e9a84192-8554-4553-bfa1-35ae0dc4e608 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-226-240/2014proceso Nr. 1-20-9-00506-2013-9Procesinio dokumento kategorija: (S) 2.1.10.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 12 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei E. S., gynėjui adv. Tomui Kaminskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams Ž. Ž., Z. Ž., jų įgaliotajai atstovei adv. Elenai Gylienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

S., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, auginantis mažametį vaikÄ , turintis 9 kl. iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.               Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis V. S. 2013 m. gegužės 5 d., apie 15 val. 00 min., prie Å iaurės pr. 16-ojo namo, Kaune, vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais Z.

Ž. ir Ž. Ž., apspardė Ž. Ž. automobilio ratus, bei panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo Ž. Ž. atžvilgiu, tyčia sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės sudužo akiniai – 575,20 litų vertės, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį galvos smegenų sutrenkimu, tuo sutrikdė visuomenės tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.Kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo uoÅ¡vienė L.

S.. Jis su savo žmona E. S. ir mažamete dukra pas jÄ dažnai atvažiuoja į svečius. UoÅ¡vienė ne kartÄ skundėsi kaimynų, gyvenančių virÅ¡ jos buto, elgesiu, kurie ne tik dienÄ , bet ir naktį triukÅ¡mauja, girdisi beldimas, baldų stumdymas, rėkavimas. Kaltinamojo žmona iki nagrinėjamų įvykių, prieÅ¡ kurį laikÄ , buvo nuėjusi pasikalbėti su sutuoktiniais Žaliais dėl jų netinkamo elgesio. V. S. žmona jam pasakojo, kad uoÅ¡vienės kaimynė – nukentėjusioji Z.

Ž. – kaltinamojo žmonos apsilankymo pas jÄ metu, atidariusi buto duris, iÅ¡plÅ«do E. S. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Nagrinėjamo įvykio dienÄ (buvo Motinos diena) dėl tos pačios priežasties, apie 15.00 val., kaltinamasis pats nuėjo pasikalbėti pas nukentėjusiuosius. Paskambino į buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors girdėjosi, kad bute kažkas yra. Praėjus nedideliam laiko tarpui (10-15 minučių), bÅ«nant pas uoÅ¡vienę, pastaroji pasakė, kad kieme link automobilio eina kaimynai iÅ¡ 36-ojo buto.

Norėdamas pasikalbėti su minėtais kaimynais dėl jų netinkamo elgesio V. S. išėjo į kiemÄ . Pravėręs laiptinės duris, prie automobilio pamatė stovinčius vyriÅ¡kį ir moteriÅ¡kę, kurių pavardę sužinojo vėliau – Ž. Ž. ir Z. Ž.. VyriÅ¡kis ant rankų laikė maÅ¾Ä vaikÄ . Z. Ž. iÅ¡kart pradėjo jį plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, liepė prie jos nesiartinti, nors jis norėjo tik prieiti ir pakalbėti. Artėjant link jų, moteris visÄ laikÄ Å¡aukė.

Kaltinamasis, priėjęs prie moteriÅ¡kės, pasakė, kad nori pasikalbėti dėl triukÅ¡mo, sklindančio iÅ¡ jų buto. GrÅ«modama pirÅ¡tu jam prieÅ¡ veidÄ Z. Ž. rėkė, kad jis nesikiÅ¡tų kur nereikia ir ji darys kÄ norės bei plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais. Matydamas tokį nukentėjusiosios elgesį, V. S., atsisukęs į jos vyrÄ , kuris stovėjo Å¡alia, pareikalavo, jog pastarasis nuramintų savo žmonÄ . Vyras vaikÄ padavė savo žmonai, kuri ir toliau garsiai rėkė bei vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Ž. Ž., padavęs žmonai vaikÄ , atsisuko į kaltinamÄ jį ir stumtelėjo jį į Å¡onÄ . Tada V. S., pajudėjęs link Ž. Ž., suėmė jį už smakro ir nestipriai pastÅ«mė. Neigia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam. Nuo pastÅ«mimo nukentėjusysis atsisėdo ant žemės. Ar nukrito jo akiniai nepastebėjo. Toliau vykstant konfliktui į kiemÄ išėjo kaltinamojo žmona, kuri nusivedė V. S. į namus. Ar E. S. stebėjo vykstantį konfliktÄ ir kur ji buvo jo metu kaltinamasis nežino.

Po kurio laiko į kiemÄ atvyko policijos pareigÅ«nai. Su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais kaltinamasis kategoriÅ¡kai nesutinka, laikydamas juos ne tik per ne lyg dideliais, bet ir nelogiÅ¡kais.Nukentėjusysis Ž. Ž. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena su žmona Z. Ž. ir dviem mažamečiais vaikais. Atsikraustę į šį butÄ , jame kurį laikÄ tvarkėsi. Po kelių mėnesių pas juos į namus atėjo moteris, kuri pasakė, kad yra kaimynė iÅ¡ 33 –ojo buto.

Pastaroji reiÅ¡kė pretenzijas, kad Žaliai kelia triukÅ¡mÄ , kažkas važinėja per grindis. Vėliau jokių pastabų iÅ¡ Å¡ios kaimynės, kurios pavardę sužinojo vėliau - L. S. – nebuvo. 2013-05-05 d., apie 15.00 val., Ž. Ž. su žmona ir vaikais, išėję iÅ¡ savo buto, ėjo į automobilį, kuris stovėjo prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Tik priėjus prie automobilio pamatė, kad link jų skubiu žingsniu ateina iki tol nepažįstamas vyriÅ¡kis – kaltinamasis V.

S.. Žmona tuo metu į automobilį buvo pasodinusi vyresnįjį sÅ«nų. Ž. Ž. tuo metu stovėjo Å¡alia automobilio ir ant rankų laikė maÅ¾Ä jį sÅ«nų. Kaltinamasis grėsmingai prisiartino prie jo žmonos, praeidamas savo alkÅ«ne jį nustÅ«mė ir pradėjo juos plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, rėkė taip, kad ,,skleidėsi visas kiemas“. V. S., baksnodamas pirÅ¡tu į žmonos krÅ«tinę, Å¡aukė, kad mes čia negyvensime, kad trukdome jo Å¡eimai ir uoÅ¡vei ramiai gyventi, kad iÅ¡ čia turime dingti.

KaltinamÄ jį bandė raminti ir jis, ir jo žmona, bet V. S. nekreipė į tai dėmesio, o dar labiau rėkė ir grasino. Kaltinamasis, atsisukęs į jį, pasakė, kad nukentėjusieji užsičiauptų, iÅ¡vadino juos kaimiečiais, gaidžiais ir liepė dingti iÅ¡ buto. PrieÅ¡ingu atveju grasino padaryti taip, kad Žaliai čia negyvens. V. S. koliojant nukentėjusiuosius ir toliau baksnojant žmonai į krÅ«tinę, ji ranka užsidengė tÄ vietÄ , kur jis baksnojo. Tada jis savo ranka trenkė žmonai per rankÄ .

Ž. Ž. tuo metu pasodino vaikÄ Ä¯ automobilį. Tada kaltinamasis priėjo prie jo ir necenzÅ«riÅ¡kai pasakė, kad jis tuoj pat taip tvos, kad Ž. Ž. nulėks. Be to, pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jeigu nukentėjusysis nesutvarkys savo žmonos, tai jis, nebÅ«nant jam, ateis ir padegs žmonÄ su vaikais. Ž. Ž. V. S. ramino, jo neplÅ«do ir neužgauliojo. Tuoj pat kaltinamasis pradėjo spardyti jų automobilio ratus, ėjo aplink automobilį ir spardė iÅ¡ eilės visus ratus. Nukentėjusiųjų vaikai, sėdėdami automobilyje, buvo labai iÅ¡sigandę, abu labai verkė.

Vyresnysis sÅ«nus net priÅ¡lapino į kelnes. Nukentėjusysis paprašė, kad jis nespardytų automobilio. Tuomet kaltinamasis spyrė jam į kojÄ , trenkė kumščiu į veidÄ bei ranka sudavė į petį. Po to smÅ«gio jis suklupo, suklupęs pajuto smÅ«gį į Å¡onÄ , nuo ko nukrito ant nugaros. Jam nukrito akiniai. Jau gulinčiam Ž. Ž. kaltinamasis įspyrė porÄ kartų į Å¡onÄ . VisÄ laikÄ jis plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, garsiai rėkavo, grasino susidorojimu. IÅ¡sigandusi žmona pradėjo Å¡aukti, įsitraukusi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ skambino policijai.

Tai pamatęs V. S., priėjęs prie jos, trenkė per telefonÄ , kad jis net iÅ¡krito ir pareiÅ¡kė, kad jeigu ji dar skambins, tai blogai baigsis, nes nežino su kuo turi reikalÄ . Žmona, paėmusi telefonÄ , paskambino policijai ir kai ji pradėjo kalbėtis su pareigÅ«nais, vyriÅ¡kis pasiÅ¡alino į laiptinę. Vėliau sužinojo, kad juos užpuolęs chuliganas yra kaimynės iÅ¡ 33 – ojo buto žentas V. S.. Dėl Å¡io įvykio jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , tai yra jam buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė žala.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kia 30000 Lt. sumai, dėl turtinės žalos – 1075 Lt. sumai, kuriÄ sudaro sudaužytų akinių vertė – 575, 20 Lt., bei pinigai, iÅ¡leisti vaistams.             Nukentėjusioji Z. Ž. davė analogiÅ¡kus parodymus, pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį: dėl neturtinės žalos atlyginimo - 20000 Lt. sumai, dėl turtinės žalos 781 Lt. sumai. Å iÄ sumÄ sudaro įsigytų ir vartotų vaistų vertė.Liudytojas A.

D. parodė, kad 2013 metų gegužės mėnesio pradžioje (tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo bÅ«ti Motinos diena), apie 15-16 val., atsitiktinai ėjo pro Å iaurės pr. 16-tÄ namÄ Â link Å iaurės prospekto. Eidamas, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ bei pamatė stovintį automobilį, prie kurio buvo du vyriÅ¡kiai. Vienas iÅ¡ jų - stamboko kÅ«no sudėjimo. Jis kažkÄ rėkdamas spardė automobilio ratus bei antrajam vyriÅ¡kiui, kurio pavardę sužinojo vėliau - nukentėjusiajam Ž.

Ž. ranka trenkė į veido sritį, dėl ko pastarasis nukrito. Å alia nukritusio ant grindinio nukentėjusiojo stovėjo moteris. Autombilyje matėsi du mažamečiai vaikai. Liudytojui einant pro Å¡alį, vyriÅ¡kį, kuris sudavė nukentėjusiajam, kažkokia moteris nusivedė į vienÄ Å iaurės pr. 16-to namo laiptinę. A. D. taip pat parodė, kad kieme tuo metu buvo žmonių, kurie stoviniavo prie laiptinės ir stebėjo įvykį, tačiau niekas į konfliktÄ nesikiÅ¡o.Liudytojas R. G. parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dienÄ dirbo Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje vyr. patrulio pareigose viename ekipaže su patrule J.

B.. Apie 15.30 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiaurės pr. 16, Kaune, kieme vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus minėtu adresu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vyras ir moteriškė (nukentėjusieji Žaliai), kurie paaiškino, kad juos užpuolė kaimynas, kuris sudavė vyrui, o pastarasis nuo smūgio nukrito ir jam sulūžo akiniai. Be to, jie papasakojo, kad užpuolikas juos išplūdo necenzūriniais žodžiais. Liudytojas taip pat parodė, kad jo ir kolegės atvykimo prie minėto namo metu jokio konflikto jau nebebuvo.

Nukentėjusiųjų Ž. Ž., Z. Ž., liudytojų A. D., R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklÅ«s, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieÅ¡taravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.Liudytojos E. S. ir L. S. analogiÅ¡kai parodė, kad jos, bÅ«damos bute, pro langÄ Â stebėjo konfliktÄ , vykstantį tarp V. S. ir sutuoktinių Žalių. Visi konfliktuojantys asmenys rėkavo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Teigė nemačiusios ar kas nors kÄ nors pastÅ«mė. Taip pat nematė ar Ž. Ž. buvo nukritęs ant žemės ir ar buvo sudaužyti jo akiniai. Liudytojų E. S. ir L. S. parodymai tiesiogiai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų Ž. Ž., Z. Ž., liudytojų A. D., R. G. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.Kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties dalinio prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų Ž. Ž., Z.

Ž., liudytojų A. D., R. G. parodymų, taip pat įrodyta: specialisto išvada Nr. G 1937/13(02), kurioje nurodyta, kad Ž. Ž. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.62); daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti sugadinti nukentėjusiojo Ž. Ž. akiniai (b.l.l. 43, 44-47); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis V. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , jo padarytas nusikaltimas yra ne- sunkus, jis nesukėlė sunkių padarinių, todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į kaltinamojo Å¡eimyninę padėtį, iÅ¡laikytinių turėjimÄ , į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , laiko tikslinga paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į V.

S. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, turi iÅ¡laikytinių), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Nukentėjusysis Ž. Ž. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. S. 30000 Lt. dydžio neturtinę žalÄ ir 1075 Lt. turtinę žalÄ . Nurodo, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .Nukentėjusioji Z.

Ž. reiÅ¡kia 20000 Lt. dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 781 Lt. dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. PraÅ¡o Å¡ias pinigų sumas priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Nurodo, kad ji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ . LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).Nagrinėjamu atveju, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajam Ž.

Ž., bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis nebuvo gydomas medicinos įstaigoje, nebuvo net laikinai nedarbingas, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Taip pat, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajai Z. Ž., bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jai iÅ¡vis nepadarytas joks sveikatos sutrikdymas, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad jos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Kadangi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo Ž. Ž. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, jam pripažintina teisė į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio turtinės žalos atlyginimo dalyje perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Z. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi ji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaistai buvo perkami ir vartojami dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su kaltinamojo padarytais veiksmais.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 2 d. d., 304, 305, 307, 308 str. str.,             n u s p r e n d ž i a : V. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti. Priteisti iÅ¡ V. S. neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems: Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) – 2000 (du tÅ«kstančius) litų;Z. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) – 500 (penkis Å¡imtus) litų.Nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui Ž.

Ž. pripažinti teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio turtinės žalos atlyginimo dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Bronislovas Liatukas