e9a07d76-42ea-4d55-9a4a-af2bcb78ecb8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Regina Pocienė

                                                                                                                                           Â

Nuorašas

Pranešėja

Regina Pocienė                                                    Baudžiamoji

byla Nr. 1A-357-318/2013

Teisėja

Virginija Liudvinavičienė                                 Teisminio proceso

Nr. 1-18-1-01023-2012-2Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio

sprendimo kategorijos:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1.2.4.8.1;

1.2.22.1; 2.1.10.1; 2.4.2.3;

                                                                  Â

                                                     2.4.6.1; 2.4.6.3.3; 2.4.7

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Angelės Ikasalienės, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei,

dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei,

nuteistajam

S. P. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

S. P. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo

4 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 metais įvykdytos nusikalstamos veikos) - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo mėnesį įvykdytos nusikalstamos veikos) - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. gegužės 1 d. įvykdytos nusikalstamos veikos) - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 - 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija

n u s t a t ė:

S. P. J. nuteistas už tai, kad 2009 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, smurtavo prieÅ¡ žmonÄ M. J., t. y. be jokios priežasties spyrė nukentėjusiajai į pilvÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai M.

J. fizinį skausmÄ .

Taip pat S. P.

J. nuteistas už tai, kad 2011 metų kovo mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vakare, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, smurtavo prieÅ¡ žmonÄ â€“ M. J., t. y. nukentėjusiajai M.

J. paprieÅ¡taravus jo nuomonei, Å¡liukÅ¡telėjo karÅ¡tÄ arbatÄ nukentėjusiajai į veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. J. fizinį skausmÄ .

S. P. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 1 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) smurtavo prieÅ¡ žmonÄ â€“ M.

J., t. y. sugriebęs jÄ už drabužių, stipriai stÅ«mė, ko pasėkoje pastaroji atsitrenkė į vonioje esantį „gyvatukÄ â€œ, tuo nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ M. J., padarydamas jai kraujosruvÄ su linijiniu odos nubrozdinimu kairiajame žaste, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.

S. P. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ (duomenys neskelbtini) esančiame bute, iki 2012-08-10 15.00 val., kol kratos metu Å¡aunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas policijos pareigÅ«nų.

Be to S. P. J. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2012 metų balandžio mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, sistemingai baugino žmonÄ - M. J., naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. žinodamas apie nukentėjusiosios silpnÄ sveikatÄ , sakydavo, kad „jei negali atlikti buitinių darbų, tai turi mirti, o jei numirti negali – padėsiu numirt“ „pakiÅ¡iu tave po velėna“.

Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ jis 2011 metų vasarÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, terorizavo žmonÄ â€“ M. J., grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , t. y. be jokios priežasties pagrasino sakydamas „iÅ¡mesk peilius, nes jais nudursiu tave“.

Po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2012 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) esančiame bute, terorizavo žmonÄ â€“ M. J., grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , t. y. supykęs dėl netaisyklingos nukentėjusiosios kalbos, pagrasino „nutilk, nes nuÅ¡ausiu“.

Po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ jis 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) esančiame bute, sistemingai baugino žmonÄ - M. J. naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. žinodamas apie nukentėjusiosios silpnÄ sveikatÄ , pareiÅ¡kė „susirÅ«pink, jei negali atlikti buitinių darbų, tai turi mirti, o jei numirti negali – padėsiu numirt“, „susirÅ«pink, kad tau reikia pasirÅ«pinti mirusiojo drabužiais, kad tau mirus, bÅ«tų mažiau rÅ«pesčių“.

Po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2012 m. liepos 23 d. 8 val. 13 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, terorizavo nukentėjusiÄ jÄ M. J., t. y. paskambinęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavo atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos, o nukentėjusiajai M. J. atsisakius, grasino sakydamas: „mano giminėj ir Å¡eimoj niekada nebuvo ir nebus skyrybų, o jei tu eini pas stribus, aÅ¡ pakiÅ¡iu tave po velėna“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S.P.

J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Savo praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad jo kaltė iÅ¡ esmės grindžiama tik pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra nekonkretÅ«s, nepatikrinti atliekant parodymų patikrinimo veiksmus, todėl, jo manymu, laikytini nepatikimais. Remdamasis nukentėjusiosios M. J. parodymais teismas neįvertino to, kad posėdžio metu pati nukentėjusioji M. J. patvirtino tik dalį savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, o kai kuriuos iÅ¡ jų paneigė. Apeliantas aiÅ¡kina, kad nukentėjusioji dėl ligos galėjo duoti neteisingus parodymus, apkalbėti vyrÄ . Bylos nagrinėjimo metu M. J. ligos įtaka jos gebėjimui duoti teisingus parodymus nebuvo patikrinta. Be to  apeliantas tvirtina, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji teisme pripažino, kad apklausos protokoluose pasirašė jų neskaitydama. Todėl, apelianto nuomone, protokoluose galėjo bÅ«ti užfiksuoti netikslÅ«s nukentėjusios parodymai. S.P.

J. manymu, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiosios parodymų pagrįstumo, teismas neatsižvelgė į liudytojos, jo ir nukentėjusiosios sÅ«naus sužadėtinės parodymus, kad M. J. linkusi hiperbolizuoti situacijÄ .

Nuteistasis tvirtina, jog jis 2009 metais nukentėjusiajai M. J. į pilvÄ nespyrė. Tai paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to pati nukentėjusioji teisme paneigė savo parodymus, susijusius su Å¡ia kaltinimo dalimi, nurodydama, kad „vyras bandė atbula koja spirti, bet jai nepataikė“.

Nuteistojo manymu, kaltinimas dėl nukentėjusiosios apipylimo karšta arbata taip pat neįrodytas, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu pati nukentėjusioji tvirtino, jog arbata nebuvo tokios temperatūros, kad jai būtų sukeltas skausmas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl apipylimo arbata nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas, byloje nėra.

Pripažindamas S.P.

J. kaltu dėl 2012-05-01 įvykio teismas neatsižvelgė į tai, jog tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko grumtynės, kurių metu jis nenorėjo žmonos sužaloti, bet galėjo neatsargiai jÄ stumtelėti. Apelianto manymu, tiriant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėjo bÅ«ti atliktas parodymų patikrinimas vietoje dalyvaujant teismo medicinos specialistui, kuris galėjo nustatyti, ar sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Ir tik atlikus šį procesinį veiksmÄ , taip pat atsižvelgus į patalpos dydį ir aukÅ¡tį, kuriame pritvirtintas gyvatukas, bei kitas aplinkybes, galima bÅ«tų spręsti, ar sužalojimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo.

Kaltinimas dėl nukentėjusiosios terorizavimo, S.P. J. nuomone, taip pat grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais, bei nepagrįstas jokiais kitais įrodymais, todėl dėl įrodymų nepakankamumo nepasitvirtino.Â

Pripažindamas jį kaltu dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo laikymo, teismas nepatikrino, ar nuteistasis apskritai žinojo apie tokio ginklo buvimÄ jo namuose, bei ar Å¡is ginklas yra tinkamas Å¡audyti. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad butas, kuriame buvo rastas ginklas, bendrosios nuosavybės teise priklauso ne tik nuteistajam, bet ir nukentėjusiajai M. J.. Todėl, esant Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalies objektyviems požymiams, bet nesant kaltės, dėl Å¡io kaltinimo turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamas nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo S. P. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimais, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad S.P.

J. nusikalstami veiksmai, 2011 m. kovo mėn. nukentėjusiajai pilant karÅ¡tÄ arbatÄ Ä¯ veidÄ ir 2012 m. gegužės 1 d. stumiant jÄ Ä¯ vonios gyvatukÄ , sudaro nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Subjektyvioji Å¡ios nusikalstamos veikos pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo

nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti

padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Apylinkės teismas S. P. J. pagrįstai pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo M. J., iÅ¡pilant jai karÅ¡tos arbatos puodelį į veidÄ . S.P. J. skundo argumentai, kad arbata nebuvo karÅ¡ta, todėl skausmo nukentėjusiajai sukelti negalėjo, atmestini, kaip nepagrįsti, nes juos paneigia kiti bylos faktiniai duomenys.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S.P. J. aiÅ¡kino, jog arbata Å¡liukÅ¡telėjo nukentėjusiajai į veidÄ iÅ¡ pykčio, tačiau jokio fizinio skausmo jai nesukėlė, kadangi arbata nebuvo karÅ¡ta. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. J. gan iÅ¡samiai papasakojo Å¡io įvykio aplinkybes. Nurodė, jog jai papriekaiÅ¡tavus vyrui, pastarasis Å¡liukÅ¡telėjo jai į veidÄ karÅ¡tÄ arbatÄ . KarÅ¡tu vandeniu jis apipylė jai veidÄ , dėl to veido kairė pusė buvo paraudusi, oda nenusilupo, tačiau jautė stiprų skausmÄ . IÅ¡

esmės Å¡ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja Ž. K., kuri po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja bei matė,

kad jos veido kairė pusė buvo paraudusi, paraudimas buvo apėmęs kairį antakį, visÄ skruostÄ ir akies vokÄ , akis buvo patinusi (b. l. 16 – 18). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pakeitė savo parodymus nurodydama, kad kuomet vyras jÄ apipylė arbata, arbata nebuvo karÅ¡ta, todėl joks fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Apylinkės teismas tokius nukentėjusiosios parodymus atmetė, bei vadovavosi jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija sutinka su tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kadangi nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės sutampa su liudytojos Ž.

K. parodymais dėl Å¡io įvykio aplinkybių, kad dėl kaltinamojo iÅ¡piltos nukentėjusiajai į veidÄ karÅ¡tos arbatos, jos veide atsirado akivaizdžiai matomi pėdsakai: paraudimas, patinimas vienoje veido pusėje, akies srityje. Taigi iÅ¡ karto po įvykio atsiradę požymiai neabejotinai rodo, kad arbata buvo karÅ¡ta, ir jÄ iÅ¡pylus į veidÄ , M. J. kaltinamasis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmas. Todėl pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, pagrįstai Å¡iais įrodymais rėmėsi, o S.

P. J. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad karÅ¡ta arbata gali nudeginti odÄ , tačiau jÄ pylė nukentėjusiajai į veidÄ . Taigi be jokios abejonės jis pastarajai siekė sukelti fizinį skausmÄ ir jį sukėlė. Nors nukentėjusioji teisme patvirtino, jog arbata nebuvo karÅ¡ta ir skausmo ji nejuto, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iais jos parodymais nesirėmė, nes jie kitų įrodymų kontekste gali bÅ«ti vertinami kaip, susitaikius su kaltinamuoju, siekimas palengvinti jo teisinę padėtį.Â

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-05-01 įvykio) grindė nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymais, protokolo – pareiÅ¡kimo duomenimis, specialisto iÅ¡vados duomenimis ir liudytojos Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

IÅ¡ nuteistojo S.P. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog pastarasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltu dėl 2012-05-01 įvykio, kurio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis paaiÅ¡kino, kad ekspertizės metu nustatyti kÅ«no sužalojimai ant nukentėjusiosios jau buvo, kai ji grįžo namo iÅ¡ ligoninės. (b. l. 45 – 46). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo parodymus dėl Å¡io įvykio pakeitė, nurodydamas, kad 2012-05-01 konflikto metu per neatsargumÄ stumtelėjo žmonÄ . AiÅ¡kino, kad dėl stumtelėjimo žmonai galėjo atsirasti kraujosruvos, nustatytos ekspertizės akte (b. l. 111 – 114). Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji M. J. nuosekliai aiÅ¡kino, kad konflikto metu jos vyras S.P. J. jÄ tyčia pastÅ«mė, o krisdama ji atsitrenkė į vonios gyvatukÄ ir susimušė. IÅ¡ byloje esančios 2012-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1077/12(01) matyti, kad M. J. padaryta kraujosruva su linijiniu odos nubrozdinimu kairiame žaste galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-05-01. Padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 7). Nukentėjusiosios dukra Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio dienÄ vakare, nurengdama motinÄ , matė ant jos nugaros kairės mentės odos nubrozdinimus, aplink nubrozdinimus buvo maždaug delno dydžio kraujosruva, kairės rankos žastas taip pat buvo mėlynas, buvo susiformavusi kraujosruva, kairė ranka buvo sutinusi ir sumuÅ¡ta vieta pakietėjusi (b. l. 17). Å ie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, kad bÅ«tent tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų, tyčia stumiant nukentėjusiÄ jÄ , ir atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, pagrįstai Å¡iais įrodymais rėmėsi, o S.P. J. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo skundo argumentas, kad dėl 2012 m. gegužės 1 d. M. J. padaryto kÅ«no sužalojimo, siekiant nustatyti padarytų sužalojimų mechanizmÄ , bÅ«tinai turėjo bÅ«ti atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, dalyvaujant ekspertui, nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo prie bylos buvo prijungtas vonios kambario Å¡ildymo gyvatuko eskizas. Be to pats nuteistasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino pastÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nustatytų sužalojimų pobÅ«dis, lokalizacija ir galimas padarymo laikas, neprieÅ¡tarauja teismo nustatytoms jų padarymo aplinkybėms. Kolegijos manymu, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vada, jog ekspertizės akte nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, todėl atlikti apelianto nurodytÄ procesinį veiksmÄ nebuvo tikslinga.

Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už neteisėtÄ , t. y. neturint leidimo, Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ ar realizavimÄ . Å iame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Å io nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimÄ bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas.

Nors S.P. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog apie kratos metu surastÄ prietaisÄ , pripažintÄ Å¡aunamuoju ginklu, nieko nežinojo, todėl yra nekaltas dėl jo laikymo, tačiau tokį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia apylinkės teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos atsisakė duoti parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S.P. J. paaiÅ¡kino, kad apie bute kratos metu rastÄ Ä¯taisÄ , pripažintÄ Å¡aunamuoju ginklu, nieko nežinojo. Å is įtaisas buvo rastas jam ir jo sutuoktinei priklausančio buto bendro naudojimo patalpoje, todėl atsakomybė dėl Å¡io ginklo neteisėto laikymo tenka tiek jam, tiek jo sutuoktinei. Mano, kad rastas ginklas priklauso buvusiam buto savininkui – tarybiniam atsargos karininkui I. F., kurio sutuoktinė Vidutė A. J. raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino faktÄ , jog iki 1980 m. spalio mėnesio jos vyras I. F. gyveno nuteistajam priklausančiame bute (b. l. 109). Nuteistasis tvirtino, jog įtaisas nėra tinkamas Å¡audymui. Kratos metu rastus Å¡ovinius jis parsinešė į butÄ 1991 metais, kai dirbo statybinėje organizacijoje. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo pripažino nepagrįstais, nelogiÅ¡kais bei vertino juos kaip nuteistojo gynybinę pozicijÄ , siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, kadangi, kaip jau minėta, nuteistojo parodymus paneigia kiti byloje esantys ir bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti objektyvÅ«s duomenys.

Nuteistojo S.P.

J. gyvenamojoje vietoje 2012-08-10 atliktos kratos metu buvo surasti ir paimti metalinis įtaisas, pritaikytas šaudyti, ir septyniolika šovinių. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose Nr. 11-2047(12) konstatuota, kad rastas ir paimtas kratos metu metalinis įtaisas yra savadarbis šaunamasis įtaisas, pritaikytas šaudyti savadarbiais šoviniais, pagamintais naudojant 1973 m. pavyzdžio kraštinio įskėlimo statybinius šovinius ir iki 6,6 mm skersmens sviedinius. Šis įtaisas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų, tinkamas šaudyti. Septyniolika šovinių yra fabrikinės gamybos 1973 m. pavyzdžio kraštinio įskėlimo „D – 4“ grupės statybiniai šoviniai, skirti statybiniams montažiniams stūmokliniams pistoletams „MC-52-1“ ir „PC-84“. Šoviniai tinka šaudyti iš kratos metu rasto ir paimto savadarbio įtaiso. Jie nepriskiriami prie šaudmenų, tačiau yra tinkami šaudyti (b. l. 30 – 32).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada ir specialisto L. N., atlikusio kratos metu rasto ir paimto metalinio įtaiso tyrimÄ , parodymai patvirtina, jog Å¡io įrenginio tyrimo metu buvo atliekami bandymai Å¡audant. Bandymų metu buvo naudojami tokie patys Å¡oviniai, kaip ir rasti kratos metu, tik saugumo sumetimais kitos grupės. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad rastas metalinis įtaisas yra tinkamas Å¡audymui, iÅ¡ jo galima Å¡audyti tiek su sviediniu, tiek be jo (b. l. 140 – 141). Tokios specialisto padarytos iÅ¡vados paneigia nuteistojo argumentus, jog be sviedinio rastas įrenginys nėra tinkamas Å¡audymui ir negali bÅ«ti laikomas Å¡aunamuoju ginklu.

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atlikta krata bei kratos metu rastas šaunamasis ginklas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam

S.P. J. ir jo sutuoktinei – nukentėjusiajai M. J.. Buto dalys ir naudojimosi butu tvarka viešojo registro

duomenimis nenustatyti (b. l. 22 – 23). Šaunamasis ginklas buvo rastas buto balkone, įėjimas į kurį yra iš buto pusės. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklausti liudytojai D. B., A.

B. ir D. K.. Todėl laikyti, kad buto balkonas yra bendro naudojimo patalpa, į kuriÄ turi galimybę patekti ir juo naudotis kiekvienas gyvenamojo namo gyventojas, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nėra jokio pagrindo.

Be to bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai D.

B. ir A. B. - parodė, jog kratos metu pats S.P. J. jiems patvirtino, kad rastas įrenginys ir šoviniai priklauso jam. Be to nuteistasis paaiškino, kad įrenginį jis parsivežė iš savo tėvo bei parodė, kaip šis įrenginys gali būti naudojamas (b. l. 142-143, 144-145,

151). Nukentėjusioji M. J. parodė, kad žinojo, jog S.P. J. bute laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , grasino jÄ nuÅ¡auti. Taigi minėti faktiniai duomenys

patvirtina, kad nuteistasis S.P. J., bÅ«damas brandaus amžiaus, turėdamas patirties, kaip praktiÅ¡kai galima naudoti kratos metu rastÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , neabejotinai suprato, jog neteisėtai, nes neturėdamas tam leidimo, laiko Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ir norėjo taip veikti. Taigi jis šį nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai tokius S.P. J. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis neteisingai nuteistas pagal BK 140 str.1 d. (dėl 2009 metų įvykio) ir pagal BK 145 str. 2 d., yra pagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis, kuria S.P.

J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį

(dėl 2009 metų įvykio) ir pagal BK145 straipsnio 2 dalį, naikintina. S.P. J. dėl šių nusikalstamų veikų išteisintinas neįrodžius, kad jis padarė

nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BPK 329 str. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartÄ . Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairÅ«s grasinimai, siekiant sukelti stresÄ , nerimÄ ir baimę. Psichinė prievarta – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Sprendžiant apie psichinio poveikio realumÄ , atsižvelgiama kaip realumÄ suprato asmuo, kuriam jis adresuojamas, grasinimo realumui pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios bÅ«senos. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo S.P. J. apeliacinio skundo argumentai, jog jis Å¡io nusikaltimo nepadarė, nepagrįsti.

S.P. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2012 metų liepos 23 d. sistemingai baugino žmonÄ â€“ M. J., naudodamas psichinę prievartÄ , t.y., žinodamas apie nukentėjusiosios silpnÄ sveikatÄ , jai kartodavo: „jei pati numirti negali, aÅ¡ tau padėsiu numirt“, „ pakiÅ¡iu tave po velėna“, „ iÅ¡mesk peilius, nes jais tave nudursiu“, „ nutilk, nes tave nuÅ¡ausiu“, „ jei negali atlikti buitinių darbų, susirÅ«pink, turi mirti, o jei mirti negali-padėsiu numirti“, susirÅ«pink, kad tau reikia pasirÅ«pinti mirusiojo drabužiais, kad tau mirus bÅ«tų mažiau rÅ«pesčių“, o nukentėjusiajai padavus pareiÅ¡kimÄ policijai, grasino, „jei tu eini pas stribus, aÅ¡ tave pakiÅ¡iu po velėna“.

Apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo metu nuteistasis tvirtino, kad žmonos neterorizavo, nebaugino, jai negrasino, nevertė dirbti buitinius darbus, visus pats nudirbdavo. Jis paaiškino, jog žmona yra labai ūmaus charakterio, be to dėl ligos ypatingai jautriai reaguoja į konfliktus bei yra linkusi fantazuoti, hiperbolizuoti situacijas. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja E. J., kuri kartu su S.P. J. ir

M. J. gyveno jų bute. Nuteistojo ir nukentėjusiosios anūkė

R. K. parodė, jog seneliai dažnai pykstasi dėl buitinių dalykų; iÅ¡ močiutės pasakojimų yra girdėjusi, jog senelis jai sakė, kad pakiÅ¡ po velėna, tačiau kada tai buvo, kokiomis aplinkybėmis, nurodyti negalėjo, liudytoja tvirtino, jog jie vienas kitÄ bandydavo iÅ¡vesti iÅ¡ kantrybės, todėl abu vienas kitÄ terorizavo. Toks buvo jų gyvenimo bÅ«das (b. l. 123). Pati nukentėjusioji M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad dėl nuolatinio vyro psichologinio smurto jos atžvilgiu jaučia baimę ir nerimÄ , tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pakeitė parodymus ir paaiÅ¡kino, kad su nuteistuoju susitaikė, jam atleido, nori toliau su juo gyventi bei mano, jog apkaltindama S.P. J. pasielgė neapgalvotai, nes pastarojo iÅ¡sakyti grasinantys pasisakymai nebuvo realÅ«s. Jie buvo įtakoti tarp jų kilusios konfliktinės situacijos. Taigi nukentėjusiosios parodymai, vertinant kaltinamojo iÅ¡sakytų grasinimų suvokimÄ , nebuvo nuoseklÅ«s.

Bylos duomenimis nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai jų gyvenimo kartu laikotarpiu jau ne vienerius metus buvo konfliktiÅ¡ki. Po barnių nukentėjusioji kelis kartus buvo išėjusi pagyventi pas savo dukrÄ , tačiau vėl grįždavo pas savo vyrÄ , o pastaruoju metu teigia, jog su juo susitaikė ir gyvena toliau. Taigi Å¡ios aplinkybės neprieÅ¡tarauja tam, kad nukentėjusioji, nuteistajam jų tarpusavio eilinių konfliktų metu iÅ¡sakant kaltinime inkriminuotus žodžius, neturėjo realaus pagrindo bijoti, kad iÅ¡sakyti grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti, o nuteistasis juos iÅ¡sakydavo spontaniÅ¡kai, esant eilinei konfliktinei situacijai, faktiÅ¡kai nesiekdamas jos bauginti. Nors nuteistasis turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau, kaip tvirtino nukentėjusioji, jo nedemonstravo, juo niekada negrasino. Todėl Å¡iÄ aplinkybę vertinti kaip įrodymÄ grasinimų realumui pagrįsti, nėra jokio pagrindo. Be to vienintelis tiesioginis įrodymas, patvirtinantis Å¡ių kaltinimų pagal BK 145 str. 2 d. pagrįstumÄ , yra nukentėjusiosios M. J. parodymai, kurie ikiteisminio bylos tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo nuoseklÅ«s. Be pačios nukentėjusiosios parodymų, kurie dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo tarpusavio santykių negali bÅ«ti vertinami patikimais ir lemiančiais, sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ , daugiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad S.P.

J. veiksmai laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų liepos mėn. 23 d. buvo peržengę baudžiamosios atsakomybės ribÄ ir sudarė realų pagrindÄ bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti, o pati M. J. juos suvokė kaip realius. Nors liudytoja Ž. K. patvirtino, kad mama sakė bijanti tėvo, tačiau jos Å¡ie parodymai taip pat yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio iÅ¡ nukentėjusiosios jai nurodytų aplinkybių. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nuteistojo iÅ¡sakytų apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų žodžių nukentėjusiosios psichinė sveikata butų sutrikusi, nors tokie nuteistojo

veiksmai tęsėsi ne vienerius metus. Todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas S.P. J. kaltės klausimÄ dėl Å¡io nusikaltimo padarymo,

nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., sudėtį ir priėmė nepagrįstÄ nuosprendį, kuris dėl to naikintinas, o S.P. J. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡teisintinas, nes nepakanka objektyvių duomenų pagrįsti, jog jis padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BPK 329 str. 1 p., BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje surinktais įrodymais nepasitvirtino, jog 2009 metais, spirdamas M. J. į pilvÄ S.P.

J. padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų: E. J., Ž. K., R. K. parodymų, nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai jų gyvenimo kartu laikotarpiu buvo konfliktiÅ¡ki, todėl, vertinant jų parodymus dėl inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo, jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvÅ«s faktiniai duomenys. Apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Tai sÄ lygojo toje dalyje neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ .

Nuteistasis S.P. J. tvirtino, jog jis savo žmonai į pilvÄ nespyrė ir fizinio skausmo nesukėlė. Tokius nuteistojo parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir pati nukentėjusioji nurodydama, jog vyras jai spyrė atbula koja, bet nepataikė, todėl jokio fizinio skausmo dėl jo padarytų veiksmų ji nepatyrė. Teisminio nagrinėjimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus apylinkės teismas atmetė ir vadovavosi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji paaiÅ¡kino, jog dėl nuteistojo spyrio į pilvÄ jautė stiprų fizinį skausmÄ , gydėsi SantariÅ¡kių konsultacinėje poliklinikoje. Byloje nėra tokių medicininių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji bÅ«tų gydoma dėl įvykio metu patirto pilvo sumuÅ¡imo ar kitų požymių. Nors dukra Ž. K. patvirtino, jog motina jai sakė, kad tėvas jai spyrė, tačiau liudytoja pati įvykio metu nebuvo, nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, patvirtinančių stiprų smÅ«gį į pilvÄ , nematė. Be to liudytojos Ž. K. parodymai dėl Å¡io įvykio nėra iÅ¡samÅ«s, jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklÅ«s. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Todėl, kolegijos manymu, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi vien prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nes jie nepakankami nustatyti, kad nuteistasis tyčia spyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nepakanka objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad S.P. J. padarė jam inkriminuotus

nusikalstamus veiksmus. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl S.P. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio

1 dalį (dėl 2009 metų įvykio) naikintinas kaip nepagrįstas ir S.P.

J. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡teisintinas, nes nepakanka duomenų pagrįsti, kad jis padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusikaltimÄ (BPK

329 str. 1 p. BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Parinkdamas nuteistajam S.P. J. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (du nesunkÅ«s ir vienas apysunkis nusikaltimas), stadijÄ (baigti nusikaltimai), kaltės formÄ (tyčia), kaltininko asmenybę (garbingo amžiaus, pensininkas, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant tokiems duomenims, apylinkės teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrė vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimÄ ir Å¡ios bausmės terminÄ nustatė mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas tokios bausmės vidurkis. Å ios bausmės nėra per griežtos. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas paskyrė minimaliÄ 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir atidėjo jos vykdymÄ . Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Kadangi S.P. J. iÅ¡teisintinas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtina kita subendrinta bausmė, kuri, įvertinus minėtas aplinkybes, mažintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:

Nuteistojo S. P. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria S. P.

J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 metų įvykio) ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį:

S. P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio

1 dalį (dėl 2009 metų įvykio) ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė

nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintÄ bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                          (parašas)                                 Regina

Pocienė

Teisėjai                                               (parašas)                                 Angelė

Ikasalienė

                                                                       (parašas)                                Vladislavas

Lenčikas

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                          Regina

Pocienė      Â