Legislator Case Law & Legislation
e9b098eb-16bd-467b-acbb-2e0e7e55a782 AI generated

e9b098eb-16bd-467b-acbb-2e0e7e55a782 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e9b098eb-16bd-467b-acbb-2e0e7e55a782
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., L. B., T. S. ir S. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. N. ieÅ¡kinį atsakovui S. R., tretieji asmenys L. B., T. S., S. Ž., A. D., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybė administracijos Miesto plėtros departamentas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:ieÅ¡kovė R. N. patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 2-5, 99-102, 148-152, 159-163) prašė atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant 25/100 namo dalis natÅ«ra, bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

e9b098eb-16bd-467b-acbb-2e0e7e55a782 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytos STR nuostatos yra taikomos naujai rengiamiems projektams, o nagrinėjamu atveju atsakovui tenkančiam bute 1B jokie pertvarkymai dėl vonios ir tualeto nebus atliekami, o bendras butų plotas – 14 m2, atitinka norminius reikalavimus. Tretieji asmenys L. B., T. S., S. Ž., A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Visų pirma, tretieji asmenys pažymi, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jiems ir Lietuvos Respublikai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-3062-577/2013                            (Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06269-2012-4)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 121.19.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. R. (S. R.) ir trečiųjų asmenų A.

D., L. B., T. S. ir S. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. N. ieÅ¡kinį atsakovui S. R., tretieji asmenys L. B., T. S., S. Ž., A. D., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybė administracijos Miesto plėtros departamentas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:ieÅ¡kovė R. N. patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 2-5, 99-102, 148-152, 159-163) prašė atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant 25/100 namo dalis natÅ«ra, bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 12/100 namo, atsakovui 13/100. Kitos patalpos nurodytame name yra įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai – butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovei ir atsakovui priklausanti namo dalis yra atskiras trijų kambarių butas, kurio bendras plotas 55,94 m2. Pagal 1994 m. vasario 19 d. nustatytÄ ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovei buvo priskirtas 17,55 m2 ploto kambarys, pažymėtas Nr. 1-7, bendram naudojimui priskirtos patalpos, pažymėtos Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4.

Bendras ieÅ¡kovės naudojamas plotas sudarė 26,11 m2. IeÅ¡kovė namo dalį paveldėjo 2011 m. kovo 10 d. pagal testamentÄ iÅ¡ savo mamos. Kadangi ieÅ¡kovė gyvena kitame mieste, jai priklausančia namo dalimi niekada nesinaudojo, tačiau visus jai tenkančius mokesčius mokėjo. IeÅ¡kovė raÅ¡tu 2011 m. gegužės 4 d. kreipėsi į atsakovÄ su keliais alternatyviais pasiÅ«lymais, tačiau atsakovas į siÅ«lymÄ nereagavo. Atsakovas S. R. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko (b. l. 62-64, 144-145, 189-191).

Nurodė, kad nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės siÅ«lomų atidalinimo variantų yra netinkamas, nes pažeidžia jo kaip bendraturčio teises ir daro akivaizdžiÄ Å¾alÄ butui. Teigė, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ planÄ , sumažėja jo naudojamas plotas, keičiami namo inžineriniai tinklai, ieÅ¡kovė nenurodo, kieno lėšomis bus vykdomas atidalijimas, nepateiktas rekonstrukcijos projektas, kaip to reikalauja Statybos įstatymo nuostatos. Todėl, anot atsakovo, atidalinimas galimas tik vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡mokant kompensacijÄ , o kitam priteisiant visÄ butÄ .

Atsakovo įsitikinimu, siūlomas atidalinimo planas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustatytų minimalių plotų reikalavimų. Be to, ginčo atveju turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktoje išvadoje (b. l. 235-237) nurodyta, kad ginčo atveju taikytini STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nurodyti reikalavimai buto atidalijimui.

Ä®rengiant duris laikančioje sienoje reikalingas kapitalinio remonto projektas.Teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. Tretieji asmenys L. B., T. S., S. Ž., A. D. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, teigdamos, jog atidalinimas natÅ«ra yra negalimas. Teismo posėdyje apklausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento specialistė A. P. nurodė, kad teikiant iÅ¡vadÄ nurodyti keliami norminiai reikalavimai. Specialistės nuomone, butų plotai leidžia nustatytas normas iÅ¡laikyti.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nutarė atidalinti ieÅ¡kovei R.

N. ir atsakovui S. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 25/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. K. K. parengtÄ projektÄ , pagal kurį bendras 55,94 m2 buto plotas atidalinimas sekančiai: ieÅ¡kovei R. N. atitenka butas 1A – 26,03 m2 ploto, kurį sudaro: 17,55 m2 kambarys (A-1-7), 8,25 m2 patalpa (A-1-3), 0, 23 m2 koridorius (A-1-2), atsakovui S. R. tenka butas 1B – 29,76 m2 ploto, kurį sudaro: 9, 15 m2 kambarys (B-1-5), 11,02 m2 kambarys (B-1-6), 4,22 m2 koridorius (B-1-1), 1,58 m2 koridorius (B-1-2), 3,79 m2 sanitarinė patalpa (B-1-4).

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 3 102 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų bei 44,32 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ buto atidalinimo planÄ (t. II, b. l. 2-20), 2013 m. parengtÄ projekto vadovo K. K., pagal kurį butas padalinamas į du butus, ieÅ¡kovei – butas 1A, atsakovui – 1B, sprendė, kad pateiktas projektas yra racionalus, įgyvendinamas, nepažeidžia nei vieno iÅ¡ bendraturčių interesų, nedaro neproporcingos žalos turtui, jo paskirčiai, todėl nutarė butÄ atidalinti pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ .

Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors atsakovas nesutiko su pateiktu ieÅ¡kovės projektu, tačiau savo projekto nepateikė. Konstatavus, kad galimas turto atidalinimas, Å¡alių nurodytų aplinkybių dėl kompensacijų dydžio bei turto vertės pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra patalpų atidalinimas, o ne statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas, todėl buvo atmesti atsakovo argumentai dėl kapitalinio projekto reikalingumo nagrinėjamu atveju.

Taip pat teismas laikė nepagrįstais ir atsakovo argumentus, kad pateiktas projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris nustato minimalius bÅ«sto visumos projektavimo privalomuosius reikalavimus, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiÅ«riu užtikrina priimtinÄ bÅ«sto visumos kokybę, nustatytų minimalių reikalavimų, t. y. vonios kartu su tualetu plotas – 4 m2, buto bent vieno kambario plotas – 16 m2, naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 m2 (14.1.-14.3. punktai).

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytos STR nuostatos yra taikomos naujai rengiamiems projektams, o nagrinėjamu atveju atsakovui tenkančiam bute 1B jokie pertvarkymai dėl vonios ir tualeto nebus atliekami, o bendras butų plotas – 14 m2, atitinka norminius reikalavimus. Tretieji asmenys L. B., T. S., S. Ž., A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Visų pirma, tretieji asmenys pažymi, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jiems ir Lietuvos Respublikai.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. IeÅ¡kovui ir atsakovei žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso. Pažymi, kad ieÅ¡kovė ketina įrengti priestatÄ (tambÅ«rÄ ) minėtame žemės sklype, kuris jai nuosavybės teise nepriklauso, todėl ji privalėjo gauti žemės sklypo savininkų sutikimus dėl planuojamo priestato statybos, nes tokie sutikimai yra statybÄ leidžiantys dokumentai, o tokių sutikimų ieÅ¡kovė neturi. Taip pat apeliantai pabrėžia, kad į bylÄ trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta Lietuvos Respublika, kurios teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčijamas teismo sprendimas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Be to, trečiųjų asmenų nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti parengtas kapitalinio remonto projektas, atitinkantis statybos techninių reglamentų reikalavimus, ir gauti namo butų savininkų sutikimai atlikti kapitalinio remonto darbus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal CK 4.82 str. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, o pagal CK 4.75 str. ir 4.85 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tretieji asmenys pažymi, kad buto padalijimas pagal K. K. parengtÄ projektÄ yra susijęs su tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – namo iÅ¡orinės sienos, vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektros ir dujotiekio įvadų, panaudojimu. Be to, nurodoma, kad pagal K. K. projektÄ naujai formuojamame bute reikia įrengti virtuvę, o virtuvėje turi bÅ«ti įrengtas vėdinimas, o Å¡is klausimas taip pat nėra iÅ¡spręstas. Atsakovas S. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas pažymi, kad padalinus trijų kambarių butÄ Ä¯ du atskirus butus, buvo padaryta akivaizdi neproporcinga žala turto paskirčiai, nes padalinus butÄ pagal kiekvienai Å¡aliai tenkančiÄ dalį, negalima padalinti bendro naudojimo patalpų (virtuvės ir sanitarinio mazgo), o virtuvės ir sanitarinio mazgo įrengimo klausimai skundžiamu sprendimu nebuvo iÅ¡spręsti, tai gali sÄ lygoti tolimesnius ginčus. Pasak atsakovo, akivaizdu, kad nesant virtuvės jis negali naudotis atidalinta buto dalimi pagal jos tiesioginę paskirtį.

Taip pat liko neiÅ¡spręsti tokie klausimai kaip elektros energijos, vandentiekio ir nuotekų, dujų tinklų įvedimo, naujai įrengtinos virtuvės patalpos vėdinimo. Be to, apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turėjo paruoÅ¡ti kapitalinio remonto projektÄ , o ne supaprastintÄ projektÄ , nes bus rekonstruojamos statinį laikančiosios konstrukcijos, statomas priestatas. Taigi, apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančio buto padalijimo projekto, todėl teismas negalėjo vadovautis ieÅ¡kovės pateiktu projektu priimdamas sprendimÄ .

Be to, atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas neatitinka ir statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 p. reikalavimų. Taigi, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos teikiamas buto atidalinimo variantas objektyviai ir techniÅ¡kai įmanomas ir kad nebus padaryta neproporcinga žala butui. IeÅ¡kovė R. N. atsiliepime į apeliacinus skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškovės nuomone, K. K. projektas yra racionaliausias bendros dalinės nuosavybės atidalinimo variantas. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju turtui padaryta žala būtų proporcinga, nes kiekviena atidalinta buto dalis būtų savarankiškas objektas, taip pat nebūtų pakeista tikslinė paskirtis. Ieškovė paaiškina, kad K. K. projekte yra nurodomos tik naujai formuojamų butų ribos, šių ribų nustatymas ir buvo ieškinio dalykas, o nustačius ribas, bus galimas ir butų vidaus planavimas arba perplanavimas, jei bus toks poreikis.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas neskiria dviejų skirtingų projektų: buto atidalijimo projekto ir naujai formuojamų butų įrengimo projekto. Pažymi, kad atidalijimo projektas reikalingas ribų nustatymui tarp naujai formuojamų butų, o atidalinti butai bus įrengiami pagal projektÄ , kurio statusas, pavadinimas ir sudedamosios dalys priklausys nuo iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų. IeÅ¡kovė tvirtina, kad jos pateiktas atidalijimo projektas atitinka visus reikalavimus, įskaitant ir dėl minimalių plotų.

Be to, ieÅ¡kovė pažymi, kad klausimai dėl elektros energijos, vandens tiekimo, nuotekų Å¡alinimo, dujų tiekimo ir apskaitos negalėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti buto atidalijimo projekte, nes tai yra techninio projekto dalys, o prieÅ¡ rengiant Å¡ias techninio projekto dalis, bÅ«tina gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ . Minėtų komunikacijų projektai, kaip techninio projekto dalys, bus iÅ¡duoti asmeniui, pateikusiam buto atidalijimo projektÄ su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir atitinkamu praÅ¡ymu.

Taip pat ieÅ¡kovė pabrėžia, kad ji iÅ¡naudojo visas galimybes susitarti su ieÅ¡kovu, teikė atidalinimo projektus, o atsakovas atmesdavo bet kokius siÅ«lomus variantus bei pats nepateikė nė vieno atidalinimo varianto. IeÅ¡kovė nesutinka ir su trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu, pažymi, kad skundas grindžiamas nauja aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pirmos instancijos teisme, kad ieÅ¡kovė nori įrengti įėjimÄ per žemės sklypÄ prie namo, nors žemės sklypo prie namo dalis bendrosios nuosavybes teise nepriklauso ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad ji yra gavusi galimybę privatizuoti dalį žemės sklypo, nors Å¡ia teise dar nėra pasinaudojusi, bet Å¡i teisė nėra nuginčyta. Byla grÄ Å¾intina naujam nagrinėjimui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti panaikintas. Å io proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti.Ä®statymas draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), Å¡is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ .

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Pažymėtina, kad įstatyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007).Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat paminėtina, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo nustatytÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ (CPK 46, 47 straipsnis). Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismas nusprendė ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butÄ atidalinti pagal K.

K. parengtÄ projektÄ , o Å¡iame projekte numatyta prie namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti priestatÄ (tambÅ«rÄ ) ir įrengti duris laikančioje sienoje. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. B. (51/542 žemės sklypo), T. S. (51/542 žemės sklypo), S. Ž. (100/542 žemės sklypo), A. D. (143/542 žemės sklypo) ir Lietuvos Respublikai (197/542 žemės sklypo) (1 T., b.l. 7), o naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.

Taigi nei ieÅ¡kovui, nei atsakovei žemės sklypas, kuriame pagal K. K. projektÄ ketinama statyti priestatÄ (tambÅ«rÄ ), bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso, todėl akivaizdu, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas turi įtakos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teisėms ir pareigoms, nes jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo nuspręsta statyti priestatÄ (tambÅ«rÄ ). Pastebėtina, kad į bylÄ trečiaisiais asmenimis buvo įtrauktos minėto žemės sklypo bendrasavininkės L.

B., T. S., S. Ž. bei A. D., tačiau Lietuvos Respublika (atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM), kuriai priklauso 197/542 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, situacijos nekeičia ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad 2011-05-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1902, kuriuo leista ieÅ¡kovei privatizuoti 65 m2 neprivatizuotos žemės sklypo dalies, esančios 542 m2 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Å¡ia jai suteikta teise dar nėra pasinaudojusi. Taigi, akivaizdu, kad ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl trečiųjų asmenų, įskaitant ir Lietuvos RespublikÄ , teisių ir pareigų, tačiau Lietuvos Respublika nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ ir jai nebuvo suteikta galimybė apsiginti nuo savo teisinės padėties pablogėjimo, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Vadovaujantis CPK 87str.1d.7p., atsakovu ir tretiesiems asmenims grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ Â sumokėtas žyminis mokestis.Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.GrÄ Å¾inti atsakovui S. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 143 Lt (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris litus) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.GrÄ Å¾inti trečiajam asmeniui A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) 143 Lt (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris litus) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Jadvyga Mardosevič Teisėjai                                                                                                                 Zita Smirnovienė                                                                                                                  Henrichas Jaglinskis