2021-06-23 Nr. AB-13441-3-61-3-03966-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-989-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03966-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NN-1378 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti pareiškėjui Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nustatytas pataisos namų režimo sąlygas; 3) priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Skundžiamu Nutarimu jis buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (toliau – ir Kauno NTI-PN). Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Šio aprašo 1.4 papunktyje nustatyta, kad nuteistieji, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose ir kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui priskiriami į Vilniaus PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atskirą sektorių, užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus.

2.2. Minėtos nuostatos reiškia, kad pareiškėjas, kuris yra priskirtas paprastajai grupei, laisvės atėmimo bausmę turi atlikti Vilniaus PN, kur jis ir buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. Tačiau skundžiamu Nutarimu jis perkeltas į įstaigą, kurioje gali būti laikomi tik nepilnamečiai ir asmenys, kuriems suėjo 18 metų, ir kurie ėmė taisytis, siekiant įtvirtinti jų pasitaisymo rezultatus, bet ne ilgiau kaip jiems sueis 24 metais. Pareiškėjui šiuo metu yra 43 metai.

2.3. Kauno NTI-PN yra įstaiga, kurios vienas iš pastatų – tardymo izoliatorius, o kitas – pataisos namai. Pareiškėjas buvo laikomas ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriuje, kuriame sąlygos iš esmės atitinka kalėjimo režimo (kamerų) sąlygas. Vykdant Nutarimą pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. 12 val. buvo pristatytas į Kauno NTI-PN. Įstaigoje buvo patalpintas į labai mažo ploto, pritaikytą tik laikinam laikymui kamerą, joje išbuvo iki 18 val. Pareiškėjas šiuo metu yra laikomas su trimis nuteistaisiais vienoje kameroje, kurioje įrengtas atviras tualetas, nėra įrengtos virtuvėlės (nei kameroje, nei bendroje patalpoje). Kamera nakčiai rakinama, joje neleidžiama rūkyti. Tardymo izoliatoriuje nesudarytos sąlygos prasmingam laisvalaikiui ir socialiniams ryšiams palaikyti. Be to, jame nėra sporto salės. Vaizdo skambučių laikas ribojamas darbo valandomis, taip pat apribotas parduotuvės laikas, apsilankymo laikas, apsilankymų skaičius ir leidžiamų įsigyti prekių kiekis.

2.4. Perkeliant pareiškėją bei laikant jį griežtesnėmis sąlygomis Kalėjimų departamento pareigūnai elgėsi neteisėtai ir šiais savo veiksmais padarė jam neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimais, pažeminimu bei bendravimo galimybių sumažėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ((duomenys neskelbtini)) ir dėl minimų aplinkybių buvo perkeltas į Kauno NTI-PN. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei negali būti naikinamas vien dėl to, jog netenkina pareiškėjo. Nė vienas teisės aktas nenumato nuteistajam galimybės pasirinkti įstaigos, kurioje jis norėtų tęsti tolimesnį bausmės atlikimą.

3.2. Kauno NTI-PN tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose ar atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjui Kauno NTI-PN yra užtikrinamos pataisos namų sąlygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti dabartinėje įstaigoje. Kalėjimų departamentas neturi duomenų, jog pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl šios aplinkybės jis nesikreipė į Kalėjimų departamentą, o atskirai informacijos apie kiekvieną nuteistąjį departamentas nekaupia ir neturi.

3.3. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas tik subjektyviai grindė ir prašomos priteisti žalos dydį, nepateikė rašytinių įrodymų, kaip apskaičiavo prašomą sumą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijo Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ((duomenys neskelbtini)), todėl, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, jis turėjo būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Taigi šiuo atveju Kalėjimų departamentas turėjo teisę ir pagrindą perkelti pareiškėją į kitą įstaigą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius, jog jis negali būti laikomas Kauno NTI-PN dėl savo amžiaus, paneigia Teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1R-148 patvirtinti Kauno NTI-PN nuostatai. Iš minėtų nuostatų matyti, jog įstaiga įgaliota vykdyti laisvės atėmimo bausmę asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog pareiškėjas buvo laikomas pataisos namų sąlygomis, be to, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus Kalėjimų departamentui ar Kauno NTI-PN dėl kalinimo sąlygų.

7. Nustatęs, kad Kalėjimų departamentas turėjo teisę perkelti pareiškėją į Kauno NTI-PN, teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus ir spręsti klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas neįrodė dėl Nutarimo taikymo jam kilusios žalos fakto. Konstatavęs ginčijamo Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir iš esmės pablogino pareiškėjui įstatymo garantuotas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, nes tai numato BVK 69 straipsnio 5 dalis. Tačiau Kalėjimų departamento direktorius neturi teisės keisti teismo nuosprendžio ir jo paskirtos bausmės.

9.2. Pareiškėjas Kalėjimų direktoriaus Nutarimu buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus patalpas, konkrečiai į kamerą Nr. 612. Tai reiškia, kad skundžiamu Nutarimu buvo nuspręsta perkelti pareiškėją į pataisos įstaigą, kurioje negalioja nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimas, bet galioja ženkliai griežtesnio režimo – tardymo izoliatoriaus sąlygos, iš esmės atitinkančios kalėjimo režimą. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad atsakovas Nutarimu pakeitė teismo nuosprendžiu nustatytą laisvės atėmimo, paskirto pareiškėjui, atlikimo režimą. Teismas netinkamai įvertino, kad Kalėjimų departamento direktorius, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nepažeidė BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisėtumo principo, nes nuteistojo elgesį ir jo teises suvaržė, veikdamas įstatytu nenumatytais būdais ir priemonėmis.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien atsakovo paaiškinimais, padarė išvadą, jog pareiškėjas nesiskundė dėl įkalinimo sąlygų. Šiuo atveju teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įpareigojimą teismui nagrinėjant administracines bylas aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 2019 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio pradžios pareiškėjas pateikė teismui rašytinius dokumentus, įrodančius, jog jis aktyviai gina savo teises ir reikalauja pašalinti jo teisų ir interesų pažeidimus, teikdamas įvairaus pobūdžio skundus, tačiau teismas nevertino šių dokumentų ir rėmėsi tik atsakovo niekuo nepagrįstais paaiškinimais, išsakytais atsiliepime į skundą.

9.4. Aplinkybę, kad pareiškėjui nesudarytos tinkamos sąlygos terminuotam laisvės atėmimui įrodo ir pareiškėjo inicijuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygų atitikimo higienos normoms patikrinimas, kurio metu kameroje Nr. 612 buvo konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

9.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė dėl Nutarimo taikymo kilusios žalos. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kokius nepatogumus jis išgyvena (gyvena kartu su dar trimis nuteistaisiais, laikomas rakinamoje kameroje, kurioje įrengtas atviras tualetas; nei kameroje, nei bendroje patalpoje nėra įrengtos virtuvėlės; miega techniškai netvarkingoje, nestabilios konstrukcijos lovoje, kuri juda į visas puses, lovos pagrindas nelygus), kokius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą patyrė (į teikiamus skundus jam atsakoma pateikiant nepagrįstus, klaidinančius atsakymus), kaip sumažėja jo bendravimo galimybės (vaizdo skambučių laikas yra ribojamas darbo valandomis).

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

10.1. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, priimtas neįvertinant visų įrodymų ir galiojančių teisės aktų, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

10.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė nepasitenkinimą kalinimo sąlygomis, tačiau jis su skundais dėl kalinimo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė, todėl atsakovas negali pateikti su tuo susijusios informacijos. Tai apeliaciniame skunde patvirtinta ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad su skundais dėl kalinimo sąlygų yra kreipęsis į Kauno NTI-K, tačiau ne į Kalėjimų departamentą.

10.3. Pareiškėjas nėra kalinamas griežtesnėmis, tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Iš bylos duomenų ir aplinkybių toks faktas nenustatytas, nepateikta tai įrodančių duomenų, todėl šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. NN-1378 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Nutarimo vykdymo, atlyginimo priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, netenkino pareiškėjo skundo, nes nustatė, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o Kauno NTI-PN tinkamai įgyvendina BVK numatytus tikslus bei užtikrina pareiškėjui tolimesnį bausmės atlikimą pataisos namų sąlygomis.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ginčijamu Nutarimu buvo pakeistas teismo nuosprendžiu pareiškėjui paskirto laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimas, pareiškėjui Kauno NTI-PN neužtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygos, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, kurią detalizavo ir pagrindė teismui paduotame skunde.

14. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

15. Pareiškėjo byloje ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Tvarkos aprašo 3.2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam (pareiškėjui) nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje.

16. BVK 69 straipsnio (redakcija, galiojusi 2019 m. lapkričio 5 d.) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

17. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

18. Pagal Tvarkos aprašo 3.2 punktą, nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

19. Tvarkos aprašo 1.4 punkte buvo nurodyta, jog į Vilniaus PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atskirą sektorių skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Tvarkos aprašo (suvestinė redakcija, keista Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 363 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“) 1.4 punkte nurodyta, kad į Kauno NTI-PN skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

20. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal BVK 69 straipsnio 5 dalies nuostatas teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, taip pat dėl to, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ((duomenys neskelbtini)), todėl vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi jis (pareiškėjas) turėjo būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Kalėjimų departamentas ginčijamu Nutarimu turėjo teisę ir pagrindą perkelti pareiškėją į kitą įstaigą, iš esmės nenagrinėjo ir nenustatė, ar Nutarimu pagrįstai taikytos BVK 69 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 3.2 punkto nuostatos. Nutarimu pareiškėjo perkėlimas buvo grindžiamas gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbais, dėl kurių pareiškėjui nebus užtikrintos laikymo sąlygos, tačiau šios aplinkybės nėra susietos su minėtų teisės aktų normomis, be to, byloje nepateikti įrodymai, susiję su atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, dėl kurios pareiškėją buvo būtina perkelti į Kauno NTI-PN iš Vilniaus PN.

22. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškėjo laikymo Kauno NTI-PN sąlygos atitinka jam Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-518/2017 nustatytas laisvės atėmimo bausmės rėžimo sąlygas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad jis nepagrįstai perkeltas į tardymo izoliatorių, nors bausmę turi atlikti pataisos namuose, be to, Kauno NTI-PN jam nėra užtikrinamos esminės pataisos namų kalinimo sąlygos. Pareiškėjas teigia, kad jis Kauno NTI-PN kameroje Nr. 612 laikomas kartu su dar trimis nuteistaisiais; kameroje įrengtas atviras tualetas; nėra virtuvėlės (nei kameroje, nei bendroje patalpoje); kamera nakčiai rakinama; įstaigos teritorijoje neleidžiama rūkyti; nesudarytos sąlygos prasmingam laisvalaikiui ir socialiniams ryšiams palaikyti (nėra sporto salės); vaizdo skambučių laikas ribojamas darbo valandomis; apribotas parduotuvės apsilankymo laikas ir tokių apsilankymų skaičius bei leidžiamų įgyti prekių kiekis.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo pagrindu jam taikomo griežtesnio bausmės atlikimo rėžimo, nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjas yra laikomas pataisos namų sąlygomis, be to, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus Kalėjimų departamentui ar Kauno NTI-PN dėl kalinimo sąlygų.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad Kauno NTI-PN pareiškėjui neužtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo, kuris yra nuteistas kalėti pataisos įstaigos režimo sąlygomis, argumentus, kad jam neužtikrinamos tokios sąlygos po perkėlimo į Kauno NTI-PN, nevertino sąlygų, kuriomis yra kalinamas pareiškėjas Kauno NTI-PN, ir nenustatė, ar šios sąlygos atitinka pataisos namų kalinimo sąlygas. Kaip jau minėta, pareiškėjas byloje teigia, kad buvo laikomas ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriuje, kuriame sąlygos iš esmės atitinka kalėjimo režimo (kamerų) sąlygas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam yra apribotos teisės naudotis tam tikromis teisėmis, kurios buvo užtikrintos jam ir yra užtikrintos kitiems nuteistiesiems, atliekantiems bausmę Vilniaus PN. Savo teiginiams pagrįsti, pareiškėjo atstovas 2019 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui rašytinius dokumentus, tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl šių įrodymų nepasisakė, jų teisinės reikšmės ginčo dalykui neįvertino.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Nutarimo priėmimu ir pareiškėjo kalinimo sąlygomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011; 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas