2023-05-31 Nr. AB-11335-3-61-3-09682-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1695-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09682-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 10K-26347 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę dirbti; 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. balandžio 25 d. ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), prašydamas išduoti jam vizą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Pareiškėjui buvo išduota viza, suteikianti teisę dirbti, kurios galiojimas baigėsi 2022 m. spalio 18 d. Pareiškėjas 2022 m. spalio 17 d. paprašė suteikti politinį prieglobstį, taip pat pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu. Pareiškėjui buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, tačiau pareiškėjas neturi teisės dirbti (nebuvo išduotas leidimas gyventi darbo sutarties pagrindu). Dėl to pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti, nurodydamas, kad jis turi teisę dirbti, o prieglobsčio prašymo padavimas šios teisės nepanaikina, bei prašydamas išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu pagal 2022 m. lapkričio 7 d. prašymą.

2.2. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo vizos galiojimo laikas pasibaigė, o įstatymas nesuteikia prieglobsčio prašytojui teisės dirbti. Be to, pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nėra pradėtas nagrinėti. Pareiškėjo nuomone, toks Sprendimas yra neteisėtas, diskriminuojantis tarptautinės apsaugos prašančius asmenis bei pažeidžiantis esminius teisinės valstybės ir viešojo administravimo principus.

2.3. Teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis tarptautinės apsaugos prašytojas nepraranda savo turimų teisių vien dėl to, kad pasinaudojo teise prašyti prieglobsčio arba papildomos apsaugos. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą teisėtai būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turėdamas teisę dirbti. Iki tol pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) atskirai neįtvirtina šios teisėtai Lietuvos Respublikoje esančių asmenų teisės tolesnio išlaikymo pateikus prieglobsčio prašymą, tačiau nenurodo, kad jos netenkama. Pareiškėjas, teisėtai atvykęs, turėjo teisėtų lūkesčių, jog teisė dirbti nebus atimta vien dėl to, kad jis pasinaudojo galimybe gauti prieglobstį, tiksliau, atliko veiksmus, kurių atlikimui ir buvo suteikta laikinoji apsauga.

2.4. Pareiškėjas (kaip prieglobsčio prašytojas) negali grįžti į kilmės valstybę ir neturi teisės išvykti į kitas šalis. Pareiškėjas negali atsisakyti pateikto prieglobsčio prašymo, kadangi jo atsisakęs būtų Lietuvoje neteisėtai ir taip pat negalėtų pateikti nurodyto prašymo. Šis prašymas jau buvo pateiktas pareiškėjui teisėtai esant Lietuvoje pagal nustatytą tvarką. Įstatymo nustatyta tvarka pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, laikinosios apsaugos gavėjai turi teisę dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

2.5. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog Įstatymas nenumato, kad prieglobsčio prašymo padavimas atima teisę dirbti. Tokią teisę prieglobsčio prašytojas įgyja po 6 mėnesių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo (71 str. 1 d. 10 p.), o pagal įstatymo X2 skyriaus nuostatas – po 12 mėnesių nuo atvykimo (14013 str. 1 d. 2 p.), tačiau teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis tarptautinės apsaugos prašytojas nepraranda savo turimų teisių vien dėl to, kad pasinaudojo savo teise prašyti prieglobsčio. Pateikdamas prieglobsčio prašymą, pareiškėjas realizavo Lietuvos Respublikos tarptautiniuose įsipareigojimuose ir galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisę prašyti tarptautinės apsaugos. Prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu jis užpildė teisėtai būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki pateikiant prašymą suteikti tarptautinę apsaugą. Dėl to atsakovo nurodytas pagrindas atsisakyti nagrinėti pateiktą prašymą yra neteisėtas.

2.6. Iš pareiškėjo atimta teisė dirbti, ir atsisakymas priimti prašymą dėl leidimo gyventi darbo sutarties pagrindu išdavimo pažeidė pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, kaip ji apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjui išduota nacionalinė viza galiojo nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. spalio 18 d., o 2022 m. spalio 21 d. jam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas (galioja iki 2023 m. balandžio 21 d.), kuris patvirtina užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol dėl jo teisinės padėties nepriimtas galutinis ir neskundžiamas Departamento sprendimas, ir teisę dirbti (kai tokia teisė įgyjama).

3.2. Užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Departamentas nepriėmė sprendimo. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas pateiktas 2022 m. spalio 18 d., nesuėjus teisės aktų numatytam terminui Departamentas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimo su teise dirbti. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių paminėta Įstatymo norma užsieniečiui galėtų būti netaikoma, Departamentas nenustatė – vien tai, kad užsienietis iki pateikiant prieglobsčio prašymą dirbo, nėra priežastis nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių teisės dirbti suteikimo tvarką, ir taikyti jam kitokias taisykles. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu Departamentas pažeidė diskriminacijos ir lygiateisiškumo principus, yra nepagrįsti, nes tokios pačios taisyklės yra taikomos visiems prieglobsčio prašytojams.

3.3. Pareiškėjui atsiėmus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo ir pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jo prašymas būtų nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas.

3.4. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dirbti, kol bus nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, nes Įstatyme aiškiai reglamentuota, kada prieglobsčio prašytojas gauna teisę dirbti. Jis neturėjo jokio pagrindo tikėtis dirbti toliau, nustojus galioti jo vizai. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir neturi galiojančios vizos (viza galiojo iki 2022 m. spalio 18 d.), todėl pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. užpildytas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) nebuvo priimtas.

3.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjas negali atsisakyti pateikto prieglobsčio prašymo, kadangi jo atsisakęs būtų Lietuvoje neteisėtai ir taip pat negalėtų pateikti nurodyto prašymo, paaiškino, kad jeigu pareiškėjas pageidautų nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir pateikti prašymą dėl leidimo gyventi, jo teisinė padėtis ir galimybė pateikti prašymą dėl leidimo gyventi būtų įvertinta individualiai.

3.6. Atsakovas nesutiko, kad užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, turi teisę dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo MIGRIS dienos, o šiuo atveju pareiškėjo teisės yra ribojamos, nors grėsmės, kylančios jam kilmės valstybėje jau buvo įvertintos išduodant jam vizą. Laikinoji apsauga – tai Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui. Iki šiol Europos Sąjungos Taryba tik vieną kartą yra priėmusi sprendimą, kuriuo suteikiama laikinoji apsauga, atsižvelgiant į masinį iš Ukrainos dėl karo bėgančių asmenų antplūdį.

3.7. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą informacinio pobūdžio raštą, kuris nelaikytinas administraciniu sprendimu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 10K-26347 dalį, kurioje pasisakoma dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nepriėmimo; 2) įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu priėmimo klausimą iš naujo.

5. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 20 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti, arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) darbo sutarties pagrindu (toliau – ir Prašymas).

5.2. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, ginčijamu Sprendimu (raštu) informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Departamentas nepriėmė sprendimo. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, pateikto 2022 m. spalio 18 d., terminai (6 mėnesiai nuo prašymo pateikimo) dar nėra suėję, todėl Departamentas neturi teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti. 2022 m. lapkričio 7 d. Departamentas pareiškėjo užpildyto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu per MIGRIS nepriėmė, nustatęs, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir neturi galiojančios vizos. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad ginčijamas Sprendimas (raštas) nelaikytinas Departamento priimtu sprendimu pareiškėjo prašyme nurodytais klausimais, kadangi sprendimas išduoti užsieniečių registracijos pažymėjimą arba leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu priimamas tik teisės aktuose nustatytų ir detaliai reglamentuotų procedūrų metu.

6. Teismas, pasisakydamas dėl skundo reikalavimo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, įvertino Sprendimo argumentus atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 57, 59, 591 punktų nuostatas, ir padarė išvadą, jog Sprendimu pareiškėjas raštiškai buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas išduoti LLG darbo pagrindu nebuvo priimtas ir nurodytos prašymo nepriėmimo priežastis – pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir neturi vizos. Teismas vertino, kad į šios bylos nagrinėjimo apimtį patenka klausimas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė priimti prašymą išduoti LLG.

7. Teismas nustatė, kad Sprendime atsakovas remiasi Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio nuostatomis.

8. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 11 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjo statusas yra prieglobsčio prašytojas, jam 2022 m. spalio 21 d. išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, o atsakovas pripažįsta, kad prieglobsčio prašytojo statusas suteikia teisę likti prieglobsčio prašymo šalyje, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo statuso.

9. Teismas akcentavo, kad Aprašo 59 punkte nustatyti pagrindai, kurie neleidžia net pradėti prašymo išduoti LLG nagrinėjimo procedūros, bet tarp jų nėra Sprendime nurodytų pagrindų – kad asmuo yra prieglobsčio prašytojas ar kad neturi galiojančios vizos. Teismas konstatavo, kad atsakovas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra numatytos kaip pagrindas apskritai nepradėti prašymo išduoti LLG nagrinėjimo procedūros, todėl sprendė, kad atsakovas nepagrindė atsisakymo nagrinėti prašymą išduoti LLG nei teisiniais pagrindais, nei faktinėmis aplinkybėmis, bei sprendė, kad su tokiu sprendimu susijusi skundžiamo rašto dalis naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Teismas pažymėjo, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti LLG priėmimo klausimą.

10. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę dirbti, įvertinęs skundžiamo Sprendimo (rašto) turinį, jo parengimo teisinį ir faktinį pagrindus, padarė išvadą, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra panaikinta teisė dirbti, kaip pareiškėjas nurodo skunde. Skundžiamame Sprendime Departamentas paaiškino, kad teisę dirbti pareiškėjas prarado dėl to, kad pasibaigė jo viza (2022 m. spalio 18 d.), tačiau ne dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo. Taip pat Departamentas nurodė, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas tik jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo.

11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė dirbti pasibaigė dėl to, kad baigė galioti jam išduota viza, o ne dėl ginčijamo Sprendimo ar jo pateikto prieglobsčio prašymo. Teismas pareiškėjo argumentus, kad teisę dirbti jis prarado dėl prieglobsčio prašymo, vertino kaip subjektyvius bei konstatavo, kad Departamentas pagrįstai paaiškino, kodėl negali išduoti registracijos pažymėjimo, kuriame būtų numatyta pareiškėjo teisė dirbti. Teismas pažymėjo, kad Sprendime yra išdėstyti motyvai, teisinis ir faktinis sprendimo pagrindas, jis aptariamu aspektu atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimus, todėl negali būti naikinamas.

III. 12. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant Migracijos departamento Sprendimą dalyje, patvirtinančioje teisės dirbti pasibaigimą.

13. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

13.1. Skundžiamame sprendime panaikinti atsakovo sprendimo dalį dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nepriėmimo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks sprendimas priimamas dėl reikalavimo panaikinti sprendimo dalį dėl turimų teisių susiaurinimo dėl pateikto prieglobsčio prašymo ir nepasisako dėl pareiškėjo pateiktų argumentų.

13.2. Pareiškėjas, aptaręs savo 2022 m. lapkričio 20 d. prašymo atsakovui turinį (kad pareiškėjui taikytinos nuostatos, įtvirtinančios teisę dirbti nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos), bei skundžiamo atsakovo Sprendimo dalį, kad įstatymas nesuteikia prieglobsčio prašytojui teisės dirbti, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė argumentų dėl teisės dirbti asmenims, atvykusiems su humanitarine viza, išduota dėl persekiojimo kilmės šalyje, todėl pažeidė pareigą tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

13.3. Skundžiamu teismo sprendimu neatsakoma į pareiškėjo reikalavimą ir nurodytus argumentus dėl teisės dirbti išsaugojimo pateikus prieglobsčio prašymą, nepasisakoma dėl atsakovo pareigos tinkamai išnagrinėti prašymą, taip pažeidžiant teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Nei atsakovo Sprendimas, nei pirmos instancijos teismo sprendimas nepateikia atsakymo, ar asmeniui, dėl grėsmės kilmės valstybėje atvykusiam su humanitarine viza, suteikiančia teisę dirbti, ši teisė yra panaikinama pateikus prieglobsčio prašymą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme nustatyto gerojo administravimo principo, o pirmosios instancijos teismas nesilaikė tinkamo sprendimo argumentavimo, jo aiškumo principo.

13.4. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, jog Įstatymas nenumato, kad prieglobsčio prašymo padavimas atima teisę dirbti; o teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis tarptautinės apsaugos prašytojas nepraranda savo turimų teisių vien dėl to, kad pasinaudojo savo teise prašyti prieglobsčio, taip pat pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl atvykimo pagal humanitarinę vizą, t. y. kad užsienietis, atvykęs dėl grėsmės kilmės valstybėje, turi pateikti prieglobsčio prašymą, jam suteikiama teisė dirbti, ir tokios teisės ribojimas, atsižvelgiant į jau įvertintas grėsmes kilmės valstybėje, būtų nepagrįstas ir neteisėtas.

13.5. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m balandžio 25 d., dėl grėsmės kilmės valstybėje kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), prašydamas išduoti vizą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. 2022 m. balandžio 15 d. pareiškėjui išduota viza, suteikianti pareiškėjui teisę dirbti. Išvykęs iš kilmės valstybės dėl vykdyto persekiojimo ir negalėdamas grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų, pasibaigus vizos galiojimo laikui, 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjas paprašė suteikti politinį prieglobstį.

13.6. Atsakovo sprendimas neteisėtas, diskriminuoja tarptautinės apsaugos prašančius asmenis, pažeidžia esminius teisinės valstybės ir viešojo administravimo principus, kadangi Įstatymas nenurodo, kad pateikus prieglobsčio prašymą pareiškėjas netenka teisės į darbą, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės priimtų įsipareigojimų, todėl pareiškėjas, teisėtai atvykęs į šalį ir turintis teisę dirbti, nes išnagrinėjus jo pateiktus įrodymus dėl persekiojimo kilmės valstybėje, jam buvo suteikta galimybė dirbti tol, kol bus suteikta tarptautinė apsauga, turėjo teisėtų lūkesčių, kad teisė dirbti nebus atimta vien dėl to, kad jis pasinaudojo šia galimybe, tiksliau, atliko veiksmus, kurių atlikimui ir buvo suteikta laikinoji apsauga.

14. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nurodo, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pateiktas 2022 m. spalio 18 d., galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl, 2023 m. balandžio 18 d. suėjus 6 mėnesių terminas, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti.

15. Atsakovas pažymi, jog šiuo metu pareiškėjui nėra jokių kliūčių pateikti prašymą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti, pareiškėjas apie tai yra informuotas, tačiau tokio prašymo iki šiol nėra pateikęs. Kadangi pareiškėjo suformuluotas reikalavimas pripažinti jo teisę dirbti, kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, gali būti įgyvendinamas bet kuriuo metu, todėl, nebelikus ginčo dalyko, teismas pareiškėjo apeliacinį skundą turėtų atmesti arba administracinę bylą nutraukti.

16. 2023 m. gegužės 23 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įstatymas nenumato, jog prieglobsčio prašymo padavimas atima teisę dirbti. Įstatymas atskirai neįtvirtina turimos teisės dirbti tolesnio išlaikymo pateikus prieglobsčio prašymą, tačiau nenurodo, kad jos netenkama. Pareiškėjas akcentuoja Įstatyme įtvirtinta laikinos apsaugos institutą ir pabrėžia, kad pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos gavėjai turi teisę dirbti ir nors atvykimas pagal humanitarinę vizą skiriasi nuo 2001 m. ES Laikinosios apsaugos direktyvos 2001/55/EB taikymo, tačiau pareiškėjui taikoma humanitarinė apsauga grindžiama tuo pačiu poreikiu leisti į valstybės teritoriją teisėtai atvykti asmenims.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 10K-26347 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę dirbti, bei išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 20 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti, arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) darbo sutarties pagrindu. Departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą dėl LLG darbo sutarties pagrindu, taip pat iš esmės atsisakė išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę dirbti, nurodydamas atsisakymo priežastis.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad atsakovas nepagrindė atsisakymo nagrinėti prašymą išduoti LLG nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, bei sprendė, kad ši Sprendimo dalis yra naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo teisė dirbti pasibaigė dėl to, kad baigė galioti jam išduota viza, o ne dėl ginčijamo Sprendimo ar jo pateikto prieglobsčio prašymo. Teismas pareiškėjo argumentus, kad teisę dirbti jis prarado dėl prieglobsčio prašymo, vertino kaip subjektyvius, bei konstatavo, kad Departamentas pagrįstai paaiškino, kodėl negali išduoti registracijos pažymėjimo, kuriame būtų numatyta pareiškėjo teisė dirbti.

20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo skundas, panaikinant Sprendimą dalyje, patvirtinančioje teisės dirbti pasibaigimą.

21. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: nagrinėjamo ginčo kontekste pritartina atsakovo Sprendimo ir procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams, kurių pagrįstumas konstatuotas skundžiame teismo sprendime – pareiškėjo teisė dirbti, kurią jis teigia turėjęs, pasibaigė dėl to, kad baigė galioti jam išduota viza, o ne dėl ginčijamo Sprendimo ar jo pateikto prieglobsčio prašymo. Įstatymo penktojo skirsnio normos nustato atvejus, kuriais užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti (Įstatymo 57 str.), taip pat atvejus, kuriais užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (Įstatymo 58 str.). Duomenų, kad pareiškėjas atitinka reikalavimus, nustatytus Įstatymo 58 straipsnio 1-18 punktuose, nėra, todėl Departamentas, kuriam nėra suteikta teisė „tvirtinti teisę dirbti“ ar tokios teisės pasibaigimą, ir neturėjo pagrindo informuoti pareiškėją, tuo metu dar neįgijusio tokios teisės Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu (prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės), apie tokios teisės turėjimą ar išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti.

23. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, padėtimi, pareiškėjo lūkesčiais dirbti pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir pan., yra deklaratyvūs: pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne Įstatymo 92 straipsnio (laikinos apsaugos suteikimas) tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis, net jei jam nacionalinė viza iš tiesų buvo išduota dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi Įstatymo 94 straipsnyje numatytas teises, iš jų – dirbti ir yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla (Įstatymo 94 str. 1 d. 4 p.), pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos (Įstatymo 94 str. 1 d. 6 p.); aplinkybė, kad pareiškėjas, turėjo tam tikrų lūkesčių, nėra reikšminga: teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, apart abstrakčių pasvarstymų kaip tokie klausimai turi būti sprendžiami, nepagrindė, kodėl pasibaigus nacionalinės vizos galiojimo laikui, kada jis teigia turėjęs teisę dirbti, jis turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad teisę dirbti jis išlaikys.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė