e9b04cdd-8722-4bfa-804e-e9a978af455f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-5706-463/2015Proceso Nr. 3-61-3-05314-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 13 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovui Giedriui OžiÅ«nui, vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. D. skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ â€žDėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Ukrainos piliečiui V. D.“ Nr. (15/6-12)-12PR-102 ir įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡nagrinėti V. D. praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėjas skunde nesutiko su atsakovo pozicija, kad skunde nurodyti argumentai nėra susiję su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau –ir Konvencija) nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis.

PareiÅ¡kėjas apklausų metu nurodė, kad atvyko aplankyti tetos, tačiau dėl kilmės valstybėje Ukrainoje prasidėjusių karinių veiksmų jis yra verčiamas kariauti, o to daryti nenori. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, net ir bÅ«damas Lietuvoje, gavo Å¡aukimÄ atvykti į karinį komisariatÄ . Be to, jo ieÅ¡kojo nežinomi asmenys ir klausinėjo apie jo patirtį karinėje tarnyboje. Tėvai pareiÅ¡kėjui pasakojo, kad jo ieÅ¡kojo nežinomi asmenys, pareiÅ¡kėjo manymu, tai galėjo bÅ«ti separatistai.

Pabrėžė, kad jis negali pateikti tikslių duomenų, todėl pateikia jam žinomÄ informacijÄ . Pažymėjo, kad jis yra iÅ¡ Konotopo miesto, kuris yra netoli sienos su Rusijos Federacija, palaikančia separatistus Ukrainoje. Žiniasklaidoje yra informacijos apie Rusijos karinių dalinių judėjimÄ per Sumų regionÄ (kuriame yra Konotopo miestas) ir yra galimybė, kad Rusijos kariniai daliniai traukiniais vyko ir per Konotopo traukinių stotį, kuri yra viena iÅ¡ trijų traukinių stočių. Be to, žiniasklaidoje taip pat yra informacijos, kad 2014-08-09 naktį Konotopo mieste esanti Orlaivių remonto įmonė buvo apÅ¡audyta iÅ¡ granatsvaidžio ir galėjo bÅ«ti susijęs su 2014-08-03 naktį įvykusiu iÅ¡puoliu, kuomet buvo susprogdintas nežinomas objektas Kharkove esančiame karinės technikos objekte, atsakingame už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės technikos taisymÄ .

PareiÅ¡kėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti įrodymų apie jį persekiojančius asmenis, tačiau atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, mano, kad yra tikėtina, jog asmenys, atėję pas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ namus ir jo ieÅ¡koję, galimai yra separatistai.PareiÅ¡kėjo nuomone, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomÄ informacijÄ , į žiniasklaidos pateikiamÄ informacijÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas objektyviai negali pateikti jo teiginius įrodančių raÅ¡ytinių dokumentų, tačiau jo pateiktas pasakojimas, remiantis visa turima informacija, turėjo taikyti jo atžvilgiu abejonės privilegijos principÄ .Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra gavęs Å¡aukimÄ atvykti į karinį dalinį, Å¡aukimas jam asmeniÅ¡kai nebuvo įteiktas, nes jis jau tuo metu buvo Lietuvos Respublikoje, tačiau Å¡aukimÄ priėmė jo tėvas.

PareiÅ¡kėjas nustatytu laiku nepristatė į karinį komisariatÄ ir bijo, kad jam grįžus kils neigiamos pasekmės. PareiÅ¡kėjas nepalaiko nei vienos iÅ¡ kariaujančių pusių, todėl ir negali bÅ«ti verčiamas atstovauti kažkuriai pusei bei kariauti. Teigia, kad atitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Nurodė, kad įvertinus esamÄ padėtį, jis turi teisę dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo pagal Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalį. Rėmėsi ir 2004-04-29 Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio bÅ«tiniausių standartų“ (toliau ir – Direktyva) 15 straipsnio c punktu.

Pabrėžė, kad visuotinai žinoma, jog Ukrainoje vyksta karinis konfliktas (rytinėje Ukrainos dalyje). Miestas, kuriame gyvena pareiÅ¡kėjas, yra netoli sienos su Rusijos Federacija, be to, pats PareiÅ¡kėjas nurodė, kÄ galimai pagrindžia ir žiniasklaidos pateikiama informacija, kad Konotopo mieste pasirodo Rusijos kariniai daliniai, mieste važinėja karinis transportas, nežinomi asmenys (galimai separatistai) vaikÅ¡to po asmenų namus. Tuo labiau, žiniasklaidoje yra informacijos, kad buvo iÅ¡ granatsvaidžio apÅ¡audytas Ukrainai svarbus objektas.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad kyla grėsmė pareiÅ¡kėjo gyvybei dėl smurto vidaus ginkluoto konflikto metu. PareiÅ¡kėjui grįžus į kilmės valstybę, jis gali bÅ«ti verčiamas kariauti bei, vertindamas susiklosčiusiÄ situacijÄ Ukrainoje, mano, kad kyla pareiÅ¡kėjui grėsmė, jog jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės gali bÅ«ti pažeistos.PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad prieglobsčio procedÅ«roje tik vienu atveju prieglobstis suteikiamas automatiÅ¡kai, netaikant individualumo principo – kai prieglobsčio praÅ¡ytojo grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę ar regionÄ atveju asmeniui iÅ¡kiltų realus pavojus patirti Direktyvos 15 straipsnio c punkte ir Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtus smurtinius veiksmus, vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobÅ«džio smurto, tačiau kuris kyla bÅ«tent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. tik tada prieglobsčio praÅ¡ytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų bÅ«tent su jo asmeniu susijusių aplinkybių.

Pabrėžė, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro institucija nurodo, jog šaukimo į armijÄ vengiantis asmuo nėra pabėgėlis, jeigu vienintelė dezertyravimo ir vengimo bÅ«ti paÅ¡auktam į armijÄ priežastis yra ta, kad jam nepatinka karinė tarnyba arba jis bijo dalyvauti mÅ«Å¡yje, o baudžiamojo persekiojimo ir bausmės už dezertyravimÄ ar vengimÄ bÅ«ti paÅ¡auktam į karinę tarnybÄ baimė pati savaime nėra visiÅ¡kai pagrįsta baimė bÅ«ti persekiojamam pabėgėlio apibrėžimo prasme.

Karinė prievolė savaime gali bÅ«ti pagrindu suteikti pabėgėlio statusÄ tik tais atvejais, jeigu prieglobsčio praÅ¡ytojas gali įrodyti, jog karinės tarnybos atlikimas reikalautų jo dalyvavimo mÅ«Å¡yje, kas prieÅ¡tarautų jo tikriems politiniams, religiniams arba moraliniams įsitikinimams. Atkreipė dėmesį kad pats pareiÅ¡kėjas kategoriÅ¡kai atsisakė iÅ¡samiai pateikti visas prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs turimÄ informacijÄ bei atsižvelgęs į prieglobsčio srityje kompetentingų institucijų pateiktas rekomendacijas bei gaires, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių individualus pobÅ«džio aplinkybių, pagrindžiančių, jog jam kilmės valstybėje grėstų koks nors individualaus pobÅ«džio persekiojimas, smurtas arba žmogaus teisių pažeidimai.

Be to, kilmės valstybe laikoma visa Å¡alies teritorija, o ne tam tikra jos dalis. Å iuo metu pagal tarptautinius kriterijus nesaugia teritorija laikoma tik Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis, bet ne visa Ukrainos valstybė. PareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Sumų srityje, Konotopo mieste ir Å¡iuo metu ten nevyksta Direktyvos 15 straipsnio c punkte ir Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Konstatavo, kad Migracijos departamente individualus pareiÅ¡kėjos situacijos tyrimas ir vertinimas buvo atliktas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, o skundžiamas sprendimas atitinkamai yra pagrįstas ir motyvuotas.Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Migracijos departamento 2014-11-20 sprendimo Nr. (15/6-12)-12PR-102 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Ukrainos piliečiui V. D. ir jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į UkrainÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo. Migracijos departamentas 2014-11-20 priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jo pateikti argumentai nėra susiję su Ä®statymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m.

Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatoms. Departamento vertinimu, V. D. pasakojimas apie tai, kad nežinomi asmenys tariamai jį verčia prisijungti prie jų gretų, patikimumo vertinimo požiūriu yra su trūkumais. Be to, atsakovui kilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktos informacijos apie gynėjus / separatistus, nes pasakojimas neišsamus, nepakankamai detalus, teiginiai, apie tuos pačius įvykius prieštaringi, prieštarauja informacijai apie padėtį kilmės valstybėje ir visuotinai žinomiems faktams bei mažai tikėtini.

V. D. pateiktų aplinkybių apie gynėjus / separatistus nelaikė atitinkančiomis tikrovės, todėl jų nenagrinėjo. Kadangi Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad nėra jokių priežasčių manyti, jog prieglobsčio praÅ¡ytojas prievarta galėtų bÅ«ti priverstas vykti į Å¡iuo metu separatistų kontroliuojamas teritorijas ir kovoti jų pusėje, tolimesnio tyrimo metu vertino prieglobsčio praÅ¡ytojo atsisakymÄ atlikti karinę tarnybÄ Ukrainos kariuomenėje. Nustatė, kad V.

D., kaip Ukrainos piliečio, yra jo pilietinė pareiga atlikti karinę tarnybÄ , todėl karinės prievolės atlikimas savaime nėra diskriminacinis arba taikomas diskriminuojant dėl priežasčių, susijusių su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinėmis pažiÅ«romis. PareiÅ¡kėjas kategoriÅ¡kai atsisakė iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti savo turimas pažiÅ«ras apie Å¡iuo metu Ukrainoje vykstantį karinį konfliktÄ bei pagrįsti nenorÄ Ä¯ jį įsitraukti, o turimos informacijos per mažai, kad bÅ«tų galima atlikti iÅ¡samų, objektyvų įvertinimÄ , ar jo turimi įsitikinimai yra pakankamai įtikimi, rimti, nuoseklÅ«s bei svarbÅ«s jo sÄ Å¾inei, kad jis negalėtų jų atsisakyti.

Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, jog V. D., atlikdamas karinę tarnybÄ , galėtų bÅ«ti įtrauktas į karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmogiÅ¡kumui. PareiÅ¡kėjo grįžimo į UkrainÄ atveju jam baudžiamoji atsakomybė negresia, nes Å¡aukimas atvykti į karinį komisariatÄ jam asmeniÅ¡kai įteiktas nebuvo, o pristatytas tuo metu, kai jis jau buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Ukrainos. Konstatavo, kad V. D. nenurodė jokių konkrečių individualus pobÅ«džio aplinkybių, pagrindžiančių jo persekiojimo galimybę Ukrainoje, kas yra bÅ«tina sÄ lyga norint gauti pabėgėlio statusÄ Lietuvos Respublikoje, todėl jis neatitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali bÅ«ti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.Ginčijamo sprendimo 2 punktu pareiÅ¡kėjui nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių minėto asmens atžvilgiu taikyti Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktÄ informacijÄ apie UkrainÄ bei V. D. bylos faktinę medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad grįžimo į kilmės Å¡alį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu bÅ«du bus baudžiamas. Taip pat V. D. nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad Å¡iuo metu prieglobsčio praÅ¡ytojui Ukrainoje asmeniÅ¡kai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sÄ lygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, iÅ¡vardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams.

Konstatavo, kad V. D. nėra jokio pavojaus grįžti į kilmės valstybę, nes jo gyvenamosios vietos regione Å¡iuo metu nevyksta Europos SÄ jungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Ä®statymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas skundžiamo sprendimo 3 punkte nusprendė įsigaliojus sprendimui, priimti sprendimÄ dėl jo grÄ Å¾inimo į UkrainÄ PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iuo sprendimu ir teigia, kad jis yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu pabėgėlių teisės klausimus, yra Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota 1997-01-21 įstatymu Nr. VIII-85. Ä®statymas detalizuoja minėtos konvencijos nuostatų įgyvendinimÄ ir nustato užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Europos SÄ jungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimta Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio bÅ«tiniausių standartų“ (toliau – Direktyva). Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodoma, kad pabėgėliu laikomas asmuo, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už Å¡alies, kurios pilietis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos Å¡alies gynyba.

Ä®statymo 86 straipsnio, reglamentuojančio pabėgėlio statuso suteikimÄ , 1 dalyje įvesta dar viena persekiojimo priežastis – tautybė, kitos sÄ lygos paliktos tos pačios. AnalogiÅ¡kai pabėgėlio statusÄ nustato ir Direktyvos 2 straipsnio c punktas. Nustatant pabėgėlio statusÄ turi bÅ«ti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardytų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 straipsnyje.

Atsakovas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad jis neatitinka pabėgėlio statuso taikymo kriterijų ir jo pasakojimÄ apie tariamÄ persekiojimÄ Â vertino kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis atitinka Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.Kaip matyti iÅ¡ Prieglobsčio bylos, pareiÅ¡kėjas 2014-05-10 kreipėsi su praÅ¡ymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi Ukrainoje vyksta kariniai veiksmai. PareiÅ¡kime nurodė, kad taikÅ«s piliečiai verčiami dalyvauti neteisėtuose mitinguose, vyksta taikių piliečių užpuolimai, grasina pilietinės „SavanoriÅ¡kos gynybos“ atstovai, kad įstotų į jų gretas. 2014-05-12 pirminės apklausos protokole pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam paskutinį kartÄ skambino neprisistatę žmonės, kad įstotų į „Samaoboronos“ (gynėjų) gretas.

Nenori jungtis prie jų, nes turi savo politinį požiÅ«rį. Nepriklauso jokioms politinėms organizacijoms. Pagal sutartį tarnavo Ukrainos armijoje, suteiktas kareivio laipsnis. PareiÅ¡kėjas 2014-10-21 apklausos protokole nurodė, kad jo politiniai įsitikinimai yra jo subjektyvi nuomonė, kurios jis nevieÅ¡ins. Nurodė, kad iÅ¡ iÅ¡vaizdos atėjęs asmenys, atrodė kaip separatistai. Pas jį buvo atėję du kartus. Bijo grįžti į UkrainÄ , kadangi nenuvyko į karinį komisariatÄ , be to nenori kariauti ir žudyti žmonių.

PareiÅ¡kėjas 2014-11-13 papildomos apklausos protokole nurodė, kad nežino, kad tikrai pas jį ateidavo ir grasindavo, jis manė, kad tai savigynos nariai, o gal separatistai. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant 2014 m. balandžio mėnesį į namus buvo atėję žmonės pareiÅ¡kėjui esant namuose. Ä®statymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kai nagrinėjant prieglobsčio praÅ¡ytojo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio praÅ¡ytojo nuoÅ¡irdžių pastangų, negali bÅ«ti patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡ie duomenys vertinami prieglobsčio praÅ¡ytojo naudai ir praÅ¡ymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio praÅ¡ytojo paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės neprieÅ¡taringi bei nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja visuotinai žinomiems faktams“, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali bÅ«ti patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio praÅ¡ytojo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu prieglobsčio praÅ¡ytojas klaidina tyrimÄ , savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieÅ¡taravimai tarp prieglobsčio praÅ¡ytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtakÄ prieglobsčiui suteikti“.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo taikytas „abejonės privilegijos principas“, nes atsakovas nustatė esminių prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose pateiktų aplinkybių. Taigi, pareiÅ¡kėjo pareiga pagrįsti prieglobsčio praÅ¡ymÄ priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. turi pateikti tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , visus turimus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl prieglobsčio praÅ¡ymo motyvų, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl politinių pažiÅ«rų nenori kariauti, tačiau nei apklausų metu, nei skunde, nei teismo posėdyje detaliau Å¡ių aplinkybių nepaaiÅ¡kino. Taigi, Å¡iuo atveju atsakovas pagrįstai abejojo Å¡ių teiginių pagrįstumu. Be to, pareiÅ¡kėjas jokiai politinei partijai nepriklauso. PareiÅ¡kėjas yra Ukrainos pilietis ir prievolė atlikti karinę tarnybÄ yra jo pilietinė pareiga. Juolab, kad pats pareiÅ¡kėjas tarnavo Ukrainos kariuomenėje, taigi, neabejotina, kad suvokė prievolės valstybei svarbÄ .

Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad prieÅ¡taringi pareiÅ¡kėjo teiginiai apie priverstinį jungimÄ si prie nežinomų grupuočių. Pateikti pareiÅ¡kėjo samprotavimai yra neaiÅ¡kÅ«s, prieÅ¡taringi ir tai tik jo nuomonė, kad tai galimai buvo atėję separatistai, o gal žmonės iÅ¡ savigynos. Ukrainoje gyvena pareiÅ¡kėjo Å¡eima ir jo brolis, kuris studijuoja. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jo Å¡eimai Å¡iuo metu bÅ«tų kilęs realus pavojus, kad jie bÅ«tų persekiojami ir pan. Pirminėje apklausoje teigė, kad iÅ¡vyko dėl to, kad norėjo aplankyti giminaičius Lietuvoje, o vėliau – dėl to, kad jam telefonu grasina.

Taigi, tokie teiginiai yra prieÅ¡taringi ir negali bÅ«ti atsakovo pripažinti pagrįstais. Pagrįstai Migracijos departamentas nevertino Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų. Teismas sutinka su Migracijos departamento iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pasakojimas vertinamas kritiÅ¡kai, nes jo pateikta informacija yra prieÅ¡taringa ir toks pareiÅ¡kėjo informacijos interpretavimas iÅ¡ esmės ir kėlė abejones jo pateiktos informacijos patikimumu. Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pabėgėlio statuso suteikimo, turi bÅ«ti vertinamos individualios aplinkybės. PareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡ymo ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo baimę grįžti į kilmės Å¡alį.

Detaliau pareiškėjas nepaaiškino ir aplinkybių dėl to, jog jis, neva, buvo verčiamas jungtis prie galimai savigynos ar separatistinių grupuočių. Šiuo atveju tai tik pareiškėjo išdėstyti argumentai. Įvertinus Migracijos departamento byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas, arba jis bus persekiojamas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių naujų aplinkybių ar jas pagrindžiančių įrodymų.

Tai, kad pareiÅ¡kėjui galimai kiltų atsakomybė dėl karinės prievolės neatlikimo, negali bÅ«ti vertinama aplinkybe, sudarančia pagrindÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pripažinti pagrįstu. Kaip minėta, karinė prievolė yra pareiÅ¡kėjo, kaip Ukrainos piliečio, pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai iÅ¡tyrė prieglobsčio praÅ¡ymo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ ir padarė teisingas iÅ¡vadas. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnyje nustatyta, kad nė viena susitariančioji valstybė jokiu bÅ«du neiÅ¡siunčia ir negrÄ Å¾ina pabėgėlio į Å¡alį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiÅ«rų.

Ä®statymo 87 straipsnyje taip pat reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas (1 punktas); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 punktas); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 punktas).

Direktyvos 2 straipsnio e punkte nurodyta, kad papildomÄ apsaugÄ gali gauti asmuo, kuris negali bÅ«ti laikomas pabėgėliu, bet apie jį pagrįstai galima manyti, kad jei jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į savo kilmės Å¡alį, jam iÅ¡kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurto veiksmus, kuriame netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali ar dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos Å¡alies apsauga. Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro mirties bausmė ar egzekucija (a punktas); praÅ¡ytojo kankinimas, nežmoniÅ¡kas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės Å¡alyje (b punktas); rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (c punktas).

Duomenų, kad pareiškėjui kiltų grėsmė dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar Direktyvos 15 c punkte nurodytų pagrindų, dėl kurių jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, nenustatyta. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepagrindė, kad prieš jį gali būti panaudoti neteisėti prievartos, smurto veiksmai jo kilmės valstybėje. Migracijos departamento 2014-11-20 išvadoje nurodoma, kad Konotopo miestas yra Sumų regione, kurį kontroliuoja Ukrainos valdžia. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas teismo posėdyje šių aplinkybių neginčijo.

Taigi, papildomos apsaugos suteikimas pareiÅ¡kėjui nėra reikalingas. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui suteikti papildomÄ apsaugÄ . Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir teismas nenustatė pagrindų, dėl ko Å¡is sprendimas turi bÅ«ti naikinamas. Netenkinus pirminio pareiÅ¡kėjo reikalavimo, negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,                                    n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                          Jolanta Malijauskienė Henrikas Sadauskas Liudmila Zaborovska