e9abade1-9dc0-4515-aa75-977a4fbb63d5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-92-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 5.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui M.

B., atsakovų Ž. J. ir A. J. atstovui advokatui P. G., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei N. B., specialistams A. T., I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ atsakovams Ž. J., A. J., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atlyginimo dydžio už žemės sklypÄ nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumÄ ir leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimtÄ bendrosios jungtinės atsakovų A.

J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – tai yra valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti;

2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18);

3) nustatyti pareiÅ¡kėjos atsiskaitymo tvarkÄ ir sÄ lygas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iÅ¡ lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje (40 060,00 Eur), pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos panaikinti visuomenės poreikiams paimtos atsakovų A. J. ir Ž. J. 1/5 dalies 0,9925 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tus (Turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas Nr. 2016-006561 ir Nr. 2016-006792).

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtÄ visuomenės poreikiams atsakovų 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija praÅ¡o nustatyti 40 060,00 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Minėtas 40 060,00 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų 0,9925 ha dydžio žemės sklypÄ nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-30 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akte Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatas, paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir Å¡iame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualaus turto vertinimo bÅ«dÄ , o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Finansų ministerijos) patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitÄ . Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tÅ«rį, negautÄ derlių, įdėtas lėšas žemės Å«kio produkcijai ir miÅ¡kui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.

Å iuo atveju pagal VÄ® Valstybės žemės fondo parengtÄ Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 atsakovų žemės sklype (tuo metu buvo vertinama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita; naudojimo bÅ«das: komercinės paskirties objektų teritorijos) nebuvo vykdoma Å«kinė veikla. Sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ar įrenginių. Pagal vieÅ¡ai VÄ® Registrų centro portale www.regia.lt skelbiamÄ informacijÄ , bendraturčių žemės sklypas Å¡iuo metu nenaudojamas ne tik komercinei, bet ir žemės Å«kio paskirčiai ir yra priskirtas apleistai žemei.

Žemės sklypui buvo nustatyti kelių, elektros ir ryÅ¡ių linijų ir dujotiekių apsaugos zonų apribojimai, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“. Nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda tiesioginio įvažiavimo į visuomenės poreikiams paimamÄ sklypÄ jo apžiÅ«ros metu nebuvo.

VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo bendraturčių 0,9925 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 200 300,00 Eur, iš jų atsakovams tenkanti 1/5 atlyginimo dalis už 1/5 žemės sklypo dalį būtų 40 060,00 Eur. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovų žemės sklypo dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto vertės pastabų nepateikė. Atsakovai buvo informuoti raÅ¡tu dėl vyksiančios žemės sklypo apžiÅ«ros, tačiau joje nedalyvavo, nepateikė pastabų ar pasiÅ«lymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo vertės nustatymo.

Ä®statymų leidėjas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ (Å¡iuo atveju – avaringo magistralinio kelio ruožo rekonstravimÄ ir susisiekimo aplinkinių teritorijų gyventojams pagerinimÄ ), siekdamas užtikrinti saugų eismÄ ir visuomenės saugumÄ , negu asmeninį turto savininko interesÄ . Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vieno asmens ar vienos grupės ir paneigiant kitų interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Be to, tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog nustatant teisingo atlyginimo dydį kiekvienu atveju bÅ«tina iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp visuomenės ir privačių interesų, t. y. atlyginimo dydis nustatomas laikantis proporcingumo reikalavimų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę aktualus ne tik žemės savininkui, pareiÅ¡kėjai, bet ir valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Todėl paimant žemę visuomenės poreikiams tokios žemės, kito nekilnojamojo turto savininkai ir kiti daiktinių teisių turėtojai negali nepagrįstai praturtėti valstybės sÄ skaita. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, VÄ® Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo atsakovų žemės sklypo rinkos vertė buvo 40 060,00 Eur, todėl atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę turėtų bÅ«ti nustatytas pagal VÄ® Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18).

Atsakovai Ž. J. ir A. J. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, taip pat jų atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nesutinka, jog žemės sklypo vertė nustatyta 40 060,00 Eur. Atsakovai nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu už paimamÄ atsakovams priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį sumokėti kompensacijÄ remiantis Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 (toliau – ir Ataskaita) nurodyta žemės sklypo verte, kadangi Ataskaitoje žemės sklypo vertė yra nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 dienÄ , t. y. egzistuoja žymus laiko skirtumas tarp Ataskaita nustatytos žemės sklypo rinkos vertės ir žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams realaus momento.

Pastebėtina, kad Ataskaitoje žemės sklypo vertė nustatyta remiantis palyginamaisiais sandoriais, kurie įvyko 2013–2014 metais (1 t., b. l. 101). Akivaizdu, kad žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rai užsitęsus iki 2018 m. sausio 3 d., žemės sklypo vertė, nustatyta pagal 2013–2014 m. sandorius, negali atitikti ir neatitinka realios žemės sklypo rinkos kainos, buvusios 2018 m. sausio 3 dienÄ . Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, nustatant visuomenės poreikiams paimamo turto vertę yra privaloma vadovautis kriterijais, nustatytais Turto vertinimo metodikoje.

Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiams paimamo turto vertė Ataskaitoje buvo apskaičiuota remiantis lyginamuoju metodu pagal sandorius, kurie vyko 2013–2014 metais. Vadovaujantis Turto vertinimo metodikos 58.1 punkto nuostatomis, lyginamuoju metodu daikto rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į paskutinių 36 mėnesių sandorius, įvykusius rinkoje. Dėl Å¡ios priežasties Ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 18 dienÄ negali atitikti ir neatitinka 2018 m. sausio 3 dienos žemės sklypo rinkos vertės, kadangi, vadovaujantis Turto vertinimo metodikos nuostatomis, turėtų bÅ«ti vertinami sandoriai, patenkantys į 2015–2018 m. periodÄ , pirmenybę teikiant sandoriams, sudarytiems panaÅ¡iu laiku, kaip ir turto paėmimo visuomenės poreikiams laikas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), aiÅ¡kindamas analogiÅ¡kÄ Å½emės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatÄ (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatÄ ), pažymėjo, kad įstatymų leidėjo pagrindinis tikslas yra užtikrinti teisingÄ atlyginimÄ už privačia nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ . LAT pažymėjo, kad, nustatant nusavinamo žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dienÄ , kartu turi bÅ«ti nustatytas ir kainų pokytis.

Å ios normos taikymas, atsižvelgiant į įvykusius kainos pokyčius, sudaro realias prielaidas įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ principÄ , suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogiÅ¡kÄ nusavintajam žemės sklypÄ (žr. LAT 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 32 p.). Atsakovai laikosi pozicijos, kad kainų pokytis nuo Ataskaitos parengimo momento iki faktinio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams momento (nagrinėjamu atveju iki 2018 m. sausio 3 d.) yra svarbi aplinkybė vadovaujantis teisingumo, protingumo, taip pat teisingo atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams privačiÄ nuosavybę principais.

Atsakovai anksčiausiai galimybę perduoti nuosavybės teisę įgijo, o kartu ir teisę į kompensacijÄ Ä¯gijo 2018 m. sausio 3 d., todėl bÅ«tent pagal Å¡iÄ datÄ turėtų bÅ«ti nustatytas realus žemės sklypo (žemės sklypo dalies) kainos pokytis ir pagal tai apskaičiuota papildoma prie NŽT 2017 m. gruodžio 27 d. akte Nr. ŽVP-148-(1.18) nurodyto atlyginimo dydžio kompensacijos suma, siekiant atsakovams iÅ¡mokėti žemės sklypo dalies 2018 m. sausio 3 d. rinkos vertę atitinkantį atlyginimÄ už visuomenės poreikiams perleistÄ atsakovų turtÄ .

Taigi atsakovams turi bÅ«ti sumokėta žemės sklypo dalies realiÄ 2018 m. sausio 3 d. rinkos kainÄ atitinkanti kompensacija, suteikianti galimybę atsakovams įsigyti kitÄ , analogiÅ¡kÄ paimamai žemės sklypo daliai, turtÄ 2018 m. sausio 3 d. rinkos kainomis. Atsakovų atstovas kreipėsi į teismo eksperto kvalifikacijÄ turintį specialistÄ â€“ turto vertintojÄ su praÅ¡ymu pateikti specialisto iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo dalies 2018 m. sausio 3 d. rinkos kainos. IÅ¡vada byloje pateikta, ir žemės sklypo dalies vertė 2018 m. sausio 3 dienÄ nustatyta 64 600 Eur.

Todėl atsakovai sutinka su teismo ekspertės I. K. pateikta iÅ¡vada ir praÅ¡o nustatyti bÅ«tent tokiÄ sklypo vertę. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu sutinka, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį.

Minėtas 40 060,00 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų 0,9925 ha dydžio žemės sklypÄ nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-30 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akte Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumÄ , tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę dydį. Atestuotas turto vertintojas A. T., turintis daugiau kaip 20 metų individualaus vertinimo patirtį, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamu atveju rinkos vertė nustatyta vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, Turto ir verslo vertinimo metodika.

Vadovaujantis nurodytais teisės aktais buvo panaudotas lyginamasis vertinimo metodas, taip pat siekiant kuo objektyviau nustatyti rinkos vertę atlikta žemės sklypų nuomos kainų analizė. Vertinant vadovautasi Žemės įstatymo 47 straipsnyje, Žemės paėmimo įstatyme nustatytu principu nepažeisti turto savininko ir valstybės interesų. Tačiau turto vertintojas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertė ilgainiui kinta, ir tam įtakos turi įvairūs veiksniai. Turto rinkos kainos šiuo laikotarpiu kilo, galėjo padidėti iki 5 procentų.

Už tokiÄ kainÄ , kuri yra nustatyta Ataskaitoje, buvo galima įsigyti tokios pačios paskirties ir naudojimo bÅ«do žemės sklypų. Bet kokie žemės naudojimo apribojimai, o ypač kur yra aukÅ¡tos įtampos linijos, taikomi ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos reikalavimai, turi didelės įtakos ir pasunkina Å¡iuo atveju paimamos žemės sklypo dalies panaudojimÄ , t. y. tos dalies nauda yra mažesnė, palyginti su sklypų, kurie neturi tokių apribojimų. Be to, kuo geresnis privažiavimas yra prie žemės sklypo, tuo ta vieta yra vertingesnė.

Pataisos koeficientas buvo apskaičiuotas iÅ¡ tų pačių lyginamųjų objektų. Rinkos pokytį suponuoja paklausa ir pasiÅ«la. Ä® tokios paskirties sklypus investicija yra brangi ir toks komercinės žemės sklypų augimas yra per didelis. Žemės Å«kio paskirties žemės kainos kilimas yra didesnis dėl Europos SÄ jungos dotacijų, lankstesnės grÄ Å¾os. Komercinės paskirties žemė neturi tokių sÄ lygų, kad taip stipriai kiltų pardavimų kainos, ir 50 procentų augimas nėra pagrįstas.

Sandorių duomenų bazėje nėra fiksuojami žemės naudojimo apribojimai, bet Å¡ie apribojimai yra labai svarbÅ«s. Teismo ekspertė nuo 2009 m., turto vertintoja I. K. (nuo 1999 m. jos specializacija – turto vertinimas) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovai kreipėsi į jÄ dėl 99,25 aro komercinės paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Buvo praÅ¡oma nustatyti minėto žemės sklypo rinkos vertę apžiÅ«ros dienÄ . Turtas buvo apžiÅ«rėtas 2018 m. balandžio 27 d., o vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 dienÄ .

Žemės sklype apžiÅ«ros metu buvo pieva, menkaverčių krÅ«mynų. Atliekant vertinimÄ dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra vadovaujamasi teisės aktais, kurie konkrečiai nurodo, koks turi bÅ«ti taikomas vertinimo metodas, kokių turi bÅ«ti laikomasi taisyklių taikant šį metodÄ . Žemės sklypams taikomas lyginamasis metodas, kadangi rinkoje yra pakankamai lyginamųjų objektų komercinės paskirties žemei įvertinti. Renkantis lyginamÄ jį metodÄ svarbu atsirinkti tinkamus lyginamuosius objektus.

Lyginamieji objektai buvo pasirinkti iÅ¡ VÄ® Registrų centro darant užklausÄ , ne senesni nei 36 mėnesių atsižvelgiant į sandorio datÄ , t. y. 36 mėn. skaičiuojami nuo 2018 m. sausio 3 d. ir atgal. Gavus sandorių spektrÄ atsirenkami artimesni 2018 m. sausio 3 d. datai sandoriai. Svarbus faktas yra vietovė. Buvo atsirinkti trys lyginamieji objektai, visi iÅ¡ tos pačios verčių zonos 16.4, visų paskirtis – kita žemė, visų naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, taigi pagal Å¡ias charakteristikas pasirinkti keturi lyginamieji objektai yra analogiÅ¡ki, kaip ir vertinamas žemės sklypas.

Sandorio data, jog nė vienas žemės sklypas nėra senesnis nei 12 mėn., žemės sklypų plotai nuo 21 aro iki 1,5 ha. Buvo pritaikyta žemės ploto pataisa. Buvo nustatyta vieno aro rinkos vertė ir apskaičiuota, t. y. 3251 Eur x 99,25 a = 323 00 Eur. Å iuo atveju teismo ekspertė veikė pagal individualiÄ pažymÄ ir pateikė nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadÄ . Pats dokumentas savo dalimis atitinka ekspertizės akto turinį, tačiau nustatant turto vertę privalu vadovautis specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimÄ .

PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumÄ ir leisti įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimtÄ bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – tai yra valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti;

2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18);

3) nustatyti pareiÅ¡kėjos atsiskaitymo tvarkÄ ir sÄ lygas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iÅ¡ lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje (40 060,00 Eur), pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos panaikinti visuomenės poreikiams paimtos atsakovų A. J. ir Ž. J. 1/5 dalies 0,9925 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tus (Turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas Nr. 2016-006561 ir Nr. 2016-006792).

Pažymėtina, jog pirmasis pareiÅ¡kimo reikalavimas (dėl NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumo patvirtinimo ir leidimo įregistruoti Å¡iuo aktu visuomenės poreikiams paimtÄ bendrosios jungtinės atsakovų A.

J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi yra iÅ¡spręstas. Taip pat Å¡alys paaiÅ¡kino, kad trečiasis pareiÅ¡kimo reikalavimas taip pat jau yra įvykdytas, todėl ginčo dėl to nėra ir neprašė Å¡io reikalavimo nagrinėti.

Taigi, ginčas byloje kilo ir byla nagrinėjama tik dėl antrojo pareiÅ¡kimo reikalavimo, kuriuo pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18). Nagrinėjamos bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektÄ (Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros kompleksÄ ) (toliau – ir Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas iÅ¡ Projekto ruožų yra magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 4,7 iki 308 km. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) buvo paskirta ProjektÄ Ä¯gyvendinančia institucija. Ministerijos praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedÅ«ros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 304) pradėjo atsakovų nuosavybės teise valdomo 0,9925 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. lapkričio 2 d.

Å¡i vietovė vadinosi Å akių k.), Domeikavos sen., Kauno r. sav., dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ . Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir LAKD), be kita ko, buvo pavesta atlikti darbus, susijusius su Projekto įgyvendinimu (įskaitant ir magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstrukcijÄ ), ir pradėti rengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus (Å¡iuo atveju – ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ , įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).

Kadangi visi kiti žemės sklypo bendraturčiai (iÅ¡skyrus atsakovus) aktus dėl jų žemės sklypų paėmimo pasirašė, su jais ginčo dėl žemės paėmimo ir atlyginimo dydžio ir sÄ lygų nėra. Apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimÄ Nr. 304, kurį vykdant pradėta žemės paėmimo visuomenėms poreikiams procedÅ«ra dėl bendraturčių žemės sklypo (dalies), vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pagrindais atsakovai buvo informuoti LAKD 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡tu Nr. (6.1) 2-1742 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios“.

PraneÅ¡imÄ , siųstÄ abiem atsakovams registruotÄ ja paÅ¡to siunta, atsiėmė atsakovė Ž. J.. Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo III skyriaus nuostatomis, buvo pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkta UAB „Kelprojektas“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kadastriniais matavimais buvo nustatyta, kad visuomenės poreikiams bÅ«tų paimama bendraturčių 8,7854 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9925 ha dydžio dalis, kurioje atsakovams kartu tenka 1/5 dalis.

Pažymėtina, kad UAB „Kelprojektas“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. SR15-04633 „Dėl paimamos žemės visuomenės poreikiams vertinimo“ (3 priedas) atsakovai buvo pakviesti į visuomenės poreikiams paimamo turto apžiÅ«rÄ kartu su turto vertintoju. Atsakovai minėto turto apžiÅ«roje (2015 m. rugpjūčio 18 d.) nedalyvavo (žr. Turto vertinimo ataskaitos 44 lapÄ ). Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtoje (turto vertintojas A. T. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000149) ir vertintojo asistentas A.

B. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A001740) Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 (4 priedas) nustatyta, kad bendraturčių 8,7854 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams paimamos 0,9925 ha dydžio dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo 200 300,00 Eur, iÅ¡ jų atsakovams A. J. ir Ž. J. tenkanti atlyginimo dalis už jiems priklausančiÄ 1/5 žemės sklypo dalį – 40 060,00 Eur. IÅ¡sprendus su visų visuomenės poreikiams reikalingų žemės (miÅ¡ko) sklypų savininkais ir naudotojais, valstybės ir savivaldybės institucijomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kilusias problemas (didelė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto apimtis, dalies žemės savininkų nebuvo žinomos gyvenamosios vietos, didelis įkeistų ir areÅ¡tuotų žemės sklypų kiekis, kiti žemės sklypų apribojimai (specialiųjų sÄ lygų, servitutų), ankstesnių žemės reformos ir žemės sklypų kadastrinių matavimų metu padarytos klaidos, kurias reikėjo iÅ¡taisyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu, žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų veiksmai (neveikimas) ir kt.) ir užbaigus projekto rengimÄ , atsakovai LAKD 2015 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. (6.1) 2-7349 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ (5 priedas) buvo informuoti apie parengtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir apie tvarkÄ , kaip bÅ«tų galima susipažinti su jo sprendiniais.

Be to, su Å¡iuo praneÅ¡imu jiems buvo iÅ¡siųsta Turto vertės nustatymo pažymos Nr. TVA-2015-30 kopija. Å is praneÅ¡imas buvo siųstas registruotÄ ja paÅ¡to siunta. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, jeigu praneÅ¡imo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo to, kai institucija įsitikina, kad praneÅ¡imo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, praneÅ¡imas įteikiamas vieÅ¡o paskelbimo spaudoje bÅ«du – praneÅ¡imo turinys vieÅ¡ai paskelbiamas vietos laikraÅ¡tyje (jeigu toks yra) ir viename iÅ¡ pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių.

Tokiu atveju praneÅ¡imas laikomas įteiktu praneÅ¡imo paskelbimo spaudoje dienÄ . Kadangi Å¡io praneÅ¡imo atsakovai neatsiėmė iÅ¡ paÅ¡to (6 ir 7 priedai), praneÅ¡imas apie parengtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ buvo paskelbtas 2016 m. sausio 27 d. laikraščiuose „Kauno diena“ (8 priedas) ir „Lietuvos žinios“ (9 priedas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ (toliau – ir NŽT direktoriaus įsakymas).

Apie tai žemės sklypo savininkai buvo informuoti NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-821-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ (11 priedas) registruotÄ ja paÅ¡to siunta. PraneÅ¡imas atsakovams nebuvo įteiktas, todėl buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 13 d. laikraščiuose „Kaimo laikraÅ¡tis“ ir „Laikinoji sostinė“. Vadovaujantis NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektu, bendraturčių žemės sklypas buvo padalytas taip:

į liekantį bendraturčiams žemės sklypÄ (7,7929 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/211255 (14 priedas) ir kurio atsakovams tenka 1/5 dalis; į paimtinÄ visuomenės poreikiams sklypÄ (0,9925 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2112556 (15 priedas) ir kurio atsakovams tenka 1/5 dalis (toliau – ir visuomenės poreikiams paimama atsakovų žemės sklypo dalis).

Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/2112556 (15 priedas) duomenis visuomenės poreikiams paimamos atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdoma 1/5 žemės sklypo dalis buvo areÅ¡tuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), LAKD 2017 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. (6.1) 2-4490 „Dėl areÅ¡tuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ (16 priedas) kreipėsi į minėtÄ institucijÄ su praÅ¡ymu nurodyti, kokiomis sÄ lygomis bus panaikinti visuomenės poreikiams paimamos atsakovų žemės sklypo dalies areÅ¡tai (Turto areÅ¡to aktų registro Nr. 2015-006561 ir Turto areÅ¡to aktų registro Nr. 2016-006792) (25 priedas).

VMI 2017 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. (23.4-08) RNA-33644 „Dėl areÅ¡tuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ LAKD informavo, kad neprieÅ¡tarauja atsakovų žemės sklypo dalies paėmimui visuomenės poreikiams, o areÅ¡tus panaikins, kai atlyginimas už Å¡iÄ Å¾emę bus pervestas į vienÄ iÅ¡ VMI biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų. Kadangi LAKD 2017 m. spalio 2 d. raÅ¡te Nr. (6.1) 2-4490 buvo techninė klaida nurodant galimÄ atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovų žemės sklypo dalį, LAKD 2017 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu Nr. 2E-2610 „Dėl areÅ¡tuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ paprašė VMI patikslinti ankstesnį jos raÅ¡tÄ .

VMI 2017 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tu Nr. (23.4-08) RNA-37291 „Dėl areÅ¡tuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ atitaisė minėtÄ netikslumÄ ir atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovų žemės sklypo dalį nurodė pagal vertinimo ataskaitÄ (tai yra 40 060,00 Eur). NŽT direktorius 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) iÅ¡ atsakovų visuomenės poreikiams nusprendė paimti jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir už jį pagal Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 nustatė 40 060,00 Eur atlyginimo dydį.

Akte nustatyta, kad jį pasiraÅ¡yti turi žemės sklypo dalies savininkai. Taip pat akte nustatyta, kad Å¡iems asmenims pasiraÅ¡ius aktÄ , pinigai (40 060,00 Eur) turi bÅ«ti pervesti į VMI biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3-160 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) procedÅ«ros vykdymo“ LAKD pavedė organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų pasiraÅ¡ymÄ , taip pat iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams sumokėti Å¡iuose aktuose nurodytÄ atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę.

Vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Ministerija Å¡io įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. 2-12 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasiraÅ¡ymo“ iÅ¡siuntė praneÅ¡imus atsakovams ir VMI. PraneÅ¡imu žemės savininkai pagal aktÄ buvo pakviesti per 30 dienų nuo praneÅ¡imo jiems įteikimo Å¡io įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka dienos pasiraÅ¡yti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ . Atsakovai praneÅ¡imo neatsiėmė.

Kadangi atsakovai anksčiau neatsiėmė daugumos jiems siųstų praneÅ¡imų iÅ¡ paÅ¡to, Ministerijos praneÅ¡imas atsakovui A. J. taip pat buvo iÅ¡siųstas žinomu jo darbovietės adresu elektroniniu paÅ¡tu. 2018 m. sausio 22 d. buvo gautas advokato P. G., atstovaujančio atsakovams, 2018 m. sausio 22 d. raÅ¡tas „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasiraÅ¡ymo“, kuriuo Ministerija informuota, kad atsakovai akto nepasiraÅ¡ys, nes netenkina nei mokėjimo sÄ lygos, nei atlyginimo dydis.

Prie Å¡io raÅ¡to buvo pridėti atstovavimo atsakovams faktÄ patvirtinantys teisinių paslaugų sutarčių iÅ¡raÅ¡ai. Nuo Å¡io termino (2018 m. sausio 22 d.) pradedamas skaičiuoti 60 dienų terminas Ministerijai kreiptis į teismÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Å iuo atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuoti Žemės paėmimo įstatyme. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka ginčui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto patekus į apygardos administracinį teismÄ , Å¡is ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį iÅ¡sprendžia klausimÄ , ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumÄ .

PrieÅ¡ priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, apygardos administracinis eismas įvertina, ar yra visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumÄ , leidžia įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti visuomenės poreikiams. Kaip minėta, Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumÄ , todėl toliau nagrinėja ginÄÄ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bÅ«tų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi bÅ«ti nustatomas ir atlyginimo už paimamÄ nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamÄ nuosavybę;

įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iÅ¡ anksto (dar prieÅ¡ priimant sprendimÄ ) informuoti savininkÄ apie ketinimÄ paimti iÅ¡ jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimant privačios žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytÄ lyginamosios vertės metodÄ ;

žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte (nagrinėjamam ginčui taikytina 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija) nustatyta, kad lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiÅ¡kų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus.

Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Turto vertinimo metodika), 26 punkte nustatyta, kad, taikant palyginamosios vertės metodÄ , palyginamos panaÅ¡ių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus; vertinant turtÄ Å¡iuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas (26 punktas); taikydamas palyginamosios vertės metodÄ , turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panaÅ¡ių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siÅ«lomus parduoti panaÅ¡ius objektus (27 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, iÅ¡samiai pasisakė ir analizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo padarytas iÅ¡vadas nagrinėjamu klausimu ir pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingÄ bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrÄ .

Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kuriÄ taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryÅ¡ys (žr. Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], no. 71243/01, 25 October 2012, § 108; Scordino Italy (no. 1) [GC], no. 36813/97, § 93, ECHR 2006 V). Kompensavimo sÄ lygos yra reikÅ¡mingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir visų pirma – ar uždėjo pareiÅ¡kėjams neproporcingÄ naÅ¡tÄ . EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingÄ apribojimÄ .

Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais vieÅ¡ojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstai susijęs su turto verte (žr. Former King of Greece and Others v. Greece [GC] (just satisfaction), no. 25701/94, § 78, 28 November 2002; mutatis mutandis, Papachelas v. Greece [GC], no. 31423/96, § 48, ECHR 1999 II; Efstathiou and Michailidis & Co. Motel Amerika v. Greece, no. 55794/00, § 26, ECHR 2003 IX). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi bÅ«ti nustatyta procedÅ«ra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimÄ , įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimÄ , asmenų, turinčių teisę į kompensacijÄ , nustatymÄ ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimÄ .

Kompensacijos suma paprastai turi bÅ«ti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dienÄ (žr. Guiso-Gallisay v. Italy (just satisfaction) [GC], no. 58858/00, § 94-95, 22 December 2009; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ visais atvejais (žr. Broniowski v. Poland [GC], no. 31443/96, ECHR 2004 V, § 182; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 112), visiÅ¡kos kompensacijos stoka gali bÅ«ti pateisinama tik iÅ¡skirtiniais atvejais (žr.

Former King of Greece and Others (merits), § 89). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo bylose, kurių faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios į Å¡ios bylos faktines aplinkybes, yra konstatavęs, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Žemės įstatymo nuostatas darytina iÅ¡vada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ ; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principÄ , kuris reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ . Pažymėtina, kad jau institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypÄ , taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamacijÄ ) šį žemės sklypÄ (Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis, 2006 m. gruodžio 14 įstatymo Nr. X-982 redakcija).

Taip pat pažymėtina, kad kai žemės savininkas nesusitaria su praÅ¡ymÄ pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę bÅ«do ir dydžio, bÅ«tent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi bÅ«ti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; Å¡is sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre; per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5, 9 dalys, 47 straipsnio 3 dalis, 2006 m. gruodžio 14 d.

įstatymo Nr. X-982 redakcija). Tokiu, kaip nagrinėjamo ginčo, atveju teisingo atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukeltų teisinių pasekmių galiojimÄ laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siÅ«lymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginÄÄ dėl atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei.

Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siÅ«lymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymÄ ir leidžia iÅ¡vengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį bÅ«tų kreiptasi, daliniu sprendimu iÅ¡spręs ginÄÄ dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siÅ«lomÄ atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintÄ individualų turto vertinimo bÅ«dÄ , kuris reiÅ¡kia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtÄ (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panaÅ¡iai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas (2003 m. balandžio 3 d.

įstatymo Nr. IX-1428 redakcija), Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ principas reiÅ¡kia, kad savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o bÅ«tent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Konkrečiam žemės sklypui taikomas ribojimas, kad esama jo tikslinė naudojimo paskirtis negali bÅ«ti pakeista į kitÄ naudojimo paskirtį, vertintinas kaip jo individuali savybė, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama apskaičiuojant Å¡io žemės sklypo rinkos vertę.

Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina atsižvelgiant į aplinkybę, jog esama jo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali bÅ«ti pakeista į kitÄ naudojimo paskirtį. Pagal VÄ® Valstybės žemės fondo parengtÄ Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30, atsakovų žemės sklypas (tuo metu buvo vertinama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9925 ha dydžio dalis) buvo kitos paskirties (naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos), žemės sklype nebuvo vykdoma Å«kinė veikla.

Sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ar įrenginių. Pagal vieÅ¡ai VÄ® Registrų centro portale www.regia.lt skelbiamÄ informacijÄ , bendraturčių žemės sklypas Å¡iuo metu nenaudojamas ne tik komercinei, bet ir žemės Å«kio paskirčiai ir yra priskirtas apleistai žemei. Žemės sklypui buvo nustatyti kelių, elektros ir ryÅ¡ių linijų ir dujotiekių apsaugos zonų apribojimai, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“.

Nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda tiesioginio įvažiavimo į visuomenės poreikiams paimamÄ sklypÄ jo apžiÅ«ros metu nebuvo. VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo bendraturčių 0,9925 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 200 300,00 Eur, iÅ¡ jų atsakovams tenkanti 1/5 atlyginimo dalis už 1/5 žemės sklypo dalį bÅ«tų 40 060,00 Eur.

Atsakovai, nesutikdami su tokiu jiems priklausančio žemės sklypo įvertinimu, teismui kaip įrodymÄ pateikė teismo ekspertės I. K. atliktÄ Ä¯vertinimÄ , kur buvo nustatoma ginčo žemės sklypo 2018 m. sausio 3 d. vertė ir sklypas įvertintas 64 600 Eur. Teismui pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vada Nr. IK-9/2018 (turto vertinimo nustatymo data 2018 m. sausio 3 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įformintas NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“, kuriuo iÅ¡ atsakovų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Už 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal VÄ® Valstybės žemės fondo parengtÄ Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30 nustatytas bendras 40 060 Eur atlyginimo dydis.

Atsižvelgiant į pirmiau analizuotÄ teismų praktikÄ , ekspertui buvo suformuluota užduotis nustatyti ginčo žemės sklypo rinkos vertę institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ â€“ 2018 m. sausio 3 d. Ekspertės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. IR-169 „Dėl įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä â€œ, Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000341, iÅ¡duotas 2005 m. birželio 1 d., Sudervės g. 14D, Avižieniai, LT-14013 Vilniaus r. sav.) turto vertinimo iÅ¡vada nustatyta, jog visuomenės poreikiams paimtos 1/5 dalies 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (kartu su žemės paėmimu patirtais nuostoliais) 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodinėjimo priemonių, kuriomis civilinėje byloje nustatomi faktiniai duomenys, yra eksperto išvada. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje S. S. v. antstolė R.

M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) priėmimo dienÄ nustatymo, vadovaudamasi proceso teisės normose ir teismų praktikoje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į iÅ¡vados turinį, daro iÅ¡vadÄ , jog, sprendžiant šį specialiųjų žinių reikalaujantį klausimÄ , nesant pagrįstų abejonių dėl tyrimo rezultato, patikimesniu įrodymu pripažintinas teismo ekspertės atliktas vertinimas ir iÅ¡vada, palyginti su byloje pateikta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, kurioje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamos ginčo žemės sklypo dalies 2015 m. rugpjūčio 18 d. rinkos vertė yra 40 060 Eur.

Dėl to turto vertinimo ataskaitoje padaryta iÅ¡vada atmestina. Pažymėtina ir tai, jog turto vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypo vertė nustatyta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžioje, t. y. 2015 m. rugpjūčio 18 d. (lyginamieji sklypai vertinant sklypo vertę paimti net 2013 m.), bet ne rinkos vertė institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ â€“ 2017 m. gruodžio 27 d. Nors atsakovų atstovas vertinimo užduotį suformulavo ekspertei nustatyti 2018 m. sausio 3 d., ir ekspertė vertino bÅ«tent Å¡ios dienos visuomenės poreikiams paimamo turto vertę, teismo nuomone, netikslinga skirti papildomos ekspertizės, kadangi akto priėmimo diena yra 2017 m. gruodžio 27 d., o turtas įvertintas, kaip jau minėta, 2018 m. sausio 3 d., t. y. skirtumas yra 6 dienos, ir per tokį trumpÄ laikÄ vertinimo suma negalėjo pasikeisti.

Ekspertinis vertinimas – tai toks vertinimo bÅ«das, kai vertinimo ekspertai nustato vertinimo koeficientus ir rodiklius, remdamiesi atskirų turto objektų vertinimo patirtimi ir analize. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ , kainų lygius bei dinamikÄ vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo–pardavimo metu. Nustatant vertinamo turto vertę buvo naudojami pataisos koeficientai, kurių nustatymo procesas ir principai iÅ¡samiai pateikiami ekspertės iÅ¡vadoje.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai ginčo teisinius santykius reguliuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®). ABTÄ® 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertÄ arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. ABTÄ® 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas.

Taigi, eksperto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris turi bÅ«ti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios virÅ¡enybės kitų įrodymų atžvilgiu. Tačiau eksperto iÅ¡vados, kaip įrodymo, specifiÅ¡kumas ir reikalavimas nesutikimÄ su eksperto iÅ¡vada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto iÅ¡vada jos pagrįstumo aspektu gali bÅ«ti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi iÅ¡eities duomenys ir pan.

Teisėtumo aspektu eksperto iÅ¡vada galėtų bÅ«ti paneigta, jei bÅ«tų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas Å¡ioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018 ir kt.). Vadovaujantis ABTÄ® 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.);

įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiÅ«lyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba Å¡ių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iÅ¡ pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (6 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėja nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl nesutinka su atsakovų pateikta teismo ekspertės I. K. atlikto turto įvertinimo iÅ¡vada, nustatant kompensacijos už ginčo žemės sklypÄ dydį, ir dėl kokių aplinkybių teismas neturi vadovautis teismo eksperto iÅ¡vadomis, nors teismas pareiÅ¡kėjai buvo suteikęs galimybę ir pakankamai laiko suformuluoti nesutikimÄ su ekspertės iÅ¡vadoje pateiktais argumentais ir praÅ¡ymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su eksperto padarytomis iÅ¡vadomis nustatant žemės sklypo vertę atsakovų nuosavybės teisių į jį praradimo momentu (2017 m. gruodžio 27 d.).

Ekspertė atlikdama vertinimÄ taikė retrospektyvinio vertinimo bÅ«dÄ , t. y. kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Vadovavosi Žemės įstatymo aktualia redakcija (po 2011 m. liepos 1 d., 47 str. 1 d.) bei kitais teisės aktais, iÅ¡samiai nurodytais iÅ¡vadoje. Taip pat, nustatydama paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę, papildomai taikė lyginamÄ jį metodÄ , kurio esmę sudaro vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja nepaneigė eksperto iÅ¡vados nei pagrįstumo aspektu, nei teisėtumo aspektu, kadangi į bylÄ nebuvo pateikta specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų, paneigiančių eksperto pasirinktÄ vertinimo metodÄ ir nustatytÄ ginčo žemės sklypo rinkos vertę, nepateikta duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti eksperto kompetencija. Todėl teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, vadovaujasi ekspertės I. K. iÅ¡vadoje nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte.

Ekspertizės iÅ¡vadoje pažymėta, jog ekspertizės objekto – 1/5 dalies žemės sklypo (0,9925 ha bendro ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo bÅ«das: komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 3 dienÄ rinkos vertė žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams yra 64 600 Eur. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus (tarp jų pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ , vertintojo apklausÄ , teismo ekspertės apklausÄ ir iÅ¡vadÄ ), nustatytas atsakovams priteistinos kompensacijos dydis pagal ekspertės iÅ¡vadÄ â€“ 64 600 Eur.

Priteistinas kompensacijos dydis nustatytas pagal teismo ekspertės atlikto individualaus vertinimo iÅ¡vadÄ , kurios teisėtumu ir pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės vertinimo, paprastai remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261-2018).

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kadangi Å¡alys pareiÅ¡kė, jog pareiÅ¡kimo trečiasis reikalavimas (nustatyti pareiÅ¡kėjos atsiskaitymo tvarkÄ ir sÄ lygas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡ lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje (40 060,00 Eur), pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-148-(1.18) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos panaikinti visuomenės poreikiams paimtos atsakovų A.

J. ir Ž. J. 1/5 dalies 0,9925 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tus (Turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas Nr. 2016-006561 ir Nr. 2016-006792) yra visiÅ¡kai įvykdytas ir dėl to byloje ginčo nekilo, tenkinti šį reikalavimÄ nėra teisinio pagrindo, o Å¡alys neprašė Å¡ios bylos dalies nutraukti, todėl Å¡i pareiÅ¡kimo dalis netenkintina ir atmestina. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui).

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų Ž. J. ir A. J. 0,9925 ha bendro ploto 1/5 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo bÅ«das: komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 2017 m. gruodžio 27 dienÄ , bendrÄ 64 600 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. IK-9/2018.

KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Daina Kukalienė Algis Markevičius Natalja Zelionkienė