2025-03-13 Nr. CB-3000-2-06-3-08687-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą, nepagrįstai antstolio pateiktus įrodymus (ieškovo išduotą įgaliojimą, kuris leidžia spręsti, jog žemė sklypas jam priklausė asmenine, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise) nevertino kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, teismai nesivadovavo teismų praktika dėl proceso atnaujinimo instituto tikslo ir jo taikymo reikšmės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu tokios aplinkybės atsakovui nebuvo žinomos, jos paaiškėjo tik po bylos nagrinėjimo iš esmės.
Legislator headnote
AI generated2025-03-13 Nr. CB-3000-2-06-3-08687-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Full text
Nr. DOK-860
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08687-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 3 d. paduotu atsakovo antstolio Jono Petriko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas antstolis J. Petrikas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovo antstolio J. Petriko prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-111-838/2023 pagal ieškovų P. P. ir J. P. ieškinį atsakovams antstoliui J. Petrikui ir V. A. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-111-838/2023.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą, nepagrįstai antstolio pateiktus įrodymus (ieškovo išduotą įgaliojimą, kuris leidžia spręsti, jog žemė sklypas jam priklausė asmenine, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise) nevertino kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, teismai nesivadovavo teismų praktika dėl proceso atnaujinimo instituto tikslo ir jo taikymo reikšmės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu tokios aplinkybės atsakovui nebuvo žinomos, jos paaiškėjo tik po bylos nagrinėjimo iš esmės.
2. Teismai netinkamai taikė CPK 443 straipsnio 8 dalies normą, kurioje nustatyta teismui pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje teismai formaliai vertino bylos aplinkybes ir faktus, kad byloje pateikti du vienas kitam prieštaraujantys notaro patvirtinti ieškovo įgaliojimai, kurių vienu siekiama pažymėti, jog ieškovui turtas priklauso asmenine nuosavybe, kitu – bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje esant abiem įgaliojimams, teismas nebūtų galėjęs taikyti sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasaciniame skunde tiesiog cituojama kasacinio skundo praktika ir skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui Jonui Petrikui (a. k. (duomenys neskelbtini) 248 (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 26 d. per akcinę bendrovę „Swedbank“, vietinio mokėjimo Nr. 514.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas