Legislator Case Law & Legislation
e9c0fbb4-7802-4c31-bd1d-5540fcd2895a AI generated

Court dismissed appeal against insurance company's claim for property damage compensation based on building owners' liability.

Case Number e9c0fbb4-7802-4c31-bd1d-5540fcd2895a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appeals filed by the insurance company and the building owners' association, upholding the first-instance judgment for the insurance company to recover damages. The insurance company sought compensation for water pipe damage to its client's apartment, arguing that the building owners' association and the individual owner failed to maintain the shared plumbing infrastructure. The court found that the association and owner were liable for the damage caused by their negligence and that the calculated compensation amount was legally sound despite procedural arguments regarding the expert report.

Legislator headnote

AI generated

CPK 98 str.; CPK 325-331 str.: An appeal against a judgment awarding damages for property damage caused by a building owner or their association is dismissed if the liability is established and the compensation calculation is based on statutory norms.

Keywords

AI generated
building owners association liability property damage compensation shared plumbing maintenance insurance subrogation rights civil procedure appeal statutory repair cost norms negligence in maintenance

Cited Legislation

AI generated
CPK 98 str.
CPK 325-331 str.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.
LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-381-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06831-2012-9            Procesinio sprendimo kategorijos: 44.3.; 73.1.; 121.18; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams 73-ai DNSB „Viršuliškės“ ir B.

V. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 73-osios DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ (toliau – Bendrija) ir B. V. 2 689 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2011-05-24 trÅ«kus Å¡alto vandens triÅ¡akiui bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui B.

V., buvo apgadintos ieÅ¡kovo draudėjai D. P. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos draudėjai buvo iÅ¡mokėta 2 689 Lt draudimo iÅ¡moka, kurios dydis buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintÄ â€žSistela“ programÄ sÄ matoms sudaryti. IÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalÄ asmenis.

Buto savininkas neįvykdė pareigos rÅ«pintis jo valdoma ir naudojama pastato dalimi taip, kad joje nebÅ«tų jokių konstrukcinių trÅ«kumų. Buto savininkai turi prižiÅ«rėti ir turi bÅ«ti atsakingi už tÄ triÅ¡akį ir vamzdžio atÅ¡akÄ . Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu priežiÅ«ra ir tvarkymu.

Bendrojo naudojimo objektų, įskaitant santechnikos įrenginius bendro naudojimo tinkluose, esančiuose daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įvyko avarija, priežiūrai ir tvarkymui buvo įsteigta Bendrija, kuri savo 2011-09-26 pažymoje Nr. 11-196 nurodė, jog 2011-05-24 avarija įvyko už Buto savininko atsakomybės ribų. Bendrija atsakinga už tai, kad šalto vandens sistema neturėtų trūkumų ir nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Bendrija pareigų tinkamai nevykdė – neužtikrino tinkamo šio vamzdžio būklės, ji kartu su atsakovu B.

V. atsakinga dėl padarytos turtinės žalos. Atsakovas B. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011-05-24 trÅ«ko Å¡alto vandens vamzdžio triÅ¡akis iki Å¡alto vandens skaitiklio. Ä®rengiant skaitiklius buvo nupjautas Å¡alto vandens vamzdis ir įmontuotas triÅ¡akis. Šį triÅ¡akį, kaip įrodymÄ , paėmė komisijos narys – energetikas. Vietoje brokuoto triÅ¡akio įmontuotas kitas. Dėl įvykusios avarijos kaltas santechnikas, montavęs triÅ¡akį.

UAB „Vilniaus vandenys“ disponuoja tik dvejų metų bendrijos vandentiekio duomenimis, o prieÅ¡ tai visi dokumentai buvo Bendrijoje. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡omos žalos dydžiu teigdamas, kad plytelių klijai nuo Å¡alto vandens atsiklijuoti negalėjo. Atsakovas 73-oji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog Bendrijos atžvilgiu ieÅ¡kinys atmestinas. Nurodė, kad kanalizacijos vamzdis trÅ«ko bute, o ne bendro naudojimo patalpose, kurias administruoja Bendrija, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsako buto savininkas.

Žala turi bÅ«ti atlyginama tais pačiais santykiais kaip ir nustatoma. Byloje nėra įrodymų apie turto nusidėvėjimÄ . Prie ieÅ¡kinio pridėtoje sÄ matoje nurodyta, kad 2 689 Lt žala apskaičiuota pagal sÄ matÄ , iÅ¡skaita – 0 Lt. Tai rodo, jog pritaikyta lokalinė sÄ mata, sudaryta pagal 2011 m. kovo mėnesio rinkos kainas. Skirtumas tarp lokalinės sÄ matos ir draudimo poliso yra didelis. Draudimo iÅ¡moka mokama už atkÅ«rimo vertę. IÅ¡ lokalinės sÄ matos matyti, kad atlyginta žala už faktines kliento iÅ¡laidas už 19 kv. m.

Jeigu atsiklijuoja plytelių klijai, skirti drėgmei atlaikyti, kyla klausimas dėl nusidėvėjimo. Reikia nustatyti ryšį tarp atÅ¡okusių plytelių ir užliejimo. NeaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovas apskaičiavo žalÄ . IeÅ¡kovas pagerino klientės turto bÅ«klę pats prisiimdamas rizikÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo 73-osios DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 689 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priimdamas sprendimÄ , teismas sprendė, jog nors Å¡alto vandens triÅ¡akis truko atsakovo B. V. bute, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alto vandens triÅ¡akis (kanalizacijos vamzdis) yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų. Pažymėjo, jog atsakovas Bendrija, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams iÅ¡saugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad Bendrija vykdė nuolatinius stebėjimus apie bendros inžinerinės įrangos bÅ«klę, įvertindama namo eksploatavimo metus, siÅ«lė, informavo namo gyventojus apie bÅ«tinumÄ tokius inžinerinius tinklus keisti [renovuoti]. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas Bendrija dėl savo nepakankamo rÅ«pestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų bÅ«klės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iÅ¡ butų savininkų buvo padaryta žala.

Bendrija atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui padaryta žala, t.y. pažeidė pareigÄ , nustatytÄ Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ bei laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, bei bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teismas taip pat pažymėjo, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo lokalinėje sÄ matoje nurodytu 2 689 Lt žalos dydžio apskaičiavimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentaiApeliantas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria teismas atmetė ieÅ¡kinį B. V. atžvilgiu. Nurodo, kad nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga- nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl pastato savininkas turi pareigÄ rÅ«pintis, kad pastate nebÅ«tų trÅ«kumų, juos paÅ¡alinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Pažymi, jog po 2011-05-24 įvykusios avarijos vamzdį suremontavo Bendrija, bei remonto darbai atlikti bendrijos lėšomis. Bendrija nereikalavo, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas atlygintų vamzdžio remonto iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo teigimu, bendrija kartu su B. V. atsakinga dėl padarytos turtinės žalos.Apeliantas 73-oji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ dalyje panaikinti; likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad kanalizacijos vamzdis trÅ«ko bute, o ne bendro naudojimo patalpose, kurias administruoja bendrija. Todėl iÅ¡ to seka, kad bendrija nėra tinkamas atsakomybės subjektas. Pažymi, jog daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Ä®gyvendinant jai įstatymo priskirtas teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina Å¡ių bendraturčių bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto iÅ¡oriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktikÄ tokiose bylose ne kartÄ pažymėjo, kad esant ir kitoms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formoms, taip pat susiklosto vidiniai ir iÅ¡oriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nes už bendraturčius, tarp kurių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, iÅ¡oriniuose Å¡ios nuosavybės teisiniuose santykiuose veikia atitinkamai administratorius ar bendraturtis, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi.

Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad žalos atlyginimas kildinamas ne iš išorinių teisinių, bet iš vidinių santykių, susiklosčiusių tarp to paties Justiniškių g. 69 namo Vilniuje bendrasavininkų, t.y. tarp dviejų butų savininkų. Bendrija šiame santykyje dalyvauti galėjo tik kaip tarpininkas. Pažymi, jog namo bendrųjų inžinierinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas.

Be to, Å¡iuo atveju, kai žalos padaryta vienam iÅ¡ bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, CK 6.266 str. nuostatos netaikytinos. IÅ¡ to seka, jog teismas priimdamas sprendimÄ visiÅ¡kai netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas ginčijamoje dalyje yra visiÅ¡kai naikintinas. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kaip tinkamus įrodymus-lokalinę sÄ matÄ , kadangi Å¡is įrodymas turi esminių dokumentų trÅ«kumų.

Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog užpiltame bute buvo atliktas remontas. Å ioje vietoje akivaizdu, kad gali bÅ«ti atlyginami tik realiai patirti nuostoliai.IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atsakovo 73-osios DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2011-09-26 pažymoje, bendrija nurodė, kad avarija įvyko už buto Nr. 24 savininko atsakomybės ribų. TrÅ«kusį vamzdį/triÅ¡akį bendrija suremontavo savo lėšomis, pakeisto įrengimo neiÅ¡saugojo.

Jei trÅ«kusi vandentiekio įrangos dalis yra B. V. buto įrengimas, įrangos remonto/keitimo darbus bendrija turėjo derinti su buto savininku, trÅ«kusį įrengimÄ perduoti buto savininkui, nes Å¡is daiktinis įrodymas svarbus sprendžiant įrenginio savininko atsakomybės klausimus. Bendroji namo inžinierinė įranga nuosavybės teise priklauso visiems namo bendrasavininkams, o bendrija įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su Å¡ios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti įrangos priežiÅ«ros, remonto darbus.

Tai yra bendrija yra Å¡ios įrangos valdytojas ne daiktine prasme, nes bendrija neturi nuosavybės teisės, o valdo ta apimtimi, kuri numatyta įstatymuose, bendrijos įstatuose. Civilinės bylos nagrinėjimo metu bendrija nenurodė, kodėl 2011-09-26 pažymoje bendrija teigė, kad avarija įvyko, t.y. įrengimas yra už buto savininko atsakomybės ribų. IeÅ¡kovo nuomone, bendrija pateikdama prieÅ¡taringÄ informacijÄ apie įrengimo paskirtį ir priklausomybę nukentėjusiojo asmens ir ieÅ¡kovo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, t.y. klaidino prievolės Å¡alis, neteikė informacijos apie bendrijai žinomas aplinkybes.

Bendrija, civilinės bylos nagrinėjimo metu siekdama paneigti savo raÅ¡ytÄ pažymÄ , turėjo pateikti įrodymus, kas yra Å¡ios įrangos savininkas. Nurodo, kad sugadinto turto apžiÅ«rÄ atliko turto žalų ekspertė, turinti apie 10 metų tokio darbo patirtį, nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos dydį apskaičiavo turto žalų vertintojas. Be to, kai turtas nesuremontuotas, nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto iÅ¡laidas, o pagal remonto sÄ matÄ . Atsakovas B. V. atsiliepime į ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad archyve nėra duomenų atsakingo už sumontuotÄ triÅ¡akį asmens. Vizualiai triÅ¡akis buvo tvarkingas, nudažytas, nesurÅ«dijęs. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui B. V. (t. 1, b.l. 12-13). 2011-05-24 minėtame bute trūko šalto vandens vamzdis ir buvo užlietas apatinis butas Nr.

21. Atsakovas Bendrija 2011-05-24 avarijos tyrimo akte nurodė, jog trÅ«ko Å¡alto vandens triÅ¡akis iki vandens skaitiklio ir užpylė vandeniu butÄ Nr. 21 (t.1, b.l. 9), 2011-09-26 praneÅ¡ime Nr. 11-196 nurodė, jog avarijos likvidavimo ir priežasčių tyrimo metu kaltininkas nebuvo nustatytas, avarija įvyko dėl natÅ«ralaus sistemos susidėvėjimo (korozijos), avarija įvyko bendroje Å¡alto vandens sistemoje (t. 1, b.l. 8). Užlietas butas Nr. 21 buvo apdraustas, buvo sudaryta BÅ«sto draudimo sutartis su ieÅ¡kovu (t. 1, b.l. 10-11).

IeÅ¡kovas 2011-07-28 priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti užlieto buto savininkams 2 689Lt draudimo iÅ¡mokÄ (t.1, b.l. 20). Draudimo iÅ¡mokos dydis buvo nustatytas pagal vyresniosios žalų ekspertės N. Ž. 2011-05-31 sudarytÄ turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ su priedu (t.1, b.l. 68-73), kurių metu buvo nustatyta, jog buto Nr. 21 vonioje esančios pakabinamos lubos aplietos, reikalingi valymo darbai, sienos aplietos, vietomis yra atÅ¡okusios plytelės, viename kambaryje esančios lubos palietos vandeniu, yra dėmės, aplietos tinkuotos, glaistytos ir dažytos dvi sienos, yra pÅ«slės, kitame kambaryje vandeniu sugadinta viena siena, likę dėmės, virtuvėje esančios lubos aplietos vandeniu, likę dėmės. Lokalinėje sÄ matoje, sudarytoje pagal 2011 m. kovo mėnesio kainas, apskaičiuota, jog buto remonto darbai turėtų kainuoti 2689 Lt be PVM ir kitų papildomų iÅ¡laidų (t.1, b.l. 18).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ teismo sprendimÄ aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas iÅ¡vadas, taigi apeliantų argumentai dėl CPK 177, 178 straipsnių pažeidimų atmestini.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės:

žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimÄ ) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas reikalaudamas žalos atlyginimo vadovaujasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis.Byloje nustatyta, jog atsakovas B.

V. yra gyvenamosios patalpos, iÅ¡ kurios įvyko apatinio buto užliejimas, savininkas (CK 6.266 str. 2 d.). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Å¡alto vandens triÅ¡akis (kanalizacijos vamzdis), kuris truko atsakovo B.

V. bute, priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų. Todėl sprendė, jog bÅ«tent Bendrija, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams iÅ¡saugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkas privelėjo prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo vamzdį ir jo triÅ¡akį. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir pažymi, jog vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

Namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (valdytojai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB “Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-579/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis”, bylos Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v.

AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-3-397/2008). Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas. Tačiau remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų formuojama praktika, pastebint, jog būtent bendrijai yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės bendrijos funkcijos, konstatuotina, jog bendrija įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimų, turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 73-oji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ atstovai 2011-05-24 surašę avarijos tyrimo aktÄ , nenustatė įvykusio buto užpylimo kaltininko, t.y. nenustatė, jog bÅ«tent atsakovas B. V. savo tyčiniais/netyčiniais veiksmais sukėlė avarijÄ . Taip pat, apie tai, kad byloje - kompetentingi specialistai (ekspertai) vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«tų nustatę ir konstatavę žala trečiųjų asmenų butui padaryta dėl atsakovo kaltės, duomenų byloje taip pat nėra.

Dar daugiau, į bylÄ buvo pateikta 73-osios DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ 2011-09-26 pažyma, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog avarija įvyko dėl natÅ«ralaus sistemos susidėvėjimo (korozijos), taip pat, jog avarija įvyko už atsakovo B. V. atsakomybės ribų, t.y. bendroje Å¡alto vandens sistemoje. Å ių įrodymų, apeliantai nepaneigė bei jų niekaip nenuginčijo. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 str. 1 d. ), o trečiųjų asmenų veiksmai buvo tiesioginės žalos atsiradimo priežastis.Byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog vamzdžiai Å¡iame daugiabutyje yra seni - daugiau nei trisdeÅ¡imt metų.

Kaip jau minėta, Å¡iame daugiabutyje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ vykdo bendrija (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog duomenų, kad atsakovas - Bendrija žinodamas apie bendros inžinierinės įrangos bÅ«klę, bÅ«tų organizavęs namo gyventojų susirinkimÄ , įspėjęs namo bÅ«tų savininkus dėl inžinerinių tinklų bÅ«klės, nėra.

To pasėkoje, bendrija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir Å¡is neveikimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui padaryta žala, t.y. pažeidė pareigÄ organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su atsakovo B. V. argumentais, jog atsakovui negalėjo bÅ«ti žinoma apie paslėptÄ vandens užpylimo Å¡altinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2011-05-24 įvykusios avarijos trÅ«kusį vamzdį suremontavo bendrija bei Å¡ie remonto darbai buvo atlikti bendrijos lėšomis.

Bendrija Å¡ios aplinkybės byloje neginčijo, o taip pat ir nepateikė duomenų, jog kreipėsi su reikalavimu į B. V. dėl Å¡ių remonto iÅ¡laidų atlyginimo. Taigi nenustačius atsakovo B. V. neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir trečiajam asmeniui padarytos žalos. Tačiau, remiantis iÅ¡dėstytu, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo 73-osios DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ neteisėtų veiksmų yra pagrįsta, kadangi byloje buvo nustatyta, kad bÅ«tent Å¡io atsakovo veiksmai ir jo nerÅ«pestingas (neveikimas) sukėlė nuostolius.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas dėl to, jog žalÄ Å¡iuo konkrečiu atveju privalo atlyginti ir atsakovas B. V.; apelianto 73-osios DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ apeliacinis skundas dėl to, jog bendrijai nekyla atsakomybė, atmestini, kaip nepagrįsti, aukščiau paminėtais argumentais. Apeliantas 73-oji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistu žalos dydžiu, kadangi lokalinė sÄ mata turi esminių dokumentų trÅ«kumų, o be to, jÄ surašė žalų ekspertė neturinti specialių žinių.

Pažymi, jog užpilto buto savininkė realiai nepatyrė tokių nuostolių, kadangi remontas bute realiai atliktas nebuvo. Su tokiais teiginiais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog minėti apelianto argumentai paremti tik prielaidomis bei yra niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog sugadinto turto apžiÅ«rÄ atliko turto žalų ekspertė N. Ž., turinti apie 10 metų tokio darbo patirtį, o nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos dydį apskaičiavo turto žalų vertintojas A.

K.. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog žalų ekspertė N. Ž. surašė tik aktÄ , tačiau neskaičiavo draudimo iÅ¡mokos dydį, tai atliko kitas draudimo bendrovės specialistas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo nurodomomis aplinkybėmis, dėl specialistų kvalifikacijos, o apeliantui- Bendrijai nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų, minėtos apelianto prielaidos atmestinos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sugadinto turto remonto kaina apskaičiuojama remiantis LR Aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“, o nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto iÅ¡laidas, o pagal remonto sÄ matÄ , todėl ar draudimo iÅ¡mokos gavėjas atliks/atliko remontÄ sugadintame bute ar ne, skaičiuojant žalos dydį, reikÅ¡mės neturi.

Tai yra iÅ¡imtinai tik iÅ¡mokos gavėjo teisė. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas 73-oji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atmetus jo apeliacinį skundÄ , pagrindo tenkinti šį praÅ¡ymÄ nebeliko. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys tokių praÅ¡ymų nepareiÅ¡kė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                 Romualda Janovičienė