e9b39dfb-0d0f-41b0-bf2d-537caabf7c1e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-352-601/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14412-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. S., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialo Lietuvoje 1 009,27 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko priteistos sumos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

IeÅ¡kovė nurodė, kad po eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta jos vairuojama transporto priemonė, kaltininkės privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovė (atsakovas) AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialas Lietuvoje iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 1 600,39 Eur sumÄ , kaip žalos atlyginimÄ . Tačiau, vadovaujantis nepriklausomos vertintojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaita, automobilio rinkos vertei atstatyti reikalinga 2 479,66 Eur dydžio suma, todėl skirtumas tarp ekspertų nustatytos ir ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos sumos priteistinas ieÅ¡kovės naudai.

Be to, kadangi draudimo bendrovė nesÄ Å¾iningai paskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ (paskaičiavo 1 240 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau realiai vėliau iÅ¡mokėjo remonto įmonių paskaičiuotÄ Å¾alos vidurkį – 1 600,39 Eur), ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į nepriklausomÄ vertintojÄ , kuriam už žalos vertinimo paslaugas sumokėjo 130 Eur, ir kurie taip pat priteistini iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai. 1.2. IeÅ¡kovės teigimu, draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal nepriklausomo vertintojo ataskaitÄ .

Nepriklausomas vertintojas skaičiavo remonto kaÅ¡tus, bÅ«tinus automobilio rinkos vertei atkurti, tuo tarpu remonto įmonės, su kuriomis sutartis yra sudariusi atsakovė dėl žalų vertinimo, nematė ir neapžiÅ«rėjo ieÅ¡kovės automobilio, t. y. skaičiavo remonto iÅ¡laidas pagal nuotraukas ir pagal draudimo kompanijos nurodymus kaip ir kÄ skaičiuoti. Skiriasi nepriklausomo vertintojo ataskaitoje ir remonto įmonių nurodyti remonto ir dažymo darbų valandiniai įkainiai, remonto įmonės reikalingų remontui detalių kainas įvedė ranka, nenurodydami detalės numerio.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas privalėjo vadovautis jos pateikta vertinimo ataskaita ir iÅ¡mokėti jai draudimo iÅ¡mokÄ , pakankamÄ automobilio rinkos vertei iki autoįvykio atkurti, o ne mokėti remonto, paskaičiuoto pagal nuotraukas, vidurkį.

2. Atsakovas AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu prašė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės pasirinkta nepriklausoma vertintoja UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ nėra autoservisas, ji neatlieka transporto priemonės remonto darbų, o tik teoriÅ¡kai nustatinėja transporto priemonių atkÅ«rimo sÄ naudas, jų likutinę vertę ir t. t. Todėl atsakovas, gavęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ paskaičiuotÄ 2 479,66 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgdamas į tai, kad pats atsakovas paskaičiavo 1 240 Eur dydžio žalÄ , papildomai paprašė trijų autoservisų pateikti sÄ matas ieÅ¡kovės automobilio remontui.

Gavęs autoservisų sÄ matas, atsakovas galimos mokėti draudimo iÅ¡mokos dydį ne ginčo tvarka perskaičiavo ir priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 1 600,39 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti, t. y. pastarųjų trijų remonto įmonių pasiÅ«lytos kainos vidurkį. 2.2. Atsakovas mano, kad bÅ«tent jis, o ne ieÅ¡kovė teisingai nustatė draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir mokėti didesnę draudimo iÅ¡mokÄ jis neprivalo. Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų realias jos iÅ¡laidas, remontuojant transporto priemonę.

Nepriklausomo vertintojo ataskaitoje nurodytas nuostolių dydis yra hipotetinis, nepagrįstas dokumentais, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės remonto kaÅ¡tai yra bÅ«tent tokie, kokie nurodyti pateiktoje ataskaitoje. 2.3. Atsakovas nesutinka ir su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti nuostolius, susijusius su žalos įvertinimu. Nurodė, kad turto vertinimo patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos iÅ¡imtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiÅ«rėti turtÄ . Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta autoservise UAB „WinArt“, padarytos nuotraukos, kurios buvo persiųstos atsakovui.

Pastarasis, atsižvelgdamas į serviso pateiktÄ informacijÄ , sudarė sÄ matÄ . IeÅ¡kovė neginčijo tokio apžiÅ«ros bÅ«do, taip pat neiÅ¡kilo poreikis atlikti papildomos transporto priemonės apžiÅ«ros. Atsižvelgiant į tai, mano, jog turto vertinimo iÅ¡laidos neturi bÅ«ti atlyginamos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. valstybei 32,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. 3.1.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė remiasi tik vieno nepriklausomo eksperto ataskaita, o atsakovas, priimdamas sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, vadovavosi ir vertino net trijų bendrovių, kurios yra savo srities profesionalės, realiai užsiimančios remonto verslu, sÄ matomis. Teismo vertinimu, didesnis sÄ matų kiekis realiau ir tiksliau atskleidžia tikrÄ jÄ rinkos situacijÄ , kaip to ir reikalauja teisės aktai. Be to, iÅ¡ visų automobilių remonto bendrovių pateiktų kainų buvo iÅ¡vestas vidurkis.

Kadangi ieÅ¡kovė siekia gauti tam tikrÄ draudimo iÅ¡mokÄ , o ne pataisyti transporto priemonę, atsakovo sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, kuris priimtas įvertinus trijų remonto įmonių pasiÅ«lytos remonto kainos vidurkį, yra teisingas ir atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. 3.2. Teismas taip pat nustatė, jog pagal teisės aktų reikalavimus, turto vertinimo iÅ¡laidos atlyginamos iÅ¡imtinai tik tais atvejais, kuomet draudikas neįvykdė savo pareigos apžiÅ«rėti turtÄ . Å iuo, gi, atveju nėra nustatyta, kad atsakovas bÅ«tų vengęs ar atsisakęs apžiÅ«rėti ieÅ¡kovei priklausantį automobilį.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas įvykdė įstatyme nustatytÄ pareigÄ â€“ apžiÅ«rėjo transporto priemonę. ApžiÅ«ros metu buvo įvertinti konkretÅ«s transporto priemonės sugadinimai, apskaičiuota draudimo iÅ¡moka. Todėl, ieÅ¡kovė, nesutikdama su žalos apskaičiavimu, turėjo teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos patirtas iÅ¡laidas privalo kompensuoti draudikas.

Juolab, kad tokioms iÅ¡laidoms kompensuoti yra bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas, o nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (iÅ¡laidų už turto vertinimÄ ) ryÅ¡ys, kas savaime eliminuoja galimybę taikyti civilinę atsakomybę. Dėl Å¡ių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 130 Eur iÅ¡laidų už transporto priemonės vertinimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. S. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pateiktÄ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. 4.1. Apeliantė nurodė, kad, jeigu nebÅ«tų kreipusis į nepriklausomÄ vertintojÄ ir dėl to neturėjusi 130 Eur iÅ¡laidų, draudimo bendrovė nebÅ«tų padidinusi pirminės apskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos, t. y. jos turėtos 130 Eur iÅ¡laidos paskatino tolimesnius draudimo kompanijos veiksmus, kurie sÄ lygojo draudimo iÅ¡mokos padidinimÄ 360,39 Eur.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 130 Eur dydžio iÅ¡laidų už nepriklausomo vertintojo ataskaitos parengimÄ . 4.2. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime pripažino, jog draudimo bendrovės iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka yra reali automobilio remonto kaina, nors Å¡i suma buvo apskaičiuota pagal trijų automobilių remonto paslaugas teikiančių servisų pateiktas sÄ matas, kurias sudarė pagal draudimo bendrovės pateiktas nuotraukas bei žodinius paaiÅ¡kinimus, realiai net neapžiÅ«rėję ieÅ¡kovės automobilio.

Atkreipė dėmesį, kad draudiko autoservisai neturi ekspertų statuso, norminių aktų nustatytu bÅ«du neįgijo teisės remontuoti apeliantės automobilio ir jo neremontavo, remonto iÅ¡laidų skaičiavimų nesudarė, o tik teikė draudimo bendrovei pasiÅ«lymus, kurie nėra nei remonto sÄ matos, nei remonto iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai. Kai tuo tarpu ieÅ¡kovė į bylÄ buvo pateikusi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiÄ profesionalaus vertintojo ataskaitÄ , kurioje numatyti remonto kaÅ¡tai garantuoja automobilio rinkos vertės, buvusios iki eismo įvykio, atkÅ«rimÄ .

Apeliantės įsitikinimu, pripažįstant, kad reali automobilio remonto kaina yra trijų autoservisų pateiktų pasiūlymų kainų vidurkis, akivaizdžiai pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas.

5. Atsiliepime atsakovas AAS „BTA Baltic Incurance Company“ filialas Lietuvoje praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimÄ nepakeistÄ . 5.1. Nurodė, kad apeliantė, gavusi pirminį atsakovo sprendimÄ dėl iÅ¡mokos dydžio, iÅ¡kart kreipėsi į nepriklausimÄ vertintojÄ , t. y. su atsakovu net nebandė aiÅ¡kintis dėl apskaičiuotos iÅ¡mokos dydžio peržiÅ«rėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laidų už nepriklausomo vertintojo paslaugas priteisimo.

Juolab, kad Å¡iuo atveju atsakovo paskaičiuoto autoservisų iÅ¡vesto vidurkio pilnai bÅ«tų pakakę atkurti sugadinto turto vertę iki eismo įvykio. 5.2. Be to, anot atsakovo, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, apeliantė neįrodinėjo, jog egzistavo ir paslėpti apgadinimai, kurių nebÅ«tų galima nustatyti, neapžiÅ«rėjus pačios transporto priemonės, todėl apeliantės teiginiai dėl sÄ matų sudarymo tik iÅ¡ nuotraukų – nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta 2017 m. gegužės 8 d. autoservise UAB „WinArt“.

Bet kuriuo atveju draudikui, kurio veikla yra neatskiriama nuo tokių remonto iÅ¡laidų vertinimų, remonto sÄ matų rengimas pagal nuotraukas yra įprasta nusistovėjusi praktika. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

8. Ginčo esmė, - žalos dydžio turtui nustatymas, dėl autoįvykio metu sugadinto automobilio, iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ .

9. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 6 d. apie 14.30 val. Islandijos plente, prie PPC "Mega", buvo apgadintas apeliantei (ieÅ¡kovei) priklausantis automobilis OPEL INSIGNIA 2.0 CDTI COSMO valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė buvo atsakovo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovo teigimu, jo nurodymu, ieÅ¡kovei priklausantis automobilis apžiÅ«rai ir žalos dydžio nustatymui buvo pristatytas į UAB WinArt“, t. y. automobilių servisÄ , turintį bendradarbiavimo sutartį su atsakovu.

IÅ¡ minėto autoserviso pateiktų fotonuotraukų ir informacijos, atsakovas, naudodamasis AUDATEX programa, sudarė žalos sÄ matÄ ir apskaičiavo nuostolio sumÄ -1 240 Eur be PVM. Apie apskaičiuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ praneÅ¡us apeliantei, ji kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurÄ â€œ ir paprašė atsakovÄ iÅ¡mokėti tokiÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ , kuriÄ nustatė nepriklausomas turto vertintojas savo ataskaitoje (2 479,66 Eur), o taip pat apmokėti turto vertintojo paslaugas (130 Eur).

Atsakovas, gavęs apeliantės praÅ¡ymÄ ir minėtÄ vertinimo ataskaitÄ , siekdamas nustatyti realiÄ remonto kainÄ , kreipėsi į tris autoservisus, praÅ¡ydamas pateikti remonto pasiÅ«lymus minėtam eismo įvykio metu apgadintam apeliantės automobiliui, nurodydamas įtraukti ir pažeidimus, kurių nuotraukose nesimato – bagažinės grindų remontÄ R2, deÅ¡inės pusės numerio apÅ¡vietimo žibintÄ , galinės panelės vidaus apdaila, atsarginio rato įrankių dėtuvė, bendra kėbulo deformacija, galinio bamperio rėmas, galinis žibintas.

Nurodė, kad jei mano, jog bÅ«tina keisti galinį panelį, gali keitimÄ Ä¯traukti į sÄ matÄ . Atsakovės užsakymu, UAB „Delondas“, UAB „Autobroliai“, UAB „Žėrutis“ atliko apeliantės transporto priemonės vertinimÄ . Å ių bendrovių atliktų vertinimų pagrindu, atsakovas ne ginčo tvarka perskaičiavo draudimo iÅ¡mokos dydį ir priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 1 600,39 Eur be PVM dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. trijų remonto įmonių pasiÅ«lytos remonto kainos vidurkį ir apie tai informavo apeliantę. 2017 m. gegužės 23 d. atsakovas iÅ¡mokėjo apeliantei 1 600,39 Eur draudimo iÅ¡mokÄ kaip nuostolių dėl nurodyto eismo įvykio atlyginimÄ .

Apeliantė nesutinka su gauta draudimo iÅ¡moka ir praÅ¡o papildomai priteisti 1 009,27 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (879,27 Eur + 130 Eur), remiantis apeliantės pateikta vertinimo ataskaita.

10. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino įstatymus, netinkamai vertino bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su vairuotojų civilinės atsakomybės santykiais, todėl be bendrųjų civilinę atsakomybę ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinės teisės normų taikomi ir kiti teisės aktai. Vienas iÅ¡ tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®).

Å io įstatymo TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Taigi, Å¡iuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1019 redakcija) (toliau – Taisyklės). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog bÅ«tent Å¡iais teisės aktais vadovaujantis, teismas iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė jos pateikta turto vertinimo ataskaita, kuri, jos nuomone, turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei remonto įmonių pateiktos sÄ matos.

13. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita nepatenka į CPK 197 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl šie įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios nei įrodymai, kuriuos pateikė atsakovas. Teismas privalo tirti ir vertinti šiuos įrodymus bendroje įrodymų visumoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir nustatė, kad apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog ji patyrė realiai didesnes išlaidas už draudimo išmokos dydį, taip pat teismui pakako įrodymų, kaip buvo apskaičiuotos remonto išlaidos, kurių pakaktų, kad draudžiamojo įvykio metu apgadintas turtas būtų atkurtas, kuris buvo iki draudžiamojo įvykio. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nukrypdamas nuo civilinio proceso normų bei teismų praktikos, įvertino šalių pateiktus įrodymus.

15. Vertinant ginčo Å¡alių pateiktus įrodymus, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žalos dydžio nustatymo taisyklė: turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį. Minėta žalos dydžio nustatymo taisyklė detalizuota Taisyklių 13 punkte: nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos bÅ«tinos turto remonto iÅ¡laidos (be PVM) atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų, dažymo darbų, keičiamų dalių (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo) bei dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos).

Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė pasirinko neremontuoti automobilio, o gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, atsakovas ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį (bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų dydį) turėjo nustatyti atsižvelgusi į Taisyklių 13 punkte nurodytus rodiklius.

16. Atsakovas vertindamas žalÄ rėmėsi trijų, turinčių teisę automobilių remonto paslaugas teikti, įmonių UAB „Delondas“, UAB „Autobroliai“, UAB „Žėrutis“ pateiktomis sÄ matomis ir atsižvelgusi į Å¡ių sÄ matų vidurkį nustatė iÅ¡mokėtinÄ draudimo sumÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų (t. 1, b. l. 44), matyti, kad atsakovas, siekdamas nustatyti bÅ«tinas remonto iÅ¡laidas, kreipėsi į Å¡ias remonto įmones su praÅ¡ymu pateikti remonto pasiÅ«lymus atsižvelgiant ne tik į pažeidimus užfiksuotus nuotraukose, bet ir į tuos, kurių nuotraukose nesimato, t. y. kuriuos užfiksavo turto vertintojas.

Taigi, atsakovas atsižvelgė ir į apeliantės teikiamus žalos dydį įrodančius dokumentus (vertinimo ataskaitÄ ), kaip ir numato Taisyklių 13 punktas. Kaip jau minėta, vertinimo ataskaita neturi didesnės įrodomosios vertės, negu kiti byloje esantys įrodymai, Å¡iuo atveju, negu automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių teikiami dokumentai (sÄ matos ir pan.). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju, kai apeliantė neremontuoja automobilio, bÅ«tent dėl apeliantės pasirinkimo nėra galimybės nustatyti faktinių remonto iÅ¡laidų, todėl bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas atsakovas turi nustatyti pasitelkdamas Taisyklių 13 punkte nustatytus bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių yra įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateikti Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimai.

Apeliantė savo skunde nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių paskaičiavimais, Å¡ių įmonių suinteresuotumu veikti apeliantės nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent įmonės, kurios teikia automobilių remonto paslaugas, kurių tai yra kasdienis darbas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimÄ dėl automobilio remonto sÄ naudų, todėl abejoti jų pateiktomis remonto sÄ matomis nėra pagrindo.

Kaip matyti turto vertinimo ataskaitoje taip pat buvo remtasi tokių įmonių įkainiais (nors ir nepagrindžiant jų pagrįstumo, t. y. nesant rašytinių duomenų apie įkainius). Suprantamai ir tai, jog visuomet bus tam tikri skirtumai tarp šių įmonių pateiktų automobilio remonto atstatymo išlaidų dydžių (dėl įmonėje nustatytų darbo įkainių, darbuotojų atlyginimų ir pan.), beje kaip ir tarp skirtingų turto vertintojų turto vertinimo ataskaitų, tačiau tai nereiškia, jog tai nepagrindžia būtinų remonto išlaidų dydžio, kuris nustatomas tik tam tikrais paskaičiavimais (faktiškai neremontuojant automobilio).

Atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai, gavęs iÅ¡ automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių remonto sÄ matas, pasirinko Å¡ių iÅ¡laidų vidurkį (nustatė vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius), nustatydamas bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų dydį draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti. Toks bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimas teisminėje praktikoje pripažįstamas tinkamu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1104-794/2017).

17. Tai, kad automobilio remonto sÄ matos parengtos pagal nuotraukas, neapžiÅ«rėjus transporto priemonės, nelemia pačių sÄ matų nepagrįstumo. Svarbu, kad bÅ«tų užfiksuoti visi automobilio apgadinimai įvykę eismo įvykio metu ir dėl jų paskaičiuotos bÅ«tinosios remonto iÅ¡laidos. Teismas sutinka su atsakovė, kurios veikla yra neatskiriama nuo tokių remonto iÅ¡laidų vertinimų, jog remonto sÄ matų rengimas pagal nuotraukas yra įprasta nusistovėjusi praktika. Be to, nagrinėjamu atveju, atsakovė atsižvelgė į apeliantės vertinimo ataskaitoje nurodytus (pastebėtus), nuotraukose nematomus, automobilio pažeidimus ir paprašė automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių apskaičiuoti remonto sÄ matas atsižvelgiant į nematomus pažeidimus. Apeliantė nenurodo, kad remonto sÄ matose nėra įtraukta automobilio tam tikrų apgadinimų.

18. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės praÅ¡ymÄ atlyginti nuostolius (130 Eur), kuriuos patyrė dėl netinkamo vertinimo (netinkamos apžiÅ«ros), dėl ko buvo patirtos turto vertinimo iÅ¡laidos, netinkamai aiÅ¡kino TPVCAPDÄ® 15 straipsnį, yra atmestinas. Teismo nuomone, Å¡ios iÅ¡laidos yra nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ . TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo.

Tačiau dėl turto vertinimo patirtos iÅ¡laidos atlyginamos iÅ¡imtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiÅ«rėti turtÄ . Draudikas savo pareigÄ apžiÅ«rėti įvykio metu sugadintÄ turtÄ turi per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie eismo įvykį gavimo dienos. Todėl kiekvienu atveju reikia nustatyti, ar draudikas įvykdė jam įstatymo suteiktÄ pareigÄ apžiÅ«rėti sugadintÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes įvertino ir nustatė, kad transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta.

Å iuo atveju apeliantės transporto priemonės apžiÅ«ra buvo atlikta atsakovės nurodytoje automobilių remonto įmonėje UAB „WinArt“, kuri padarė automobilio apgadinimų fotonuotraukas, pagal kurias atsakovas nustatė žalos sÄ matÄ . Apeliantė neginčijo apžiÅ«ros bÅ«do, nenurodė, kad apžiÅ«ra buvo atlikta netinkamai, kad ne visi apgadinimai buvo užfiksuoti. Pažymėtina tai, kad pati apeliantė savo praÅ¡yme atsakovui (t. 1, b. l.

12) automobilio apgadinimų nenurodė daugiau, negu buvo paskaičiuota žalos sÄ matoje (t. 1, b. l. 16-20). Taip pat apeliantė, nesutikdama su paskaičiuotu žalos dydžiu, nesikreipė į atsakovÄ dėl žalos perskaičiavimo (automobilio papildomos apžiÅ«ros), o iÅ¡ karto kreipėsi į turto vertintojÄ , kas vertintina, kaip nepakankamas nebendradarbiavimas iÅ¡ apeliantės pusės. Taigi, atsakovė nevengė apžiÅ«rėti apeliantei priklausančios transporto priemonės bei nepažeidė jai TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, todėl teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

20. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 21. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apeliantės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, t. y. 9,36 Eur už procesinių dokumentų siuntimÄ (įteikimÄ ) Å¡alims apeliacinio proceso metu (CPK 88 str., 96 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 9,36 Eur (devynis eurus 36 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas