicijÄ neprieÅ¡tarauja trečiojo asmens pateiktai raÅ¡ytinei medžiagai: ortofoto nuotraukoms bei situacijos planui. Bet kokiu atveju, kelio įrengimas pagal atsakovų siÅ«lomÄ variantÄ , bus susijęs su papildomų materialinių resursų panaudojimu, skirtingai nuo esamo ir visų Å¡iuo metu naudojamo kelio, kaip kad ir siÅ«lo ieÅ¡kovas, kur jo įrengimui jokių materialinių resursų jau nereikia, tačiau atsakovai Å¡ias svarbias bylai aplinkybes sÄ moningai nutyli.

Atsakovai siÅ«lydami tokį kelio servituto nustatymo variantÄ , neigi nenurodo, kieno sÄ skaita tas kelias bus įrenginėjamas. Tretysis asmuo pritaria ieÅ¡kovo nuomonei, kad toks atsakovų procesinis elgesys, sietinas ne objektyvių aplinkybių duotoje situacijoje vertinimu bet su žmogiÅ¡kuoju veiksniu t. y. kilusiais nesutarimais su ieÅ¡kovu ir savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai savo ketinimus apriboti ieÅ¡kovui važiuoti keliu, bando realizuoti, kas vertintina kaip savotiÅ¡ka kerÅ¡to ieÅ¡kovui forma. Kadangi ieÅ¡kovas nėra pilnai įregistravęs nuosavybės į žemės sklypÄ kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ame registre Å¡is žemės sklypas deklaruojamas priklausantis valstybei, todėl valstybė per įgaliotas institucijas.

Å iuo atveju per TarnybÄ , privalo aktyviais veiksmais prisidėti prie Å¡ios problemos teisingo iÅ¡sprendimo. Kita vertus atsakovai, kuomet buvo rengiama ir tvirtinama jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ . sutiko su tokiomis jiems priklausančio žemės sklypo vakarinėmis ribomis, tuomet bÅ«tų teisinga manyti, kad atsakovai tuo metu prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ t.y. su vakarinėje žemės sklypo dalyje esančiu įrengtu ir naudojamu keliu, kuriuo kaip matome iÅ¡ pateiktų medžiagos naudojasi ne tik atsakovai ir ieÅ¡kovas, bet ir tretieji asmenys ir tokia buvo atsakovų valia, kuriÄ Å¡iai dienai atsakovai nori pakeisti.

Teisinės valstybės principas reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad toks stabilumas nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme, todėl atsakovų elgesys Å¡iuo požiÅ«riu, dėl savo nuomonės ir valios keitimo praėjus jau ilgam laiko tarpui, yra nepateisinamas.

Atsakovų žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2013-12-23. 2014-06-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 3SK-(14.3.110.)-1286, buvo patvirtinta žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla. Ä®raÅ¡as galioja nuo 2015-12-22. Tretysis asmuo nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai Å¡iuo atveju nėra iÅ¡naudoję visų galimybių ginÄÄ spręsti ne teismo bÅ«du ir tas yra matoma įvertinus byloje pateiktus įrodymus.

Esamų duomenų pagrindu teismas yra ribojamas tenkinti ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, kadangi nenustačius aiÅ¡kios ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų. įvertinus tai. kad jų gretimybėje yra valstybės fondo žemės sklypas, be to ir paties ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nėra aiÅ¡kios ir tikslios (ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus), o atlikti kadastriniai matavimai atsakovų žemės sklypui kelia labai rimtų abejonių jo iÅ¡orinių ribų nustatymo teisėtumu, teismas priimtų iÅ¡ esmės sÄ lyginį sprendimÄ , kurio faktinis vykdymas bÅ«tų negalimas.

Trečiasis asmuo O. J. pateiktu teismui atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad palaiko ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose (2020-07-09 ieÅ¡kinyje dėl kelio servituto nustatymo, 2020-09-18 ieÅ¡kovo atsiliepime į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2020-12-09 ieÅ¡kovo triplike (atsiliepime į atsakovų dublikÄ )) iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bei argumentus bei patvirtina savo paaiÅ¡kinimus, pateiktus 2021-03-19 teismo posėdyje. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ieÅ¡kinį ir nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, bei palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. K. ir jos atstovas prieÅ¡taravo prieÅ¡ieÅ¡kiniui jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, bei laikėsi pozicijos, kad esamoje situacijoje dėl žemės sklypų suformavimo ieÅ¡kovui servitutas turėtų bÅ«ti nustatomas pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Teismo posėdyje trečiojo asmens- Nacionalinės žemės tarnybos atstovas palaikė jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

IÅ¡ Å¡alių ginčo matyti, kad ginčas dėl servituto nustatymo kilo tarp dviejų privačių asmenų ir Å¡is ginčas neliečia vieÅ¡ojo intereso ,o tik susijęs su ieÅ¡kovo interesu turėti privažiavimÄ nuo bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) prie savo gyvenamojo namo ir Å«kinių statinių, esančių valstybės patikėjimo teise jam suteiktam naudotis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nesant vieÅ¡ojo intereso NŽT prie ŽŪM negali administraciniu aktu nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omo servituto per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ ir toks ginčas gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas tik teismo sprendimu, kadangi servituto nustatymu bÅ«tų dalinai apribojama atsakovų teisė netrukdomai naudotis savo žemės sklypu.

IeÅ¡kovas servitutÄ praÅ¡o nustatyti dėl to, kad jis neturi galimybės tinkamai naudotis jam priskirtu namų valdai eksploatuoti žemės sklypu, t. y. negali su žemės Å«kio technika privažiuoti prie jam nuosavybės teise žemės sklype esančių gyvenamojo namo ir Å«kinių statinių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alių žemės sklypų ribos yra nustatytos, jos nėra ginčijamos. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡rašų matyti, kad:1) kad ieÅ¡kovas J.

J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdo gyvenamÄ jį namÄ ir 3 Å«kinius statinius, bei inžinerinį statinį-kanalizacijos Å¡ulinį, kurių statybos metai nurodomi 1986 m., duomenų apie žemės sklypÄ nėra(ieÅ¡kinio priedas Nr.3), 2) (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 0,3300 ha dydžio namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis valstybei, su nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sÄ lygomis(ieÅ¡kinio priedas Nr.11), 3) atsakovai nuosavybės teise valdo 0,2773 ha dydžio namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2016-02-24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kurio kadastro duomenys buvo įregistruoti 2015-12-12, su nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sÄ lygomis(ieÅ¡kinio priedas Nr.7).

IÅ¡ pateiktos 1992-11-24 Varėnos rajono valdybos ir J. J. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties(ieÅ¡kinio priedas Nr.4) matosi, kad buvo sutarta parduoti J. J. 0,2924 ha dydžio žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų servituto planų(ieÅ¡kinio priedai Nr.8 ir Nr.9) matosi, kad servitutÄ siÅ«loma nustatyti nuo(duomenys neskelbtini) einančio nuvažiavimo link ieÅ¡kovo ir atsakovų sodybų, kelio plotÄ iÅ¡laikant nuvažiavimo ploto, kur servitutui bÅ«tų reikalinga užimti 80 kv.m atsakovų žemės sklypo, bei viso kelio servitutas, apimantis ir dalį ieÅ¡kovo žemės sklypo, sudarytų 140 kv m .,bei bÅ«tų galimybė tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovams esamu keliu privažiuoti prie savo namų valdų žemės sklypų arba pravažiuoti link melioracijos griovio pralaidos.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų fotonuotraukų Nr.1-5(ieÅ¡kinio priedas Nr.6) dėl esamo privažiavimo kelio matosi, kad nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) yra asfaltuotas nuvažiavimas apie 2-3 m ilgio, kur toliau eina žvyruotas kelias link abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur kairėje kelio pusėje link ieÅ¡kovo gyvenamojo namo stovi elektros stulpas su dviem atramomis, kur viena iÅ¡ jų pasiekia beveik kelio kraÅ¡tÄ bei prie namo, Å¡alia kelio kraÅ¡to ,maždaug vienoje linijoje su elektros stulpu, auga eglė.

Å alia Å¡io nuvažiavimo(prieÅ¡ ieÅ¡kovo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ) į kairę pusę matosi esantis pravažiavimo keliukas, kur Å¡alia (sklypo kampe) stovi elektros stulpas su elektros įvadu į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (A. K.). IÅ¡ vietos apžiÅ«ros bei servituto plano matosi, kad Å¡is keliukas yra gruntinis ,jis pasisuka į sklypÄ prie ieÅ¡kovo Å«kinių pastatų, keliukas yra tik su provėžomis, tarp provėžų auga žolė. IÅ¡ atsakovų pateikto servituto plano matosi, kad servitutÄ siÅ«loma nustatyti nuo (duomenys neskelbtini) einančio nuvažiavimo tarp trečiojo asmens A.

K. ir ieÅ¡kovo sodybų, kur servitutui bÅ«tų reikalinga užimti 12 kv.m atsakovų žemės sklypo(taÅ¡kai 1-2-3-4),o likusi servituto dalis turėtų eiti per esamÄ privažiavimo keliukÄ bei užimti 32 kv m A. K. žemės sklypo. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovams užtvėrus tvorÄ pagal jų nustatytÄ Å¾emės sklypo ribÄ Å¾vyruoto pravažiavimo viduriu Å¡iuo metu esantis žvyruotas pravažiavimas link ieÅ¡kovo ir atsakovų sodybų (duomenys neskelbtini) bÅ«tų susiaurintas ir galimai bÅ«tų netinkamas pravažiuoti su transporto priemonėmis .

IÅ¡ trečiojo asmens A. K. pateiktos prie atsiliepimo į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį aero fotonuotraukos iÅ¡ geoportal.lt matosi, kad ginčo kelias (nuvažiavimas) pagal iÅ¡važinėjimo intensyvumÄ yra naudojamas abiejų pusių(ieÅ¡kovo ir atsakovų),kur ieÅ¡kovas įvažiuoja į kiemÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės(už namo),o atsakovai į rytinę pusę, o keliukas ties A. K. sklypo riba link ieÅ¡kovo Å«kinių pastatų yra ženkliai mažiau nuvažinėtas, bei matosi žolė tarp ratų vėžių.

IÅ¡ trečiojo asmens A. K. kartu pateiktų darbo brėžinių su fotonuotraukomis matosi, kad norint įrengti atsakovų siÅ«lomÄ servitutinį keliÄ galimai reikėtų iÅ¡pjauti ant kampo esantį medį bei toliau esančius medžius A. K. žemės sklype, kadangi šį keliÄ patraukti į ieÅ¡kovo žemės sklypo pusę, įvertinant elektros stulpo atramos apsauginę zonÄ , gali trukdyti esanti elektros stulpo atrama. Kartu iÅ¡ Å¡io trečiojo asmens ,kartu su atsiliepimu į atsakovų dublikÄ , pateiktų orto foto nuotraukų už 1995-1999 ,2005-2006, 2012-2013, 2015-2017 metus matosi, kad privažiavimo kelias tarp sodybų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nuolat abiejų Å¡alių, kadangi matosi, kad Å¡is privažiavimas nebuvo užžėlęs ar kaip tai kitaip uždarytas įvažiuoti į abi sodybas.

IÅ¡ 2021-06-18 atsakovų pateiktos namų valdos techninės apskaitos (inventorizacinės) bylos matyti, kad 1991 m atliekant namų valdos inventorizacijÄ namų valdos žemės sklypo riba neužeina ant privažiavimo kelio. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto priedo prie tripliko matosi, kad pagal VÄ® Registrų centras masinį vertinimÄ Å¾emės sklypo ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 1350 Eur. Surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nustatant servitutus, visais atvejais turi bÅ«ti ir dėl servitutų nustatymo vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 3 dalis). Servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.128 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Kita vertus, nuosavybės teisės ribojimas reikalauja savininkų bendradarbiavimo nereikalingiems ginčams iÅ¡vengti. Negali bÅ«ti pateisinama situacija, jog ieÅ¡kovo teisių ribojimas bÅ«tų dar didesnis, nei nustatyto servituto.

Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, nes žemės santykiuose iÅ¡ryÅ¡kėja nuosavybės socialinė funkcija. Todėl teise į servitutÄ turi bÅ«ti naudojamasi sÄ Å¾iningai, apsaugant savininkÄ , kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota. Taikant servituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį ( LR CK 4.126 straipsnio 1 dalis ).

Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai ( teismo sprendimu ) gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; teismas turi įvertinti ar daikto savininkas iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sÄ lyga, kad nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį; atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-11 nutartis civilinėje byloje V.

B. v N. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005-05-30 nutartis civilinėje byloje A. G. v N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje B. G. v R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir kitos). Pažymėtina, jog servitutas gali bÅ«ti neatlygintinis tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ (pvz., atitinkamÄ Å¡alių susitarimÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.).

Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovas nurodė, kad jis dėl pravažiavimo teisės ar servituto nustatymo klausimÄ buvo bandęs spręsti tarpusavio susitarimu su kito gretimo žemės sklypų savininkais- atsakovais . IeÅ¡kovas byloje nurodė ,kad jis buvo siÅ«lęs atsakovams sumokėti kompensacijÄ už servituto nustatymÄ , kuri atitiktų protingÄ ir pakankamÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si atsakovės žemės sklypu dalimi, t.y. suprojektuotu pravažiavimu per atsakovų žemės sklypo kraÅ¡tÄ .

Tačiau atsakovų nurodyta kompensacijos suma buvo aiÅ¡kiai per didelė ir jis su tokia siÅ«lomos kompensacijos suma nesutikęs. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, tiek atsakovų paaiÅ¡kinimų nagrinėjant bylÄ matosi, kad atsakovai Å¡iuo metu iÅ¡ viso nesutinka dėl servituto nustatymo, bei tuo pačiu nesutinka ir gauti kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio Å¡alis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai.

Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai).

Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V Nr. 3K-3-69/2009). Lietuvos Aukščiausiais teismas 2021-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1818-695/2021 nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

Lietuvos Aukščiausiais teismas 2021-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-10-611/2021 nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

Turto rinkos kaina pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 35 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Nagrinėjant bylÄ neiÅ¡kilo jokie pagrindai, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo teisę įgyti nemokamÄ servitutÄ Ä¯ atsakovų žemės sklypÄ ir Å¡iuo atveju teismas sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad turi bÅ«ti nustatomas atlygintinas servitutas.

Tačiau Å¡iuo atveju yra iÅ¡likęs tik ieÅ¡kovo ir atsakovų ginčo aspektas dėl nustatytinos kompensacijos dydžio už servitutÄ atsakovų žemės sklype. Atsakovai pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodė kitÄ variantÄ servitutui nustatyti. Teismas konstatuoja, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (ieÅ¡kovui).IeÅ¡kovas pasiÅ«lė tik vienÄ pasiÅ«lymÄ dėl kelio servituto nustatymo per atsakovų žemės sklypÄ , kuris atsakovams nėra priimtinas, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomas servituto nustatymo variantas yra nepriimtinas ne tik ieÅ¡kovui, bet ir trečiajam asmeniui A.

K.. IeÅ¡kovas įrodė teismui, kad jo pasiÅ«lytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieÅ¡kovo ir atsakovų interesų balansÄ . Teismas mano, kad pateiktų įrodymų pakanka priimti atitinkamÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į bylos esmę, surinktus įrodymus ir Å¡alių pasisakymus. IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡naudojęs visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad į jo valdomÄ patikėjimo teise žemės sklypÄ bÅ«tų galima patekti neapribojant atsakovų nuosavybės teisių į jų valdomÄ nuosavybės teise žemės sklypÄ ir kitų asmenų interesų.

Byloje pateiktais įrodymais neginčijamai patvirtinama, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdo gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius statinius ir inžinerinius įrengimus, bei patikėjimo teise naudojasi valstybinės žemės fondo žemės sklypu gyvenamajam namui su priklausiniais eksploatuoti. Dėl to matosi, kad ieÅ¡kovas turi objektyvų ir pagrįstÄ pagrindÄ turėti privažiavimÄ nuo bendro naudojimo kelio iki prie jo nuosavybės teise valdomų statinių ir suteikto jam naudotis po statiniais valstybinės žemės sklypÄ .

Bet tokia jo teisė kertasi su atsakovų J. S. ir L. S. nuosavybės teise į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kadangi ieÅ¡kovas važiuodamas iki Å¡iol egzistuojančiu pravažiavimo keliu ,kurio dalis yra priskirta atsakovų nuosavybėn, dėl kelio pločio turi kirsti ir atsakovams priklausančiÄ privažiavimo dalį. Kadangi atsakovai nesutinka, jog ieÅ¡kovas važinėtų jiems priklausančia privažiavimo kelio dalimi, tai tokioje situacijoje iÅ¡kyla klausimas dėl bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ .

Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad Å¡alys nesutaria tiek dėl pačio servituto reikalingumo (bÅ«tinumo), tiek dėl jo turinio (konkrečios kelio vietos),kur atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu tik iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo teise turėti servitutÄ per jų žemės sklypo dalį(jiems priklausančios pravažiavimo kelio dalies 12 kv m). Å ios aplinkybės yra patvirtinamos byloje esančiais Å¡alių pateiktais procesiniais dokumentais, jų pateiktais skirtingais kelio servituto variantais. Jau pats kreipimasis į teismÄ ir visose proceso stadijose esančios Å¡alių iÅ¡ esmės prieÅ¡ingos pozicijos bei tai, kad jie iki Å¡iol servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, nedalyvavo mediacijoje (administraciniu aktu servitutas nebuvo nustatytas) leidžia teigti, kad Å¡alys laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp Å¡alių yra esminis nesutarimas, kuris yra kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų priverstiniam servituto nustatymui teismine tvarka.

Å iuo atveju yra pagrindas nustatyti mokamÄ servitutÄ , nes nustačius neatlygintinį servitutÄ , teismo vertinimu, bÅ«tų nepaisoma Å¡alių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo bÅ«tų suvaržytos atsakovų nuosavybės teisės, o ieÅ¡kovui kilusios problemos dėl patekimo į jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tų sprendžiamos tik atsakovų teisių suvaržymo sÄ skaita, ieÅ¡kovui dėl to atsakovams nieko nekompensuojant. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens A. K. pateiktų įrodymų galima konstatuoti, kad privažiavimo kelio nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) link ieÅ¡kovų ir atsakovų sodybų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirtis buvo privažiuoti prie Å¡ių sodybų ir buvo naudojamas nuo pat Å¡ių sodybų pastatymo, kur Å¡alys juo naudojasi iki Å¡iol.

Kad Å¡is privažiavimo kelias buvo naudojamas anksčiau ir yra naudojamas iki Å¡iol patvirtinama ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens A. K. paaiÅ¡kinimais, pateikta orto foto medžiaga, ieÅ¡kovo ir atsakovo inventorizacinėse bylose užfiksuota sklypų situacijÄ dar iki privatizacijos, ieÅ¡kovo pateiktomis fotonuotraukomis, kur matosi, kad Å¡is privažiavimo kelias nėra užžėlęs ar apleistas, dėl ko nebÅ«tų juo pravažiuoti, t,y. jis naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo , trečiųjų asmenų -A.

K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pateiktų motyvų ir argumentų atsiliepimuose galima manyti, kad atliekant atsakovų namų valdos žemės sklypo kadastrinį matavimÄ galimai buvo padaryta norminių aktų pažeidimų, Å¡io žemės sklypo ribÄ patraukiant į privažiavimo kelio vidurį, kadangi pirminiai duomenys, kuriais turėjo bÅ«ti vadovaujamasi atliekant matavimÄ , nenurodo apie Å¡io sklypo ribÄ , einančiÄ per privažiavimo kelio vidurį. Kadangi atlikti atsakovų namų valdos žemės sklypo matavimai nėra ginčijami, tai Å¡iam momentui jie yra laikomi teisingais ir Å¡iuo atveju vieninteliu ieÅ¡kovo interesų gynimo bÅ«du yra tik servituto nustatymas privažiavimo kelio daliai, kuri yra priskirta atsakovams.

Atsakovai pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lė servitutÄ nustatyti tik į jų žemės sklypo 12 kv m, nurodydami, kad įvažiavimas į ieÅ¡kovo sodybÄ turėtų bÅ«ti įrengiamas per Å¡iuo metu esantį lauko keliukÄ tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens A. K. sodybų, kur reikėtų nustatyti ir servitutÄ per A. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo dalį. Teismas atsižvelgdamas į surinktus įrodymus laiko, kad Å¡iuo atveju tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų nesivadovauta protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais.

Iš byloje pateiktų įrodymų matosi, kad privažiavimo kelio paskirtis yra privažiuoti ieškovui ir atsakovams prie savo sodybų, bei atitinkamai šiam keliui buvo nustatytas plotas. Tuo tarpu atsakovų nurodomas įrengtinas privažiavimas ieškovui šiuo metu negali būti laikomas privažiavimo keliu, o gali būti laikomas praėjimo taku, skiriančiu ieškovo ir trečiojo asmens A. K. žemės sklypus, kadangi ant jo nėra jokios žvyro dangos, tai yra tik gruntinio tipo keliukas, kuriame yra tik pravažiavimo vėžės ,o tarp vėžių auga žolė.

Kartu matosi, kad įrengti tinkamÄ privažiavimo keliÄ pagal šį variantÄ bÅ«tų reikalinga lyginti keliÄ ir stiprinti kelio dangÄ . Kartu iÅ¡kyla klausimas, ar Å¡is kelias galėtų bÅ«ti tiesiamas dėl galimos apsauginės zonos prie nurodomos plane gyvatvorės, kadangi už gyvatvorės iÅ¡ karto yra elektros stulpo viena iÅ¡ atramų . Plane nėra nurodyta ,ar į siÅ«lomo privažiavimo kelio plotÄ nepatektų A. K. sklypo kraÅ¡te esantys sodo medžiai. Å is siÅ«lomas privažiavimo kelias taip pat bÅ«tų toli nuo prie ieÅ¡kovo gyvenamojo namo esančių komunikacijų Å¡ulinių, kas aiÅ¡kiai apsunkintų ieÅ¡kovui galimybę privažiuoti prie Å¡ių Å¡ulinių su specialios paskirties transporto priemonėmis.

Visos Å¡ios aplinkybės nurodo, kad atsakovų siÅ«lomas servituto nustatymo variantas nėra pagrįstas, nustatant tokį siÅ«lomÄ servitutÄ be pagrindo bÅ«tų apsunkinta trečiojo asmens A. K. žemės sklypo padėtis, kai tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai virÅ¡ 30 metų turi ir naudojasi tinkamu įvažiavimu į savo sodybas. IeÅ¡kovas siÅ«lomÄ 4 metrų pločio pravažiavimo kelio servitutÄ grindžia aplinkybėmis, kad jis privalo turėti galimybę privažiuoti prie savo sodybos statinių, tame tarpe ir sunkiÄ ja žemės Å«kio technika.

IÅ¡ pateiktų įrodymų matosi, kad ieÅ¡kovas turi Å«kinius statinius ir Å«kininkauja. Todėl jo nurodytos aplinkybės dėl tokio privažiavimo bÅ«tinumo yra pagrįstos. Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis, numato, kad jeigu nustatant kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį keliÄ , jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Statybos techninis reglamentas 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės kelia.

Bendrieji reikalavimai „ 8 p.,15 p .vietinės reikšmės keliui III kategorijos, kai projektinis greitis 20-30 km/h nustatytas minimalus 5 m pločio kelias. LR Žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 p. numato, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6,5 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, tai šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturėtų būti mažesnis kaip 4,5 m .

Teismas realiai sprendžia dėl servituto turinio, t. y. ar ieÅ¡kovo poreikius tenkins tarnaujančiajam daiktui nustatyti tam tikros apimties ar dydžio suvaržymai, kurie turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas sprendžia, kad racionalus ir tinkamas, tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principÄ atitinkantis kelio (pravažiavimo) plotis galėtų bÅ«ti 4 metrai, kur atsakovams bÅ«tų suvaržomas tik 2,09 m pločio naudojimas, o kitÄ pravažiavimo kelio pločio dalį užtikrintų 2 m pločio likusios privažiavimo kelio dalies įjungimas į privažiavimo kelio sudėtį, kas yra nurodoma ieÅ¡kovo pateiktame projekte.

Teismo vertinimu tokio pločio kelias užtikrins ne tik galimybę pravažiuoti lengviesiems automobiliams, bet ir, esant reikalui, pravažiuoti didesnių gabaritų transportui, žemės Å«kio technikai ar sniego valymo technikai. IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti servitutÄ atsakovų žemės sklype suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti gyvulius pagal 2020-07-09 IÄ® „Kadama“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ 500. IÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimo nėra nurodytas asmenų ratas, kuris turėtų teisę naudotis Å¡iuo servitutu, bei galima bÅ«tų laikyti, jog servitutas yra nustatomas tik ieÅ¡kovui.

Atsižvelgus į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas sodyboje Liepų g.10 gyvena su sutuoktine ,kuri yra gyvenamojo namo ir Å«kinių statinių bendrasavininkė jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai tokio važiavimo ir gyvulių varymo servituto naudojimosi teisė nustatytina ir ieÅ¡kovo sutuoktinei O. J. ,kur toks nustatymas nekeistų ieÅ¡kinio esmės. Dėl servituto atlygintinumo. Atsakovai teikdami prieÅ¡ieÅ¡kinį ir sutikdami su servituto nustatymu 12 kv m jų žemės sklypo plote nurodė, jog už servituto nustatymÄ , atsižvelgiant į bÅ«simus praradimus ir nepatogumus, kompensacija jiems turėtų sudaryti 2500 Eur.

Atsakovai laiko nepagrįsta VÄ® Registrų centro nurodytÄ jų žemės sklypo vertę 1080 Eur. Tačiau atsakovai nepateikė įrodymų apie jų namų valdos žemės sklypo rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, bei kad atsakovų žemės sklypas yra kaimo vietovėje, kur nėra aktyvios žemės sklypų paklausos, teismas laiko, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas vadovautis VÄ® Registrų centras nurodyta žemės sklypo verte. Atsakovai nesinaudojo savo procesine teise bei nepateikė savo skaičiavimo kaip pinigine iÅ¡raiÅ¡ka įvertina savo nepatogumus dėl nuosavybės teisių apribojimo.

Todėl kompensacijos sumos apskaičiavimas yra teismo dispozicijoje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pirmos instancijos teismas, net jeigu ir nėra Å¡alių pareikÅ¡to reikalavimo (pasiÅ«lymo, atsikirtimo) dėl atlyginimo už servitutÄ , pats savo iniciatyva iÅ¡sprendžia šį klausimÄ . Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta 100 eurų suma (vienkartinė kompensacija), Å¡iuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų ir visiÅ¡kai nekompensuotų atsakovų patiriamų nepatogumų.

Teismas, kurio neriboja ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos sumos variantas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad privažiavimo keliu galės naudotis ir atsakovai , laiko, kad Å¡iuo atveju nustatytina mažesnė kompensacijos suma, nei praÅ¡o atsakovai ir laiko kad pagrįsta ir teisinga suma bÅ«tų 400 Eur kompensacija, atitinkamai jÄ priteisiant atsakovų L. S. ir J. S. naudai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį ir 75 Eur paduodant apeliacinį skundÄ (t.1 b.l.4, t.2 b.l.89) , 1200 Eur už advokato pagalbÄ pirminio bylos nagrinėjimo metu (t.1 b.l.111-113) bei 500 Eur bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo(t.2 b.l.153) , 300 Eur apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t.2 b.l.90).IeÅ¡kovė sumokėjo 300 Eur UAB“Kelių projektai“ už lokalinių sÄ matų ,siekiant apskaičiuoti galimas iÅ¡laidas servitutinio (privažiavimo)kelio įrengimui, pagal ieÅ¡kovės variantus- 4,5 ir 5 pločio ir pagal atsakovės O.

B. siÅ«lomÄ kelio servituto nustatymo variantÄ . IeÅ¡kovė 20018-06-19 sumokėjo 300 Eur UAB “DzÅ«kijos girios“ už 2017-10-31 kelio servituto kelio projekto parengimÄ (mokėjimo dokumentas pateiktas elektroniniu bÅ«du 2018-06-20). 2018-04-19 Kauno apygardos teismo nutartimi grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡alių bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų klausimas buvo paliktas spręsti apylinkės teismui. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, todėl jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovų.

IÅ¡ bylos pobÅ«džio matyti, kad pagrindinis ginčas kilo tarp ieÅ¡kovės A. K. ir atsakovės O. B.. IeÅ¡kovė atsakovei O. B. dar iki civilinės bylos užvedimo buvo siÅ«liusi įvairius kompensavimo už kelio servitutÄ variantus, bet atsakovė su tuo nesutiko ,bei viso teisminio nagrinėjimo metu neigė ieÅ¡kovės teisę nusistatyti kelio(privažiavimo )servitutÄ arba siÅ«lė aiÅ¡kiai neįgyvendinamÄ variantÄ , kuris nebÅ«tų galimas įgyvendinti dėl aplinkosauginių reikalavimų .

IeÅ¡kovės reikalavimai, susiję su valstybine žeme buvo nukreipti ir prieÅ¡ atsakovÄ - Nacionalinę žemėsi tarnybÄ . Å io atsakovo atstovė nagrinėjimo metu pripažino bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovei teisę į kelio(pravažiavimo) servitutÄ per atsakovės O. B. žemės sklypÄ . Bet klaidingai traktuodama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str.2d.nuostatas laikėsi nuomonės, kad servitutas nenustatytinas valstybinės žemės sklype, nes nėra suformuoto nekilnojamojo daikto ir Å¡is daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o ieÅ¡kovė netrukdomai gali naudotis pravažiavimo teise per šį valstybei priklausantį žemės sklypÄ ,o šį sklypÄ suformavus kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ bÅ«tų nustatyta servituto teisė ieÅ¡kovei administracine tvarka.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalį teismas Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turi paskirstyti pagal tenkinamų ar atmetamų reikalavimų santykį. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrinde susidarė tik dėl atsakovų procesinio elgesio ,kas duoda pagrindÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų.

IÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu taip pat priteistina ir 27, 18 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (paÅ¡to iÅ¡laidų),jas apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ taisyklę. IeÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 5529,70 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti,110 Eur iÅ¡laidų dėl servituto plano paruoÅ¡imo, 136 Eur apmokėti antstoliui dėl teismo dokumentų įteikimo ir 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio dėl ieÅ¡kinio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurias patvirtina advokato kvitai bei mokėjimo dokumentai.

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas rengė ieÅ¡kinį, ruošė dublikÄ Ä¯ atsakovų atsiliepimÄ ,ruošė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovÄ atstovavo penkiuose teismo posėdžiuose, į teismo posėdžius Varėnos m vyko iÅ¡ kitos vietovės nei advokato kontoros buveinė (Vilniaus m), byla pagal savo pobÅ«dį buvo sudėtinga .Todėl nurodomos turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

Todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovo, nes ieÅ¡kinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitos, aukščiau aptartos iÅ¡laidos, dėl servituto plano parengimo ir teismo dokumentų atsakovui įteikimo per antstolį , pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis iÅ¡laidomis Å¡ioje byloje ir priteistinos iÅ¡ atsakovo, nes ieÅ¡kinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6,10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). LR CPK 47 str.1d. nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Å io straipsnio 2 dalis nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas<....>. Tretysis asmuo -A. K. pateikė įrodymus, kad už atstovo(advokato) pagalbÄ nagrinėjant bylÄ ji turėjo 4200 Eur iÅ¡laidų. Tretysis asmuo A. K. į bylos nagrinėjimÄ buvo įtraukta atsakovų iniciatyva jiems pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo buvo siÅ«loma servitutÄ nustatyti kitokia tvarka, nei prašė ieÅ¡kovas, o servitutÄ ieÅ¡kovui pravažiuoti siÅ«lė nustatyti ir per trečiajam asmeniui A.

K. priklausančio žemės sklypo dalį . Todėl trečiasis asmuo A. K. turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumÄ dėl bylos baigties, ji su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir savo interesams byloje atstovauti buvo pasisamdžiusi atstovÄ -advokatÄ . Jos atstovas rengė atsiliepimus į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimus į ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktus dublikÄ ir triplikÄ , ieÅ¡kovės atstovas byloje turėjo analizuoti procesinius dokumentus pilna apimtimi, byla pagal savo pobÅ«dį buvo sudėtinga.

Atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, į teismo posėdžius Varėnos m vyko iÅ¡ kitos vietovės nei advokato kontoros buveinė (Alytaus m).Todėl nurodomos turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

Todėl jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,18 Eur, taip pat priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovo J. J. ieškinį tenkinti, atsakovų J.

S. ir L. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti atsakovams L. S. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80 kv.m. ploto (vieÅ¡pataujantis daiktas), atlygintinÄ , neterminuotÄ kelio servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovui J. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinei O. J. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus pagal 2020-07-09 IÄ® „Kadama“ paruoÅ¡tÄ Servituto nustatymo planÄ 500, už šį kelio servitutÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojant sumokėti atsakovams L.

S. ir J. S. 400 (keturių Å¡imtų) Eur vienkartinę kompensacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų L. S. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo J. J. naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas-113(vienÄ Å¡imtÄ trylika) eurų sumokėto žyminio mokesčio valstybei, 5529,70 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 246(du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių)eurų kitų bÅ«tinų ir pagrįstų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų( kelio servituto projekto parengimo ir teismo dokumento įteikimo),iÅ¡ viso 5888,70 Eur.

Priteisti iÅ¡ atsakovų L. S. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. K. naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas-4200(keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus) Eur turėtų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų L. S. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,18 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus aÅ¡tuoniolika centų) bylos nagrinėjimo (paÅ¡to ) iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 ,vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina atneÅ¡ti arba atsiųsti paÅ¡tu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų raÅ¡tinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemÄ . 2020 m liepos 14 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones-draudimÄ atsakovams L. S. ir J. S. gyvenantiems(duomenys neskelbtini), bet kokia forma (įskaitant jiems priklausančio sklypo aptvėrimÄ ir/ar kitų kliūčių sudarymÄ ) trukdyti ieÅ¡kovui naudotis keliu, esančiu tarp sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), ir sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), bei leisti ieÅ¡kovui be apribojimų naudotis aukščiau nurodytu keliu transporto priemonėms važiuoti ir gyvuliams varyti , palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimas per 30(trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas