e9aa2ccd-0017-4efe-a91b-b0cd78f4306f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-966-657/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06739-2012-0                                           Procesinio sprendimo kategorijos  (S) 122.4; 128.2.; 117.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotojo asmens E. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1292-886/2013 pagal pareiÅ¡kėjų V.

Å ., I. A., V. B. J., E. Å ., E. J. B., A. P. praÅ¡ymÄ dėl skolininko V. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, suinteresuoti asmenys - V. V., E. V., antstolis V. Z.. Teismas, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai (iÅ¡ieÅ¡kotojai) V. Å ., I. A., V.B. J., E. Å ., E. J.B. ir A. P., atstovaujami advokato Dainiaus Ambrazaičio kreipėsi į teismÄ dėl skolininko V. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine E. V. nustatymo (T.1, b.l. 3-5).

Nurodė, kad antstolis V. Z. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko V. V. vykdomosiose bylose Nr. 0137/08/00465, Nr. 0137/07/05648, Nr. 0137/11/00327, Nr. 0137/07/05649, Nr. 0137/07/09050, Nr. 0137/08/00509, tačiau skolos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyksta. Antstolis, pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Suinteresuotasis asmuo E. V. su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu iÅ¡ dalies sutiko - teismo posėdžio metu neprieÅ¡taravo dėl skolininko turto dalies nustatymo, sutiko su praÅ¡ymo reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis ir kitais statiniais nustatymo, tačiau prašė kitaip nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, kad pagal žemės sklypo planÄ (b.l.

93) jai atitektų naudotis plane pažymėtas dalis „Sklypas B“, jos sutuoktiniui V. V. – atitektų naudotis „Sklypas A“, o „Sklypas C“ – kaip ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjai, bÅ«tų paskirtas bendram naudojimui. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies – nustatė, kad V. V. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine E. V.:

½ dalis 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kitų inžinerinių (kiemo) statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal P. K. individualios įmonės 2012-10-27 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ : V.

V. paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ â€žSklypas A“, 534 kv.m bendro ploto; E. V. paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ â€žSklypas B“, 534 kv.m bendro ploto; V. V. ir E. V. bendram naudojimuisi paskyrė žemės sklypo dalis, plane pažymėta „Sklypas C“, 932 kv. m bendro ploto. Abu bedrasavininkiai privalo bendro naudojimo žemės sklypo dalimi „Sklypas C“ naudotis taip, kad patekimas (priėjimas ir privažiavimas) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į Å¡io žemės sklypo dalis „Sklypas A“ ir „Sklypas B“ nebÅ«tų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas.

Nustatė naudojimosi tvarkÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: V. V. paskyrė naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1/8,43 kv.m; E. V. paskyrė naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5/8,43 kv.m; V. V. ir E. V. bendrai naudosis visomis kitomis gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpomis, rÅ«sio ir mansardos patalpomis bei gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniais: pastatu – garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu - Å«kiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 135-139).

Teismas nurodė, kad vykdymo procese antstolio areÅ¡tuotas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, garažas, Å«kinis pastatas, kiemo statiniai, žemės sklypas) yra įgytas skolininko ir jo sutuoktinės santuokos metu, todėl Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Kadangi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija nėra paneigta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skolininkui priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė su jo sutuoktine.

Naudojimosi tvarkÄ gyvenamojo namo patalpomis ir kitais statiniais teismas nustatė pagal pareiÅ¡kėjų reikalavimus, su kuriais sutiko suinteresuotas asmuo E. V., pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus planus, gautus iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Nors Å¡alių teigimu Å¡iuo metu esantis faktinis gyvenamojo namo patalpų iÅ¡dėstymas neatitinka 1995-02-28 užfiksuotų duomenų VÄ® Registrų centro kadastro ir registro duomenų bylos planuose, nes neįregistruoti pagerinimai ir patalpų perplanavimai, teismas konstatavo, kad byloje esantys parengti 1995 m. planai yra vieninteliai oficialÅ«s duomenys, gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro, pagal kuriuos galima spręsti klausimÄ dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Pagal VÄ® Registrų centro duomenis gyvenamojo namo pirmame aukÅ¡te yra dvi lygiavertės patalpos – kambariai 1-1 ir 1-5, kurių plotai vienodi - po 8,43 kv.m, Å¡ios patalpos yra izoliuotos viena nuo kitos, turi atskirus įėjimus iÅ¡ laiptinės-koridoriaus patalpos 1-8. Suinteresuotas asmuo E. V. patvirtino, kad Å¡ių dviejų patalpų iÅ¡dėstymas, pažymėtas plane, nesikeitė ir atitinka Å¡iuo metu esančiÄ faktinę situacijÄ . Gyvenamajame name nėra kelių lygiaverčių aukÅ¡tų: be pirmojo aukÅ¡to yra rÅ«sys ir palėpė.

PareiÅ¡kėjai, atsižvelgę į Å¡ias aplinkybes, dvi didžiausias izoliuotas patalpas prašė paskirti naudotis kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių, o visas kitas patalpas palikti bendro naudojimo. Teismo nuomone toks naudojimosi tvarkos nustatymas Å¡iuo atveju yra vienintelis ir optimalus bÅ«das nustatyti skolininkui tenkančiÄ naudotis turto dalį. Å alių teigimu, Å«kiniame pastate taip pat atlikti pagerinimai, tačiau jie neįregistruoti. Atsižvelgęs į tai, Å«kiniu pastatu, garažu ir kiemo statiniais teismas paliko naudotis bendru abiejų bendrasavininkių sutarimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo E. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį dalyje dėl turto dalių ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (T.1, b.l. 155-160). Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Savo skundÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Gyvenamasis namas buvo pagerintas iš apeliantės asmeninių lėšų, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir teismas turėjo jai priteisti didesnę turto dalį, nei kad skolininkui.

2. Teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Apeliantė nesutinka su pareiškėjų pateiktu gyvenamojo namo planu bei su jų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka. Gyvenamasis namas yra perstatytas ir jo plotas gerokai padidėjo, nors pagerinimai ir neįregistruoti. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas neužtikrino maksimalios teisinės taikos: nenustatė tokios gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, kuri atitiktų bendraturčių interesus ir leistų kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti jiems priklausančiu turtu. Teismas apeliantei nesudarė galimybės surinkti reikiamus įrodymus.

3. Teismas nutartimi nusprendė ir dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Apeliantė teigia teismui nurodžiusi, kad name gyvena ne tik ji su skolininku, bet ir apeliantės sÅ«nus ir dukra su Å¡eimomis, kurie savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl žinant, kad pareiÅ¡kėjai planuoja skolininkui skirtÄ dalį parduoti, ginčo name gyvenantys apeliantės sÅ«nus ir dukra turėjo bÅ«ti įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, kadangi, nenustačius jų dalies, jų asmeninis turtas gali bÅ«ti neteisėtai atimtas.

Be to, kadangi name kartu su tėvais gyvena nepilnamečiai vaikai, į Å¡iÄ bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad bÅ«tų tinkamai apgintos nepilnamečių vaikų teisės. Teismas pažeidė ne tik interesų derinimo ir proporcingumo principus, bet ir nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir sudarė prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti ateityje.

4. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, nagrinėjo bylÄ be advokato. Taip pat iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Suinteresuotasis asmuo V. V. su atskiruoju skundu sutiko (T.2, b.l. 3-5). Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjai V. Å ., I. A., V. B. J., E. J. B., A. P. atstovaujami advokato Dainiaus Ambrazaičio nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 6-11).

Nurodė, kad apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog faktinių duomenų, leidžiančių nukrypti nuo minėto principo, byloje nėra. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė sutuoktinių bendro turto dalių nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ ir neturint jokių objektyvių duomenų apie atliktÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų nei apie nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ perleidimÄ tretiesiems asmenims, nei apie tarp gyvenamojo namo bendraturčių ir trečiųjų asmenų sudarytas nuomos ar panaudos sutartis. Apeliantė jokių dokumentų, patvirtinančių tariamas trečiųjų asmenų teises į gyvenamÄ jį namÄ nepateikė. Naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra susijęs bÅ«tent su bendraturčių, o ne kitų asmenų, teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl apeliantės teiginiai apie menamÄ kitų asmenų teisių pažeidimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Jau turint teisę patekti į visas patalpas, iÅ¡skyrus namo Plane pažymėtÄ indeksu 1-5 patalpÄ , kuri priskirta suinteresuotam asmeniui, o ne tik į tas, kurios bÅ«tų nustatytoje naudojimosi tvarkoje, bÅ«simiems gyvenamojo namo bendraturčiams suteikiama galimybė taikiu bÅ«du ar teisminiu keliu suderinti visų bendraturčių interesus atitinkančiÄ realiÄ ir pačiÄ efektyviausiÄ naudojimosi namu tvarkÄ . PraÅ¡ydama grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti į pirmos instancijos teismÄ ir tuo pačiu nepateikdama jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, apeliantė siekia vilkinti Å¡io proceso užbaigimÄ , kas neabejotinai vertintina pareiÅ¡kėjų procesinių, o kaip kreditorių – materialinių, teisių pažeidimu.

Apeliantė savo teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai, todėl jos argumentai dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principo pažeidimo yra nepagrįsti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimÄ bÅ«tinu.

Taigi Å¡ia iÅ¡imtimi įstatymas bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę Å¡iuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atskirajam skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų – t.y. name gyvena sÅ«nus, dukra su Å¡eimomis, kurie savo lėšomis prisidėjo prie pagerinimų, be to, name gyvena nepilnamečiai vaikai, kurių interesai pažeisti, todėl jie turėjo dalyvauti nagrinėjant bylÄ . Vienu iÅ¡ įstatyme pripažintų absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes, nusprendus dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (asmenų) materialiųjų teisių ir pareigų, toks asmuo apskritai netenka galimybės pasinaudoti visomis jam proceso pirmosios instancijos teisme suteikiamomis teisėmis.

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti skolininko V. V. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik sutuoktiniams iki tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Iš byloje esančių VĮ Registrų centras gautų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad E. V. ir V. V. yra vieninteliai gyvenamojo namo, ūkinio pastato, priklausinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), t.y. turto, dėl kurio ir nagrinėjama ši byla savininkai.

Visa tai leidžia teigti, kad atskirajame skunde nurodytas kaip absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kuris galėtų atitikti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto atvejį, nėra nustatytas, nes pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų tiesiogiai nepasakyta bei nenuspręsta. Dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog teismas pažeidė jos teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi 2012 m. gegužės 21 d.

Pareiškimas su priedais ir pranešimu atsiliepimui pateikti suinteresuotajam asmeniui E. V. buvo išsiųstas 2012-08-03 (T.1, b.l.

45) ir įteiktas asmeniÅ¡kai 2012-08-08 (T.1. b.l. 54), tačiau apeliantė savo pareigos nevykdė ir atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ teismui nustatytais terminais nepateikė. Byloje vyko penki teismo posėdžiai – į 2012-09-13 ir 2012-10-10 vykusius teismo posėdžius E. V. neatvyko be pateisinamų priežasčių, nors Å¡aukimai į teismo posėdį buvo įteikti (T.1, b.l. 61-63, 74-75); į 2012-11-27 E. V. neatvyko (Å¡aukimas ir procesiniai dokumentai neįteikti, T.1, b.l. 110-111). Teismo Å¡aukimas į teismo posėdį vykusį 2013 m. sausio 23 d. su procesiniais dokumentai ir raginimu elgtis rÅ«pestingai ir iki 2013-01-10 pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus, bei savo pasiÅ«lymus dėl naudojimosi tvarkos ir kitų reikalavimų suinteresuotajam asmeniui E. V.

įteiktas 2012-12-15 (T.1, b.l. 117, 123-124), tačiau ir vėl per teismo nustatytÄ terminÄ apeliantė teismui jokių įrodymų, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Pažymėtina, kad E. V. neleido antstoliui V. Z. ir architektui M. M. apžiÅ«rėti pastatų – gyvenamojo namo ir Å«kio pastato vidaus ir nustatyti atliktus pagerinimus (2012-09-19 aktas, T.1, b.l. 73). SusitarimÄ dėl atstovavimo su advokate E. V. sudarė tik 2013-01-09, nors apie bylos nagrinėjimÄ jai buvo žinoma nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d., todėl teismas konstatuoja, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu ir pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog apeliantei nebuvo apribota teisė duoti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir žodžiu, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems asmenims, reikÅ¡ti praÅ¡ymus, teikti įrodymus. Tai, kad suinteresuotasis asmuo E. V., kaip ir skolininkas, nepateikė teismui atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ , įrodymų pagrindžiančių jų atsikirtimus, ar jų užsakymu parengtų naudojimosi tvarkos nustatymo projektų, patvirtina, kad apeliantė nėra suinteresuota operatyviu ir ekonomiÅ¡ku procesu, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek vykdomosiose bylose.

Pagal CPK 246 straipsnio nuostatas advokato užimtumas kitoje byloje nėra svarbi priežastis atidėti teismo posėdį, Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, kuri numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 443 str. 5 d.), todėl darytina iÅ¡vada, jog teismas iÅ¡nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, netenkinęs apeliantės praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ neatvykus advokatei, nepažeidė E. V. teisių.

Dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Nustatyta, jog antstolis V. Z. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-03 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-222/03 dėl 45000,00 Lt skolos bei vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo B. V. J. naudai (vykdomoji byla Nr. 0137/0709050), 2004-03-23 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-222/03 dėl 45000,00 Lt skolos bei vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo A. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0137/08/00509), 2001-04-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5539 dėl 52739,40 Lt skolos bei vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V.

V. iÅ¡ieÅ¡kotojos I. A. naudai (vykdomoji byla Nr. 0137/07/05648), 2001-04-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5662 dėl 64643,50 Lt skolos bei vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo E. J. B. naudai (vykdomoji byla Nr. 0137/07/05649), Kauno apygardos teismo 2008-02-12 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-821/2007 dėl 129918,30 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ skolÄ bei vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo V.

Å . naudai (vykdomoji byla Nr. 0137/08/00465), 2010-12-31 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-736-378/2008 dėl 172377,00 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ skolÄ bei vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojos E. Å . naudai (vykdomoji byla Nr. 0137/11/00327). Antstolis V. Z. 2007-28-28 dviem turto areÅ¡to aktais aprašė ir areÅ¡tavo skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtÄ (T.1, 26-34, 95-99) ir 2012-04-19 patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojams kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (T.1, b.l. 6-7).

IÅ¡ieÅ¡kotojai 2012-05-21 kreipėsi į apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti, kad skolininkui V. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. V., priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto ir nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas tokį iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymÄ patenkino ir nustatė, jog skolininkui V. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. V. priklauso pusė viso turto - ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine E. V.:

½ dalis 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kitų inžinerinių (kiemo) statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl turto dalių nustatymo iÅ¡ esmės ginčija teigdama, kad teismas negalėjo nustatyti lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes gyvenamasis namas yra iÅ¡ esmės pagerintas iÅ¡ jos asmeninių lėšų, kurias paveldėjo po savo tėvų mirties.

Tokiu bÅ«du jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 667 straipsnio pagrindu sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimÄ , taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. Taigi teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rÅ«Å¡ies ir subjektų, turėtų vadovautis CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 3.89 straipsnio 1 dalies, 3.90 straipsnyje, kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar tvarkymo aplinkybes.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Teismas nustatė, kad skolininko V. V. ir E. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo – pastatai, registruoti E. V. vardu įgyti pagal 2001-01-08 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 19KU-100 (T.1, b.l. 26-28), bei žemės sklypas įgytas 1995-10-16 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/95-1906, registruotas V.

V. vardu (T.1, b.l. 29-30) – yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CPK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikti duomenys, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas rekonstruotas už E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Nors apeliantė teigia, kad ji namo pagerinimui panaudojo savo asmenines po tėvų mirties paveldėtas lėšas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos argumentus E. V. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, nors tokiÄ galimybę turėjo (CPK 306 str. 3 d., 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertino byloje ir vykdomosiose bylose esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ir nenustatęs pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pagrįstai pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ tenkino nustatydamas, jog abiems sutuoktiniams suinteresuotam asmeniui E. V. ir skolininkui V. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso po ½ dalį santuokoje įgyto turto.

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 str. 2 d.). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). IÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad V. V. ir E. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų inžinerinių (kiemo) statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei nustatė Å¡iÄ bendraturčių V.

V. ir E. V. naudojimosi statiniais tvarkÄ : V. V. paskyrė naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1/8,43 kv.m; E. V. paskyrė naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5/8,43 kv.m; nustatė, kad V. V. ir E. V. bendrai naudosis visomis kitomis gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpomis, rÅ«sio ir mansardos patalpomis bei gyvenamojo namo priklausiniais: pastatu - garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu - Å«kiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini).

Apeliantė nesutinka su nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ä®statyminė bendraturčių pareiga tartis (CK 4.75 str.) įpareigoja bendraturčius bendrÄ daiktÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti kooperuojantis bei laisva valia derinant savo interesus, iÅ¡ ko seka, jog bendraturčiai naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ turėtų nusistatyti ir įgyvendinti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvais, ieÅ¡kodami priimtiniausio sprendimo bÅ«do, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita.

Å ioje byloje susidurta su prieÅ¡ingais interesais, pareiÅ¡kėjams siekiant efektyvaus iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 667 str. 4 d.). Tačiau nepriklausomai nuo to, ar pagal bendraturčio, ar pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimÄ nagrinėjama byla, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų bendrosios nuosavybės dalyvių įstatymų saugomus interesus. Tuo tikslu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo kriterijus, kuriais teismai privalo vadovautis, spręsdami analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus. Visų pirma, atsižvelgtina į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, o tai reiÅ¡kia idealiosios dalies nustatymÄ teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiÄ jÄ , nustatymÄ daikte; galimybę skirti kiekvienam iÅ¡ bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas; faktinius naudojimosi santykius (tarp bendraturčių nusistovėjusiÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , atliktus pagerinimus savo naudojamoje dalyje).

Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu tvarka, kuri paÅ¡alina ar maksimaliai sumažina bendraturčių nesutarimus. Esant bÅ«tinybei kuriai nors iÅ¡ Å¡alių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, taip pat paskyrus Å¡alims nevienodo vertingumo dalis, spręstinas atlyginimo už naudojimÄ si svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1;

Teismų praktika 32). Teismas nustatydamas naudojimosi tvarkÄ , rėmėsi į bylÄ pateiktais planais, gautais iÅ¡ VÄ® Registrų centro (T.1, b.l. 36-40). Nors teismas ir konstatavo, kad Å¡alių teigimu, Å¡iuo metu esantis faktinis gyvenamojo namo patalpų iÅ¡dėstymas neatitinka 1995-02-28 užfiksuotų duomenų VÄ® Registrų centro kadastro ir registro duomenų bylos planuose, nes neįregistruoti pagerinimai ir patalpų perplanavimai, tačiau pažymėjo, kad 1995 m. planai yra vieninteliai oficialÅ«s duomenys, pagal kuriuos galima spręsti klausimÄ dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

IÅ¡ pirmojo aukÅ¡to patalpų teismas nustatė , kad pagal VÄ® Registrų centro duomenis gyvenamojo namo pirmame aukÅ¡te yra dvi lygiavertės patalpos – kambariai 1-1 ir 1-5, kurių plotai vienodi - po 8,43 kv.m, Å¡ios patalpos yra izoliuotos viena nuo kitos, turi atskirus įėjimus iÅ¡ laiptinės-koridoriaus patalpos 1-8 (planas, T.1, b.l. 39). Teismas sprendė, kad Å¡ias patalpas (kambarius) priskyrus Å¡alims (V. V. – patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1/8,43 kv.m; E. V. – patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5/8,43 kv.m), o visas kitas gyvenamojo namo patalpas palikus Å¡alių bendram naudojimui, tai bÅ«tų vienintelis ir optimalus bÅ«das nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , kas atitiktų skolininkui tenkančiÄ naudotis turto dalį, neapribotų bendraturčių teisės bendru susitarimu nustatyti naudojimosi kitomis patalpomis konkrečiomis dalimis tvarkÄ .

 Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjų nurodytus argumentus, kad nesant leidimo namo rekonstrukcijai, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ar kitų statybÄ leidžiančių dokumentų, neįregistravus pakeitimų registro įstaigoje, teismas pagrįstai rėmėsi VÄ® Registrų centro kadastro ir registro bylos 1995-02-28 užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 str. 4 d.).

IÅ¡ Å¡ios procesinės normos turinio iÅ¡plaukia, kad CP 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis. Å ios dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32). Atskirojo skundo argumentai, susiję su patalpų perplanavimu, tarp bendraturčių nusistovėjusios faktinės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nepaisymu, atmestini kaip esantys deklaratyvaus pobÅ«džio. Å ios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, jog teismas ex officio nėra aktyvus ir bylÄ sprendžia vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 2 d., 178 str.).

Tuo tarpu apeliantė ar skolininkas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių nurodytas gyvenamojo namo patalpų detalaus išdėstymo, tikrosios funkcinės paskirties, atliktų pagerinimų ir pritaikymo atskirų šeimos narių poreikiams aplinkybes. Tuo atveju, kai teismas ėmėsi priemonių, kad būtų užfiksuota šiuo metu esanti faktinė patalpų išdėstymo situacija (teismo posėdžio protokolas, T.1, b.l. 61-63), E. V. neleido antstoliui ir architektui apžiūrėti gyvenamojo namo ir ūkininio pastato vidaus patalpų ir nustatyti atliktus pagerinimus (antstolio 2012-09-19 gyvenamojo namo apžiūros neįvykdymo aktas, T.1, b.l. 73).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog gyvenamojo namo bendros konstrukcijos (laikančiosios (pamatai, sienos, stogas) ir kitos konstrukcijos) ir bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, esanti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančiose patalpose, iÅ¡laiko bendro naudojimo objektų statusÄ (CK 4.82 str.). Taigi, apeliantės argumentas, jog teismas nenustatė tokios gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, kuri atitiktų bendraturčių interesus ir leistų kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti jiems priklausančiu turtu, niekuo nepagrįstas ir patvirtina tiek suinteresuoto asmens E. V., tiek skolininko V.

V. delsimÄ spręsti klausimÄ , nes normaliai kooperuojantis, gyvenamuoju namu gali naudotis ir keletas naudotojų, kÄ Ä¯rodo pačių suinteresuotų asmenų teiginiai apie ginčo gyvenamajame name gyvenančius jų pilnamečius vaikus su Å¡eimomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iÅ¡ bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrÄ jÄ nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar bÅ«simiems bendraturčiams nustatyti kitokiÄ naudojimosi tvarkÄ , atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės, ar teismo praÅ¡yti atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės (Ck 4.80 str.) kitu bÅ«du negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant kompensacijÄ .

Pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka nekeičia nei skolininkui, nei jo sutuoktinei priklausančių nuosavybės teisės dalių, kurios po skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo bendraturčiams lieka ½ dydžio.  Kiti skundo argumentai teisinės reikšmės neturi ir patys savaime neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.  Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas, laikėsi kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentai teisinio pagrindo nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1p., 339 str., teismas n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                            Žibutė Budžienė