2016-01-06 Nr. AB-521-3-61-3-05516-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-37-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05516-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl susitarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašo panaikinti Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V., ir V. K. sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 ir taikyti restituciją; taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimo proceso vykdymą pagal sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtą nagrinėti šiam teismui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 35–36), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad 2015 m. balandžio 23 d. su tokiu pačiu skundo reikalavimu jau kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka. 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kuris 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad skundas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiaulių apygardos teismo nutartį pareiškėjas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo ir gavęs Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutartį paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą nenagrinėtina Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V. ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją. Teigia, kad neteisėtą ir nepagrįstą susitarimą sudarė dėl valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės spaudimo ir apgaulės, todėl yra pagrindas minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.91 ir 1.90 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi (a. b. I-2296-289/2015) atsisakė priimti analogišką pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą, kuris 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi (c. b. 2-743-440/2015) atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino, kad ieškovo skundas dėl mokestinio ginčo yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad nors ieškinį ieškovas ir grindžia CK nurodytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau iš esmės ginčas kildinamas iš viešojo administravimo srities, todėl šiuo konkrečiu atvejui yra pagrindas išvadai, jog ieškovas ginčija ne tik 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4, bet nesutinka ir su 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. 35-215 bei 2010 m. birželio 17 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. ieškovas iš esmės reiškia reikalavimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos dydžio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo (mokesčių administratoriaus) kilusiam ginčui dėl mokestinės nepriemokos dydžio spręsti taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus nuostatos.

Šią nutartį pareiškėjas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi (c. b. 2-1303-302/2015) Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. spalio 12 d. nutartyje (teismingumo byla Nr. T-135/2015) konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui. Pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojo pasirašyto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, todėl ginčas patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl mokesčių kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Ta aplinkybė, kad minėtas susitarimas ginčijamas CK normomis, reglamentuojančiomis sandorio negaliojimo pagrindus, nekeičia bylos rūšinio teismingumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis naikinama.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė