e9a74de9-d3cb-4e64-9bb3-2e6bc7c8f111 · Klaipėdos apylinkės teismas

?N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2YT-3951-904/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00459-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N DI M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 6 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Mantas Ūsas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys D.

L., V. J., L. R., K. B., M. L., valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po pareiÅ¡kėjos senelės B. N. mirties, pareiÅ¡kėja (vaikaitė) S. Å . faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ir jį valdo iki Å¡iol. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos senelis A. N., o pareiÅ¡kėjos senelė B. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Po pareiÅ¡kėjos senelės B. N. mirties liko palikimas, kurį ji asmeninės nuosavybės teise įsigijo nuo (duomenys neskelbtini), tai gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po senelės B. N. mirties į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nurodo, kad minėtas nekilnojamas turtas buvo naudojamas bendrai Å¡eimos poreikiams tenkinti, kadangi senelė B. N., kartu su Å¡eima, įskaitant vaikaites, gyveno iki savo mirties. Po senelės mirties pareiÅ¡kėja ir toliau naudojosi bei rÅ«pinosi minėtu nekilnojamuoju turtu, o tai jai suponavo nuomonę, kad visas turtas po senelės B.

N. mirties pereina jai, todėl ji tampa teisėta turto savininke. PareiÅ¡kėja nežinojo paveldėjimo procedÅ«rų ir perimtÄ turtÄ valdė kaip savo, rÅ«pinosi juo ir tai daro iki Å¡iol. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o tenkinti. Suinteresuotas asmuo M. L. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir neprieÅ¡tarauja, jog teismas pareiÅ¡kimÄ tenkintų. Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad kreipėsi į Panevėžio rajono notarų biurÄ , kuriame pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymÄ priklausančiÄ palikimo dalį, taip pat nurodė, kad pretenzijų į palikimÄ nereiÅ¡kia ir neprieÅ¡tarauja, jog teismas tenkintų pareiÅ¡kėjos S. Å . pareiÅ¡kimÄ .

Kiti byloje suinteresuoti asmenys, per teismo nustatytÄ terminÄ , atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. IÅ¡ gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. Å . (ikisantuokinė pavardė - L) yra D. L. (ikisantuokinė pavardė - N) dukra. D. L. (buvusi N) yra A ir B. N. dukra. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad pareiÅ¡kėjos senelis A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos senelė B.

N. mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 9 d. praneÅ¡imas Nr. S-26 dėl turto paveldėjimo, patvirtina, kad dėl B. N. ir A. N. turto paveldėjimo nesikreipė teisėti paveldėtojai ir paveldėjimo bylos nėra užvestos. Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad mirus B. N. dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. IÅ¡ 2004 m. birželio 22 d. pareiÅ¡kimo dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymÄ priklausančiÄ palikimo dalį, kuri yra patvirtinta Panevėžio rajono notarų biuro notarės L.

M. K., nustatyta, kad suinteresuotas asmuo K. B. atsisako jai pagal įstatymÄ priklausančios palikimo dalies, atsiradusios (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai B. N.. Nekilnojamojo turto registre B. N. vardu nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-122 buvo iÅ¡registruotas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų bei suinteresuotų asmenų nurodytos pozicijos nustatyta, jog pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi (duomenys neskelbtini) mirusios senelės B.

N. kilnojamu ir nekilnojamu turtu po jos mirties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokiu bÅ«du palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

FaktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. PareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, prie pareiÅ¡kimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja S. Å . po senelės B.

N. mirties ir toliau gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po senėlės B. N. mirties pareiškėja S. Š. iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu turtu. Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , o tai gali bÅ«ti padaryta raÅ¡tu – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ . Tokiu bÅ«du palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Å iuo atveju faktiniu turto valdymo laikytina tai, kad pareiÅ¡kėja po senolės mirties iÅ¡ karto pradėjo rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti likusį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiu bÅ«du savo aktyviais veiksmais parodė, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Kadangi byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia aplinkybes, kad S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama mirusios 1999 m. rugpjūčio 3 d. senelės B.

N. vaikaitė, t. y. antrosios eilės įpėdiniu pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pradėjo faktiÅ¡kai valdyti po senolės mirties atsiradusį palikimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis), pripažintina, kad S. Å . palikimÄ priėmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja S. Å . per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja S. Å . palikimÄ priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios senelės B. N., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas Mantas Ūsas