e9c16b2d-1b07-4bc6-bb2f-8d442faddfc5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-970-601/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01826-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B. Z. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama: 1) pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį tarp ieÅ¡kovės B.

Z. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės, dėl 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilkaviškio rajone, sudaryta ir galiojančia;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai visas turėtas bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1993 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės I (pirmo) Å¡aukimo Tarybos 18 (aÅ¡tuonioliktos) sesijos sprendimu (toliau – Sprendimas) jai buvo iÅ¡skirtas nuomai 2 ha dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau Å¡iÄ faktinę aplinkybę ji sužinojo tik gavusi Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2017 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. M7-92, kurio vienas iÅ¡ priedų buvo pastarasis Sprendimas.

Tvirtina, kad ji nebuvo informuota, jog Sprendimu jai buvo suteikta teisė nuomoti žemę iš valstybės. Dėl to, ji ne tik buvo priversta ruošti pašarus gyvuliams daugiau nei už 20 kilometrų nuo jos ūkininko ūkio nutolusiame žemės sklype, patirdama didelius nepatogumus ir papildomas finansines išlaidas dėl pašaro auginimo, paruošimo ir atgabenimo į ūkį, bet ir prarado galimybę išskirtus 2 ha žemės išsipirkti iš valstybės Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) nesutiko su ieÅ¡kovės pateiktu ieÅ¡kiniu, tvirtindama, kad reikalavimas pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryta ir galiojančia yra negalimas, nes tokia sutartis niekada nebuvo sudaryta ir ji nebuvo sudaryta dėl pačios ieÅ¡kovės neveikimo. Anot atsakovės, tik įvykdžiusi visÄ sekÄ veiksmų iki sutarties fakto atsiradimo, ieÅ¡kovė galėjo įgyti subjektinę teisę kreiptis į tuometinę apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl valstybinės žemės sutarties sudarymo.

Todėl tai, kad Sprendime buvo konstatuotas faktas bendrÄ ja prasme, jog ieÅ¡kovei yra iÅ¡skiriamas atitinkamas žemės sklypo plotas nuomoti, savaime nesukÅ«rė jokių teisinių padarinių. Be to, tuomet teisės aktai numatė galimybę vienai Å¡eimai žemės sklypus asmeniniam Å«kiui gauti iÅ¡imtinai vienÄ kartÄ . IeÅ¡kovė Å¡ia galimybe jau yra pasinaudojusi, t. y. pagal VilkaviÅ¡kio apylinkės Tarybos 1 Å¡aukimo 10 sesijos 1991 m. spalio 1 d. sprendimÄ â€žSuteikti sodybinius žemės sklypus „Suvalkijos“ kolÅ«kyje“ jos Å¡eimai buvo suteiktas 2 ha dydžio žemės Å«kio naudmenų plotas, kuris vėliau buvo suformuotas kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, suteiktas neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ procedÅ«ros metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės B. Z. ieškinį atmetė.

4. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovei pagal VilkaviÅ¡kio apylinkės Tarybos 1 Å¡aukimo 10 sesijos 1991 m. spalio 1 d. sprendimÄ â€žSuteikti sodybinius žemės sklypus „Suvalkijos“ kolÅ«kyje“ buvo suteiktas 2 ha ploto žemės Å«kio naudmenų plotas, kuris vėliau buvo suformuotas kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, nekliudė ieÅ¡kovei kreiptis dėl papildomo žemės Å«kio paskirties žemės ploto jai iÅ¡nuomavimo. Tačiau, anot teismo, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypai asmeniniam Å«kiui buvo iÅ¡nuomojami tik asmenims, iÅ¡reiÅ¡kusiems tokį pageidavimÄ , ieÅ¡kovė pati privalėjo kreiptis dėl žemės sklypo asmeniniam Å«kiui nuomos, tuo tarpu, ieÅ¡kovė, nors ir buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo, nesidomėjo Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimo eiga.

5. Be to, po Sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė privalėjo pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę apylinkės agrarinės reformos tarnybai ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, suderinę su pretendentu galimo iÅ¡nuomoti žemės sklypo vietÄ bei ribas, bÅ«tų parengę nuomos sutarties projektÄ . Vėliau, t. y. po nuomos sutarties parengimo, ieÅ¡kovė, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , privalėjo kreiptis į aukÅ¡tesnį valdymo organÄ â€“ VilkaviÅ¡kio rajono valdybÄ , kuri savo priimamu potvarkiu galėjo leisti ieÅ¡kovei sudaryti suformuoto valstybinės žemės sklypo nuomÄ . Taigi, tik įvykdžiusi Å¡iuos reikalavimus, ieÅ¡kovė galėjo įgyti subjektinę teisę kreiptis į tuometinę apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl valstybinės žemės sutarties sudarymo.

6. Visgi, nagrinėjamu atveju dėl 1993 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės I (pirmo) Å¡aukimo Tarybos 18 (aÅ¡tuonioliktos) sesijos sprendimu jai iÅ¡skirto nuomai 2 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime nuomos sutartis sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo nustatytos galimo iÅ¡nuomoti žemės sklypo vieta bei ribos. Žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat nebuvo susitarta dėl žemės nuomos sÄ lygų. Nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė atsakingai institucijai bÅ«tų pateikusi dokumentus, reikalingus žemės nuomos sutarčiai sudaryti.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės veiksmai rodo, kad ji pati pripažino, jog jos teisiniai santykiai yra nepabaigti forminti. Ir, nors ieÅ¡kovė kelia klausimÄ , kad teisiniai santykiai buvo neįforminti dėl atsakovės kaltės, tačiau ieÅ¡kovė nesikreipė dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, o teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo pagrindo sudaryti žemės nuomos sutartį, nesant žemės nuomos sutarties objekto.

7. Anot teismo, ieÅ¡kovės teiginiai, kad raÅ¡ytine žemės nuomos sutartimi galima laikyti SprendimÄ , nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra naujo žemės sklypo skyrimÄ patvirtinantis dokumentas, kuriuo 2 ha žemės sklypas paimamas iÅ¡ buvusio ankstesnio Å¡io sklypo naudotojo „Karalių“ žemės Å«kio bendrovės ir perduodamas kitam naudotojui. Tačiau iki Å¡ios dienos nuomos sutartis nesudaryta. Atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos santykių teisinį reglamentavimÄ , nesant suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo (nesant žemės nuomos sutarties objekto), nesant parengto žemės sklypo plano su žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (t. y. kad žemės sklypas yra suformuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ), nėra pagrindo pripažinti esant sudaryta žemės nuomos sutartį, taip pat pagrindo ir sudaryti valstybinę žemės nuomos sutartį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas numatė ne tik privalomÄ raÅ¡ytinę valstybinės žemės nuomos sutarčių formÄ , bet ir apsprendė turinį, numatė privalomÄ nuomos sutarčių registracijÄ , kėlė reikalavimÄ parengti iÅ¡nuomojamų žemės sklypų planus, parengtus pagal tikslius kadastrinius matavimus, taip pat suteikė teisę institucijoms, iÅ¡nuomojančioms valstybinės žemės sklypus, įvertinti faktinį žemės sklypo naudojimÄ ir priimti sprendimÄ dėl sklypo dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė B. Z. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-190-831/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį tarp apeliantės B. Z. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės dėl 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, VilkaviÅ¡kio rajone, sudaryta ir galiojančia.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. kadangi ieÅ¡kovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti valstybinės žemės sklypÄ , o Lietuvos Respublikos VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės I (pirmo) Å¡aukimo Tarybos 18 (aÅ¡tuonioliktos) sesijos 1993 m. kovo 22 d. sprendimu jai iÅ¡skyrė nuomai 2 ha dydžio žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime, laikytina, kad abiejų Å¡alių valia sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta.

Juolab, kad, apeliantės teigimu, iÅ¡ savo pusės ji buvo atlikusi visus bÅ«tinus veiksmus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti, t. y. pateikusi praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypÄ su visais reikalingais priedais. Tačiau VilkaviÅ¡kio rajono Taryba, iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ sudaryti sutartį, t. y. priimdama SprendimÄ , nepagrįstai neorganizavo sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. nepranešė apeliantei apie sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ , kitaip tariant, vengė jos įforminimo nustatyta tvarka, kas sudaro pagrindÄ pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarti tarp apeliantės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VilkaviÅ¡kio rajono Tarybos, dėl 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, sudaryta ir galiojančia.

Apeliantė akcentuoja, kad pagal tuomet galiojusį reglamentavimÄ , valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo iniciatyva priklausė ne jai, o VilkaviÅ¡kio rajono Tarybai, kuri ginčo atveju neatliko bÅ«tinų aktyvių veiksmų žemės sklypo nuomos sutarčiai pasiraÅ¡yti, kas leidžia konstatuoti faktÄ , jog vengė įforminti sandorį. 8.2. apeliantė pati negalėjo inicijuoti žemės sklypo asmeniniam Å«kiui nuomos, kadangi ji nežinojo apie priimtÄ SprendimÄ suteikti jai žemės sklypo plotÄ nuomai.

Juolab, negalėjo atlikti ir kitų veiksmų – raÅ¡ytinės valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, privalomo sutarties registravimo, suformuoti ir įregistruoti žemės sklypÄ , parengti žemės sklypo planÄ su žemės sklypo ribomis, posÅ«kio taÅ¡kų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje; bei kitus veiksmus ir pan. 8.3. valstybės institucijai vengiant įforminti sandorį, buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lÅ«kesčių principas, kadangi institucija, viena vertus, neįvykdė apeliantės atžvilgiu įsipareigojimų, nustatytų tuo metu galiojusiuose teisės aktuose, kurių įvykdymo apeliantė pagrįstai tikėjosi, kita vertus, neįgyvendino apeliantės teisėtai įgytos subjektinės teisės ir tokiu bÅ«du ignoravo/paneigė jos teisėtus lÅ«kesčius, susijusius su valstybinės žemės sklypo pirkimu–pardavimu ir nuosavybės teisės įgijimu į perkamÄ Å¾emės sklypÄ .

9. Atsiliepime atsakovė NŽT, atstovaujama Dariaus Prasausko, praÅ¡o atmesti apeliantės B. Z. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir priimti nutartį – palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 vasario 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-190-831/2019 nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. apeliantei Sprendimu buvo iÅ¡skirtas nuomai 2 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau, atsakovės nuomone, Å¡is Sprendimas negalėjo atsirasti savaime – jo atsiradimo pagrindu turėjo bÅ«ti piliečių iniciatyva.

Atsakovė pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo, jog apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ Tarybai. Tačiau, atsakovės vertinimu, pati ieÅ¡kovė nebuvo aktyvi, nesidomėjo įvykių eiga ir Tarybai pateikto praÅ¡ymo vykdymu. Juolab, kad Taryba, priėmusi tokio pobÅ«džio sprendimus, neturėjo prievolės informuoti pareiÅ¡kėjus apie priimtus sprendimus, tuo labiau įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus kitus asmenis. PrieÅ¡ingai, pareigÄ atlikti tolesnius veiksmus, turėjo apeliantė. 9.2. pats Sprendimas pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ jokių teisinių padarinių nesukÅ«rė, juo tik buvo konstatuotas faktas bendrÄ ja prasme, jog subjektui yra iÅ¡skiriama atitinkamas žemės sklypo plotas nuomoti.

Tam, kad susidarytų teisiniai santykiai, reglamentuojantys žemės sklypo nuomos faktÄ , apeliantė turėjo veikti aktyviai: apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikti atitinkamos formos praÅ¡ymÄ iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę. Ir tik Å¡io praÅ¡ymo pagrindu žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, iÅ¡nagrinėję pateiktÄ praÅ¡ymÄ per 3 mėnesius nuo praÅ¡ymo pateikimo, suderinę su pretendentu galimo iÅ¡nuomoti žemės sklypo vietÄ bei ribas, turėjo parengti nuomos sutarties projektÄ .

Po nuomos sutarties projekto parengimo apeliantė, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , privalėjo kreiptis į aukÅ¡tesnį valdymo organÄ â€“ VilkaviÅ¡kio rajono valdybÄ , kuri savo priimamu potvarkiu galėjo leisti apeliantei sudaryti suformuoto valstybinės žemės sklypo nuomÄ . Taigi, tik įvykdžiusi Å¡iuos reikalavimus, apeliantė galėjo įgyti subjektinę teisę kreiptis į tuometinę apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl valstybinės žemės sutarties sudarymo.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuomos sutartis niekada nebuvo sudaryta dėl pačios apeliantės galimo neveikimo. 9.3. jei apeliacinės instancijos teismas patenkintų apeliantės reikalavimus, pati valstybinės žemės nuomos sutartis negalėtų bÅ«ti realizuojama, nes 1993 m. menama nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp apeliantės ir Lietuvos valstybės galėjo bÅ«ti sudaryta tik tuo laikotarpiu ir galėjo bÅ«ti iÅ¡imtinai laikino pobÅ«džio. Å iuo metu toks reikalavimas neįgyvendinamas, kadangi pagal dabartinį galiojantį teisinį reglamentavimÄ nuomojama tik laisvo fondo žemė.

Kur Å¡iuo metu yra Sprendimu apeliantei paskirtas žemės sklypas nėra galimybės identifikuoti, nes Sprendimas buvo tik bendro pobÅ«džio, o pats žemės sklypas nebuvo suformuotas. Juolab, apeliantės iÅ¡reikÅ¡tas lÅ«kestis, susijęs su valstybinės žemės sklypo pirkimu–pardavimu ir nuosavybės teisės įsigijimu į nuomojamÄ Å¾emę, yra negalimas, nes jau ankščiau apeliantė Å¡iÄ teisę yra realizavusi pagal VilkaviÅ¡kio apylinkės tarybos 1 Å¡aukimo 10 sesijos 1991 m. spalio 1 d. sprendimÄ â€žSuteikti sodybinius žemės sklypus „Suvalkijos“ kolÅ«kyje“, kuriuo jai neatlygintinai buvo suteiktas 2 ha žemės sklypas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

12. Byloje nustatyta, kad 1993 m. kovo 22 d. LR VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės I (pirmo) Å¡aukimo Tarybos 18 (aÅ¡tuonioliktos) sesijos sprendimu dėl žemės sklypų iÅ¡skyrimo nuomai B. Z. buvo iÅ¡skirta nuomai 2 ha dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 27). Jokių dokumentų, susijusių su Å¡io sprendimo priėmimu ir jo įgyvendinimu, į bylÄ nėra pateikta. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo informuota, kad minėtu sprendimu suteikta jai teisė nuomoti žemę iÅ¡ valstybės, todėl dėl atsakovės (valstybės) kaltės ji negalėjo iki galo įgyvendinti savo teisių – iÅ¡sinuomoti žemę.

Apeliantė mano, jog ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir iÅ¡ savo pusės atliko visus bÅ«tinus veiksmus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti (t. y. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ ), tačiau VilkaviÅ¡kio rajono taryba iÅ¡ savo pusės iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ sudaryti sutartį, nepagrįstai neorganizavo sutarties pasiraÅ¡ymo (vengė jos įforminimo įstatymų nustatyta tvarka).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

14. VilkaviÅ¡kio apylinkės tarybos sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo (1992-05-07 d. įstatymo redakcija), 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys nuomoti žemę, reformos metu turi pateikti paraiÅ¡kas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami pageidaujamos žemės plotÄ , Å«kinės veiklos bÅ«dÄ , naudojimo terminÄ , sklypo vietÄ ir, esant reikalui, žemės poreikio, techninį - ekonominį pagrindimÄ . 1993 m. kovo 4 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 138 „Dėl valstybinės žemės nuomojimo kaime laikinosios tvarkos patvirtinimo“ (neteko galios 1994-04-21) buvo patvirtinta valstybinės žemės nuomojimo kaime laikinoji tvarka (toliau – Tvarka), kuri ir numatė, kad „iki neparengti ir neįgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus (potvarkius) nesuteiktÄ naudotis valstybinę žemę kaime nuomoja apylinkių agrarinės reformos tarnybos, sudarydamos su žemės naudotojais valstybinės žemės nuomos kaime sutartis (toliau vadinama – nuomos sutartis) pagal priedÄ â€œ (2 punktas).

Tvarkos 4 punkte numatyta, kad „asmenys, norintys iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę, pateikia apylinkių agrarinės reformos tarnyboms praÅ¡ymus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13) pateiktus praÅ¡ymų pavyzdžius“. Tvarkos 6 punkte numatyta, kad „praÅ¡ymus iÅ¡sinuomoti žemę apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai iÅ¡nagrinėja per 3 mėnesius nuo jų pateikimo, suderina su pretendentu galimo iÅ¡nuomoti žemės sklypo vietÄ bei ribas ir parengia nuomos sutarties projektus“.

Tvarkos 10 punkte numatyta, kad „sudarant nuomos sutartį, nuomotojui atstovauja apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas. Patvirtinta notariškai, sutartis įsigalioja“.

15. Taigi, pagal tuo metu galiojusį (1993 m. kovo 22 d. VilkaviÅ¡kio apylinkės tarybos sprendimo priėmimo metu) teisinį reglamentavimÄ , apeliantė turėjo bÅ«ti aktyvi, siekiant iÅ¡sinuomoti valstybinį žemės sklypÄ ir tam, kad bÅ«tų pradėtos valstybinės žemės iÅ¡nuomavimo procedÅ«ros apeliantė turėjo pateikti apylinkės agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ pagal parengtus praÅ¡ymų pavyzdžius. Apeliantė tokio praÅ¡ymo nėra pateikusi apylinkės agrarinės reformos tarnybai, todėl nebuvo pradėtos ir valstybinės žemės nuomos procedÅ«ros bei nesudaryta nuomos sutartis.

Negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog jos galimai pateiktas prašymas dėl valstybinės žemės nuomos Vilkaviškio rajono tarybai yra pakankamas konstatuoti, kad apeliantė aktyviai siekė valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir atliko visus, tuo metu teisės aktuose numatytus, reikalingus veiksmus tam, kad būtų galimybė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl valstybinės žemės nuomos Vilkaviškio rajono tarybai nėra išlikęs ir negalima nustatyti jo turinio.

Antra, Å¡is praÅ¡ymas pateiktas ne tam subjektui (ne apylinkės agrarinės reformos tarnybai), kuriam turėjo bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės nuomos. Trečia, 1993 m. kovo 22 d. LR VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės I (pirmo) Å¡aukimo Tarybos 18 (aÅ¡tuonioliktos) sesijos sprendimu dėl žemės sklypų iÅ¡skyrimo nuomai B. Z. buvo iÅ¡skirta nuomai 2 ha dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. apeliantei nebuvo suteikta žemė nuomai, o tik iÅ¡skirta nuomai („iÅ¡skirti žemės sklypus nuomavimui“), kas leidžia spręsti, kad apeliantei buvo suteikta galimybė teikti praÅ¡ymÄ apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl valstybinės žemės nuomos, kuo apeliantė nepasinaudojo.

Ketvirta, tai, kad apeliantė galimai nežinojo apie VilkaviÅ¡kio rajono tarybos sprendimÄ dėl žemės iÅ¡skyrimo nuomai, nepanaikina apeliantės pareigos bÅ«ti aktyviai, apdairiai ir rÅ«pestingai ir pateikti praÅ¡ymÄ apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl valstybinės žemės nuomos. Penkta, negalima pripažinti sudaryta nuomos sutartį, kai ji faktiÅ¡kai nebuvo sudaryta, juo labiau, jog Å¡iuo atveju net nebuvo pradėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedÅ«ros (pateiktas praÅ¡ymas, sÄ lygų derinimai, ribų nustatymai, paženklinimai ir pan.).

Pripažinti sutartį sudaryta ir galiojančia galima tuomet, kai ji faktiÅ¡kai buvo sudaryta (sutarties Å¡alys vykdė jÄ ), tačiau dėl tam tikrų priežasčių vengiama jÄ Ä¯forminti įstatymų nustatyta tvarka, kas Å¡iuo atveju nenustatyta.

16. Apeliantė nepagrįstai savo apeliacinį skundÄ grindžia LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintomis žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra valstybinė žemės, esanti kaimo vietovėje ir skirta žemės Å«kio veiklai (2 ha žemės), o ne žemė, esanti miestui priskirtose vietovėse ir skirta ne žemės Å«kio veiklai, kas buvo analizuojama minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

17. Taip pat nepagrįstai apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2006, nes faktinės aplinkybės Å¡ioje iÅ¡nagrinėtoje byloje iÅ¡ esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų pardavimo ir buvo nustatytos aplinkybės, jog faktiÅ¡kai sutartis buvo sudaryta (suderintas pirkimo-pardavimo objektas (žemės sklypas) ir už jį sumokėta), kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kaimo vietovėje esančios žemės Å«kio paskirties žemės (2 ha) nuomos sutarties sudarymo ir Å¡alys nėra atlikę jokių teisės aktuose numatytų veiksmų (pateiktas praÅ¡ymas, sÄ lygų derinimai, ribų nustatymai, paženklinimai, nuomos mokėjimas ir pan.) dėl nuomos sutarties sudarymo.

18. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Tomas Romeika