Legislator Case Law & Legislation
e9b561ec-cefe-494b-8b5d-86f3687cefb7 AI generated

e9b561ec-cefe-494b-8b5d-86f3687cefb7 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number e9b561ec-cefe-494b-8b5d-86f3687cefb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S) Šiaulių apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

e9b561ec-cefe-494b-8b5d-86f3687cefb7 · Å iaulių apygardos teismas: Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S) Šiaulių apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiajai D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, paskelbus nuosprendį, nutarta pakeisti į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , ir R. B. suimti teismo salėje. Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo R. B. sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui - motinai D. B., o bÅ«tent: 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 20.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių kartų nukentėjusiajai D. B. į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio deÅ¡iniojo kampo projekcijoje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad sutinka, kad įvykdė nusikaltimÄ , tačiau teigia, kad sudavė tris kartus mamai per žandÄ , atsiprašė mamos, mama atleido. Teigia, jog kaltinimÄ pripažino iÅ¡ dalies, nes po jo kelių kartų sudavimo per veidÄ mamai nebuvo jokių paraudimų ar fizinio skausmo, kiti nustatyti sužalojimai atsirado anksčiau ir tai padarė ne jis.

Pažymi, jog nesislėpė tyrimo metu, pats atvyko pakviestas duoti parodymus ir atlikti kitus tyrimo veiksmus. 2.2. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu, kadangi šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, vykdo darbo paieškas, dėl paskirtos bausmės negalės susirasti darbo ir užsidirbti pragyvenimui.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. savo kaltės neneigia, pripažįsta įvykdęs nusikaltimÄ , tačiau praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų.

5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9. Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , parinkdamas jos rūšį (laisvės atėmimÄ ), apylinkės teismas įvertino R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei kaltės formÄ , t. y., kad R. B. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas, nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, įvykdė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, be to, tik (duomenys neskelbtini) paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo vietos.

Å ioje vietoje aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad visi R. B. teistumai susiję su smurto naudojimu: 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieÅ¡ motinÄ D. B.), 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieÅ¡ motinÄ D. B.), 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieÅ¡ motinÄ D. B.) galutine 10 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausme.

Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog R. B. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iš ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Svarbu tai, kad paskutiniu nuosprendžiu R. B. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaip matyti, tai R. B. nesulaikė nuo toliau daromų nusikalstamų veikų.

Be to, R. B. baustas ir administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 2 dalį ,506 straipsnio 4 dalį (necenzÅ«rinių žodžių vartojimas vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų atžvilgiu) ir kt., turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas R. B. skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatydamas lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius R.

B. bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

10. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniu skundu.

11. Pažymėtina, kad svarstant BK 75 straipsnio taikymo R. B. klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo iÅ¡vadÄ teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, tai yra turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti R. B. paskirtos laisvės bausmės vykdymÄ .

12. Nors R. B. atžvilgiu yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas tris kartus ir naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios padarymo buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė teistumui neiÅ¡nykus ir iÅ¡ esmės už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ . Kaip matyti, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos Å¡velnesnės bausmės (vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas), tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų.

Å ios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistasis nevertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad R. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų iÅ¡vadų nepadarė, todėl ir Å¡iuo atveju valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

13. Ä®vertinus anksčiau paminėtas nuteistojo R. B. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, R. B. paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ â€“ nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant R. B. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimÄ ir jos dydžio nustatymÄ , todėl keisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl proceso iÅ¡laidų 14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

16. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. sausio 20 d. nutartimi nuteistajam R. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 66,06 Eur iÅ¡laidų.

17. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam R.

B. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. B. valstybės naudai 66,06 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 6 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė