Legislator Case Law & Legislation
e9adfa89-6358-4eeb-9d9e-1879f5bfd766 AI generated

e9adfa89-6358-4eeb-9d9e-1879f5bfd766 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e9adfa89-6358-4eeb-9d9e-1879f5bfd766
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G.,nuteistosios gynėjai advokatei Audronei Petronytei,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei B. E.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vytautui Antanėliui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gediminui Saudargui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios B. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R.

Legislator headnote

AI generated

e9adfa89-6358-4eeb-9d9e-1879f5bfd766 · Vilniaus apygardos teismas: ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. neatidumÄ , pasimetimÄ vairavimo metu patvirtina dar ir tai, kad ji paties pėsčiojo įžengimo nematė, o pasak liudytojo R. B., automobilio nestabdė. Jei kaltinamoji bÅ«tų pasirinkusi tokį (saugų) greitį, kuriuo važiuojant bet kada galėtų sustabdyti automobilį (KET 172 punktas) ir bÅ«tų pakankamai atidi bei atsargi, ji nebÅ«tų sukÅ«rusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku stabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiuoju.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                    NUORAŠASPranešėjas Vladislavas Lenčikas                              Baudžiamoji byla Nr.1A-504-190/2012                                    Teisėjas Valerij Paškevič                                                     Teisminio proceso Nr.1-10-1-00713-2008-4                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                               1.2.25.4.5., 2.4.5., 2.4.7. 116.1., 117.2., 118.4.                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko teisėjų Reginos Pocienės ir Leonardos Gurevičienės,                                                    sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,   nuteistajai R.

G.,nuteistosios gynėjai advokatei Audronei Petronytei,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei B. E.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vytautui Antanėliui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gediminui Saudargui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios B. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisinta esant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai nepadarytai.B. E. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. G. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. tuo, kad 2008-03-21 apie 13 val. 5 min. ties pastatu Nr. 8, esančiu Ąžuolyno g., Vilniuje, ji, vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 172, 173 p. reikalavimus: važiuodama Ąžuolyno gatve link Ozo gatvės ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ji nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iÅ¡kilus grėsmei saugumui nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, tuo sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, ir partrenkė į jos važiavimo krypties eismo juostÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės įžengusį pėstįjį K.

E., kuris 2008-03-23 mirė ligoninėje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisino esant nepadarytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai ir nukentėjusiosios B. E. civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Apylinkės teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį motyvavo tuo, kad byloje kilo abejonių, jog kaltinamoji R. G., vairuodama automobilį, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti K.

E. partrenkimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Å¡i abejonė liečia aplinkybes, kurios sudaro kaltinamosios patraukimo atsakomybėn pagrindÄ , todėl apylinkės teismas taikė asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ . Apylinkės teismo nuomone, abejonės tuo, kad kaltinamoji turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti K. E. partrenkimo, visomis teismo taikytomis procesinėmis priemonėmis paÅ¡alinti nepavyko, tai reiÅ¡kia, kad kaltinamoji tokios galimybės neturėjo. Apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamoji KET 53, 172, 75 punktų reikalavimų nepažeidė, o K.

E. akivaizdžiai neįvertino atstumo iki artėjusio kaltinamosios automobilio ir tuo pat pažeidė KET 89 punkto reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. G. nepadarė LR BK 281 str. 5 d. numatytos ar kitokios nusikalstamos veikos, dėl ko ji LR BPK 303 str. 5 d. 5 p., 3 str. 1 d. 1 p., iÅ¡teisinta, B. E. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu paliktas nenagrinėtas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo R.

G. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 5 d. bei skirti jai laisvės atėmimÄ 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams. Skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl jame iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 329 str. 2 p.). Nurodo, kad teismas, iÅ¡teisindamas R. G., nurodė, kad ji vairuodama automobilį elgėsi apdairiai, atsargiai, atsižvelgdama į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , KET reikalavimų nepažeidė ir neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti K.

E. patrenkimo. Å i teismo iÅ¡vada, prokuratÅ«ros nuomone, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, nes esant tokiam R. G. veiksmų įvertinimui tikrai nebÅ«tų partrenktas pėsčiasis ir nebÅ«tų kilusios negrįžtamos sunkios pasekmės. Skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog R. G. pažeidė KET reikalavimus ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. ProkuratÅ«ros skunde nurodoma, kad įvykio metu galiojęs KET 75 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje ėjusį pėsčiÄ jį.

Taigi, vairuotojas, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėdamas keliÄ Ä¯sitikinti, ar nėra pėsčiųjų, o priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį ar net visiÅ¡kai sustoti, jei į perėjÄ Ä¯Å¾engė pėsčiasis. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio vairuotoja ne tik turėjo ir galėjo suvokti ir numatyti, bet matė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi pėstysis (K.

E.) ir jos tvirtinimas, kad pėstysis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įžengė staiga ir netikėtai, yra nepagrįstas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo pasirodymas pėsčiųjų perėjoje prieÅ¡ R. G. automobilį negalėjo bÅ«ti tiek netikėtas, kad kaltinamoji nebÅ«tų galėjusi jo pamatyti ir laiku sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Tokius kaltinamosios teiginius paneigia ne tik liudytojas R. B., nurodydamas, jog matomumas bei oro sÄ lygos buvo geros, be kritulių, bei matė kaip artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pėsčiasis negreitai, ramiu tempu įžengė į pėsčiųjų perėjÄ , bet ir jos pačios duoti parodymai, jog artėdama prie pėsčiųjų perėjos ji sulėtino greitį ir važiavo apie 15-20 km/h greičiu ir iÅ¡ tolo matė, kad deÅ¡inėje, apie 1,5 metro atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, stovi pėsčiasis ir, jau įvažiavus į pėsčiųjų perėjÄ , pamatė suÅ¡mėžavimÄ ir stengėsi iÅ¡vengti susidÅ«rimo, suko į kairę.

Akivaizdu, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio vairuotoja turėjo ir galėjo suvokti bei numatyti, kad stovintis prie pėsčiųjų perėjos pėsčiasis gali įžengti į pėsčiųjų perėjÄ . ProkuratÅ«ros nuomone, teismas neteisingai yra nurodęs, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad velionis bÅ«tų nuėjęs didesnį nei R. G. ir liudytojo R. B. nurodytas atstumas (1-1,5 m). 2008-11-19 specialistas iÅ¡vadoje Nr. 11-2079 (08) remdamasis objektyviais duomenimis, automobilio padėtimi po eismo įvykio, yra nurodęs, kad sumodeliavus labiausiai tikėtinÄ automobilio Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorijÄ iki padėties, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, darytina iÅ¡vada, kad vairuotojos nurodytoje pėsčiojo partrenkimo vietoje iÅ¡ilginių pėsčiųjų perėjos matmenų atžvilgiu, pėsčiasis buvo partrenktas apie 2,2 m. atstumu nuo Ąžuolyno g. važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to.

Taip pat iÅ¡vadoje konstatuota, kad pėsčiajam greitai einant iki nustatytos partrenkimo vietos 2,2 m atstumÄ , automobilio vairuotoja, važiuodama jos nurodytu 15-20 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo. Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino ir ekspertas, surašęs 2011-01-14 ekspertizės aktÄ Nr. 11-60(11). Ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad pėsčiasis K. E. buvo partrenktas 1,0 – 2,5 m atstumu nuo Ąžuolyno g. važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to.

ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. neatidumÄ , pasimetimÄ vairavimo metu patvirtina dar ir tai, kad ji paties pėsčiojo įžengimo nematė, o pasak liudytojo R. B., automobilio nestabdė. Jei kaltinamoji bÅ«tų pasirinkusi tokį (saugų) greitį, kuriuo važiuojant bet kada galėtų sustabdyti automobilį (KET 172 punktas) ir bÅ«tų pakankamai atidi bei atsargi, ji nebÅ«tų sukÅ«rusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku stabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiuoju.

Teismas nepagrįstai nevertino 2008-11-19 LTEC pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2079(08). Specialistas iÅ¡vadoje yra nurodęs, kad pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojos R. G. veiksmai, - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nesumažino automobilio važiavimo greičio, kad duoti keliÄ Ä¯ pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusiam pėsčiajam ir pėsčiojo K. E. veiksmai, - įžengė į Ąžuolyno g. važiuojamÄ jÄ dalį prieÅ¡ artėjantį automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) neįsitikinus, kad tai bus saugu.

ProkuratÅ«ros nuomone, specialistas teisingai yra nurodęs, kad pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojos R. G. veiksmai. Dėl pėsčiojo K. E. veiksmų konstatuotina, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ taip pat turi elgtis atsargiai, privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančios transporto priemonės ir jų greitį, bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems.

Todėl net teismui nurodžius, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, Å¡i aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad bÅ«tina sÄ lyga ir dėsninga eismo įvykio bei kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009, 2K-196/2009, 2K-386/2009). ProkuratÅ«ra skunde nurodo, kad teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus faktinius duomenis, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp K.

E. mirties ir kaltinamosios R. G. veiksmų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad K. E. mirė nuo sužalojimų, kurie partrenkimo metu jam buvo padaryti kaltinamosios R. G. vairuojamu automobiliu. Taigi, teismo konstatavimas, kad R. G. nepažeidė KET reikalavimų ir nepadarė LR BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad R. G. pažeidė kaltinime minimų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir jos veika buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.Apeliantė B.

E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį pilnutinai. Nukentėjusioji skunde nurodė, kad kaltinamoji R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu keitė parodymus. Savo parodymus keitė ir liudytojas R. B., tačiau nuosprendyje teismas nenurodė, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl kitus vertina kaip įrodymus. Tai neatsispindi teismo nuosprendyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji R. G. tvirtino, kad prieÅ¡ artėjant prie perėjos, ji pristabdė automobilį ir važiuojant per perėjÄ jos vairuojamo automobilio greitis buvo 15-20 km/h (b.l. 87-88). Tačiau teismo posėdžio metu ji jau tvirtino, kad prieÅ¡ įvažiuojant į perėjÄ , ji buvo visai sustabdžiusi automobilį. Šį kaltinamosios nenuoseklų įvykio eigos apibÅ«dinimÄ teismas turėjo vertinti kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nebuvo padaryta.

Ä®vykio schemoje nurodyta, kad R. G. įvažiavusi į perėjÄ manevravo. Å i aplinkybė aiÅ¡kiai patvirtina, kad ji judėdama per perėjÄ buvo neatsargi ir matė, kaip pėstysis K. E. buvo įžengęs į perėjÄ . Tai patvirtina stabdymo kelio nebuvimas, nes kaltinamoji automobilio nestabdė. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. teigė, kad nukentėjusysis K. E. atsitrenkė į automobilio deÅ¡inį priekinį sparnÄ . Vėliau ji teigė, kad žuvusysis užkrito ant automobilio dangčio. Å iÄ versijÄ kaltinamoji bandė įrodinėti ir liudytojų parodymais.

Tačiau teismas Å¡ių jos ir liudytojų parodymų nevertino. Kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis K. E. į perėjÄ Ä¯Ä—jo perÅ¡okdamas balÄ , tačiau teismui pateiktose nuotraukose jokios balos prieÅ¡ perėjÄ nėra. Nukentėjusioji nurodo, kad teismo posėdžio metu iÅ¡kilusios abejonės kaltinamojo naudai gali bÅ«ti aiÅ¡kinamos tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Tačiau tai nebuvo padaryta Å¡iame nuosprendyje. Nukentėjusioji abejoja teismo nuosprendžio iÅ¡vada, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, sulėtino greitį iki 15-20 km/h, taip pat, kad ji elgėsi apdairiai, atsargiai, atsižvelgdama į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , ir KET 53, 172 punktų reikalavimų nepažeidė.

Nuosprendyje nurodyta, kad tuo momentu pėstysis K. E. nebuvo įžengęs į perėjÄ , todėl kaltinamoji neturėjo visiÅ¡kai sustabdyti savo automobilio prieÅ¡ perėjÄ . Kai K. E. įžengė į perėjÄ , R. G. manevravo, mėgindama jį apvažiuoti, tačiau techninės galimybės iÅ¡vengti jo partrenkimo nebeturėjo. Taigi KET 75 ir 172 punktų reikalavimų ji taip pat nepažeidė. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad K. E. akivaizdžiai neįvertino atstumo iki artėjusio kaltinamosios automobilio ir tuo pat pažeidė KET 89 p. reikalavimus.

Apeliantė nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nes teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kaltinamoji R. G., vairuodama automobilį, valdė padidinto pavojaus Å¡altinį ir, važiuodama per sankryÅ¾Ä , turėjo į tai atsižvelgti. Nėra pagrindo pėsčiojo K. E. ir R. G. vairuojamo automobilio prilyginti kaip lygiareikÅ¡mio eismo įvykio dalyvio. Tai patvirtina dar ir tai, kad ji paties pėsčiojo įžengimo nematė ir, pasak liudytojo R. B., kaltinamoji automobilio nestabdė. Jeigu kaltinamoji bÅ«tų pasirinkusi tokį (saugų) greitį, kuriuo važiuojant bet kada galėtų sustabdyti automobilį (KET 172 punktas) ir bÅ«tų pakankamai atidi bei atsargi, ji nebÅ«tų sukÅ«rusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiuoju.

Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡io eismo įvykio esminis požymis, nulemiantis nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kaip neatsargios kaltės rūšies buvimÄ , yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turi ir gali suvokti daromÄ pažeidimÄ bei numatyti galimus pažeidimo padarinius ir imtis veiksmų jų iÅ¡vengti. IÅ¡dėstytų faktinių duomenų visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad R.

G. nepadarė LR BK 281 str. 5 d. numatytos ar kitokios nusikalstamos veikos ir yra iÅ¡teisinta nepagrįstai. Net ir teismui nurodžius, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, Å¡i aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad bÅ«tina sÄ lyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas.Apeliantė skunde nurodo, kad nesiekia kerÅ¡to kaltinamajai, tačiau kaltinamosios abejingumas po autoįvykio (neatsiprašė ir nepareiÅ¡kė užuojautos, nepadėjo laidojant žuvusiojo), noras iÅ¡vengti atsakomybės, rodo kaltinamosios nenuoÅ¡irdumÄ dėl Å¡io autoįvykio.

Apeliantė pilnai palaiko prokuroro apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, todėl prokuroro skunde nurodytų motyvų nekartoja. PraÅ¡o pilnai tenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį.                            Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė B. E. ir jos atstovas prašė civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos priteisimo dalyje tenkinti, nuteistoji R. G. ir jos gynėja prašė palikti priteistÄ neturtinės žalos dydį, o atstovavimo iÅ¡laidas priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prokuroras prašė neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė atmesti civilinį ieÅ¡kinį arba jį sumažinti.

             Nukentėjusiosios B. E. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.Dėl R. G. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nutarties dalis, kuria išspręstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas bei nukentėjusiosios B.

E. apeliacinio skundo dalis dėl R. G. pripažinimo kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nebuvo pakeista ar panaikinta, todėl yra įsiteisėjusi. Todėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios B. E. apeliacinio skundai Å¡ioje dalyje nesvarstytini. NukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove Å¡ioje baudžiamojoje byloje pripažinta B. E. Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog sutuoktinio K. E. laidotuvių iÅ¡laidos sudarė 16501,21 Lt.

UADB „Ergo Lietuva“ jai atlygino 7032,02 Lt, todėl ji praÅ¡o iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UADB „ Ergo Lietuva“ priteisti 9659,19 Lt turtinės žalos. Pažymi, jog ji neteko pačio artimiausio žmogaus – sutuoktinio, su kurio pragyveno beveik 40 metų, kas sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukėtimus ir neigiamai paveikė visÄ tolimesnį jos gyvenimÄ , todėl praÅ¡o priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Už suteiktÄ advokato teisinę pagalbÄ (konsultacijÄ , civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ) nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 500 Lt sumÄ .

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji B. E. pareiÅ¡kė, jog atsisako civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos priteisimo bei prašė priteisti patirtÄ neturinę žalÄ (50 000 Lt) bei iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (500 Lt).Atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios B. E. pareikÅ¡tas apeliacinės instancijos posėdyje, turi bÅ«ti priimtas, nes pareikÅ¡tas laisva valia, be to, UADB „Ergo Lietuva“ pateikti dokumentai patvirtina, jog turtinė žala yra visiÅ¡kai atlyginta.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nukentėjusiajai B.

E. neturtinė žala priteistina, nes ji patyrė emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus.Apeliacinė instancija pažymi, jog nuteistoji R. G. autoįvykio metu dirbo, t.y. vykdė savo darbines UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos atstovės funkcijas ir Å¡iai bendrovei priklausančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo darbo reikalais, kÄ apeliacinėje instancijoje pripažino nuteistoji R. G. bei paminėtos bendrovės atstovas.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Å¡io Å¡altinio valdytojas.

Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės. Å iuo atveju didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju yra darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007), todėl B.

E. patirta neturtinė žala priteistina iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.Nukentėjusioji B. E. su K. E. iki jo žūties gyveno kartu, todėl akivaizdu, jog dėl sutuoktinio netekties patyrė emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir tai neigiamai paveikė jos tolimesnį gyvenimÄ . Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios R. G. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, eismo įvykis įvyko iÅ¡ dalies dėl paties pėsčiojo neatsargumo. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , bet ne leisti pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sÄ skaita.

Todėl kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir mažintina iki 40 000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės negali viršyti 500 eurų (1726,40 Lt). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog UADB „ERGO Lietuva“ B.

E. 2011-10-13 iÅ¡mokėjo 1726,40 Lt dydžio neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka, todėl virÅ¡ijanti maksimaliÄ draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti suma, t.y. 38 273,60 Lt priteistina nukentėjusiajai B. E. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str.).B. E. Vilniaus apygardos teismui pateiktame patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jos turėtas 500 Lt dydžio iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, nurodydama, jog pateikiamas iÅ¡laidų dydį patvirtinantis kvitas, tačiau nei iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, nei jo metu tokio kvito nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu advokato išlaidos buvo priteistos ir šioje dalyje minėtas nuosprendis nebuvo panaikintas ar pakeistas, todėl yra įsiteisėjęs. Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str., Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 268 str., 270 str., 291 str., 293 str. 4 p., n u t a r ė:                                                     Nukentėjusiosios B.

E. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai B. E. 38 273,60 Lt (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus, 60 ct.) neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios B. E. patikslinto civilinio ieÅ¡kinio turtinės žalos priteisimo dalyje nagrinėjimÄ , priėmus atsisakymÄ , nutraukti.Nukentėjusiosios B. E. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 500 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo advokato iÅ¡laidoms padengti atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                                                               Regina Pocienė                                                                                                                                                                                                                                 Leonarda Gurevičienė Nuorašas tikras