2022-05-18 Nr. AB-13198-3-62-3-00190-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2521-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00190-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) skunde prašė atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31578 (toliau – ir Sprendimas) (skunde nurodyta Sprendimo data – 2021 m. spalio 4 d.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Atsakovas nesurinko jokios aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų jo pasakojimą. Sprendime nėra pateikta informacijos ir argumentų apie (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Atsakovas taip pat nesurinko informacijos apie (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja vykti į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Šalyje dominuoja (duomenys neskelbtini) tradicijos, kurios toleruoja (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas akcentavo, kad yra (duomenys neskelbtini). Jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių, (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai yra susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti jo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas, vertindamas individualią riziką, privalėjo atsižvelgti, kad jis yra (duomenys neskelbtini), todėl priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Kilmės valstybės informacija sutampa su jo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina grėsmę jo laisvei, gyvybei ir sveikatai.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Atsakovas netinkamai įvertino individualią jam kylančią grėsmę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad su skundžiamu Sprendimu buvo supažindintas 2021 m. gruodžio 8 d. Skundo padavimo terminas baigėsi 2021 m. gruodžio 15 d. Jo atstovas užsakymą – teisinių paslaugų teikimo lentelę, kuriuo užsakytas skundo parengimas, gavo tik 2022 m. sausio 19 d. Pagal sutarties techninės specifikacijos 5.1. punktą, paslaugos teikiamos tik gavus Užsakovo pranešimą (telefonu, elektroniniu paštu) apie gautą prieglobsčio prašytojo prašymą paskirti jam advokatą <...>. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatytos pagrįstos, realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės; nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, mirties bausmė ar beatodairiškas smurtas, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas apklausos metu atsakinėjo labai abstrakčiai, nedetaliai. Specialistui uždavus klausimą, ar pareiškėjas patyrėte smurtą nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė ne. Departamento specialistas mėgino įvairiais būdais paaiškinti, kokia informacija reikalinga, kad pagrįstų savo prieglobsčio prašymą, tačiau pareiškėjas atsakinėjo abstrakčiai ir detalių ar konkrečių individualių situacijų nepateikė, tik nurodė, kad grėsmė kyla visai grupei, kuriai jis priklauso, tačiau nenurodė nei kokiu būdu kyla grėsmė, nei kas konkrečiai grasina, ar jam asmeniškai buvo grasinama. Departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Vertinant tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, grįsdamas savo prieglobsčio prašymą, nenurodė, jog išvyko iš savo kilmės valstybės dėl prastos ekonominės situacijos savo kilmės valstybėje, taip pat neįrodinėjo tokių aplinkybių, kad sunki jo ekonominė padėtis yra persekiojimo padariniai.

10. Atsakovas, nurodė, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o vertinama pareiškėjo individuali situacija jo nurodytų prieglobsčio prašymo motyvų kontekste. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, nenustatyta, todėl pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

11. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 14 d. buvo gautas Kybartų užsieniečių registracijos centro tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas teigia, jog yra neteisingai nurodytas jo amžius „Migris“ sistemoje ir registraciją patvirtinančiame lape. Asmuo tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali, bet pats patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nors apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovo teigimu, Sprendime yra detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu atnaujino terminą skundui paduoti ir pareiškėjo M. B. skundą atmetė.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teismo posėdžio metu patvirtinus, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), laikytina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini).

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas) apklausos, įvykusios (duomenys neskelbtini), metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

16.2. Departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Įvertinęs Departamento tyrimo medžiagą, ginčijamą Sprendimą, teismas konstatavo, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, vadovavosi patikimais šaltiniais ir Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

18. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina, jog jis buvo susidūręs su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Kadangi pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

19. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

20. Teismas, įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, tai, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas bei įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (žinojo ir suprato, kad vyks į Europos Sąjungą (Lietuvą) nelegaliai, neteisėtai kertant Lietuvos–(duomenys neskelbtini) sieną), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Todėl Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta ir teisėta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką nelegaliai kirsdamas sieną, svarstant prašymą suteikti prieglobstį klaidino Departamentą, nurodydamas, kad yra (duomenys neskelbtini), prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 punktu, teismas konstatavo, kad 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpis yra pagrįstas ir proporcingas, atitinka Tvarkos kriterijus bei neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti termino. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką terminas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti ir kitos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Teismas nurodė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 23. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio M. B. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, nes nesurinko jokios aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių, (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai yra susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas, vertindamas individualią riziką, privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina grėsmę pareiškėjo laisvei, gyvybei ir sveikatai, prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

26. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti yra neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad kilmės valstybėje jam negresia persekiojimas. Departamentas priėmė 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 22S59798, kuriuo nusprendė pripažinti Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31578 rezoliucinės dalies 2–4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Prašyme leisti savanoriškai grįžti pareiškėjas nurodė, kad sutinka su sprendimu nesuteikti prieglobsčio, nenori jo skųsti. Atsakovo teigimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31578, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė skundžiamo Departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

39. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apklausos Departamente metu, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

41. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento vertinimu, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra gana abstraktus ir nedetalus. (duomenys neskelbtini) apklausos metu Departamento darbuotojas siekė išsiaiškinti, kokia grėsmė pareiškėjui yra iškilusi, tačiau į patikslinančius klausimus pareiškėjas neatsakydavo arba atsakydavo, pateikdamas informaciją, ne konkretizuojančią jam kylančią individualaus pobūdžio grėsmę, o pristatančią tik bendrą situaciją kilmės valstybėje. Tokio pobūdžio pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto, todėl pareiškėjo nurodomais pagrindais prieglobsčio prašymas negalėjo būti tenkinamas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

42. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis Departamento Sprendime nurodytais duomenimis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

43. Papildomai pažymėtina, kad iš atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas atsakovui 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės šalį, kuriame pažymėjo, kad sutinka su sprendimu nesuteikti prieglobsčio ir nenori jo skųsti. Šiais veiksmais pareiškėjas paneigė savo prieglobsčio prašymo, skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl jam gresiančio realaus pavojaus ir persekiojimo kilmės šalyje.

44. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, pažymėtina, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar naudoja prieš jį neteisėtas ekonominio poveikio priemones, todėl Departamentas neturėjo pareigos atlikti tyrimą dėl aplinkybių, kuriomis nebuvo grindžiamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, vertindamas individualią riziką, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog gimė (duomenys neskelbtini), todėl teismas laikė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo šias aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ar neproporcinga, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė