2023-01-11 Nr. AB-926-3-62-3-00473-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00473-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo sumušimo 2019 m. rugsėjo 1 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo etapuotas į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių ir ten buvo sumuštas. Atvykęs į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių, jis žodžiu ten dirbusį pareigūną informavo, kad turi priešų ir dėl savo nusikaltimo pobūdžio gali būti sumuštas kitų nuteistųjų, todėl prašė nekelti jo į karantiną. Pareigūnai žinojo, kad dėl savo nusikaltimo pobūdžio pareiškėjas yra didelės rizikos grupėje (nes kaliniai nekenčia už seksualinius nusikaltimus nuteistų asmenų), žinojo, jog vienas iš kameroje esančių nuteistųjų yra agresyvus ir konfliktiškas, žinojo, kad pareiškėjas turi priešų, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje jam gresia pavojus. Tai pareiškėjas buvo nurodęs 2019 m. sausio-vasario mėn. rašte „Atsisakymas“ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kurį pastarasis persiuntė nagrinėti Pravieniškių PN-AK. Pareigūnai pareiškėją iš kameros išleido tik netyčia nuo beldimo išdaužus langelio stiklą. Karantino kameroje net nebuvo įrengto iškvietimo mygtuko. Prieš pervežant į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių ir jau būdamas ten, pareiškėjas buvo pateikęs ne vieną raštą, kad turi priešų ir kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus pareigūnai siekia su pareiškėju susidoroti, tačiau nieko nebuvo imtasi. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus pareigūnai ne tik neužtikrino pareiškėjo saugumo, bet ir sudarė visas aplinkybes pareiškėjui būti sumuštam, o mušant ir toliau leido tai daryti. Tik po sumušimo pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 7.

3. Dėl patirtų stiprių sumušimų pareiškėjas net negalėjo atsinešti savo daiktų, atsirado daugybė nubrozdinimų, ištino ir pamėlynavo ausis, akies vokas, trūko šonkauliai. Slaugytoja paviršutiniškai apžiūrėjo ir pareigūnų nurodymu daugumos sužalojimų neužfiksavo. Pareiškėjas patyrė stiprius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, stiprų fizinį skausmą ir kančias.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. patirtų sužalojimų buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėti veiksmai. Atsakovo atstovo teigimu, žala pareiškėjui kilo ne dėl jo, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė jo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų. Atsakovo atstovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusio nuteistojo veiksmus neturėjo, pataisos įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta.

6. Pareiškėjas iki sumušimo nesikreipė į Pravieniškių PN-AK pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus ar perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pareiškėjas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams nurodė, kad nematė nuteistojo, kuris sudavė smūgius, ikiteisminio tyrimo nenorėjo, pareiškimo nerašė. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu turėjo galimybę nustatyti dėl jo sužalojimo atsakingus asmenis bei prisiteisti galimai jam padarytą žalą iš žalą sukėlusio asmens, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo bei davė galbūt melagingus parodymus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Pareiškėjas nepateikė jokių realiai faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą nuteistajam.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-0-06-00708-19) dėl pareiškėjo sužalojimo 2019 m. rugsėjo 1 d. (BK 140 str. 1 d. numatytos veikos). Nutarime konstatuota, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2019 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-12059 nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 21.15 val. uždarojoje zonoje pasigirdo daužomų durų bei dūžtančio stiklo garsas. Apėjimo metu buvo nustatyta, kad duris daužo II gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. Priėjus prie minėtos patalpos ir atidarius apžiūros lango užsklandą pamatė, kad yra išdaužytas apžiūros lango stiklas, duris daužo pareiškėjas ir reikalauja būti išvestas iš minėtos gyvenamosios patalpos, nes negali kartu būti su toje patalpoje esančiais nuteistaisiais. Pareiškėjas iš minėtos gyvenamosios patalpos buvo išvestas. Nutarime taip pat konstatuota, jog įstaigos Sveikatos priežiūros skyriaus Bendrosios praktikos slaugytoja 2019 m. rugsėjo 1 d. „Sužaloto asmens medicininės apžiūros“ pažymoje Nr. 99(1)-186 nurodė, kad pas pareiškėją kairėje nugaros pusėje ties juosmeniu stebimas pailgos formos paraudimas. Ant kaklo nugaros pusėje stebimas paraudimas.

9. Iš Nutarimo matyti, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, jog kažkas iš nuteistųjų, kurio nematė, sudavė jam į nugarą kelis smūgius; kameroje be pareiškėjo buvo 5 nuteistieji, kurių jis nepažįsta; dėl patirtų smūgių jis šiek tiek jautė skausmą, po ko pas jį ant nugaros ir kaklo srityje atsirado paraudimai; dėl minėto įvykio jis niekam pretenzijų neturi, ikiteisminio tyrimo prašo nepradėti; šiuo metu jaučiasi gerai. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, jog aplinkybes dėl jam kylančios grėsmės buvo nurodęs 2019 m. sausio-vasario mėn. rašte „Atsisakymas“ Kalėjimų departamentui, bet iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. balandžio 6 d. rašto matyti, jog Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyboje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl jam grėsusio pavojaus.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pareigūnai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas. Pareiškėjo argumentai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai dėl keršto ar neigiamo nusistatymo prieš pareiškėją paskyrė jį į kamerą, žinodami jog joje esantys nuteistieji smurtaus prieš pareiškėją, teismo vertinimu, nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodyta Nutarime, pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog kameroje buvusių nuteistųjų nepažinojo, taigi, nebuvo jokio realaus pagrindo manyti, jog minėti nutiestieji sumuš pareiškėją. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimą, nesukelia pareigos pataisos įstaigos administracijai laikyti pareiškėją izoliuotą nuo kitų nuteistųjų.

11. Nenustatęs atsakovo atstovo (Pravieniškių PN-AK) pareigūnų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neišsireikalavo įrodymų, kad jis kreipėsi dėl jam gresiančio pavojaus prieš pervežant į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių (2019 m. sausio-vasario mėn.). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti ir dėl to yra atsakingi pareigūnai, kurie neužtikrino jo saugumo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalį ir 112 straipsnio 2 dalį. Buvo neatsižvelgta į tai, kad asmenys, su kuriais buvo laikomas pareiškėjas, yra pavojingi ir buvo teisti daug kartų, įskaitant ir už nusikaltimus kalinimo įstaigose. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo etapuotas vakare, kai nebuvo vyresniųjų pareigūnų, todėl jis neturėjo kur kreiptis. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad pareigūnai neoperatyviai sureagavo į jo pagalbos šauksmą, atėjo tik jam išdaužus durų langelio stiklą.

14. Teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią valstybė privalo užtikrinti, jog kalinimo sąlygos nepažeistų žmogaus orumo, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-186-629/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021 ir kt.).

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą. Teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė normas ir priėmė pagrįstą ir teisiną procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkino jo interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas M. Š. kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neužtikrinus jam saugumo, dėl ko jis buvo sumuštas.

18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėto veikimo, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai neužtikrino jo saugumo, todėl valstybė turi atlyginti jam dėl sumušimo patirtą žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundą nagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai.

20. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

21. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

22. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina (Instrukcijos 7 p.).

23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindama laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus.

24. EŽTT yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

25. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo sužalojimo 2019 m. rugsėjo 1 d. Nutarime konstatuota, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2019 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-12059 nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 21.15 val. uždarojoje zonoje pasigirdo daužomų durų bei dūžtančio stiklo garsas. Apėjimo metu buvo nustatyta, kad duris daužo II gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. Priėjus prie minėtos patalpos ir atidarius apžiūros lango užsklandą pamatė, kad yra išdaužytas apžiūros lango stiklas, duris daužo pareiškėjas ir reikalauja būti išvestas iš minėtos gyvenamosios patalpos, nes negali kartu būti su toje patalpoje esančiais nuteistaisiais. Pareiškėjas iš minėtos gyvenamosios patalpos buvo išvestas. Nutarime taip pat konstatuota, jog įstaigos Sveikatos priežiūros skyriaus Bendrosios praktikos slaugytoja 2019 m. rugsėjo 1 d. „Sužaloto asmens medicininės apžiūros“ pažymoje Nr. 99(1)-186 nurodė, kad pas pareiškėją kairėje nugaros pusėje ties juosmeniu stebimas pailgos formos paraudimas. Ant kaklo nugaros pusėje stebimas paraudimas. Kalėjimų departamentas 2021 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1S-1071 (b. l. 14) nurodė, jog Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyboje nėra duomenų apie M. Š. kreipimąsi dėl jam grėsusio pavojaus.

27. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo (vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki jo sumušimo kreipėsi su skundais ar prašymais į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo saugumo užtikrinimo, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams nurodė, kad nematė nuteistojo, kuris sudavė smūgius, ikiteisminio tyrimo nenorėjo, pareiškimo nerašė. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai netinkamai vykdė asmenų, laikomų gyvenamosiose patalpose, elgesio kontrolę ar kitokią priežiūrą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

28. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus, paaiškinimus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė šališkai, t. y. gindamas iš esmės atsakovo atstovo poziciją, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias ABTĮ proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas neįrodytas ir dėl to netenkintinas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus bylose (žr., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-186-629/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021 ir kt.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose buvo nustatyta, kad dar iki pareiškėjų sužalojimo buvo duomenų apie tai, kad jų saugumui gali grėsti pavojus (buvo gautas pareiškėjo skundas arba pareiškėjas buvo patalpintas su jį jau anksčiau sumušusiu asmeniu).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą, ginčui aktualią teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, todėl, nenustačius neteisėto neveikimo, nėra pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, be kita ko, ir pareiškėjo akcentuojamos neturtinės žalos.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius