2020-02-26 Nr. AB-4209-3-64-3-02367-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1299-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02367-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2–17) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. birželio 21 d. buvo laikomas Šiaulių TI, kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti. Apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore trukdavo tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto. Kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių. Dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens. Jam nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, t. y. tik po vieną rulonėlį per mėnesį, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių. Tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal. Patalynė buvo nešvari, čiužiniai – susidėvėję, nedezinfekuojami. Jis netinkamai buvo aprūpinamas patalyne – dalies patalynės negaudavo, taip pat buvo kitų pažeidimų. Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą (II t., b. l. 16–27) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. birželio 21 d. buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,76 kv. m iki 22,90 kv. m. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos per langus bei duris. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Nurodė, kad Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas būna nurašomas. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos. Nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas, įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 36–50).

6. Teismas iš atsakovo pateiktos 2018 m. spalio 25 d. pažymos Nr. 60/09-38222 „Dėl R. S.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,74 kv. m iki 22,93 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo pateiktų 2018 m. spalio 25 d. pažymos Nr. 60/09-38222 bei 2017 m. birželio 1 d. san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas įvertino tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

7. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17, 15, 14, 16 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13, 2 punktais.

8. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8, 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-2 nustatė, kad daugelyje kamerų 2016 m., 2017 m. buvo atliktas remontas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akto Nr. PA-139 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d.) matyti, kad kameroje Nr. 20 naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) matyti, kad kamerose Nr. 44, 48 oro temperatūra neatitiko nustatyto ribinio dydžio (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 39, 44, 66, 96 naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų, kameroje Nr. 72 sudaužyti lango stiklai (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 72 dirbtinė apšvieta neatitiko nustatyto ribinio dydžio (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d.) matyti, kad galimybė gyvenamose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus prašymą. Kituose atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas.

9. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra nuo 1,81 m iki 2,33 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Teismas pažymėjo, jog pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas. Teismas laikė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

10. Teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 18 punkto nuostatą, pažymėjo, jog karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

11. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos.

12. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos teismas pažymėjo, jog byloje yra atsakovo pateikti Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos parengti patalpų higienos-dezinfekcijos planai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. PA-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d.), 2018 m. balandžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.) teismas nustatė, kad Šiaulių TI patalpų kenkėjų nuolatinį stebėjimą ir naikinimą pagal sutartį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Teismas nusprendė, kad pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

13. Dėl naudojimosi dušu teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Teismas nusprendė, kad pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas HN 134:2015 28 punkte numatytus reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nelaikytina, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

14. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad atsakovas vadovavosi nustatytomis normomis ir pareiškėjui tualetinis popierius buvo išduodamas taip kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas neneigė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punkto reikalavimą Šiaulių TI vykdė, todėl pareiškėjo argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui atmesti kaip nepagrįsti.

15. Dėl patalynės teismas atsižvelgė į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 10 d.), kuriame užfiksuota, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekcijos kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“. Iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų Nr. 1747 teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis. Teismas nurodė, kad iš esančių byloje įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 41, 42, 43 punktus.

16. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nuteistiesiems; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos; laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

17. Teismas nustatė, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas. 2012 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pastarąjį įsakymą papildė Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 1/01-243. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių tardymo izoliatoriuje sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) teismas nustatė, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. Šiaulių TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“. Konstatuota, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

18. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijose nėra. Pateiktuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, taip pat įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr. 13-A/2017/4164 tokių duomenų nenustatyta.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

20. Dėl užimtumo teismas atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo paaiškinimus, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių TI veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija. Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

21. Nors nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

22. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normos pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu.

III. 23. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 4 000 Eur neturtinės žalos (II t., b. l. 53–55).

24. Pareiškėjo manymu, jo skundas nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo gilinamasi į pažeidimus, dėl kurių jis rašė skundą, kad jam priteistų neturtinės žalos atlyginimą. Todėl prašo, kad jo skundas būtų išnagrinėtas išsamiai ir nešališkai bei būtų priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad ši suma adekvati vadovaujantis sąžiningumo, protingumo principais.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 58–60).

26. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes bei pateiktą medžiagą bei, atsižvelgdamas į tai, pripažino pažeistas teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. birželio 21 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui Šiaulių TI kamerų tipo patalpose tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos gyvenimo sąlygos, atitinkančios higienos normų reikalavimus, nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribodamas jo teisės į teisės aktuose nustatytų laikymo kamerose sąlygų pažeidimo pripažinimu.

29. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo tik savo nesutikimo su teismo parinktu pažeistų teisų gynimo būdu argumentus.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

32. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Kadangi pareiškėjas, aptart teismo parinkto jo pažeistų teisių gynimo būdo, kitų ginčijamų klausimų, įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas, nenurodė, atskirai pasisakytina tik dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

34. Teismų praktikoje asmeniui, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

36. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

37. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, taip pat nesant pagrindo manyti, jog dėl nustatyto pažeidimo objektyviai galėtų atsirasti pareiškėjo nurodomos pasekmės, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

38. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan