e9a3fc91-7f46-4831-9ab0-e413d8e3ce1f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1112-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13957-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. V. dėl skolos už teisines paslaugas ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Lietuvos AdvokatÅ«ra.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. V. 13 455 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas, 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2014-03-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. JV-01, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas kaip advokatas teiks atsakovei teisines paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas su ieÅ¡kovu atsiskaitys pagal pateiktas sÄ skaitas. IeÅ¡kovas pagal sudarytÄ sutartį nuolat teikė atsakovei teisines paslaugas, susipažindavo su atsakovės pateiktais dokumentais, suraÅ¡ydavo visÄ eilę procesinių dokumentų ir atstovavo atsakovę kaip nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-02130-14 pradėtame Vilniaus m. 2 PK, o vėliau perdavus Vilniaus m. 3 PK, Vilniaus apylinkės bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«rose ir teismuose, taip pat atstovavo atsakovę civilinėse bylose Nr. 2-93-590/2015 ir Nr. 2-5870-798/2015 (kurios buvo sujungtos į vienÄ civilinę bylÄ ) Vilniaus apygardos teisme.

Už suteiktas teisines paslaugas 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr. JV-08 – 1530 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr. JV-09 – 11 925 Eur sumai. IÅ¡ pradžių atsakovė iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas apmokėdavo iÅ¡ karto, tačiau vėliau mokėjimai už suteiktas paslaugas vėluodavo, buvo žadama sÄ skaitas apmokėti vėliau. IeÅ¡kovo atliktus darbus atsakovė priimdavo, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Å alys buvo sutarusios dėl kiekvieno pavedimo kainos atskirai ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio 90 Eur.

Vilniaus apygardos teismui 2016-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1959-590/2016 priėmus atsakovei ne visai palankų sprendimÄ , atsakovė atsisakė priimti iÅ¡ ieÅ¡kovo minėtas 2015-10-01 ir 2015-11-10 sÄ skaitas. 2016-03-17 praneÅ¡imu savo iniciatyva nutraukė 2014-03-24 su advokatu sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį JV-01 ir pareikalavo grÄ Å¾inti visų bylų medžiagas. 2016-03-18 pakvitavimu atsakovė gavo praÅ¡omus dokumentus, nurodė, jog pretenzijų ieÅ¡kovui neturi, bet su advokatu už iki sutarties nutraukimo suteiktas teisines paslaugas neatsiskaitė, liko skolinga 13 455 Eur sumÄ .

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2014-03-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovas teikė atsakovei teisines paslaugas. Å alių sudarytoje sutartyje dėl konkrečių kainų už paslaugas Å¡alys nesusitarė, jų neaptarė, ieÅ¡kovas detalesnės informacijas apie konkrečias paslaugų kainas atsakovei neteikė. 2016-03-17 atsakovė nutraukė su ieÅ¡kovu teisinių paslaugų sutartį ir tÄ pačiÄ dienÄ apmokėjo paskutinę ieÅ¡kovo pateiktÄ apmokėti 2016-02-29 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

Apie kitas 2015-10-01 ir 2015-11-10 sÄ skaitas-faktÅ«ras atsakovė nebuvo informuota. Å ios sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo pateiktos apmokėti atsakovei po teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, neatsižvelgus į tai, kad 2016-03-17 įvyko galutinis apmokėjimas pagal 2016-02-29 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , todėl atsakovė atsisakė Å¡ias sÄ skaitas apmokėti. Atsakovė įsitikinusi, kad sÄ Å¾iningai vykdė savo kaip klientės pareigas, kad ieÅ¡kovui nebėra skolinga, už gautas paslaugas yra atsiskaičiusi.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo elgesys yra nesÄ Å¾iningas. Atsakovė prašė teismo neaiÅ¡kias sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti atsižvelgiant į tai, kad sutartį sudarė prisjungimo bÅ«du, yra vartotoja, į tai, kad ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos su atsakove nebuvo derinamos, jos nebuvo sutartos, informacija apie tokias kainas atsakovei nebuvo tinkamai pateikta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. SprendimÄ grindė Å¡iais motyvais:IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kitos bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas atstovavo faktiÅ¡kai dvejose byloje – ikiteisiminio tyrimo baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos veiksmai buvo atliekami tiek prokuratÅ«roje, tiek ir teismuose, o buvusios dvi civilinės bylos buvo sujungtos į vienÄ ir nagrinėtos kaip viena byla reikÅ¡mės teisinės pagalbos teikimo pobÅ«džiui neturi;IÅ¡ kitų ne ginčo sÄ skaitų už teisines paslaugas matyti, kad visos Å¡ios sÄ skaitos prieÅ¡ingai nei ginčo sÄ skaitos atsakovės buvo priimtos, sÄ skaitose yra atsakovės paraÅ¡ai. IÅ¡ apmokėtų sÄ skaitų galima daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad kainos suderinimas vyko akceptuojant sÄ skaitÄ â€“ pasiraÅ¡ant sÄ skaitoje abiems sutarties Å¡alims - tiek advokatui, tiek ir klientui.

Reikalaujamose apmokėti ginčo sÄ skaitose atsakovės paraÅ¡o nėra, jokio kito tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo Å¡alys susitarė dėl sÄ skaitose nurodyto mokėjimo dydžio nėra, nėra ir įrodymų, kad atsakovė akceptavo ginčo sÄ skaitas, suderino su ieÅ¡kovu ginčo sÄ skaitose nurodytÄ kainÄ ; Atsižvelgiant į tai, kad advokatas, už atlyginimÄ teikiantis teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, laikytinas verslininku (plačiÄ ja prasme), o klientė – vartotoja, teismas konstatavo, kad 2014-03-24 teisinių paslaugų teikimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi;Teismas vertindamas tai, kad Å¡alys teismui nurodė skirtingas teisinių paslaugų sutarties sÄ lygų, konkrečiai imant sÄ lygų dėl apmokėjimo sudarymo aplinkybes, vertindamas 2014-03-24 teisinių paslaugų sutartį, atkreipė dėmesį, kad Å¡alių sudaryta sutartis yra abstraktaus pobÅ«džio, joje nenurodoma kokiose konkrečiuose bylose bus atstovaujami klientės interesai ar kokie konkretÅ«s veiksmai klientės vardu bus atliekami, nenurodamas ir konkretus sutartas užmokestis už suteiktas paslaugas.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas teismui nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, jog Å¡alys susitarė dėl paslaugų kainų pagal ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, t.y., kad susitarė žodžiu dėl kiekvieno pavedimo ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio 90 Eur. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieÅ¡kovas sutarties nutraukimo metu reiÅ¡kė pretenzijas atsakovei dėl ginčo sÄ skaitų, kad nutraukiant sutartį gavo pakvitavimÄ Â apie atsakovės neapmokėtas Å¡ias dvi sÄ skaitas. Teisms, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nurodė, jog labiau tikėtina iÅ¡vada, kad ginčo sÄ skaitos atsakovei buvo pateiktos po Å¡alių sutarties nutraukimo, apie jas atsakovė iki sutarties nutraukimo nežinojo, apie jas nebuvo tinkamai informuota ir supažindinta, suderinimo dėl ginčo sÄ skaitų tarp Å¡alių nebuvo.

Teismo vertinimu, toks nesavalaikis ginčo sÄ skaitų pateikimas labiau tikėtinai rodo, jog ieÅ¡kovas nebuvo visiÅ¡kai sÄ Å¾iningas su atsakove, neatskleidė jai visų suteiktų paslaugų apimčių ir jų kainų, tikėtina, jog ginčo sÄ skaitų atsakovė nesitikėjo gauti, dėl tokių mokėjimų su ieÅ¡kovu nesitarė, sumokėjusi ieÅ¡kovui 10 691 Eur, nesitikėjo, kad lieka jam skolinga didesnę už sumokėtÄ sumÄ , t.y. 13 455 Eur, kad negalėjo numatyti sudarydama teisinių paslaugų sutartį, kad už suteiktÄ teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui turės iÅ¡ viso sumokėti (10 691 + 13 455) 24 146 Eur.

Ginčo atveju, teismas sutiko, kad atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl sumokėtos kainos ir suteiktų teisinių paslaugų apimties santykio ir papildomai praÅ¡omos sumos už suteiktas paslaugas, kad tokias abejones pagrįstai sukelia pateiktų apmokėti sÄ skaitų aplinkybės, kai jos pateikiamos po Å¡alių sutarties nutraukimo esant abstrakčiai, neįvardijančiai konkrečių paslaugų kainų, teisinių paslaugų teikimo sutarčiai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J.

K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindė Å¡iais argumentais:                4.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas atsakovę faktiÅ¡kai atstovavo dvejose bylose. Toks faktinių aplinkybių nustatymas neatitinka tikrovės ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovas atstovavo atsakovę ne tik Å¡iose dvejose, bet ir kitose civilinėse bylose iÅ¡nagrinėtose Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Kauno apylinkės teisme.

Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino ir pati atsakovė;                4.2. Nagrinėjamoje byloje, klaidingai nustatęs, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį už atstovavimÄ dvejose bylose jau gavo 10 691 Eur sumÄ , teismas vertino, kad tokio dydžio ieÅ¡kovo gauta suma, atsižvelgus į atliktų procesinių veiksmų visumÄ , laikoma labia didele, virÅ¡ijančia rinkos kainas ir numatytas rekomendacijas. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nutylėjo, kad ikiteisminiame tyrime ieÅ¡kovas surašė net 22 procesinius dokumentus, kad iÅ¡ viso sudarė 127 ieÅ¡kovo darbo valandas;                4.3.

Teismas neįvertino, jog pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad sudarė konkrečios bylos neapimančiÄ bendro pobÅ«džio teisinių paslaugų sutartį visiems galimiems teisinių paslaugų teikimo atvejams;                4.4.  Teismas neįvertino pačios atsakovės iÅ¡sakyto teiginio, kad ieÅ¡kovas ginčo sÄ skaitas dar iki sutarties nutraukimo atsakovei pateikė, tik atsakovė atsisakė jas priimti. Atsakovė visas ginčo sutartyse nurodytas paslaugas priėmė.

Teismas, pasisakydamas, jog nesant raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo dėl konkretaus įkainio ir galimos konkrečios kainos paslaugų sutarties sÄ lygose ir esant ginčui dėl kainos pripažintina, nelogiÅ¡kai nurodė, kad atsakovės atžvilgiu teisinių paslaugų kainos sÄ lyga laikytina nepakankamai aiÅ¡kia;               4.5. Teismo iÅ¡plėtoti argumentai dėl atsakovės neperspektyvių lÅ«kesčių, kurie nebuvo pasiekti, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, kadangi sutartyje nebuvo susitarta, kad mokėjimai advokatui priklausys nuo bylos baigties;               4.6.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal sudarytÄ sutartį ieÅ¡kovas veikė kaip verslininkas, o atsakovė – kaip vartotoja. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta ne tipinė, o lygiaverčių Å¡alių individualiai aptarta atlygintinė paslaugų sutartis, todėl teismas nepagrįstai tokiÄ sutartį prilygino vartojimo sutarčiai.              5. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė Å¡iuos atsikirtimus į skundÄ :              5.1. Teismas pagrįstai taikė didesnę teisinę apsaugÄ atsakovei kaip vartotojai. IeÅ¡kovo teikiamos paslaugos kaina atsakovei pateikta nebuvo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas teikė sÄ skaitas-faktÅ«ras apmokėjimui, tačiau sÄ skaitų teikimas galėjo ir nesibaigti, nes nėra suderinta ir aptarta konkreti, aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka paslaugų teikimo kainodara. Advokatas privalėjo informuoti klientę apie paslaugos kainÄ , todėl buvo pažeista vartotojo teisė į informacijÄ ;              5.2.

Atsakovė su ieÅ¡kovu yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, todėl sprendimo panaikinimas ir ieÅ¡kinio tenkinimas iÅ¡ esmės pažeistų atsakovės kaip vartotojos ir klientės interesus, pažeistų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei galiojantį teisinį reguliavimÄ . Atsakovė 2016-03-17 atvykusi atsiimti visų ieÅ¡kovo žinioje buvusių bylų dokumentų, apmokėjo paskutinę ieÅ¡kovo pateiktÄ 2016-02-29 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ;              5.3. Teismo sprendime buvo besÄ lygiÅ¡kai pritaikyti aktualÅ«s Å¡iai bylai teismų praktikos suformuoti standartai dėl vartotojų teisių gynimo, fizinio asmens kaip vartotojo advokato ir kliento santykiuose, teismo vaidmens nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus, todėl priimtas sprendimas atitinka teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus ir precendentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad 2014-03-24 tarp ieÅ¡kovo J. K. ir atsakovės J.

V. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. JV-01, kuria atsakovė pavedė ieÅ¡kovui kaip advokatui jÄ atstovauti Lietuvos Respublikos visų rÅ«Å¡ių ir instancijų teismuose bei kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. 2016-03-17 atsakovė savo iniciatyva nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti visų bylų medžiagÄ . 2016-03-18 atsakovei buvo grÄ Å¾inti visi dokumentai atsakovė raÅ¡tu nurodė, jog jokių turtinių, neturtinių ar kitokių pretenzijų ieÅ¡kovui neturi.

Po sutarties nutraukimo 2016-04-06 ieÅ¡kovas J. K. elektroniniu laiÅ¡ku pranešė ieÅ¡kovei, kad liko neapmokėtos dvi sÄ skaitos, jas nusiuntė atsakovei bei prašė apmokėti per 5 dienas nuo gavimo. IeÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. V. 13 455 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas, 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi atsakovė geruoju neapmokėjo 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos Nr. JV-08 – 1530 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos Nr. JV-09 – 11 925 Eur sumai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas atsakovę atstovavo faktiÅ¡kai dvejose byloje – ikiteisiminio tyrimo baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje.

IÅ¡ apmokėtų sÄ skaitų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kainos suderinimas vyko akceptuojant sÄ skaitÄ â€“ pasiraÅ¡ant sÄ skaitoje abiems sutarties Å¡alims - tiek advokatui, tiek ir klientui. Reikalaujamose apmokėti ginčo sÄ skaitose atsakovės paraÅ¡o nėra, jokio kito tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo Å¡alys susitarė dėl sÄ skaitose nurodyto mokėjimo dydžio nėra, nėra ir įrodymų, kad atsakovė akceptavo ginčo sÄ skaitas, suderino su ieÅ¡kovu ginčo sÄ skaitose nurodytÄ kainÄ .

Teismas konstatavo, jog 2014-03-24 teisinių paslaugų teikimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi. Teismo nuomone, šalių sudaryta sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma kokiose konkrečiuose bylose bus atstovaujami klientės interesai ar kokie konkretūs veiksmai klientės vardu bus atliekami, nenurodamas ir konkretus sutartas užmokestis už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas teismui nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, jog šalys susitarė dėl paslaugų kainų pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, t.y., kad susitarė žodžiu dėl kiekvieno pavedimo ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio 90 Eur.         10.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas atsakovę faktiÅ¡kai atstovavo dvejose bylose. Pasak apelianto, jis atstovavo atsakovę taip pat ir civilinėse bylose, iÅ¡nagrinėtose Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Kauno apylinkės teisme. Teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiÅ¡kai.         11. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad ieÅ¡kovas sutarties galiojimo metu atstovavo atsakovę kaip nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-02130-14, pradėtame Vilniaus m. 2 PK, vėliau perdavus Vilniaus m. 3 PK, Vilniaus apylinkės bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«rose ir teismuose, taip pat surašė ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atstovavo atsakovę Vilniaus apygardos teisme civilinėse bylose Nr. 2-93-590/2015 ir Nr. 2-5870-798/2015.

Teismas akcentavo, jog Å¡ios bylos buvo sujungtos ir nagrinėtos kaip viena civilinė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi jÄ patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).          12.Vadovaujantis CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atstovavo atsakovę faktiÅ¡kai tik dvejose bylose, apeliantas rėmėsi į bylÄ pateiktomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kurios pagrindžia, jog ieÅ¡kovas atsakovę atstovavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose:

Nr. 2-32821-816/2014, Nr. e2-1887-816/2015, Nr. e2-27265-129/2015 ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad aukščiau ieÅ¡kovo nurodytose bylose suteiktos paslaugos buvo apmokėtos (2014-08-19, 2019-01-30, 2015-02-13, 2015-06-25, 2015-12-07 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros), o ginčas byloje kilo iÅ¡ esmės tik dėl 2015-10-01 ir 2015-11-10 iÅ¡raÅ¡ytų ir neapmokėtų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantas atsakovę iÅ¡ esmės atstovavo tik dvejose bylose, iÅ¡ esmės neturėjo teisinės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui.

         13. Skunde apeliantas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje, klaidingai nustatęs, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį už atstovavimÄ dvejose bylose jau gavo 10 691 Eur sumÄ , teismas vertino, kad tokio dydžio ieÅ¡kovo gauta suma, atsižvelgus į atliktų procesinių veiksmų visumÄ , laikoma labai didele, virÅ¡ijančia rinkos kainas ir numatytas rekomendacijas. Pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nevertino ir nutylėjo, kad ikiteisminiame tyrime ieÅ¡kovas surašė net 22 procesinius dokumentus, kad iÅ¡ viso sudarė 127 ieÅ¡kovo darbo valandas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.         14. Pažymėtina, kad Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sÄ lygas, tvarkÄ , teikiamas paslaugas ir mokėjimÄ už Å¡ias paslaugas reglamentuoja AdvokatÅ«ros įstatymas. AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka Å¡alių sutartÄ užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į bylos sudėtingumÄ , advokato kvalifikacijÄ ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.         15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant minėtas teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiÅ¡ko elgesio standartai.

Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiÅ¡ki elgesio standartai, bet ir specialÅ«s reikalavimai, nustatyti advokatÅ«ros veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose ir profesinės etikos taisyklėse. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai lemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jog, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į bylos sudėtingumÄ , advokato kvalifikacijÄ ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reiÅ¡kia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų bÅ«ti preziumuojama, jog Å¡alys, nustatydamos apmokėjimo sÄ lygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė.

Tačiau tuo atveju, kai tarp Å¡alių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sÄ lygos atitiktį AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas Å¡alių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos rezultato, yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016, 22 punktas).         16.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2014-03-24 Å¡alių pasiraÅ¡ytoje Teisinių paslaugų sutartyje JV-01 nenumatytas Å¡alių sutartas užmokestis už advokato paslaugas, tačiau nurodyta, jog už paslaugas mokama pagal advokato ir kliento suderintÄ kainÄ ir advokato iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ sumokant mokestiniu pavedimu arba grynais pagal advokato Pinigų priėmimo kvitÄ (T. 1, b. l. 5). Apelianto teigimu, Å¡alys buvo susitarusios dėl pastovaus vienos valandos 90 Eur įkainio. Susipažinęs su byloje esančiomis ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, teismas pažymi, jog už visas atsakovei J.

V. suteiktas paslaugas ieÅ¡kovas J. K. taikė vienos valandos 90 Eur įkainį. Teismo nuomone, esant ginčui dėl užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas, apeliantas turėjo įrodyti, jog nurodytas vienos valandos 90 Eur įkainis turėjo bÅ«ti taikomas iÅ¡imtinai visoms advokato teikiamoms paslaugoms ir visiems suraÅ¡ytiems procesiniams dokumentams parengti, tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).             17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog susipažinus su ieÅ¡kovo parengtais ir į bylÄ pateiktais dokumentais matyti, jog dauguma iÅ¡ apelianto nurodytų 22 ikiteisminiame tyrime parengtų procesinių dokumentų yra netgi ne procesinio pobÅ«džio (Papildomas pareiÅ¡kimas-praÅ¡ymas, T. 1, b. l. 133-137; trečias pareiÅ¡kimas-praÅ¡ymas, T.1, b. l. 138-139 ir kt.), be to, kai kurių ieÅ¡kovo parengtų procesinių dokumentų turinys ir dėstomos aplinkybės bei motyvai yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki arba labai panaÅ¡Å«s (pvz.: 2015-07-17 pareiÅ¡kimas-praÅ¡ymas, T. 1, b. l. 90-93 ir 2015-08-17 pareiÅ¡kimas-praÅ¡ymas, T. 1, b. l. 94-97), dauguma parengtų dokumentų yra nedidelės apimtis (2-3 lapai), todėl manytina, jog tokių dokumentų parengimui ieÅ¡kovas turėjo sugaiÅ¡ti mažiau laiko, tačiau už visus ikiteisminiame tyrime parengtus dokumentus taikė vienos valandos 90 Eur įkainį.

         18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Å¡alys sudarė konkrečios bylos neapimančiÄ bendro pobÅ«džio teisinių paslaugų sutartį visiems galimiems teisinių paslaugų teikimo atvejams.          19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo J. K. ir atsakovės J. V. sudaryta Teisinių paslaugų sutartis yra abstraktaus pobÅ«džio ir savo turiniu panaÅ¡esnė į galiojimÄ , t.y. joje nenumatyta, kokiose konkrečiai bylose ieÅ¡kovas atstovaus atsakovę.

Kita vertus, pasiraÅ¡ytos sutarties abstraktumas nereiÅ¡kia, jog advokatas gali nukrypti nuo AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnyje bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, taikomų mokėjimams už advokato teikiamas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, jog Teisinių paslaugų sutartimi atsakovė pavedė ieÅ¡kovui kaip advokatui jÄ atstovauti Lietuvos Respublikos visų rÅ«Å¡ių ir instancijų teismuose bei kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas neįrodė, kokiu bÅ«du ir kokiais teiginiais Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino, jog Å¡alys sudarė konkrečios bylos neapimančiÄ bendro pobÅ«džio teisinių paslaugų sutartį (CPK 178 straipsnis).         20.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovas ginčo sÄ skaitas dar iki sutarties nutraukimo atsakovei pateikė, tik atsakovė atsisakė jas priimti. Apelianto teigimu, atsakovė visas ginčo sÄ skaitose nurodytas paslaugas priėmė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiÅ¡kai.        21. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad reikalaujamose apmokėti ginčo sÄ skaitose atsakovės paraÅ¡o nėra, jokio kito tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo Å¡alys susitarė dėl sÄ skaitose nurodyto mokėjimo dydžio nėra, nėra ir įrodymų, kad atsakovė akceptavo ginčo sÄ skaitas, suderino su ieÅ¡kovu ginčo sÄ skaitose nurodytÄ kainÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje taip pat nėra pateikta patikimų įrodymų, jog minėtas sÄ skaitas ieÅ¡kovas J.

K. bÅ«tų pateikęs atsakovei J. V. iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo 2016-04-06 elektroninio laiÅ¡ko atsakovei J. V. turinio matyti, jog jame ieÅ¡kovas atsakovei nurodė, jog liko neapmokėta sÄ skaita Nr. JV-08 ir nusiuntė jÄ kartu su elektroniniu laiÅ¡ku, tačiau laiÅ¡ke neužsimenama apie tai, jog Å¡iÄ sÄ skaita atsakovė bÅ«tų gavusi anksčiau, tačiau nebuvo jos priėmusi ar pan. (T. 1, b. l. 11). Tokio paties turinio elektroninį laiÅ¡kÄ atsakovė gavo ir dėl neapmokėtos sÄ skaitos Nr. JV-09, tačiau 2016-04-13 elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė nurodė, jog nesutinka su naujai iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis, nes yra už viskÄ atsiskaičiusi (T. 1, b. l. 12).

Ä®rodymų, kad atsakovė ginčo sÄ skaitas bÅ«tų gavusi iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, apeliantas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu, todėl konstatuotina, jog byloje liko neįrodytas faktas, kad atsakovė 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. JV-08 – 1530 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. JV-09 – 11 925 Eur sumai gavo iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo 2016-03-17.         21. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pasisakė dėl atsakovės neperspektyvių lÅ«kesčių, kurie nebuvo pasiekti, kadangi sutartyje nebuvo susitarta, kad mokėjimai advokatui priklausys nuo bylos baigties.

        22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

Kaip jau buvo paminėta, advokatų teisinė padėtis, jų veiklos sÄ lygos ir tvarka Lietuvoje reglamentuojami AdvokatÅ«ros įstatyme. Pažymėtina, jog tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civilinėse bylose leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, jog Å¡io užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieÅ¡tarauja advokatų veiklos principams.

Toks advokato honoraro nustatymo bÅ«das dar yra vadinamas sėkmės mokesčiu.          23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-03-24 Å¡alių pasiraÅ¡ytoje Teisinių paslaugų sutartyje JV-01, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atstovauti atsakovę Lietuvos Respublikos visų rÅ«Å¡ių ir instancijų teismuose bei kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, t.y. teikti teisines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti už teikiamas paslaugas pagal advokato ir kliento suderintÄ kainÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir sutinka su apeliantu, jog šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo susitarta dėl sėkmės mokesčio, t.y. atsakovė su ieškovu nenusimatė, jog užmokesčio dydis advokatui priklausys nuo bylos baigties (rezultato). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės neperspektyvių lūkesčių bei to, jog ieškovas atsakovei žadėjo laimėti bylas, akcentavo, jog šalių sudaryta sutartis savo prasme yra laikytina vartojimo sutartimi, todėl nurodė, kad atsakovės, kaip vartotojos, teisės ir teisėti lūkesčiai turi būti labiau saugomi ir ginami.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu tuo aspektu, kad nesant raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo dėl konkretaus įkainio ir galimos konkrečios kainos paslaugų sutarties sÄ lygose ir esant ginčui dėl kainos, atsakovės, kaip vartotojos atžvilgiu teisinių paslaugų kainos sÄ lyga laikytina nepakankamai aiÅ¡kia ir suprantama. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovė priimdavo ir pasiraÅ¡ydavo visas sÄ skaitas, kuriose buvo taikytas vienos valandos 90 Eur įkainis, per se neleidžia teigti, jog dėl tokio įkainio buvo susitarta kalbant apie apskritai visus ieÅ¡kovo atliekamus veiksmus ir teikiamas paslaugas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nesant susitarimo dėl konkretaus įkainio, ieÅ¡kovas, kaip stipresnio Å¡alis, turėjo galimybę piktnaudžiauti paslaugų kaina.          24. Apeliantas J. K. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡alių sudaryta Teisinių paslaugų sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal sudarytÄ sutartį ieÅ¡kovas veikė kaip verslininkas, o atsakovė – kaip vartotoja.

Apelianto teigimu, buvo sudaryta ne tipinė, o lygiaverčių šalių individualiai aptarta atlygintinė paslaugų sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.          25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos: kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).        26.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties kaip vartojimo sutarties, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo kreipęsis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ESTT), kurio iÅ¡vadas minėtu klausimu iÅ¡dėstė 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog prejudiciniu sprendimu ESTT pažymėjo ir tai, kad advokatų teikiamų paslaugų srityje iÅ¡ principo egzistuoja klientų – vartotojų ir advokatų nelygybė bÅ«tent dėl to, kad Å¡ių Å¡alių turima informacija nėra tokia pati.

Advokatai turi aukÅ¡to lygio specialiųjų žinių, kurių vartotojai gali neturėti, todėl pastariesiems gali bÅ«ti sunku įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Taigi advokatas, vykdantis savo profesinę veiklÄ , už atlyginimÄ teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiÄ ja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų bÅ«ti teismo teisiÅ¡kai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

Kai su vartotoju sudaromos tipinės, standartinės, individualiomis sÄ lygomis nesuderėtos sutartys, kai jų sÄ lygas parengia ir jas pasiÅ«lo kita sutarties Å¡alis – verslininkas, teismui aiÅ¡kinant jų turinį nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų nustatymo teisminės kontrolės tikslu, be kita ko, taikytina contra proferentem taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sÄ lygas gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).          27.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog 2014-03-24 Å¡alių pasiraÅ¡yta Teisinių paslaugų sutartis JV-01 yra ne tipinė, o lygiaverčių Å¡alių individualiai aptarta atlygintinė paslaugų sutartis. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 19 punkte, ieÅ¡kovo J. K. ir atsakovės J. V. sudaryta Teisinių paslaugų sutartis savo turiniu yra abstraktaus pobÅ«džio ir panaÅ¡esnė į galiojimÄ , t.y. joje nenumatyta, kokiose konkrečiai bylose ieÅ¡kovas atstovaus atsakovę, todėl iÅ¡ jos turinio negalima spręsti, kad ji yra individualiai aptarta.

Sutiktina, jog dėl tam tikrų individualių dalykų Å¡alys galėjo susitarti atskirai ar žodžiu, tačiau iÅ¡ pačios sutarties galima nustatyti tik abstraktų ieÅ¡kovo įsipareigojomÄ atsatovauti atsakovę Lietuvos Respublikos visų rÅ«Å¡ių ir instancijų teismuose bei kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Konstatuotina, jog apelianto teiginiai, kad ginčo sutartis nėra laikytina vartojimo sutartimi, prieÅ¡tarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai.

         28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   n u t a r ė:     Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Teisėjos                                                                                                 Danutė Kutrienė                                                                                            Neringa Å vedienė                                                                                           Tatjana Žukauskienė