2019-03-07 Nr. AB-6048-3-61-3-00844-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2256-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00844-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2S-1221 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-1221) ir 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 2S-1248 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-1248), priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad: 2016 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu, nes per pietus gaudavo vandeniu praskiestus makaronus, o nusiskundimai žodžiu dėl netinkamo maitinimo užregistruoti nebuvo; 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu, nes 2016 m. gruodžio 18 d. pusryčiams ir 2016 m. gruodžio 19 d. vakarienei gavo prarūgusią varškę; 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. sausio 11 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundais, nes vakarienei negavo spirgučių padažo, Lukiškių TI-K pažeidžiamas maisto gamybos technologinis procesas; 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, nes 2017 m. sausio 5 d. gavo arbatos be cukraus; 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, nes 2017 m. sausio 9 d. pietums gavo netinkama sriubą; 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, nes nuo 2017 m. sausio 15 d. vietoj margarino išduodami palmių aliejaus riebalai, kurie yra uždrausti; 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, nes 2016 m. gruodžio 19 d. jam buvo apribotas pasivaikščiojimo laikas, o skambinti pareiškėjas buvo vedamas 20 val. 30 min., nors pageidavo, kad būtų vedamas nuo 18 val. 30 min. iki 19 val. 30 min., dėl to negalėjo pabendrauti su savo šeimos nariais; 2017 m. sausio 3 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, nes 2017 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 204, kurioje jis buvo kalinamas, buvo atliekami sienų gręžimo darbai, po kurių darbuotojai nesutvarkė darbo vietos, kamera buvo pilna statybinių medžiagų, dulkių, asbesto; 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, nes pareigūnai nakčiai išjungia elektros tiekimą, dėl to nebuvo galima užsivirti vandens vaistams; 2017 m. sausio 6 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K taip pat prašė padaryti Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 24 d. Tarnybinio tyrimo Nr. 26-44 kopijas, tačiau kopijas daryti buvo atsisakyta; 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K nurodydamas, kad 12–ame pastate triukšmaujama. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jo skundus išnagrinėjo netinkamai, todėl Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2017 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 2S-1248 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Pasak pareiškėjo, dėl minėtų aplinkybių jis patyrė kankinimus, buvo sužalota jo sveikata.

3. Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 96-48 buvo informuotas apie maitinimo Lukiškių TI-K organizavimą, taip pat apie tai, kad 2016 m. gruodžio 18 d. pusryčiams ir 2016 m. gruodžio 19 d. vakarienei buvo pateikta tinkama vartoti, kokybiška varškė.

Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. 96-219 pareiškėjas buvo informuotas apie vienam asmeniui skiriamų tam tikrų maisto produktų kiekį, taip pat apie pagaminto maisto patikrinimą ir išdavimą. Analogiško pobūdžio informacija pareiškėjui buvo suteikta Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 23 d. rašte Nr. 96-242 bei 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. 96-408. Elektros tiekimo apribojimu nepertraukiamo miego laiku yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimą kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį.

Tokia priemonė yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti. Siekiant patikrinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. sausio 11 d. bei 2017 m. sausio 19 d. skunduose nurodytas aplinkybes dėl triukšmo 2016 m. gruodžio 27 d. nakties metu priežiūros poste Nr. 12, 2017 m. sausio 12 d. buvo apklaustas pareigūnas, kuris 2016 m. gruodžio 27 d. buvo paskirtas atlikti tarnybines pareigas 12–tame priežiūros poste. Minėtas pareigūnas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. jo tarnybos metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. triukšmo ar kitų pašalinių garsų nebuvo. 2017 m. sausio 18 d. buvo apklaustas korpuso vyresnysis, vykdęs tarnybą I ir II korpusiniuose skyriuose, bei direktoriaus budintysis padėjėjas, kuris minėtą dieną tikrino budinčiosios pamainos tarnybą.

Korpuso vyresnysis nurodė, kad tarnybos metu priežiūros poste Nr. 12 triukšmo nebuvo. Direktoriaus budintysis padėjėjas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad nakties metu tris kartus tikrino, kaip pareigūnai atlieka tarnybą priežiūros poste Nr. 12, priežiūros poste buvo ramu. Lukiškių TI-K pažymėjo, jog pareiškėjui bendrais pagrindais buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu. Pareiškėjo prašoma pateikti medžiaga, t. y. tarnybinio patikrinimo su pridedamais dokumentais kopija nėra priskiriama prie leidžiamų nuteistiesiems turėti dokumentų, todėl Lukiškių TI-K administracija pagrįstai atsisakė daryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas.

Lukiškių TI-K taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d. ir 2017 m. vasario 3 d. skundus dėl Lukiškių TI-K raštų teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu Nr. 2S-1221 Departamentas pareiškėjo skundo netenkino, kadangi pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Sprendimu Nr. 2S-1248 Departamentas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui, o pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimų neskundė. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo minimi skundai jau buvo išnagrinėti Lukiškių TI-K ir į juos pateikti atsakymai, taip pat pažymėta, kad sprendimai dėl kopijų darymo, margarino kokybės ir kt. išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priede pateiktas sąrašas daiktų, kuriuos leidžiama turėti nuteistiesiems.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K dėl netinkamo maitinimo; Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 96-48 nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė skundus Lukiškių TI-K dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir skambinimo telefonu; Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 96-45 nurodė, kad pareiškėjo skundai yra nepagrįsti; pareiškėjas 2017 m. sausio 6 d. pateikė skundus Lukiškių TI-K dėl dokumentų kopijų;

Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 96-151 nurodė, kad pareiškėjo skundas ir prašymas dėl kopijų jau buvo išnagrinėtas, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą; pareiškėjas 2017 m. sausio 3 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K dėl kameroje Nr. 204 po atliktų gręžimo darbų paliktos netvarkos; Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 96-125 nurodė, kad po atliktų darbų kamera Nr. 204 palikta tvarkinga, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas; pareiškėjas 2017 m. sausio 6 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K dėl elektros tiekimo ribojimo;

Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. 96-393 nurodė, kad elektros tiekimo apribojimu nepertraukiamo miego laiku yra siekiama užtikrinti režimą kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį; pareiškėjas 2017 m. sausio 11 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K dėl pareigūnų elgesio; Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. 96-209 nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai griežtai laikosi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų patvirtintų etikos taisyklių nuostatų, užtikrina teisės aktų nuostatų reikalavimų įgyvendinimą; pareiškėjas 2017 m. sausio 17 d. pateikė skundą Departamentui dėl tarnybinės tyrimo medžiagos pateikimo;

Departamentas 2017 m. kovo 2 d. Sprendimu Nr. 2S-1221 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad 2016 m. vasario 24 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 26-44 kopija nėra nurodyta Taisyklių 18 priedo 4.3 punkte leidžiamų turėti dokumentų sąraše; pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d. pateikė skundą Departamentui dėl Lukiškių TI-K darbuotojų neteisėtų veiksmų; Departamentas 2017 m. kovo 3 d. Sprendimu Nr. 2S-1248 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, kadangi pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui, o pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimų neskundė.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo maitinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K išnagrinėjęs pareiškėjo skundus 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 96-48 atsakė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. pagal pietums skirtą valgiaraštį buvo patiekta makaronų košė, kuri buvo patikrinta Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų jusliniu patikrinimu, tai įrašyta pagaminto maisto kokybės įvertinimo (patikrinimo) žurnale. Pagamintą maistą išduoti nuteistiesiems leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis minėto patikrinimo rezultatais. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. 2016 m. gruodžio 18 d. pusryčiams ir 2016 m. gruodžio 19 d. vakarienei buvo pateikta tinkama vartoti, kokybiška varškė. Maisto kokybės įvertinimo (patikrinimo) žurnale, nurodyta kad 2016 m. gruodžio 18 d. pusryčiams buvo patiekti makaronai, varškė, o 2016 m. gruodžio 19 d. vakarienei buvo pateikta varškė. Tai, kad maistas buvo tiekiamas kokybiškas yra patvirtinta gydytojo (slaugos specialisto) parašu, taip pat maisto kokybės įvertinimą tikrinusio asmens parašu. Lukiškių TI-K į bylą pateikė produkto (varškės) aprašymą, kuriame nurodyta, kad varškė teikiama pusriebė (9 proc.), atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073, HN 26 mikrobiologinius reikalavimus, paruošta tiesioginiam vartojimui ir kaip sudėtinė dalis kitų maisto produktų paruošimui, skirta visoms vartotojų grupėms, išskyrus vartotojus, kurie netoleruoja laktozės. Lukiškių TI-K taip pat pateikė 2016 m. gruodžio 8 d. patikros aktą Nr. 24-9164, kuriame nurodyta, kad patikrinti maisto produktai (tarp jų ir varškė) atitinka maitinimo paslaugos techninės specifikacijos reikalavimus, maisto produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu neaptikta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl prarūgusios varškės ir netinkamų makaronų.

10. Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. 96-219 nurodė, kad visas maistas dalinamas samčiais, kurių tūris atitinka porcijos svorį pagal valgiaraštį. Siekiant tvarkingai padalinti nuteistiesiems (suimtiesiems) taukus su spirgučiais, jie sumaišomi su virtomis bulvėmis. Paaiškino, kad vienam asmeniui skiriama 200 ml arbatos su cukrumi. Cukraus sudėjimo į arbatą procesą kontroliuoja Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas. Makaronų košės porcijai pagaminti pagal nustatytą receptūrą naudojama 70 g makaronų, 6 g sviesto arba margarino, 3,5 g druskos ir 420 g vandens. Šviežių kopūstų sriuba gaminama pagal nustatytą receptūrą, šios sriubos gamybos procese naudojamas sultinys. Pareiškėjui pateikta šviežių kopūstų sriuba buvo tinkamos konsistencijos.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K galiojantys teisės aktai nenustato pareigos įrodinėti nuteistiesiems teikiamų produktų cheminės sudėties. Norėdamas įsitikinti jam išduodamo margarino tikrumu, pareiškėjas gali kreiptis į maisto laboratorinius tyrimus atliekančias institucijas su prašymu atlikti jam išduodamo margarino cheminę sudėtį.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimais ir skambinimu telefonu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresnioji prižiūrėtoja, 2016 m. gruodžio 19 d. paskirta organizuoti suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimą I gyvenamajame korpuse, 2016 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. organizavo suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimą I gyvenamajame korpuse, nuteistajam J. S., laikomam kameroje Nr. 204, buvo suteikta galimybė pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore, 9 val. 04 min. pareiškėjas išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, ten buvo jam priklausantį laiką ir iš pasivaikščiojimo kiemelio į gyvenamąją kamerą grąžintas 10 val. 34 min. Pareiškėjo išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį ir išvedimo grąžinimo į gyvenamąją kamerą laikas pažymėtas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale. Pareiškėjas nei pasivaikščiojimo metu, nei vėliau jokių pretenzijų ar skundų dėl pasivaikščiojimo niekam neišsakė ir raštu nepateikė, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo laiko apribojimo laikė nepagrįstais ir paneigtais Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis.

13. Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresnioji prižiūrėtoja, 2016 m. gruodžio 19 d. organizavusi suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimą ir kalbėjimą telefonu, 2016 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. po 17 val. organizavo suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimą telefonu. Paskambinti I gyvenamajame korpuse pageidavo 56 asmenys, todėl prašymai buvo sudėti pagal pageidaujamą laiką nuo 17 val. Atsižvelgiant į suimtų ir nuteistųjų atskiro ir izoliuoto laikymo reikalavimus, pageidaujamą paskambinti laiką ir į tai, kad skambinimo telefonu patalpa yra tik viena, pageidaujantys asmenys, vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų asmenų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252, buvo vedami skambinti eilės tvarka. Pareiškėjas buvo išvestas paskambinti 20 val. 21 min., pareiškėjas kalbėjo telefonu 14 minučių 57 sekundžių. Tai patvirtina byloje pateiktas Nuteistųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti telefonu (tai patvirtina ir pats pareiškėjas). Kadangi Lukiškių TI-K yra tik viena skambinimo telefonu patalpa, Lukiškių TI-K administracija privalo laikytis eilės tvarkos suteikdama galimybę skambinti telefonu.

14. Pareiškėjo skundo teiginius dėl gręžimo darbų kameroje pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, kadangi Lukiškių TI-K kameroje Nr. 204 vyko užuolaidų įrenginėjimo darbai, užuolaidų laikiklių įtvirtinimui sienose reikėjo atlikti nesudėtingus gręžimo darbus. Šaltkalviai atlikę darbus savo vietą paliko tvarkingą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas privalo valyti kameras, kuriose yra apgyvendintas, tam pareiškėjui yra išduodamas valymo inventorius.

15. Pasisakydamas dėl elektros tiekimo Lukiškių TI-K kamerose nakties metu, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Lukiškių TI-K administracija atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji laikytųsi režimo reikalavimų, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213, nuostatų, bei siekia įgyvendinti Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 27 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu ir negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams. Suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisės į nepertraukiamą miegą ir ramybę. Teismo vertinimu, elektros tiekimo išjungimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K esančių asmenų saugumą, nepertraukiamą miegą.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Lukiškių TI-K atsisakymu daryti dokumentų kopijas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui su savimi draudžiama turėti dokumentų, išskyrus, tuos, kurie išvardinti Taisyklių 18 priedo 4.3 punkte. Jei nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, kurie nenurodyti Taisyklių 18 priedo 4.3 punkte, jis turi pateikti prašymą administracijos atstovui padaryti tokio dokumento kopiją, o administracijos atstovas, padaręs dokumento kopiją, turi ją pridėti prie pareiškėjo pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją jau anksčiau kreipėsi prašydamas padaryti Tarnybinio pranešimo su visais pridedamais dokumentais kopiją bei Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimo kopiją, tačiau akivaizdu, kad šie dokumentai nėra išvardinti Taisyklių 18 priedo 4.3 punkte tarp leidžiamų su savimi turėti daiktų, be to, bylos medžiaga nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas minėtų dokumentų kopijas prašė padaryti kaip priedus prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. sausio 6 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma padaryti Tarnybinio tyrimo su visais pridedamais dokumentais kopijas.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų, suimtųjų padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus registre nebuvo užfiksuota jokių drausmės pažeidimų dėl keliamo triukšmo priežiūros poste Nr. 12. Pareiškėjas galėjo girdėti triukšmą, sklidusį iš priežiūros posto Nr. 6, kuriame tą naktį buvo užfiksuoti drausmės pažeidimai, tačiau pareigūnai minėtus pažeidimus operatyviai užkardė. Iš 2017 m. sausio 18 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad priežiūros postą Nr. 12 nakties metu, nuo 22.00 val. iki 6 val. direktoriaus budintysis padėjėjas ir budinčiojo padėjėjo pavaduotojas patikrino tris kartus. Šį postą nuolat tikrino R. K., tą dieną atlikęs tarnybą I ir II ame korpusiniuose skyriuose, kuris prižiūrėtojams, vykdžiusiems savo pareigas poste Nr. 12, pastabų neturėjo. Poste buvo ramu, kamerose laikomi nuteistieji miegojo.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami tik profilaktiniai tyrimai. Byloje pateikti 2017 m. sausio 9 ir 12 d. Lukiškių TI-K prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė.

19. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad Departamentas Sprendimu Nr. 2S-1221 ir Sprendimu Nr. 2S-1248 tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, skundžiami sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir teisėti, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Be to, teismas nenustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, būtų viršijęs įstatymų jam suteiktas teises ar priėmęs nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ginčijamus sprendimus paliko nepakeistus.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų veiksmų neteisėtumą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas konstatavo, kad pagrindas atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą atsakovams neatsirado.

III. 21. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai išvardijo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus tariamus savo teisių pažeidimus, t. y. kad Lukiškių TI-K jis negavo tinkamo pilnaverčio maitinimo, buvo ribojami pareiškėjo pasivaikščiojimai, jis negalėjo tinkamai bendrauti telefonu su šeima, po kameroje Nr. 204 atliktų statybos darbų pareiškėjas turėjo kvėpuoti statybinių medžiagų dulkėmis, naktimis buvo atjungiamas elektros tiekimas, nebuvo daromos dokumentų kopijos, naktimis buvo triukšmaujama. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes neišreikalavo Lukiškių TI-K vaizdo medžiagos, iš kurios matytųsi, kad pareiškėjas gaudavo netinkamą ir nepilnavertį maitinimą, taip pat kad buvo ribojami jo pasivaikščiojimai. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokios priežasties Lukiškių TI-K pamainos vadas kviečiamas neatvyko į kamerą Nr. 204 ir neužfiksavo po kameros sienų gręžimo paliktos betvarkės. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl elektros tiekimo ribojimo, kopijų darymo ir keliamo triukšmo, buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir protingumo principui, o pareiškėjo skundas išnagrinėtas neišsamiai ir neobjektyviai. Pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, turi būti atlyginta neturtinė žala, nes pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus bei depresiją.

23. Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nenurodo, kaip pasireiškia tariamai jam padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinkus įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Departamento Sprendimų Nr. 2S-1221 ir Nr. 2S-1248, priimtų dėl pareiškėjo teiktų skundų dėl netinkamų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (dokumentų kopijų nedarymo, netinkamo maisto, telefoninių pokalbių nesuteikimo, pasivaikščiojimų ribojimo, netvarkos po remonto darbų, elektros tiekimo ribojimo, triukšmo nakties metu), teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas teismo taip pat prašė priteisti dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Lukiškių TI-K bei Departamento veiksmų nagrinėjant pareiškėjo skundus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, jog patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus bei depresiją. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl elektros tiekimo ribojimo, kopijų darymo ir keliamo triukšmo, buvo šališkas. Be to, teismas neišreikalavo Lukiškių TI-K vaizdo medžiagos, iš kurios matytųsi, kad pareiškėjas gaudavo netinkamą ir nepilnavertį maitinimą ir kad buvo ribojami jo pasivaikščiojimai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, dėl kokios priežasties Lukiškių TI-K pamainos vadas kviečiamas neatvyko į kamerą Nr. 204 ir neužfiksavo po kameros sienų gręžimo paliktos netvarkos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir protingumo principui.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nepripažįstančių pareiškėjo skunde įvardytų pažeidimų (pareiškėjo teisių neužtikrinimo Lukiškių TI-K), ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo Lukiškių TI-K filmuotos medžiagos, kurioje matytųsi Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimai, susiję su maitinimu ir pasivaikščiojimu, taip pat nesiaiškino, dėl kokios priežasties Lukiškių TI-K pamainos vadas kviečiamas neatvyko į kamerą Nr. 204, tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui ir nebuvo suformulavęs konkretaus bei aiškaus prašymo išreikalauti šiuos įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad, jeigu tai, kaip kamera buvo sutvarkyta po atliktų užuolaidų įrengimo darbų, pareiškėjo netenkino, jis turėjo galimybę kamerą susitvarkyti pats ir neprivalėjo, kaip pats teigia, kvėpuoti statybinėmis dulkėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų ir maitinimo, taip pat pagrįstai rėmėsi oficialiais dokumentais – Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniais pranešimais, registracijos žurnalų išrašais, produkto aprašymais ir patikros aktais, kurių duomenų pareiškėjas nepaneigė.

32. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

33. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Vertindamas įrodymus teismas taip pat turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus įrodymus, neišskirdamas jokių įrodymų, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

35. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų nepasitvirtino, o į pareiškėjo Departamentui teiktus skundus atsakyta pagrįstais Departamento Sprendimais Nr. 2S-1221 ir Nr. 2S-1248. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė