e9b607ec-665b-4785-9cdf-d8629aceaebb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4025-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01946-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,dalyvaujant atsakovės atstovei S. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Nr. S-106 (7-55/2017);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 68-21;

2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2) FR0682-701.Nurodo, kad skundžiamais sprendimais pareiÅ¡kėjui apskaičiuota į valstybės biudžetÄ sumokėti 7 486,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir su juo susijusias sumas, mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiÅ¡kėjo 2010 m. už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas ilgalaikes paskolas gauta palÅ«kanų suma – 93 499,62 Lt priskirtina GPM apmokestinamosioms pajamoms, be to, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos tikrinamuoju laikotarpiu virÅ¡ijo jo pajamas.

Ginčydamas priimtus sprendimus, pareiÅ¡kėjas pateikia nesutikimo argumentus dėl įrodinėjimo naÅ¡tos. Pasak jo, atsakovė nepagrįstai jÄ perkėlė pareiÅ¡kėjui ir savo SprendimÄ apmokestinti pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas grindė tuo, kad nepateikta pakankamai įrodymų dėl pajamų Å¡altinių nustatytoms iÅ¡laidoms pagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė ir Komisija nepagrįstai nustatė, kad 2010 m. pareiÅ¡kėjui UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėtų palÅ«kanų norma virÅ¡ijo tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , todėl Å¡ios pajamos negali bÅ«ti priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų.

Nustatant palÅ«kanų normos atitikimÄ rinkos kainai, ji buvo palyginta su Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamomis palÅ«kanų normomis. Nesutinka su tuo, kad palÅ«kanų normas nustato Lietuvos bankas, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, Lietuvos banko skelbiamas palÅ«kanų normos dydis 2010 m. yra gautas apibendrinant duomenis iÅ¡ įvairių verslo sektorių, kuriuose palÅ«kanos svyruoja. Tokiu atveju mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjo 2010 m. gautos palÅ«kanos už ilgalaikes paskolas neatitinka GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto.

Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ (b. l. 30–35) su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo gautos palÅ«kanų normos buvo palygintos su Lietuvos banko internetinėje svetainėje www.lb.lt skelbiamais palÅ«kanų normų dydžiais, kurie atspindi Lietuvos paskolų rinkoje aktualiuoju laikotarpiu buvusiÄ situacijÄ ir paskolų sutartyse taikytinas palÅ«kanų normas. PareiÅ¡kėjas bendrovei ilgalaikes paskolas suteikė 2009 m. gruodžio mėn., 2011 m. kovo mėn. ir 2011 m. liepos mėn. Pagal Lietuvos banko internetinėje svetainėje www.lb.lt skelbiamus palÅ«kanų normų dydžius nustatyta, kad paskolų, kurių suma iki 2,1528 mln.

Lt ir grÄ Å¾inimas ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo palÅ«kanų norma: 2009 m. gruodžio mėn. – 8,59 proc., 2011 m. kovo mėn. – 7,74 proc., 2011 m. liepos mėn. – 8,55 proc. PareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtų palÅ«kanų norma virÅ¡ijo tikrÄ jÄ rinkos kainÄ tik 2010 m., todėl taikyta 14,36 proc., kai tuo tarpu rinkos kaina siekė 8,59 proc., todėl 2010 m. pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtos palÅ«kanos už suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikes paskolas pagrįstai pripažintos apmokestinamomis pajamomis.

PareiÅ¡kėjo gautos pajamos ir patirtos iÅ¡laidos buvo pagrįstai dalinamos lygiomis dalimis su sutuoktine ir apmokestintos GPM įstatymo nustatyta tvarka, nes tai – bendros Å¡eimos pajamos ir iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2010–2012 m. netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, o mokestinės prievolės nėra galimybės nustatyti įprastine tvarka. Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį virÅ¡ija deklaruojamas pajamas, yra viena iÅ¡ prielaidų taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju egzistavo sÄ lygos Å¡ios normos taikymui.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s ta t u o j a: Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjo GPM už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetÄ teisingumo patikrinimÄ ir surašė 2016 m. spalio 10 d. patikrinimo aktÄ Nr. (13.2) FR0680-626, kuriuo pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 7 888,00 Eur GPM.

PareiÅ¡kėjas Kauno AVMI pateikė raÅ¡ytines pastabas, kurias įvertinusi Kauno AVMI Sprendimu Nr. 701 pakeitė patikrinimo aktÄ ir nurodė sumokėti 7 486,97 Eur GPM, apskaičiavo 3 625,88 Eur GPM delspinigių ir skyrė 2 246 Eur GPM baudÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI Sprendimu Nr. 701 pateikė 2017 m. sausio 10 d. skundÄ centriniam mokesčių administratoriui. VMI 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 68-21 patvirtino Kauno AVMI SprendimÄ Nr. 701. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, pateikė skundÄ Komisijai, kuri, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ skundÄ , skundžiamu Sprendimu patvirtino VMI SprendimÄ Nr. 68-21.PareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas buvo atliktas, atsižvelgiant į VMI 2016 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr. 68-85, kuriuo buvo pavesta Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir pakartotinio patikrinimo metu pakartotinai įvertinti pareiÅ¡kėjo 2010–2014 metų laikotarpiu gautas palÅ«kanas, t. y. ar gautos palÅ«kanos atitinka GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į biudžetÄ 7 486,97 Eur GPM, 3 625,88 Eur GPM delspinigių ir 2 246 Eur GPM baudÄ . Mokesčių administratorius konstatavo, kad:

1) pareiškėjo 2010 m. už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas ilgalaikes paskolas gauta palūkanų suma – 93 499,62 Lt priskirtina prie GPM apmokestinamosioms pajamoms;

2) pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. ir 2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais dokumentais pagrįstas pajamas 146 022 Lt ir taikė MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatas bei mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikydamas iÅ¡laidų metodÄ . Å iuo atveju dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra, o ginčydamas skundžiamus sprendimus pareiÅ¡kėjas kaip pagrindinį argumentÄ nurodo tai, jog juose nepagrįstai nustatyta, kad 2010 m. pareiÅ¡kėjui UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėtų palÅ«kanų norma virÅ¡ijo tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , todėl Å¡ios pajamos negali bÅ«ti priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo 2010 m. gautos palÅ«kanos už ilgalaikes paskolas neatitinka GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimų. Pagal GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) neapmokestinamosios pajamos yra palÅ«kanos, gautos už suteiktas paskolas (iÅ¡skyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už Å¡ias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palÅ«kanas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ), jeigu paskolos bus pradėtos grÄ Å¾inti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos.Taigi pagal GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas iki 2013 m. liepos 13 d. gautos palÅ«kanos už suteiktas paskolas buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tačiau, kad gautos palÅ«kanos už suteiktas paskolas bÅ«tų pripažintos neapmokestinamosiomis pajamomis, turėjo atitikti minėtame straipsnyje numatytus reikalavimus: paskolos bus pradėtos grÄ Å¾inti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos ir palÅ«kanos, mokamos gyventojui už suteiktas paskolas, neturi virÅ¡yti tikrosios rinkos kainos.Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas suteikinėjo ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, kurių likutis 2010 m. sausio 1 d. sudarė 1 391 652,66 Lt.

Pagal pateiktus duomenis 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾intų ilgalaikių paskolų likutis – 715 000,00 Lt. Skaičiuojant palÅ«kanų normÄ nuo faktinio nustatytos ilgalaikės paskolos dydžio pakartotinio patikrinimo metu buvo perskaičiuotos 2010–2012 m. pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtoms palÅ«kanoms taikytos palÅ«kanų normos: už 2010 m. 14,36 proc. (102 703,85 Lt / 715 000 x 100). Mokestinio patikrinimo metu už paskolas mokamų palÅ«kanų tikrojo rinkos kaina nustatyta pagal palÅ«kanų rinkos kainų dydžius pateikiantį statistinį Å¡altinį, t. y. pagal Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamas palÅ«kanų normas pagal tikrÄ jÄ rinkos kainÄ paskolos suteikimo metu.

Pagal Lietuvos banko internetinėje svetainėje www.lb.lt skelbiamus palÅ«kanų normų dydžius nustatyta, kad paskolų, kurių suma iki 2,1528 mln. Lt ir grÄ Å¾inimas ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo palÅ«kanų norma: 2009 m. gruodžio mėn. – 8,59 proc., 2011 m. kovo mėn. – 7,74 proc., 2011 m. liepos mėn. – 8,55 proc. PareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtų palÅ«kanų norma 2010 m. virÅ¡ijo tikrÄ jÄ rinkos kainÄ â€“ 14,36 proc., kai tuo tarpu, kaip minėta, rinkos kaina siekė 8,59 proc.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas skolino pinigus sau naudingomis sÄ lygomis ir palÅ«kanas nustatė, neatsižvelgdamas į to laikotarpio už paskolas mokamų palÅ«kanų tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , kuri, teismo vertinimu, nustatyta pagal objektyviausiÄ palÅ«kanų rinkos dydžius pateikiantį Å¡altinį. PareiÅ¡kėjas nenurodo teismui, kokiu Å¡altiniu rėmėsi suteikdamas paskolas ir nustatydamas palÅ«kanų normas, ir koks, jo manymu, Å¡altinis bÅ«tų objektyviausias, jis tik iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ , teigdamas, kad Lietuvos banko skelbiami duomenys nėra teisingi.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys, jog Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiami palÅ«kanų normos pagal tikrÄ jÄ rinkos kainÄ yra nepagrįstos, atmestinas.Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog 2010 m. pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtos palÅ«kanos už suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikes paskolas pagrįstai ir teisėtai pripažino apmokestinamomis pajamomis ir netaikė GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų.Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginį, kad atsakovė nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė pareiÅ¡kėjui, teismas pažymi, kad pagal MAÄ® 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (67 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Aiškindamas šias proceso teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į Mokesčių administravimo įstatymo 67straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui.

Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016). Tokie įrodymai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pusės nebuvo pateikti nei paduodant skundÄ teismui, nei teismo posėdžio metu.

Kadangi nebuvo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neįvykdė MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų tam, kad pagrįstų pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y.

įvykdė MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti mokesčių administratorių iÅ¡vadas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykių teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad praÅ¡omi panaikinti sprendimai, yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                    Donatas Vansevičius