2020-03-04 Nr. AB-4720-3-63-3-01105-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-608-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01105-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui R. S. dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir atmesti R. S. skundą.

2. Atsakovas paaiškino, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. S. skundą ir įpareigojo atsakovą pakeisti R. S. priklausančio 0,5374 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdą iš bendrojo naudojimo teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.

3. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra bendro naudojimo teritorija, todėl siekiama išsaugoti želdinius ir želdynus. Ginčo žemės sklypas pagal žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palanga, detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 36, (toliau – ir Detalusis planas) patenka į oro uosto apsaugos zoną. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems” 2 skyriaus 3 punktu, pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga oro uostų apsaugos zonoje. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra apaugęs saugotinais medžiais, kurių vietoje pareiškėjas siekia statyti daugiabutį namą.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui yra privalomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nepaisant to, kad norminiu teisės aktu nustatyti apribojimai ir nėra nurodyti Nekilnojamojo turto registro pažymoje.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra inicijavęs ginčo teritorijos detaliojo plano rengimą ir teigė neprieštaraujantis, kad būtų pabaigtos detaliojo plano procedūros ir atliktas viešas svarstymas, kurio metu suinteresuota visuomenė būtų informuota apie siekiamas vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybas.

6. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Palangoje, (duomenys neskelbtini), kurio detalusis planas buvo pradėtas rengti 2013 m., tačiau planavimo procedūros nebaigtos dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus (iki šiol net nėra patvirtinta detaliojo plano koncepcija). Pareiškėjas teigė, kad Palangos miesto bendrajame plane ginčo sklypas patenka į intensyvaus užstatymo mišrią gyvenamąją teritoriją, kurios paskirtis kita, galimi įvairūs naudojimo būdai, tačiau vyrauja daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi į atsakovą dėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, tačiau atsakovas 2018 m. kovo 16 d. raštu atsisakė tai padaryti.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčo žemės sklypas yra pakankamai didelis (daugiau kaip 50 arų ploto) ir statybos galės būti vykdomos laisvame nuo želdinių plote arba pašalinant minimalų jų kiekį. Jeigu pareiškėjas ketins ginčo sklype vykdyti statybas, jis visų pirma privalės kreiptis į atsakovą dėl projektavimo sąlygų gavimo ir parengti projektinius pasiūlymus, kuriuos privalės išviešinti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Pareiškėjas teigė šiuo metu neturintis ko viešai skelbti suinteresuotiems asmenims.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas šiuo atveju kilo ne dėl žemės naudojimo specialiųjų sąlygų nustatymo, o dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Atsakovas nenurodė nei vienos teisės aktų nuostatos, kuri ribotų pareiškėjo teisę pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: dujotiekių, elektros linijų ir ryšių linijos apsaugos zonos. Pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą iš bendrojo naudojimo teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją, tačiau atsakovas 2018 m. kovo 16 raštu Nr. (4.17)-D3-678 atsisakė tai padaryti ir rekomendavo pabaigti pradėtas žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras.

12. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalimis, žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimas yra galimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Vienas esminių žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo supaprastinta tvarka reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui.

13. Teismas įvertino Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317„Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo” ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo”, (toliau – ir Bendrasis planas) ginčo žemės sklypui nustatytus reikalavimus, taip pat Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę, pagal kurią ginčo žemės sklypas patenka į gyvenamąją teritoriją (joje gali būti gyvenamieji namai, mišrūs gyvenamieji ir smulkaus verslo, amatų, paslaugų objektai, bendrabučiai, viešbučiai, vaikų ir senelių globos namai, pensionatai, viešojo naudojimo želdynai, viešojo naudojimo socialinės paskirties ir kiti objektai, smulkaus verslo objektai, komunikaciniai koridoriai, komunalinio ūkio objektai, kiti objektai, nekeliantys neigiamų pasekmių gyvenamosios aplinkos kokybei) ir į intensyvaus užstatymo mišrią gyvenamąją teritoriją (mišri kurorto teritorija, kurioje dominuoja intensyvaus užstatymo gyvenamoji ir kurorto funkcijų veikla, kartu su reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypo naudojimo būdą siekė pakeisti į alternatyvų Bendrajame plane šiam žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą, t. y. toks pareiškėjo prašymas atitinka Bendrojo plano sprendinius. Pareiškėjo pasirinktas ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas, nerengiant detalaus plano, iš esmės yra galimas. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti Žemės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta supaprastinta žemės naudojimo būdo keitimo tvarka, o atsakovas privalėjo priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Atsakovo pasiūlymą pabaigti detalaus planavimo procedūras, atmetant galimybę žemės sklypo naudojimo būdą pakeisti supaprastintu būdu, numatytu Žemės įstatymo 24 straipsnyje, teismas pripažino pertekliniu.

14. Teismas nurodė, kad net pakeitus ginčo žemės sklypo naudojimo būdą, pareiškėjas siekdamas iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, privalės gauti savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Todėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas neturi lemiamos reikšmės užtikrinant želdinių apsaugą.

15. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis, iš esmės nėra jokių imperatyvių nuostatų, draudžiančių ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą iš bendrojo naudojimo į daugiabučių ir bendrabučių teritorijas. Todėl atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo nėra pagrįstas.

III. 16. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja jo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad nesutinka su teismo motyvu, jog ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas neturi lemiamos reikšmės užtikrinant želdinių apsaugą. Administracijos nuomone, būtent pakeitus žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos būtų pradėti naikinti medžiai. Dėl to vietiniai gyventojai netektų galimybės naudotis bendro naudojimo teritorija, kurioje faktiškai yra pušimis apaugęs skveras. Prieš atkuriant nuosavybės teises pretendentas žinojo ir sutiko, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurios naudojimo būdas yra bendro naudojimo teritorijos. Įsigijęs tokį žemės sklypą pareiškėjas taip pat turėjo suprasti, kad įsigyja bendro naudojimo teritoriją – pušimis apaugusį skverą.

18. Pareiškėjas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo atsakovui skirti 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

19. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia jo atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais, papildomai nurodydamas, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų, t. y. jame nėra apeliacijos teisinio pagrindo. Pareiškėjas mano, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir praktiškai tik siekia užvilkinti pareiškėjo sklypo naudojimo būdo pakeitimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Toks naudojimo būdas nustatomas žemės sklypams, kurie skirti inter alia (be kita ko) urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3d-37/D1-40 patvirtinimo Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) V skyriaus 24 p.).

21. Pareiškėjas siekia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pakeistų jam priklausančio 0,5374 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita) naudojimo būdą iš bendrojo naudojimo teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją. Toks naudojimo būdas reiškia, kad žemės sklypai priskiriami trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo V skyriaus 17 p.).

22. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

23. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.

24. Teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 22 d.).

25. Funkcinis zonavimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentus pagal planavimo lygmenis ir uždavinius atliekamas teritorijos suskirstymas į zonas nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.).

26. Pagal Palangos miesto Bendrąjį planą pareiškėjo žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo mišrią gyvenamąją teritoriją, vyraujantys teritorijos požymiai – mišrios kurorto teritorijos, kuriose dominuoja intensyvaus užstatymo gyvenamoji ir kurorto funkcijų veikla kartu su reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai – kitos paskirties, būdai: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos.

27. Naujasis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Vadovaujantis 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-407, iki naujojo teritorijų planavimo teisinio reguliavimo (Įstatymas Nr. XII-407) įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki įstatymo Nr. XII-407 įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

28. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kokioje pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo stadijoje procesas nutrūko, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinimams, kuris detaliojo planavimo teisinis reguliavimas yra taikomas. Tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio Sprendimo 22 ir 23 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad konstatuoti, jog vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, nėra teisinio pagrindo.

29. Sprendimo 26 punkte nurodyti teritorijos naudojimo reglamentai negali būti pripažįstami taikytinais visiems ir / ar bet kuriems žemės sklypams, patenkantiems į teritoriją VM4, nes, kaip matyti, Bendrajame plane fiksuota jau esama žemės naudojimo paskirties ir būdų teisinė padėtis. Užstatymo reglamentai yra sudėtinė detaliojo planavimo sprendinių dalis, kuri turi sutapti su bendrojo plano sprendiniais (Bendrojo plano Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės dalis „Reglamentuojami dydžiai BP pažymėtoms teritorijos“). Pažymėtina ir tai, kad Bendrojo plano Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės dalyje „Nagrinėjamų rajonų urbanistinės struktūros optimizavimo priemonės ir svarbiausiųjų režimų indeksai“ nurodoma, jog teritorijos VM4 struktūros optimizavimo priemonė – modernizavimas. Esminė aplinkybė yra ir tai, kad teritorijoje VM4 žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija Bendrajame plane apskritai nenumatytas.

30. Nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai leidžia konstatuoti, kad Bendrajame plane nėra nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (tiek taikant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2014 m. sausio 1 d. – Teritorijų planavimo įstatymo 23 str., tiek taikant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojantį nuo 2014 m. sausio 1 d. – Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 6 d., 18 str.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Žemės įstatymo 24 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius, taikymui šio ginčo atveju nėra teisinių pagrindų.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

32. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina (dėl neteisingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (ABTĮ 147 str.)), atsakovo skundą tenkina – panaikina Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir R. S. skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą.

R. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius