e9bd97a0-775a-4a62-b8b3-9b054e73bcbc · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-806/2022 Teisminio proceso Nr. 01-1-32354-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.15; 1.2.20.16.1; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, nuteistojo V.

Å . gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V.

Å . paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta, jÄ iÅ¡ dalies sudedant su 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta V. Å . subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, V. Å . skirta 76 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda paskirta vykdyti atskirai pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. Å . nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 15 d. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 15 d. nutarimu „Skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ â€œ (kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18502-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje padarymo, keturių mėnesių laikotarpiui, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. spalio 16 d., laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamajam priklausančiÄ transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 150 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant turtÄ naudoti ir juo disponuoti). 2021 m. birželio 22 d. kaltinamasis paskirtas minėto turto saugotoju. 2021 m. birželio 22 d. kaltinamasis pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimÄ , paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ .

Nepaisant to, kaltinamasis savo raÅ¡ytinio įsipareigojimo saugoti minėtÄ turtÄ nevykdė ir 2021 m. birželio 23 d. automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 100 Eur perleido nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo V. Å . (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį – paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

3. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu neatsižvelgė, kad jis, V. Š., yra dirbantis, užsiima individualia veikla, padeda auginti sugyventinei mažamečius vaikus. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir nesiųsti jo realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo V. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Iš nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės rūšies.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019 ).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei iÅ¡analizavusi skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu atsisakydamas taikyti V. Å . atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirdamas jam realų laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

9. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. Å . bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtÄ nesunkiÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jam inkriminuotÄ baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, be kita ko, ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad apeliantas dirba. Teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad V. Š. yra jauno amžiaus, dirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, V.

Å . ir toliau ignoruoja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. Å . atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytÄ jos vidurkį, t. y. 1 metus. O atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai taikė BK 641 straipsnį, bausmę mažindamas vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas skunde tik teigia, kad padeda auginti sugyventinei mažamečius vaikus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Visgi net ir tokiu atveju, jei V. Å . padeda auginti sugyventinės vaikus, Å¡ie duomenys Å¡iuo konkrečiu atveju esmingai neįtakoja pirmosios instancijos teismo parinktos nuteistajam V. Å . bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, nes vaikų auginimas nebuvo paskata V. Å . vėl nenusikalsti. Parenkant bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į visumÄ aptartų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, o V.

Š. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra pakankami apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas dėl V. Š. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio.

11. Skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta ir kodėl teismas V. Š. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sÄ lygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį pobÅ«dį.

14. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turi bÅ«ti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktikÄ , taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pasirinkdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti V. Å . BK 75 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgė į tai, kad nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu V. Å . nuteisus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 243 straipsnį jam paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, bet Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ , pagal kuriÄ Å¡iuo metu jau yra nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu.

V. Å ., nagrinėjant ankstesnę baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisiamojo posėdžio metu, pats pasakė, jog transporto priemonę, kuriÄ turėjo saugoti, jau yra pardavęs, kadangi tuo metu reikėjo pinigų, kÄ teismas vertino kaip V. Å . polinkį bendradarbiauti su institucijomis. Visgi teismas akcentavo ir tai, kad V. Å . įstatymo draudžiamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia. Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymÄ V. Å . teismas pagrįstai atsižvelgė į neigiamai V. Å . asmenybę charakterizuojančius duomenis – V.

Å . praeityje teistas už įvairius nusikaltimus – 4 kartus dėl vairavimo esant neblaiviam bei dėl vengimo atlikti teismo paskirtÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę. Nors V. Å . prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei padėjo atskleisti jos aplinkybes, vykdo individualiÄ veiklÄ , kaip nurodo, augina 2 mažamečius vaikus, iÅ¡klausė kursus dėl alkoholio vartojimo, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ie V. Å . veiksmai rodo, jog jis stengiasi elgtis dorai, tačiau iÅ¡ visumos aktualių aplinkybių (teistumų, Å¡ioje byloje nustatytų veikos padarymo motyvų) tinkamÄ elgesį jis demonstruoja tik tam tikrÄ laikÄ , Å¡iuo atveju siekdamas iÅ¡vengti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nors V. Å . ir pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, dirba, ir, kaip nurodo, rÅ«pinasi nepilnamečiais vaikais, tuo pačiu jis yra linkęs ir daryti naujas tyčines nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad V. Å ., žinodamas, kad turi pareigÄ rÅ«pintis ir auginti sugyventinės nepilnamečius vaikus, turi ir pareigÄ laikytis įstatymų ir nenusikalsti, visgi jis iÅ¡ esmės nepasikeitė ir vėl pasirinko nusikalstamo elgesio modelį. Tokiais veiksmais jis prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ .

Tai, kad jam skirta bausme, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, yra pabloginama jos Å¡eimos padėtis, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad V. Å . charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo atvejis yra iÅ¡imtinis, pagrindžiantis bÅ«tinybę kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ pakartotinai.

16. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Jurgita Mačionytė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė