e99bb832-9316-4bfb-b467-e793680ef7de · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                       Administracinė byla Nr. I-2632-244/2017                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03320-2015-9                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. M. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 53000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-07-22 iki skundo padavimo dienos 2015-06-17.

Visose kamerose suimtojo (nuteistojo) gyvenimo sÄ lygos ir higienos normos buvo antisanitarinės, patalpos avarinės bÅ«klės. Ä® laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi ne kartÄ , tačiau nepasiekta jokio rezultato. Kamerų plotas yra nuo 7,31 kv. m iki 8,2 kv. m. Kalinimo patalpose buvo nuolat laikoma po keturis asmenis. Kamerose nebuvo pakankamai spintų, o stalas buvo tik vienas, prie kurio atsisėsti galėjo tik du asmenys. Per visÄ laikÄ LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas patyrė daug patyčių, daug žeminamo elgesio iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K dirbančių pareigÅ«nų, kurie nemokėjo kalbėti nei angliÅ¡kai, nei kita jam suprantama kalba, o jeigu ir mokėjo, tai su juo nekalbėjo.

Kalbėdami jam suprantama kalba, pareigÅ«nai vartojo labai daug necenzÅ«rinių žodžių ir įžeidžiančių frazių. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad labai pablogėjo jo sveikata – suprastėjo regėjimas, prasidėjo problemos su prostata, nusilpo imunitetas, dėl to nuolat sirgo gripu, perÅ¡alimo ligomis. Taip pat atsinaujino sena kairės rankos trauma, kurioje yra plastiko implantas. Kalint kamerose, kuriose Å¡alta, Å¡iÄ rankÄ pradėdavo skaudėti ir tirpti naktimis, ko sekoje sutrikdavo Å¡irdies darbas.

LukiÅ¡kių TI-K medicinos personalas kartais nereaguodavo į jo praÅ¡ymus dėl sveikatos sutrikimų.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, tualetas buvo kameros gyvenamojoje patalpoje, kuris atskirtas sienele ne aukÅ¡tesne nei l,35 m. Kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa labai menkai patekdavo į patalpas ir jų visai neapÅ¡viesdavo. Kamerų langai buvo nevalomi, dėl esamų grotų pats iÅ¡valyti langų pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės. Kamerose buvo įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas, tačiau Å¡viesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ .

PareiÅ¡kėjas pats iÅ¡jungti Å¡viesos neturėjo galimybės. Ventiliacija kameroje neveikė, todėl tvyrojo drėgmė. Čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo nuo drėgmės. Suimtieji buvo priversti kvėpuoti ne grynu oru, o medžio drožlių dulkėmis, nes už kameros lango buvo apdirbimo cechas, kuriame gaminami įvairÅ«s medžio gaminiai. Medžio apdirbimo cecho veikla neigiamai veikė suimtųjų sveikatÄ , nes kai ceche bÅ«davo įjungtos staklės, kamerose pro langus girdėdavosi labai didelis triukÅ¡mas, todėl nebuvo galimybės susikalbėti, klausytis radijo.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad maistas nebuvo tinkamos kokybės, buvo neskanus, o jo energinė vertė – nuo 1 300 iki 1 500 kcal., todėl nebuvo pakankamai užtikrinamas maisto kiekis ir tinkama kokybė.

Kainos LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje buvo daug didesnės negu parduotuvėse laisvėje, o produktų kokybė buvo pati prasčiausia. Pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, o konkrečiai buhalterija, klastojo jo asmeninės sÄ skaitos nuoraÅ¡us-iÅ¡raÅ¡us dėl turimų pinigų. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo apriboti socialiniai ryÅ¡iai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su jo Å¡eimos nariais. Vilniaus apygardos teismas buvo suteikęs pareiÅ¡kėjui daugkartinius leidimus skambinti savo giminaičiams, t. y. pagal įstatymÄ galėjo skambinti kiekvienÄ dienÄ po 15 min (pokalbio laiko), bet LukiÅ¡kių TI-K administracija ne visada suteikė tokiÄ galimybę, nuolat trumpino pokalbio laikÄ .

Per atliekamas kratas pareigÅ«nai nesaugojo jo asmeninių daiktų (sugadino televizorių, kurio vertė 600 Lt, suplėšė nuotraukų albumus). Per kratas dingo jo asmeniniai daiktai (cigaretės, taksofono kortelės). PareigÅ«nai jau ne kartÄ nesuraÅ¡inėjo daiktų paėmimo protokolo, todėl pareiÅ¡kėjas jau yra praradęs daug daiktų (pagalvę „Dormeo“, elektronines laikmenas, televizijos antenÄ , vandens kaitintuvÄ ). PareigÅ«nai neleido kitiems asmenims perduoti pareiÅ¡kėjui vaistų, kurių reikėjo Å¡irdies ir nervų sutrikimams gydyti, taip pat kraujospÅ«džio matavimo aparato.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti (b. 1. 22–33).PaaiÅ¡kina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) yra suteikiamas kamerose laikomiems asmenims. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su paslaugų teikėjais, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos atidarius langus. LukiÅ¡kių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pareigÅ«nų rasistinio elgesio jo atžvilgiu atvejų. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai, jis tinkamos kokybės. Prekių kainos laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje nustatomos pagal teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.PareiÅ¡kėjas G. M. neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2015 m. birželio 17d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei higienos normų reikalavimų: sanitarinių mazgų netinkamu įrengimu, netinkamu natÅ«raliu ir dirbtiniu apÅ¡vietimu, antisanitarinėmis sÄ lygomis kamerose dėl tarakonų, drėgmė, ventiliacijos, gryno oro trÅ«kumu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog maitinimas buvo nepakankamas, Lukiškių TI-K parduotuvėje kainos buvo daug didesnės negu parduotuvėse laisvėje, o produktų kokybė buvo pati prasčiausia. Pasak pareiškėjo, jo pasimatymai su artimaisiais ir skambučiai buvo nepagrįstai apriboti, kratų metu buvo sugadinami asmeniniai pareiškėjo daiktai. Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas atvyko 2012-07-22, kreipėsi į teismÄ â€“ 2015-06-17.Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 114 (plotas 7,31 m2), Nr. 155 (plotas 7,94 m2), Nr. 216 (plotas 6,83 m2), Nr. 172 (plotas 7,94 m2), Nr. 130 (plotas 7,94 m2), Nr. 307 (plotas 8,22 m2), Nr. 372 (plotas 7,23 m2), Nr. 345 (plotas 7,95 m2), Nr. 360 (plotas 6,59 m2),Nr. 291 (plotas 7,73 m2), Nr. 376 (plotas 7,35 m2), Nr. 335 (plotas 7,71 m2), Nr. 175 (plotas 7,56 m2),Nr. 162 (plotas 7,94 m2), Nr. 147 (plotas 7,94 m2), Nr. 180 (plotas 7,94 m2), Nr. 292 (plotas 7,80 m2),Nr. 170 (plotas 7,94 m2), Nr. 142 (plotas 7,94 m2), Nr. 293 (plotas 8,20 m2), Nr. 153 (plotas 7,94 m2),Nr. 336 (plotas 7,63 m2), Nr. 383 (plotas 7,22 m2), Nr. 280 (plotas 7,82 m2), Nr. 336 (plotas 7,63 m2),Nr. 330 (plotas 7,52 m2), Nr. 334 (plotas 7,53 m2), Nr. 327 (plotas 7,65 m2), Nr. 119 (plotas 7,31 m2),Nr. 142 (plotas 7,94 m2), Nr. 372 (plotas 7,23 m2), Nr. 377 (plotas 7,33 m2), Nr. 197 (plotas 7,94 m2),Nr. 282 (plotas 7,82 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 155 (plotas 7,94 m2), Nr. 315 (plotas 7,30 m2), Nr. 322 (plotas 7,77 m2),Nr. 212 (plotas 6,80 m2), Nr. 278 (plotas 7,92 m2),Nr. 122 (plotas 7,38 m2), Nr. 316 (plotas 7,18 m2) kartu su 1-3 asmenimis.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 22-27, 34-36) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintÄ nuostatÄ , kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m., iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2012-07-24 ryte, 2012-07-30 ryte, 2012-08-08 ryte, 2012-08-28 ryte, 2012-09-24 vakare – 2012-09-26 ryte, 2012 10-01 – 2012-10-03, 2012-10-04 vakare – 2012-10-10 ryte, 2012-10-12 ryte, 2012-10-24 vakare – 2012-10-27 ryte, 2012-11-05 ryte, 2012-11-10 vakare – 2012-11-12 ryte, 2012-11-14 ryte, 2012-11-16 – 2012-11-20, 2012-11-21, 2012-11-29 ryte, 2012-12-05 ryte, 2012-12-07 ryte, 2012-12-13 ryte, 2013-01-08 – 2013-01-11 ryte, 2013-01-15 – 2013-01-16 ryte, 2013-01-18 ryte, 2013-01-22 ryte, 2013-01-31 ryte, 2013-02-13 ryte, 2013-02-25 ryte, 2013-02-28 ryte, 2013-03-01 ryte, 2013-03-07 ryte, 2013-03-08 vakare – 2013-03-12 ryte, 2013-03-14 ryte, 2013-03-15 ryte, 2013-03-19 ryte, 2013-03-22 ryte, 2013-03-28 – 2013-03-29 ryte, 2013-04-04 ryte, 2013-04-10 vakare – 2013-04-11 ryte, 2013-06-06 ryte, 2013-06-13 ryte, 2013-06-21 ryte, 2013-08-14, 2013-08-28, 2013-09-18, 2013-10-09, 2013-10-23, 2013-10-30, 2013-11-07, 2013-11-15, 2013-11-21, 2013-11-26, 2013-12-09, 2013-12-14 – 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-28, 2014-02-11, 2014-02-13, 2014-02-18, 2014-02-20, 2014-03-06, 2014-04-16, 2014-05-07, 2014-05-12 – 2014-05-16, 2014-05-28 – 2014-05-29, 2014-06-18, 2014-06-24 – 2014-07-01, 2014-07-03 – 2014-07-16, 2014-08-21, 2014-08-23, 2014-08-29, 2014-09-08, 2014-09-11, 2014-09-22, 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-15, 2014-10-20, 2014-11-03, 2014-11-05 – 2014-11-07, 2014-11-14 – 2014-11-17, 2014-11-19 – 2014-11-27, 2014-12-01, 2014-12-03, 2014-12-12, 2014-12-17, 2014-12-19, 2015-01-12, 2015-01-22 – 2015-01-30, 2015-02-09, 2015-02-18, 2015-03-02 – 2015-03-10, 2015-03-13, 2015-05-16 – 2015-05-20, 2015-06-01 – 2015-06-16.Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2015-06-16 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 1059 paras, iÅ¡ kurių 178 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu 881 parÄ LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t. y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, ventiliacijos, Å¡alčio, drėgmės ir apÅ¡vietimo. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog tualetas yra kameros gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo kitų esančių kalinių yra atskirtas sienele ne aukÅ¡tesne nei l,35 m, neveikia ventiliacija, kamerose yra drėgna ir tamsu, apÅ¡vietimas neužtikrintas tinkamai, dirbtinis apÅ¡vietimas yra per stiprus. PareiÅ¡kėjas yra priverstas kvėpuoti drožlių dulkėmis, nes už kameros lango yra apdirbimo cechas, kuri neigiamai veikia suimtųjų sveikatÄ , nes kai ceche įjungia stakles, kamerose pro langus girdisi labai didelis triukÅ¡mas.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s;

šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas).Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1131 patvirtina, kad kameroje Nr. 372 naktinis apšvietimas neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimų (b. l.42-43). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-08-14 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-947 nustatyti kameros Nr. 175 dirbtinio apšvietimo neatitikimas HN 76:2010 23 punktui (b. l. 55-57), o 2014-11-12 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-2189 – kameroje Nr. 124 neatitikimas HN 76:2010 22 punktui (b. l. 91-92).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-25 patikrinimo akto (b. 1. 37–38) matyti, kad kameroje Nr. 216 (pareiškėjas buvo laikomas 2012-07-30 iki 2012-08-07) oro temperatūra buvo 20 oC, santykinė oro drėgmė 64 proc., tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Kamera Nr. 216 vėliau buvo tikrinta vėl, ir iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-10-25 patikrinimo akto (b. 1.

39) matyti, kad oro temperatūra buvo 19,2 oC, santykinė oro drėgmė 60 proc., dirbtinis apšvietimas 240 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus.Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo akto (b. 1. 40–41) matyti, kad kameroje Nr. 372 (pareiškėjas buvo laikomas 2012-10-04 iki 2012-11-21 ir nuo 2014-06-26 iki 2017-07-02), santykinė oro drėgmė buvo 38 proc., dirbtinis apšvietimas buvo 288 lx,, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Tuo tarpu naktinis apšvietimas kameroje Nr. 372 buvo 1 lx ir neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo.

Naktinis apšvietimas kameroje Nr. 372 neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-12-19 patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad kameroje Nr. 372 naktinis apšvietimas buvo 34 lx (b. 1. 44). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-04 patikrinimo akto (b. 1. 51–52) matyti, kad kameroje Nr. 335 (pareiškėjas buvo laikomas 2013-03-15 iki 2013-04-03), oro temperatūra buvo 19,1 oC, santykinė oro drėgmė buvo 57 proc., dirbtinis apšvietimas buvo 431 lx,, kameroje Nr. 293 (pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-11-07 iki 2013-11-20) oro temperatūra buvo 18,3 oC, santykinė oro drėgmė buvo 58 proc., dirbtinis apšvietimas buvo 388 lx, naktinis apšvietimas 16 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-05 patikrinimo akto (b. 1. 59–60) matyti, kad kameroje Nr. 175 (pareiškėjas buvo laikomas 2013-04-04 iki 2013-05-12), naktinis dirbtinis apšvietimas buvo 25 lx, tai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, tačiau šis pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas (b. 1. 60). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-26 patikrinimo akto (b. 1. 89–90) matyti, kad kameroje Nr. 280 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-02-13 iki 2014-03-24) oro temperatūra buvo 23,5 oC, santykinė oro drėgmė buvo 63 proc., dirbtinis apšvietimas buvo 256 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-17 patikrinimo akto (b. 1. 99–100) matyti, kad kameroje Nr. 372 (pareiškėjas buvo laikomas 2012-10-04 iki 2012-11-21 ir nuo 2014-06-26 iki 2017-07-02), oro temperatūra buvo 18,1 oC, santykinė oro drėgmė buvo 44 proc., tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-04 patikrinimo akto (b. 1. 101–102) matyti, kad kameroje Nr. 377 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-07-03 iki 2014-07-14) oro temperatūra buvo 18,7 oC, santykinė oro drėgmė buvo 45 proc., dirbtinis apšvietimas buvo 215 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-06-2 patikrinimo akto (b. 1. 49–50) matyti, kad kameroje Nr. 335 (kameros langas atidaromas į kiemo pusę, kuriame yra dirbtuvės) išmatuotas dirbtuvėse keliamas triukšmas, kurį sukelia dirbtuvėse atliekami darbai: ekvivalentinis garo slėgis kameroje Nr. 335 yra 40 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 51 dbA, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 33;2011 nustatytus rodiklius. Taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 335 (pareiškėjas buvo laikomas 2013-03-15 iki 2013-04-03) dulkių koncentracija neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 nustatytų maksimalių reikalavimų.

Pažymėtina, kad kai kuriuose kamerose buvo nustatyti temperatūros, drėgmės, naktinio ir dieninio dirbtinio apšvietimo pažeidimai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jie buvo nežymūs ir esant galimybei nedelsiant pašalinami. Tuo remiantis kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai dėl nurodytų pažeidimų pasekmių. Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje AleksandrMakarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Kaip minėta, iÅ¡ atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas pripažįsta, jog visÄ ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Pažymėtina, kad 2012 m. sausio mėnesį LukiÅ¡kių TI-K su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 dėl patalpų priežiÅ«ros siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir jų naikinimo darbų atlikimo (b. l. 117-120). 2013 m. gruodžio mėnesį LukiÅ¡kių TI-K su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį, 2015-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 124-125, 127-129).

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-10 patikrinimo akto (b. 1. 63–64) matyti, kad kameroje Nr. 175 (pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-04-04 iki 2013-05-12) tarakonų bei kitų buitinių parazitų vizualiai nenustatyta (b. 1. 64). IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-02 patikrinimo akto (b. 1. 75–76) matyti, kad kameroje Nr. 280 (pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2014-02-13 iki 2014-03-24) tarakonų bei kitų buitinių parazitų vizualiai nenustatyta (b. 1. 76). Å ie į bylÄ pateikti dokumentai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl tarakonų buvimo.PareiÅ¡kėjas argumentuoja, kad maistas neskanus, nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal.

Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Lukiškių TI-K nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-19 įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymo N r. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2 p., dietinis maitinimas gali bÅ«ti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota nebuvo. IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais.

PagamintÄ maistÄ tikrina LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo bÅ«du. Patikrinimo rezultatai įraÅ¡omi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalÄ . Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl maitinimo per mažos energetinės vertės yra paneigti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolo duomenimis (II t., b. l. 24), pagal kuriuos 2013-12-19 patikrinimo metu buvo nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė (2856 kcal (2380 g. x 1,2 kcal)), net virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ jÄ (2298 kcal), taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 protokolu Nr. Ch2966 (II t. b. l. 25–26), pagal kurį nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1076,7 kcal.

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo teiginius, dėl to, kad maistas jam buvo neskanus, teismas pažymi, kad nepatenkinti pareiÅ¡kėjo pomėgiai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad suteikdamas maitinimÄ pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimÄ ir pareiÅ¡kėjo teisių.PareiÅ¡kėjo teigimu, kainos parduotuvėje daug didesnės negu laisvės parduotuvėse, produktų kokybė pati prasčiausia.Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka; tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiamų pirktis maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų sÄ raÅ¡as nustatytas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 87 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius.

Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172, be kita ko, patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, pagal kurias Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisijÄ arba paskiria atsakingÄ asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (toliau – komisija arba atsakingas asmuo) (5 punktas); parduodamų prekių kainos turi bÅ«ti tikrinamos ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas); nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu Å¡ių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯spėjimÄ (8 punktas); jei pakartotinai nustatoma, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu Å¡ių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutartyje numatytų netesybų taikymo arba nutraukiama nuomos sutartis (9 punktas).Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodo, kad pirko televizorių didesne nei rinkos kaina, kad buvo parduoti kiti skutimosi peiliukai nei nurodyta pirkimo čekyje, tačiau plačiau nedetalizuoja ir nepateikia įrodymų, kad dėl tokios situacijos kreipėsi į įstaigos administracijÄ , todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje parduodamų produktų kainų kontrolės taisyklių pažeidimus.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl LukiÅ¡kių TI-K dirbančių pareigÅ«nų, nekalbančių jam suprantama kalba, patyčių.

Pažymėtina, kad Lietuvoje valstybinė kalba – lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.). Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams nėra keliami reikalavimai privalomai mokėti užsienio kalbas. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų nekalbėjimas pareiškėjui suprantama užsienio kalba nėra nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principo, įtvirtinto Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio, pažeidimas.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo atžvilgiu yra apriboti socialiniai ryÅ¡iai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnį, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo.

Å ie asmenys turi teisę į vienÄ pasimatymÄ (3 d.). Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.). Kitų nuostatų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, Suėmimo vykdymo įstatyme nėra įtvirtinta. Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014). Skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai teigia, kad jo atžvilgiu yra apriboti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl nutrÅ«kusių socialinių ryÅ¡ių nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesikreipė. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika LukiÅ¡kių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti savo iniciatyva. Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstraktÅ«s teiginiai dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymÄ ir Konvencijos 8 str. nuostatas, todėl Å¡ioje dalyje skundas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam ne visada suteikiama galimybė paskambinti, trumpinamas pokalbio laikas.

Teisė paskambinti telefonu reglamentuojama Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str., kuriame nustatyta, kad telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Taigi LukiÅ¡kių TI-K administracija užtikrina Å¡ios teisės įgyvendinimÄ , bet tik tuo atveju, jeigu ji suimtajam yra suteikta nustatyta tvarka; atsakovės atstovas nesprendžia dėl teisės skambinti telefonu suteikimo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl teisės paskambinti suteikimo ir jam buvo atsisakyta Å¡iomis teisėmis pasinaudoti, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tokios jo teisės buvo ribojamos.PareiÅ¡kėjas teigia, kad per atliekamas kratas pareigÅ«nai nesaugo jo asmeninių daiktų, daiktai yra gadinamai, pametami. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai neleidžia jam iÅ¡ laisvės perduoti vaistų, kraujospÅ«džio matavimo aparato, nereaguoja į praÅ¡ymus dėl sveikatos sutrikimų, kad LukiÅ¡kių TI-K buhalterija klastojo jo asmeninės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us dėl turimų pinigų.BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas teigdamas jog kratos metu jo turtas buvo sugadintas ar pamestas, kad pareigÅ«nai neleidžia jam iÅ¡ laisvės perduoti vaistų, turėjo teisę su skundu kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , o pastaroji privalėtų tokį skundÄ nagrinėti.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl daiktų dingimo, sugadinimo, vaistų perdavimo, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, neatitinkančias higienos normų reikalavimų, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis, negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.). Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ bei informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu raÅ¡tu bÅ«tų skundęsis LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 5 600 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti duomenis, susijusius su pareiÅ¡kėjo kalinimo metu buvusiais pažeidimais. LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. kovo 29 d. pateikė atsiliepimÄ Nr. 9-3763 (II t., b. 1. 70–76, III t., b. 1. 12–18). Teismas pateiktÄ atsiliepimÄ laiko atsakovės atstovo pateiktais papildomais duomenimis. Pateiktame raÅ¡te Nr. 9-3763 atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 7,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik, pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, ne kartÄ pažymėjo, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs praÅ¡omÄ priteisti 7,98 Eur sumÄ .Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų darytina iÅ¡vada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1–2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 5600 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                           Liudmila Zaborovska