e9c461b6-0aa9-4e28-b12b-e09141bfc50b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-516-789/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00870-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai L. G., atsakovo atstovei J. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ardynas“ skundÄ atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. V. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“ (toliau – pareiÅ¡kėja, UAB „Ardynas“) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau –Vilniaus filialas) 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. VILRS-2214 (toliau – Sprendimas Nr. VILRS-2214) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. CSPR-31 (toliau – Sprendimas Nr. CSPR-31);

2) įpareigoti Vilniaus filialÄ Ä¯registruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), esančiame (duomenys neskelbiamai), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), stovintį pastatÄ â€“ sodo pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo aikÅ¡telę (kiemo aikÅ¡telė, esanti sodo pastato priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai)) (toliau – Statiniai);

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu 2016 m. rugpjūčio 3 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. B-2016000015 (toliau – Varžytinių aktas) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6897-918/2018 (toliau – 2018 m. balandžio 11 d. nutartis) pagrindu įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype esančius Statinius, tačiau Vilniaus filialas Sprendimu Nr. VILRS-2214 pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsisakė.

PareiÅ¡kėja su Sprendimu Nr. VILRS-2214 nesutinka. PareiÅ¡kėjos manymu, jis yra formalus, neteisėtas ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme Vilniaus filialui ir kartu su juo teiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teisės pagrindu valdo Žemės sklypÄ , kuriame yra Statiniai. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji Žemės sklypÄ su Statiniais įsigijo Varžytinių akto pagrindu. Varžytynių akte nurodyta, kad 2016 m. liepos 4 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 122924 antstolis pardavė Žemės sklypÄ bei ant jo stovinčius metalinį (įstiklintÄ ) Å¡iltnamį ir mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , kurie nėra registruoti (Varžytynių akte nėra paminėta kiemo aikÅ¡telė, esanti sodo pastato priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), tačiau ji pareiÅ¡kėjai buvo perleista kartu su pagrindiniu daiktu, t. y. sodo namu), nors, pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä Nr. 10/327559, visi Å¡ie Statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo / yra registruoti buvusios savininkės Ž.

V. vardu nuo 1994 m. lapkričio 30 d. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad antstolio Varžytynių akte nurodytos aplinkybės, kad metalinis (įstiklintas) Å¡iltnamis ir mÅ«rinis Å«kinis pastatas nėra registruoti, neatitinka tikrovės bei Nekilnojamojo turto registro duomenų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad, gavusi SprendimÄ Nr. VILRS-884 ir neturėdama jokio kito įrodymo, patvirtinančio Statinių nuosavybės teisių perėjimÄ pareiÅ¡kėjai, iÅ¡skyrus Varžytynių aktÄ , kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ UAB ,,Ardynas“ Statinių valdymo nuosavybės teise faktÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35982-861/2017 nustatė, kad UAB „Ardynas“ praÅ¡omu nustatyti juridiniu faktu siekia iÅ¡taisyti vykdymo procese padarytas klaidas, padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Ardynas“ netinkamai pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ (pareiÅ¡kėja turėtų kreiptis į antstolį su atitinkamu praÅ¡ymu) ir atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į minėtÄ nutartį, kreipėsi į antstolį D.

B. su skundu, kuriuo prašė iÅ¡taisyti Varžytynių akte esančius netikslumus, tačiau antstolis pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. Ginčas pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-6897-918/2018, kurioje teismas 2018 m. balandžio 11 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad Žemės sklype yra vieÅ¡ame registre įregistruoti statiniai – sodo pastatas, unikalus (duomenys neskelbiamai), Å¡iltnamis, (duomenys neskelbiamai), ir sodo pastato priklausinys – kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai).

PareiÅ¡kėjos manymu, teismo ir Varžytynių aktas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai yra perėjusios nuosavybės teisės į Statinius bei sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype esančius Statinius nuosavybės teise įregistruoti pareiÅ¡kėjos vardu, todėl Vilniaus filialas nepagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į įsigytus Statinius. PareiÅ¡kėja SprendimÄ Nr. VILRS-2214 apskundė Komisijai, kuri Sprendimu Nr. CSPR-31 Vilniaus filialo sprendimÄ paliko galioti.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad Komisija Sprendime Nr. CSPR klaidingai nurodė faktines aplinkybes, kadangi teigė, jog Vilniaus filialas Sprendime Nr. VILRS-2214 nustatė, jog 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbiamai), iÅ¡ varžytinių nepardavinėjo. PrieÅ¡ingai nei nurodo Komisija, Vilniaus filialas Sprendime Nr. VILRS-2214 nurodė, jog teismo konstatuota, kad antstolis, atsisakydamas taisyti Varžytinių aktÄ , informavo, kad jis nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbiamai), iÅ¡ varžytinių nepardavinėjo, todėl Varžytinių akto patikslinti negali.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad teismas minėtoje nutartyje nekonstatavo, jog antstolis Statinių iÅ¡ varžytynių nepardavinėjo. PareiÅ¡kėja, grįsdama savo pozicijÄ , pažymėjo, kad, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso Å¡alių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu, pasibaigus vykdymo procesui antstolis nebegali iÅ¡taisyti trÅ«kumų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skundas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi atmestas ne dėl paties skundo nepagrįstumo, o dėl procesinių priežasčių.

PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad viso vykdymo proceso metu antstolis nebuvo nustatęs faktinės aplinkybės, jog areÅ¡tuotame, o vėliau parduotame iÅ¡ varžytynių sklype buvę pastatai yra / buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre, suraÅ¡ant Varžytynių aktÄ antstolis padarė ne techninę klaidÄ , o viso vykdymo proceso metu darė fakto ir teisės klaidÄ . Todėl teismas vertino, kad antstolio padaryta klaida nėra raÅ¡ymo apsirikimo klaida, Å¡i klaida teismo negalėjo bÅ«ti iÅ¡taisyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Komisijos Sprendime Nr. CSPR-31 iÅ¡dėstyta pozicija, kad, tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , bÅ«tų virÅ¡yta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. PareiÅ¡kėja Å¡iuo aspektu pažymėjo, kad ji Vilniaus filialui pateikė 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, kurioje, pareiÅ¡kėjos teigimu, yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos varžytinėse Varžytynių akto pagrindu nuosavybės teise įsigytas metalinis (įstiklintas) Å¡iltnamis ir mÅ«rinis Å«kinis pastatas, kurie Varžytynių akte nurodyti kaip neregistruoti, buvo / yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai) bei pastatas – Å¡iltnamis (unikalus (duomenys neskelbiamai), t. y. minėtoje nutartyje yra aiÅ¡kiai susietas juridinis pagrindas, kuriuo pareiÅ¡kėja įgijo teisę į Statinius.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi iÅ¡samiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu praÅ¡oma Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises ar jas pakeisti, t. y. patikrinti, ar dokumentas atitinka įstatymų reikalavimus, ar jame yra visa bÅ«tina registravimui Nekilnojamojo turto registre informacija, ar jame įraÅ¡yti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ sutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡ytais duomenimis ir kita.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo patikrinti, ar dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , patvirtina praÅ¡omus registruoti faktus, ir negali interpretuoti dokumentuose esančios informacijos. Atsakovė nurodė, kad teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė iÅ¡taisyti Varžytynių aktÄ ir nurodyti, kad Varžytynių akte nurodyti neregistruoti statiniai yra registro įraÅ¡e Nr. 10/327559 registruoti Statiniai. Teismas Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad, suraÅ¡ydamas Varžytynių aktÄ , antstolis padarė ne techninę (raÅ¡ymo ar skaičiavimo apsirikimo) klaidÄ , o viso vykdymo proceso metu, priimdamas patvarkymus ar atlikdamas kitus veiksmus, susijusius su Žemės sklype pastatytais statiniais, darė fakto ir teisės klaidÄ , nuo kurios galėjo priklausyti ir parduodamo iÅ¡ varžytynių turto vertė.

Teismas vertino, kad antstolio padaryta klaida nėra raÅ¡ymo apsirikimo klaida, todėl negali bÅ«ti iÅ¡taisyta CPK 613 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nekeičiant Varžytynių akto esmės. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1955-577/2018 (toliau – 2018 m. birželio 5 d. nutartis), kuria buvo palikta galioti 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji iÅ¡ varžytynių įsigijo ne tik Žemės sklypÄ , bet ir jame esančius Statinius, kad sklype yra tik buvusios savininkės vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti (pareiÅ¡kėjos įsigyti) statiniai ir niekada nebuvo jokių kitų statinių, taip pat aplinkybės dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių Žemės sklypo pardavimÄ , taikymo, negali bÅ«ti vertinamos sprendžiant tik raÅ¡ymo apsirikimo (techninio pobÅ«džio) klaidos iÅ¡taisymo klausimÄ . 2018 m. birželio 5 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad pareiÅ¡kėja siekia ne tik patikslinti Varžytinių akte nurodytų statinių duomenis, tačiau į jį įtraukti visiÅ¡kai naujÄ statinį – kiemo aikÅ¡telę, laikydama jÄ sodo namelio priklausiniu.

Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad ,Varžytinių akte, kuris prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai, nurodžius naujus parduodamus objektus ,pakistų procesinio dokumento (Varžytynių akto) esmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog toks ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Atsakovė pažymėjo, kad, tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , bÅ«tų virÅ¡yta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, nes pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisių į Statinius ir nuosavybės teisių atsiradimÄ grindžia iÅ¡ esmės vieninteliu motyvu, kad jos įgytame varžytynių metu Žemės sklype yra tik sodo pastatas, Å¡iltnamis ir kiemo statiniai ir kad jokių kitų statinių niekada nebuvo.

Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas daiktines teises registruoja dokumentų pagrindu ir galimai kitų statinių buvimo ar nebuvo žemės sklype faktų nenustatinėja, varžytynių metu parduoto turto apimtį Å¡iuo atveju gali vertinti tik Varžytynių akte nurodytų duomenų pagrindu. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. V. atsiliepime ir teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. VILRS-2214 ir Komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-31 teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja Vilniaus filialui pateikė 2018 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į Statinius. PareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu pateikė: Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. VILRS-884 kopijÄ , Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų Nr. 1/22246 ir Nr. 10/327559 kopijas, Žemės sklypo su jame stovinčiais statiniais nuotraukas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35982-861/2017 bei 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6897-918/2018 kopijas.

Vilniaus filialas 2018 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimÄ Nr. VILRS-2214, kuriuo atsisakė įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į Statinius, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių į Statinius. Sprendime nurodoma, kad Varžytynių akte nurodytas metalinis (įstiklintas) Å¡iltnamis ir mÅ«rinis Å«kinis pastatas nėra identifikuoti (neįraÅ¡yti jų unikalÅ«s numeriai), taip pat Varžytinių akte nurodyta, kad varžytynių metu pareiÅ¡kėjo įgytas metalinis (įstiklintas) Å¡iltnamis ir mÅ«rinis Å«kinis pastatas nėra registruoti.

PareiÅ¡kėja Komisijai pateikė 2019 m. sausio 4 d. skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti. Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad nuosavybės teisę į Statinius ji įgijo 2016 m. rugpjūčio 3 d. varžytynių aktu. Taip pat teigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje yra konstatuota, kad 2016 m. balandžio 3 d. varžytynių akte nurodyti statiniai ir registro įraÅ¡e Nr. 10/327559 registruoti Statiniai yra tie patys nekilnojamieji daiktai.

Komisija 2019 m. sausio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. CSPR-31, kuriuo paliko galioti Vilniaus filialo sprendimÄ Nr. VILRS-2214. Komisija sprendė, kad, tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , bÅ«tų virÅ¡yta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, nes pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į Statinius, ir nuosavybės teisių atsiradimÄ grindžia iÅ¡ esmės vieninteliu motyvu, kad jos įgytame varžytynių metu sodo žemės sklype yra tik sodo pastatas, Å¡iltnamis ir kiemo statiniai.

Komisija taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas daiktines teises registruoja dokumentų pagrindu ir galimai kitų statinių buvimo ar nebuvo Žemės sklype faktų nenustatinėja, varžytynių metu parduoto turto apimtį šiuo atveju gali vertinti tik Varžytynių akte nurodytų duomenų pagrindu. Byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (ginčo metu galiojusi redakcija) (toliau – Nuostatai) nuostatos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ , Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat Å¡ių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – Å¡ių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikiami dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ .

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi bÅ«ti įregistravimui nekilnojamojo turto registre bÅ«tini duomenys. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , turi bÅ«ti suraÅ¡yti įskaitomai, juose turi bÅ«ti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , neatitinka Å¡io įstatymo reikalavimų (2 punktas), praÅ¡yme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, bÅ«tinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (6 punktas) ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡ytais duomenimis apie tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (8 punktas).

Pagal Nuostatų 19 punktÄ , registro tvarkytojas, gavęs praÅ¡ymus ir Registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba iÅ¡registruoti Registro objektÄ arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų Registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimÄ Registro objektÄ Ä¯registruoti, iÅ¡registruoti arba pakeisti jo duomenis, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais – atsisakyti Registro objektÄ Ä¯registruoti ar iÅ¡registruoti arba pakeisti duomenis apie jį.

Su praÅ¡ymu, be kita ko, turi bÅ«ti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimÄ nuosavybėn, daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ , įmonių dovanojimÄ , pirkimÄ â€“pardavimÄ ar nuomÄ ; notarine forma patvirtinti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ , per notarÄ teritoriniam registratoriui pateikiami elektroninio dokumento pavidalu (Nuostatų 37.2 papunktis). Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkcijÄ vykdančiai institucijai bendro pobÅ«džio pareigÄ prieÅ¡ registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindÄ , o, kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimÄ . Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

LVAT yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrÄ , nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ teisėtumo (LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektÄ (LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015). LVAT, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registracijÄ , negali bÅ«ti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktÄ Ä¯registravimo paskirtis – iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant iÅ¡vieÅ¡inimo bÅ«du užtikrinti Å¡ių teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės Å¡ios daiktinės teisės įgyti (LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).

Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi iÅ¡samiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu praÅ¡oma įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ . Kaip byloje nustatyta, Varžytynių akto ir 2018 m. balandžio 11 d. nutarties pagrindu pareiÅ¡kėja siekia įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklype, stovintį pastatÄ â€“ sodo pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo aikÅ¡telę (kiemo aikÅ¡telė, esanti sodo pastato priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai).

PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡ie dokumentai patvirtina, kad ji įgijo nuosavybės teises į nurodytus statinius. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis D. B. surašė Varžytinių aktÄ , kuriame pažymėta, kad 2016 m. liepos 4 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 122924 pareiÅ¡kėjai parduota 0,0643 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), esantis SB „Jurginas“, Juodasis kelias, Vilniuje, bei ant jo stovintys metalinis (įstiklintas) Å¡iltnamis ir mÅ«rinis Å«kinis pastatas, kurie nėra įregistruoti.

PareiÅ¡kėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriame prašė įpareigoti minėtÄ antstolį iÅ¡taisyti Varžytinių akte esančius netikslumus – patikslinti iÅ¡ varžytinių parduotų statinių sÄ raÅ¡Ä Varžytinių akte pridedant inžinerinį kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), bei akte nurodyti visų varžytinėse parduotų statinių unikalius numerius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-6897-918/2018, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1955-577/2018 palikta nepakeista, konstatavo, kad viso vykdymo proceso metu antstolis nebuvo nustatęs faktinės aplinkybės, kad areÅ¡tuotame, o vėliau parduotame iÅ¡ varžytynių sklype buvę pastatai yra / buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre, kÄ patvirtina ne tik viso vykdymo proceso metu atlikti antstolio veiksmai atliekant skolininkės turto paieÅ¡kÄ , areÅ¡tuojant turtÄ , vertinant turtÄ , turtÄ parduodant iÅ¡ varžytynių, bet ir Å¡ioje byloje teikti procesiniai dokumentai, kuriuose antstolis tvirtina, kad registruotų pastatų iÅ¡ varžytynių jis nepardavinėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad, suraÅ¡ydamas turto pardavimo iÅ¡ Varžytynių aktÄ , antstolis padarė ne techninę (raÅ¡ymo ar skaičiavimo apsirikimo) klaidÄ , o viso vykdymo proceso metu priimdamas patvarkymus ar atlikdamas kitus veiksmus, susijusius su žemės sklype pastatytais statiniais, darė fakto ir teisės klaidÄ , nuo kurios galėjo priklausyti ir parduodamo iÅ¡ varžytynių turto vertė. Teismas, įvertinęs Varžytinių akto ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuos dokumentuose, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, duomenų apie pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių į Statinius atsiradimÄ nėra. 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje teismas nustatė, kad antstolis Varžytinių akte padarė ne raÅ¡ymo ar apsirikimo klaidÄ , o, kaip nurodyta aukščiau, viso vykdymo proceso metu priimdamas patvarkymus ar atlikdamas kitus veiksmus, susijusius su Žemės sklype pastatytais statiniais, darė fakto ir teisės klaidÄ , nuo kurios, be kita ko, galėjo priklausyti ir parduodamo iÅ¡ varžytynių turto vertė.

Iš 2018 m. balandžio 11 d. nutarties matyti, jog antstolis tvirtino, kad registruotų pastatų iš varžytynių jis nepardavinėjo. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. lapkričio 5 d. duomenų matyti, kad Žemės sklype esantys pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai), pastatas – šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai) kiti inžineriniai statiniais – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiamai) nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž.

V.. Teismo vertinimu, nei Varžytinių aktas, nei 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, kurių pagrindu pareiÅ¡kėja praÅ¡o įregistruoti jos nuosavybės teises į Statinius, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų reikalavimų, kad su praÅ¡ymu pateikti dokumentai patvirtintų daikto įgijimÄ nuosavybėn. Kadangi pareiÅ¡kėjos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, t. y. nepatvirtina pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių įgijimo / perleidimo į Statinius, todėl Vilniaus filialas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Pažymėtina ir tai, kad teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino teisę pažeistas teises ginti bendrÄ ja ginčo teisenos tvarka pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje sprendė, kad Å¡is 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pagrįstas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos Vilniaus filialui pateiktas praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre iÅ¡spręstas tinkamai, todėl naikinti Vilniaus filialo sprendimÄ Nr. VILRS-2214 ir Komisijos sprendimÄ Nr. CSPR-31, kuriuo paliktas galioti Vilniaus filialo sprendimas, nėra pagrindo.

Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimo iÅ¡laidų priteisimo. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ardynas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė