e9bdaaa5-7666-4fe0-8ca3-7b2f63e1d889 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-206-327/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00001-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡asapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal admi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teis­mo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutarimo M.

V. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : M. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­so (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad jis nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio, tiksli diena nenustatyta, 8 val. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, statybvietėje, J.

P. nelegaliai leido dirbti pagalbiniu darbininku. J. P. darbas buvo orga­ni­zuojamas darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. M. V. darbuotojui J. P. leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Vals­ty­bi­nio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. M. V., bÅ«damas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys dar­buotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įsta­tymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors byloje nėra surinkta pa­ti­kimų įrodymų, jog J.

P. dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų tiesiogiai bendravo su admi­nis­tracinėn atsakomybėn traukiamu M. V., tačiau tai neÅ¡alina nei susitarimo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto.Apeliaciniame skunde M. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė priežasčių, kodėl atmeta ir nesivadovauja J.

P. ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 28 d. sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); dėl kokių priežasčių Å¡ios sutarties pa­grindu J. P. negalėjo teikti paslaugų įmonei; kodėl J. P. teiktos pas­laugos traktuojamos kaip nelegalus darbas, o ne civiliniai Å¡alių santykiai. Å ios abejonės ir neaiÅ¡kumai byloje nėra paÅ¡alinti, 2017 m. birželio 28 d. sudarytas susitarimas ir jo reikÅ¡mė Å¡alių santykiams iÅ¡ esmės neanalizuota. Paslaugų sutartimi nebuvo siekiama maskuoti ar pri­dengti nelegalaus darbo, 2017 m. birželio 28 d. paslaugų sutartis buvo pasiraÅ¡yta, o J.

P. individualiÄ veiklÄ Ä¯registravo ir pažymÄ Ä¯monei pateikė apytiksliai savaitė iki Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių akivaizdu, jog Å¡alys buvo sutarusios dėl paslaugų - valymo darbų atlikimo nuo 2017 m. birželio 29 d. Teis­mas byloje nenustatė ir neanalizavo, ar Å¡alis siejo pavaldomo santykiai; ar asmuo pakluso nustatytai darbo tvarkai; kieno rizika ir priemonėmis asmuo veikė; kaip buvo mokamas už­mo­kestis; ar buvo atliekama tęstinio pobÅ«džio funkcija ar iÅ¡ anksto apibrėžta užduotis.

Å ių aplinkybių nustatymas yra bÅ«tinas, siekiant atriboti nelegalų darbÄ nuo civilinių santykių.Skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu, liudytojų pagalba buvo nustatyta, jog Å¡alis siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. J. P. 2018 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo savarankiÅ¡kai, pats nuspręsdavo, kada atvykti ir iÅ¡vykti iÅ¡ ob­jekto, dirbo savo priemonėmis ir rizika, atsiskaitymas turėjo bÅ«ti po darbų atlikimo – ob­jekto iÅ¡valymo, nepaklauso nustatytai darbo tvarkai, nors ir buvo pageidavimas, kad dirbtų nuo 8 val. iki 17 val.

Å ios J. P. nurodytos aplinkybes atitinka civilinės sutarties po­Å¾ymius. M. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir V. J. 2017 m. liepos 4 d. paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog pažeidimo nustatymo metu J. P. vykdė in­di­vi­dua­liÄ veiklÄ , atliko kitus valymo darbus. Teismas nutarime mini, jog mÅ«rijimo, pastolių mon­tavimo ar iÅ¡montavimo, kasimo darbai nėra priskiriami „kitai valymo veiklai“, kuriÄ buvo įregistravęs J. P.. Teismo iÅ¡vadÄ , jog J. P. vykdė minimus dar­bus, byloje paneigė liudytojai J.

P., M. V. ir V. J., to negalėjo nurodyti byloje apklaustas policijos pareigÅ«nas. Tų aplinkybių nesimato byloje esančiose fotonuotraukose, videoįraÅ¡e.Skunde taip pat teigiama, jog J. A., kerÅ¡taudamas dėl prieÅ¡ jį pradėto ikiteis­mi­nio tyrimo, kreipėsi į pažįstamÄ inspektorių dėl tyrimo dėl nelegalaus darbo pradėjimo. Liudytojas D. D. pirmÄ kartÄ byloje apklaustas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Institucijos atstovas jokių veiksmų įmonės atžvilgiu tuo metu neatliko. Tikėtina, jog šį asmenį Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nui nurodė J.

A.. PaaiÅ¡kinime liudytojas D. D. nurodo, jog kreipėsi į VDI Kauno teritorinį skyrių dėl to, kad buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo galutinai neatsiskaitė. Valstybinė darbo ins­pekcija nenagrinėja darbo ginčų. J. A., D. D. ir institucijos ats­to­vo parodymais byloje teismas remiasi ir grindžia apelianto kaltę, tuo tarpu kitų liudytojų J. P., M. V. ir V. J. parodymus atmeta. Liudytojai J. P., M. V. ir V. J. nurodė, jog nusižengimÄ tyręs pareigÅ«nas juos spaudė, grasino, siekdamas, kad Å¡ie teiktų kitokius parodymus.

Aplinkybė, jog J. P. 2017 m. liepos 4 d. paaiÅ¡kinime nurodo, jog dirba ban­do­muo­ju laikotarpiu, nereiÅ¡kia nelegalaus darbo fakto. Dėl institucijos atstovo spaudimo J. P. situacijÄ apibÅ«dino netiksliai. Teismas J. P. paaiÅ¡kinime nurodyta sÄ ­vokÄ â€ždirbau“ priskyrė darbo santykiams, tačiau asmuo, neturintis teisinio iÅ¡silavinimo, gali Å¡ia sÄ voka vartoti tiek darbui pagal individualiÄ , tiek darbui pagal darbo sutartį api­bÅ«­dinti. Aplinkybė, jog J. P. be tikslo teikti paslaugas, įregistravo individualiÄ veik­lÄ , kurios pagrindu jam kiltu papildomos mokestinės prievolės (mėnesinė PSD įmoka, GPM deklaracijos pateikimas), tačiau save laikė darbuotoju, prasilenkia su logika.

PaaiÅ¡­ki­ni­me paminėtas bandomasis laikotarpis taip pat gali reikÅ¡ti tiek susitarimÄ iÅ¡sibandyti pagal paslaugų sutartį, tiek ban­do­mÄ jį laikotarpį DK prasme.Aplinkybė pagrindžianti, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų J. A. ir D. D. parodymais yra tai, jog Å¡ie asmenys objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo dar iki J. P. santykių su įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios ir neturėjo galimybių žinoti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. J. P. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti paslaugas birželio mėn. pabaigoje.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ar D. D. nurodomos aplinkybės apie J. P. darbÄ buvo jo darbo pas D. D. metu ar jam dir­bant vienam, D. D. neatvykus į objektÄ ; ar dirbant pas apeliantÄ Ä¯monėje metu. Vertinant nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog D. D. dirbo tik iki 2018 m. birželio 21 d., akivaizdu, jog jam galėjo bÅ«ti žinomos aplinkybes tik apie J. P. darbÄ D. D. įmonėje, o Å¡ios darbo aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime praÅ¡oma Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : M. V. apeliacinis skundas atmetamas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡al­ti­nių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktÄ medžiagÄ , kons­ta­tuo­ja, kad pirmosios instancijos teismas M. V. pagrįstai pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir teismo nu­ta­rime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. V. kaltė padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra įrodyta.ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų.

DK 98 straips­nyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio so­cia­li­nio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirbamas už­sie­nio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įsta­ty­mų nustatyta tvarka.Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objek­ty­viuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus dar­buotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir dar­buo­to­jui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepa­siraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.

Ä®statymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti su­darant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gy­ventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straips­nio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veik­la, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 da­lies sudėtį.Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių jÄ nuo kitų sutarčių.

Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrÄ darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, reiÅ¡kia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrÄ darbo funkcijÄ . Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (part­ne­rys­tės). Civilinių sutarčių esmė – Å¡alių įsipareigojimas atlikti tam tikrÄ iÅ¡ anksto apibrėžtÄ užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu.

Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkcijÄ , dar­buo­tojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , patikrino byloje esan­Äius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J.

P. siejančių teisinių santykių prigimtį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. P. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o jo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių san­ty­kių požymių.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teikdamas pirminius paaiÅ¡kinimus (b. l.

11) tyrimo metu J. P. patvirtino, jog jis ketvirta diena dirba bandomuoju laikotarpiu ir patikrinimo metu mÅ«rijo langÄ , kad darbus jam nurodo darbų vadovas. IÅ¡ liudytojo V. J. parodymų matyti, kad jis iÅ¡ esmės patvirtino, jog J. P. dirbo pagalbinius darbus. IÅ¡ Å¡io liudytojo pa­ro­dy­mų matyti, kad jis tvirtino, jog J. P. daugiausiai dirbo valymo darbus, tačiau kartais papraÅ¡ydavo atlikti kokius nors pagalbinius darbus, pvz. iÅ¡krauti atvežtas statybines medžiagas. J. P. dirbo kaip ir visi kiti darbuotojai, t. y. nuo 8 val. iki 17 val.

Apklausiamas teisme J. P. jau nurodė kitokias aplinkybes nei pirminio paaiÅ¡kinimo metu. Tačiau aukÅ¡­tes­nio­sios instancijos teismas pažymi, jog sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose for­muo­ja­ma teismų praktika, vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nele­galiai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nutarime, J. P. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimÄ bei teisingÄ atvaizdavimÄ .

Be to, jis prieÅ¡ raÅ¡ant pirminį paaiÅ¡kinimÄ , buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Jau­Äiant kokį nors neteisėtÄ poveikį, spaudimÄ raÅ¡yti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo bÅ«ti pa­Å¾y­mėta paaiÅ¡kinimo protokole, tačiau J. P. savo paraÅ¡u patvirtino suraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo teisingumÄ .Skunde teigiama, jog byloje esantis M. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir V. J. 2017 m. liepos 4 d. paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog pažeidimo nustatymo metu J.

P. vykdė individualiÄ veiklÄ , atliko kitus valymo darbus. Tačiau kaip teisingai pažymėta skun­džiamame nutarime, iÅ¡ institucijos atstovo liudytojų J. A., D. D. parodymų, byloje esančių fotonuotraukų bei videoįrašų matyti, kad jie paneigia admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V., liudytojų J. P., M. V. ir V. J. parodymus, todėl M. V. paaiÅ¡kinimai pripažįstami tik kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, o nurodytų liudytojų parodymai vertinami kaip siekis pa­dėti M.

V. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir jų pripažinti patikimais, M. V. nekaltumÄ patvirtinančiais įrodymais, nėra pagrindo.Skunde taip pat teigiama, jog J. A., kerÅ¡taudamas dėl prieÅ¡ jį pradėto ikiteisminio tyrimo, kreipėsi į pažįstamÄ inspektorių dėl tyrimo dėl nelegalaus darbo pradėjimo. Atmesdamas Å¡iuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju mo­ty­vai, dėl kurių buvo kreiptasi į atitinkamÄ institucija, niekaip negali patvirtinti ar paneigti M.

V. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ . Apelianto teigimu, teismas J. P. paaiÅ¡kinime nurodyta sÄ vokÄ â€ždirbau“ priskyrė darbo santykiams, tačiau Å¡is liudytojas galėjo Å¡ia sÄ voka apibÅ«dinti tiek darbÄ pagal individualiÄ , tiek dar­bÄ pagal darbo sutartį. Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P., pastarasis įsipareigojo bendrovei teikti „Kitas valymo paslaugas“, tuo tarpu iÅ¡ Institucijos atstovo paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2017 m. liepos 4d. atliekant toje pačioje statybvietėje neplaninį inspektavimÄ , J.

P. buvo rastas mÅ«ri­jantis prie lango sienÄ . Akivaizdu, kad tokių darbų pagal individualiÄ sutartį J. P. nega­lėjo dirbti.AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos ap­linkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų by­los aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Administracinė nuobauda paskirta nepa­Å¾eidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga pada­ry­tam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama admi­nis­tracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimas pa­liekamas nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutarimÄ administracinio nusi­Å¾en­gimo byloje palikti nepakeistÄ ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as