2025-05-28 Nr. AB-9435-3-61-3-01134-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-518-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01134-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2025 m. kovo 12 d. pateikė skundą, be kita ko, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, jog 2025 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda (toliau – ir Prezidentas) darbo vizito metu Elektrėnuose susitiko su gyventojais. Susitikimo metu pareiškėjas kreipėsi į Prezidentą dėl valstybės korupcijos ir bandė asmeniškai įteikti skundą, tačiau Prezidentas atsisakė jį priimti bei neatsakė į klausimą, todėl pareiškėjas pasijuto viešai pažemintas. Pareiškėjas 2025 m. kovo 6 d. gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Prezidento kanceliarija) atsakymą, kuriame, jo nuomone, nebuvo atsakyta į esminį klausimą. Pasak pareiškėjo, Prezidentas galbūt žino apie jo skunde nurodytas problemas, tačiau tyčia nesiima veiksmų, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir etikos normas, todėl pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas nurodė, kad Prezidentas yra valstybės vadovas, vykdantis Konstitucijoje jam priskirtas funkcijas, taip pat ir atstovauti valstybei, spręsti tam tikrus tarptautinius ir vidaus politikos klausimus, atlikti kitas Konstitucijoje numatytas išimtines pareigas. Prezidentas, įgyvendindamas savo konstitucinę paskirtį, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų yra aiškiai nustatyta kitaip. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio valstybės atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu. Kadangi Prezidentas pagal Konstituciją ir kitus įstatymus nėra viešojo administravimo subjektas bendrąja prasme, jis nelaikytinas ir valstybės institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kai atliekamos su konstitucine veikla susijusios funkcijos.

Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad dėl Prezidento, kaip valstybės vadovo, galbūt atliktais ar neatliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Teismas vertino, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš Prezidento, kaip valstybės vadovo, veiksmų ir neveikimo, todėl jo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Prezidentas, vykdydamas Konstitucijoje jam pavestas funkcijas, veikia kaip savarankiška valstybės valdžios institucija, kurios veikla pirmiausia grindžiama Konstitucijos nuostatomis, o ne viešojo administravimo principais. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ prasme. Prezidentas nėra viešojo administravimo subjektas, kuris pagal įstatymus privalėtų spręsti individualias administracines bylas ar priimti konkrečius administracinius sprendimus asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Prezidento atsisakymas susitikimo su gyventojais metu priimti skundą ar atsakyti į pateiktą klausimą, taip pat Prezidento kanceliarijos pateiktas atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi, nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, todėl negali būti vertinami kaip viešojo administravimo veiksmai ar neveikimas.

Teismas taip pat pareiškėjui išaiškino, kad atsakomybė už žalą, jeigu būtų nustatyta jos atsiradimo pagrindų, galėtų būti kildinama tik pagal CK 6.271 straipsnį, o tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, teismas atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir įpareigoti bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, o kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su nagrinėjama byla, jis negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ginčo esmę išdėsto taip, kaip supranta. Pareiškėjas akcentuoja, kaip veikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be kita ko, jos ir Prezidento atliekamas funkcijas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja atsisako priimti jo skundą, argumentuodama ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, tačiau visiškai ignoruoja ABTĮ 4 straipsnio nuostatas ir neatliko įstatyme numatytų veiksmų, taip pat ignoruojamos faktinės aplinkybės, kad Prezidentas yra aukščiausiasis vykdomosios valdžios atstovas ir Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam suteikti įgaliojimai, neatleidžia nei jo, nei jo vadovaujamos valstybės institucijos nuo atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, Prezidentas, sužinojęs apie galbūt nusikalstamą veiką teismų sistemoje, gali operatyviai ją užkardyti ar kitaip padaryti įtaką įstatymų numatytai tvarkai, tačiau to nepadarė ir viešai pasišaipė (pažemino pareiškėją viešai) iš pareiškėjo pateikiamų faktų ir savo pareigų.

Pareiškėjas tvirtina, kad Regionų administracinio teismo vadovybė ir teisėjai nuolat priiminėja nutartis už akių, nesuteikdami galimybės pateikti paaiškinimus, visiškai ignoruoja tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų faktines aplinkybes ir įrodymus, galbūt tyčia žlugo šių procesų eigą, siekdami juos sužlugdyti arba kitaip paveikti. Pasak pareiškėjo, tai akivaizdu iš jo nurodytų, tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų ir bylų medžiagos.

Pareiškėjo vertinimu, teisėjai nuolat cituoja teismų praktiką, kuri neatitinka faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo, kuriuo galbūt tyčia apribotos galimybės gauti nešališką ir kvalifikuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl atsirado galimybės „politinių gaujų atstovams“ siekti asmeninės naudos ir diskredituoti valstybės institucijas bei teisinę Lietuvos valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš Prezidento, kaip valstybės vadovo, veiksmų ir neveikimo, sprendė, kad jo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ABTĮ 4 straipsnio nuostatas, faktines aplinkybes ir įrodymus, taip pat neatliko įstatyme numatytų veiksmų, tokiu būdu galbūt tyčia žlugdo ar siekia paveikti tiesiogiai susijusių teisminių procesų eigą. Tvirtina, kad teisėjai remiasi teismų praktika, neatitinkančia faktinių aplinkybių, bei teisiniu reguliavimu, kuriuo galbūt tyčia apribotos galimybės gauti nešališką ir kvalifikuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė iš Prezidento ir Prezidento kanceliarijos solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad padarytai ir toliau daromai turtinei žalai reikia ekspertinės išvados, kuri bus pateikta pasibaigus procesui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą priskirtinumo administraciniam teismui reikšminga yra tai, iš kokio subjekto veiksmų šis reikalavimas yra kildinamas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų Prezidento veiksmų ar neveikimo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (CK 6.272 str.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, jame nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Prezidento atsisakymas susitikimo su gyventojais metu priimti skundą ar atsakyti į pateiktą klausimą, taip pat Prezidento kanceliarijos pateiktas atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi, nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, todėl negali būti vertinami kaip viešojo administravimo veiksmai ar neveikimas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teisėjai nuolat cituoja teismų praktiką, neatitinkančią faktinių aplinkybių, bei teisinį reguliavimą, kuriuo galbūt tyčia apribotos galimybės gauti nešališką ir kvalifikuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl atsirado galimybės „politinių gaujų atstovams“ siekti asmeninės naudos ir diskredituoti valstybės institucijas bei teisinę Lietuvos valstybę, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais detalesniais argumentais ir įrodymais. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai nėra niekuo pagrįsti ir vertinami kaip subjektyvi jo nuomonė. Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad, priimdamas minėtą nutartį, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas ar suvaržęs pareiškėjo teises.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių išvadų nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 28 d. pateikė pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją bei visą Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo šios bylos nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas G. K., išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos ir visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo, 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Šis pareiškėjo pareiškimas išspręstas teisėjo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ir atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 28 d. pareiškime nurodė, kad kitoje su šia byla tiesiogiai susijusiame teisminiame procese yra priimtas sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašymas priimtas. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra tikslinga sustabdyti šią bylą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 5/2025. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, t. y. administracinė byla nėra iškelta, daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas, siekiant išsiaiškinti, ar Regionų administraciniame teisme naudojama teismų praktika nėra tyčinė diskriminacija, ar teisės į nešališką teismo procesą tyčinis atėmimas, prisidengiant teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris turi būti sprendžiamas ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje proceso stadijoje dėl šio procesinio pobūdžio prašymo plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti iš esmės, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad pareiškėjo procesinis dokumentas būtų nagrinėjamas iš esmės, jis pirmiausia turi būti priimtas nagrinėti, o priėmimo klausimą sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė