e99e882c-e8fc-44e0-b8c6-49d8815d99e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-667-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00009-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Interneto vizija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Interneto vizija“ ieÅ¡kinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Interneto vizija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo P. S. 83 292,56 Eur skolos, 314,66 Eur palÅ«kanų, 1 165,49 Eur delspinigių, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.2018 m. sausio 8 d. nutartimi teismas nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 4 dalimi, prašė teismo vis tiek spręsti ieÅ¡kinyje pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto areÅ¡to) taikymo.

Nurodė, kad atsakovas tik iÅ¡ dalies įvykdė savo prievolę grÄ Å¾inti skolÄ ir jau kurį laikÄ vengia iki galo atsiskaityti su ieÅ¡kove. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė grindė aplinkybėmis, jog nors jis yra deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus (toliau – JAE), tačiau jai yra žinoma, jog atsakovas faktiÅ¡kai gyvena Lietuvoje. Savo profesinio socialinio tinklo LinkedIn paskyroje atsakovas nurodo, jog yra keleto Lietuvoje ir kitose Å¡alyse veikiančių bendrovių vadovas, gyvena Lietuvoje.

Be to, atsakovas prisistato kaip visiÅ¡kai naujo ICO (angl. Initial Coin Offering, liet. pirminių žetonų platinimo) projekto Miner One vadovas ir lyderis. VieÅ¡ai žinoma, kad pastaruoju metu panaÅ¡Å«s projektai, susilaukė labai prastų atsiliepimų dėl savo nepatikimumo, siekių iÅ¡vilioti pinigus ir investuotojų apsaugos nebuvimo. IeÅ¡kovės teigimu, oficialus atsakovo turtas Lietuvoje nėra didelis, jis yra sudaręs jau antrÄ santuokÄ . Jei ieÅ¡kinys nebÅ«tų užtikrintas areÅ¡tuojant atsakovo turtÄ , kiltų didelė rizika, jog Å¡is turtas galėtų bÅ«ti perleistas nesÄ Å¾iningiems arba netgi sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims, kad bet kokiu bÅ«du bÅ«tų apsunkintas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino.Teismas nurodė, jog nors ieÅ¡kovė ir yra pareiÅ¡kusi atsakovui pakankamai didelės apimties turtinį reikalavimÄ , vien didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti turto areÅ¡tÄ , kaip procesinio pobÅ«džio apsaugos priemonę. PrieÅ¡ingu atveju Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovė), bet neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ teisingumo vykdymÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymÄ grindžia atsakovo nesÄ Å¾iningumu, pasireiÅ¡kiančiu, jos nuomone, tuo, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ JAE, nors realiai gyvena ir veiklÄ vykdo Lietuvoje, užsiima rizikingu ir blogai vertinamu verslu, yra sudaręs galimai antrÄ santuokÄ .

Teismas nurodytus ieÅ¡kovės argumentus vertino nepakankamais tam, kad pripažinti atsakovo elgesį nesÄ Å¾iningu. Grėsmė bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei bÅ«tų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ , jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmus tam, kad iÅ¡vengtų galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis.).

Todėl teismas vertino, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė UAB „Interneto vizija“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡ esmės nepasisakė dėl pagrindų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones egzistavimo, o tik nurodė bendrai vertinantis ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, kaip nepakankamus.

Tačiau ieÅ¡kovė pateikė byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ : tikros gyvenamosios vietos slėpimÄ , realios turtinės padėties slėpimÄ , nebendradarbiavimÄ bei galimybę perleisti vienintelį turimÄ turtÄ . IeÅ¡kovė negali pateikti teismui akivaizdžių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžiančių įrodymų, kadangi akivaizdu, jog taip elgdamasis Å¡is asmuo tokiÄ informacijÄ bet kokiu atveju bandytų nuslėpti. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, be to, egzistuoja reali rizika, jog ieÅ¡kinį patenkinus, sprendimas liks neįvykdytas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ios teisinės nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatyme įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog Å¡iuo atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tina sÄ lyga –grėsmė bÅ«simo, ieÅ¡kovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.

Nurodo, jog jos pateikti įrodymai yra pakankami grėsmei konstatuoti, o tiesioginių nesÄ Å¾iningumo įrodymų ji neturi galimybės pateikti, nes tokio nesÄ Å¾iningumo atsakovas atvirai nedemonstruoja. Pažymi, jog vien didelė ieÅ¡kinio suma laikoma grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcija, kuriÄ turi paneigti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieÅ¡kovės argumentai yra nepagrįsti. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, ir skolininko turtinė padėtis, ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir / ar jos nagrinėjimo metu.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, turi bÅ«ti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, ieÅ¡kinio sumos dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda iÅ¡saugoti esantį turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ; laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ , kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamÄ su sÄ Å¾iningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Pačios ieÅ¡kovės pasirinkta bei nurodyta ieÅ¡kinio suma nėra pakankama sÄ lyga grėsmei, kad sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas dėl atsakovo vengimo tai padaryti, konstatuoti.

Kiti ieÅ¡kovės nurodyti argumentai – atsakovo nebendradarbiavimas, tikros gyvenamosios vietos ir realios turtinės padėties slėpimas, santuokos sudarymas ir kitos praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat nėra pakankamos tokiai iÅ¡vadai padaryti. Pažymėtina, jog teismui turi bÅ«ti pateikiami ne bet kokie, bet bÅ«tent atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinantys argumentai bei įrodymai, tuo tarpu nedaug registruoto nekilnojamojo turto arba socialiniuose tinkluose nurodomas atsakovo darbinis statusas arba gyvenamoji vieta, nesutampanti su kituose Å¡altiniuose nurodyta gyvenamÄ ja vieta aplinkybės dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia.

Tokias aplinkybes pagrįstų nebent įrodymai, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimÄ turtÄ ar tokius veiksmus jau yra atlikęs. Tačiau Å¡iuo atveju byloje tokių įrodymų nėra, nors bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga juos pateikti (CPK 178 str.)Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamÄ nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                          Kazys KailiÅ«nas