2022-08-31 Nr. AB-21408-3-62-3-00846-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3415-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00846-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo U. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui U. A. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir Tarnyba, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo U. A. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai 194,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 199,06 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius teikė atsakovui U. A. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. U. A., gavęs Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose. Prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad atsakovo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4445-17802 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. (12.31)FS-2011 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 194,75 Eur, bei paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, arba elektroniniu paštu. Šis pranešimas buvo siųstas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, kur atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėjo, kad, Tarnyba patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2020 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-3162 informavo apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovui minėti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymo netenkinti.

4. Atsakovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės pilietis, nesupranta lietuviškai, sunkiai kalba rusų kalba, todėl paprašė kito nuteistojo, kad užpildytų nustatytos formos prašymą, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą. Jis nežinojo, kas buvo rašoma dokumentuose, tačiau antrinę teisinę pagalbą gavo. Pripažino, kad jis pasirašė prašymą. Nurodė, jog jis šiuo metu atlieku 14 m. 3 mėn. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nedirba, pajamų negauna, turto neturi. Atsakovo teigimu, išieškojimo vykdymas po bausmės atlikimo trukdys jam pradėti gyvenimą iš naujo, trukdys pasiekti bausmės tikslus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo Tarnybos prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo U. A. valstybės naudai 194,75 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 4,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 199,06 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad

6.1. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose. Pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti ir yra supažindintas su preliminaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4445-17802 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę D. I. V.

6.2. Tarnyba, gavusi advokato ataskaitą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose ir vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, kad 50 procentų valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovui sudaro 194,75 Eur.

6.3. Atsakovui jo nurodytu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, kur atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 21 d. ir 2020 m. spalio 14 d. išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriuose nurodyta, kad atsakovas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri sudaro 194,75 Eur. Atsakovas 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą atidėti mokėjimą 4–5 metams, tačiau pareiškėjas 2020 m. gruodžio 3 d. rašte nurodė, jog prašymo dėl mokėjimo atidėjimo tenkinti nėra jokio pagrindo, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl mokėjimo išdėstymo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas šios sumos nesumokėjo ir šios aplinkybės neginčijo.

7. Teismo vertinimu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 194,75 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti 4,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

III. 8. Atsakovas U. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

9. Atsakovas nesutikdamas su teismo priteistomis išlaidomis už suteiktas teisines paslaugas teigia, kad teismui pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo prašymą aiškiai nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) tautybės pilietis, nesupranta lietuviškai, o ir sunkiai kalba rusų kalba, todėl paprašė kito nuteistojo, kad užpildytų reikiamos formos blankus norint gauti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas nurodo, kad nežinojo, kas buvo pildoma tuose dokumentuose, tačiau antrinę teisinę pagalbą gavo.

10. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį, kad prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą formoje yra grafa, kurioje turi būti nurodyta, kas šį prašymą padėjo užpildyti ar užpildė. Minima grafa buvo neužpildyta. Tarnyba turėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovas pats negalėjo tinkamai užpildyti minimo dokumento ir pastebėjus, jog minėta grafa liko neužpildyta, turėjo pasitikslinti, ar dokumentas užpildytas gauti antrinę teisinę pagalbą surašytas atsakovui suprantamai. Tačiau to nepadarė ir skyrė antrinę teisinę pagalbą. Taigi, nustačius, kad Tarnyba netinkamai atliko veiksmus skiriant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, atsakovo nuomone, būtų neteisėtas.

11. Atsakovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo už antrinės teisinės pagalbos suteikimą buvo šališkas. Nevertino atsakovo pateiktų aplinkybių ir argumentų, dėl kokios priežasties iškilo ginčas dėl skolos priteisimo, nekreipė dėmesio į tai, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, grafa, kurioje turėjo būti nurodyti asmens duomenys, apie tai, kas padėjo užpildyti minimą dokumentą nebuvo užpildyta, kad Tarnyba turėjo atkreipti dėmesį, jog atsakovas pats negalėjo tinkamai užpildyti minimo dokumento ir pastebėjus, jog ji liko neužpildyta, Tarnyba turėjo pasitikslinti, ar dokumentas užpildytas gauti antrinę teisinę pagalbą surašytas atsakovui suprantamai, tačiau to nepadarė.

12. Pareiškėjas Tarnyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo gali pildyti ir pateikti pats asmuo arba gali kreiptis į pirminę teisinę pagalbą teikiantį asmenį. Tuo atveju, jeigu asmuo kreipiasi į pirminę teisinę pagalbą dėl pagalbos pildant prašymą, prašymo 14 punkte gali būti nurodomi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio asmens, kuris užpildė ar padėjo užpildyti šį prašymą, duomenys. Jei asmuo pats pildė prašymą ir nesikreipė į pirminę teisinę pagalbą teikiantį asmenį, šis punktas nepildomas. Šie duomenys yra informacinio pobūdžio ir nelemia antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimo nagrinėjimo eigos, t. y. šios informacijos nebuvimas negali būti prašymo grąžinimo ar atsisakymo priimti prašymą pagrindas. Kita vertus, asmens, pateikusio prašymą vardas, pavardė bei parašas, kurie nurodomi prašymo 13 punkte yra privalomi dokumento rekvizitai, kuriais asmuo patvirtina, jog visi duomenys pateikti prašyme yra išsamūs ir teisingi. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog duomenys, nurodomi prašymo 14 punkte, yra informacinio pobūdžio, Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti asmens pasirašytu ir pateiktu dokumentu, bei grąžinti tikslinimui (dėl duomenų, kurie šiuo konkrečiu atveju nėra privalomi) ar atsisakyti priimti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos prašymo priteisti iš atsakovo U. A. valstybės naudai 194,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 199,06 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino visiškai.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog užpildyti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo padėjo kitas nuteistasis ir jam nebuvo žinoma kas buvo pildoma dokumentuose. U. A. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neįvertino visų aplinkybių ir tai, kad prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje yra skiltis, kurioje turi būti nurodoma, kas šį prašymą padėjo užpildyti. Minima skiltis nebuvo užpildyta, todėl Tarnyba turėjo atkreipti į tai dėmesį bei aiškintis ar tikrai prašymo forma U. A. yra užpildyta jam pačiam suprantamai.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia Tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą patvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

21. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. Įstatymo 3 dalis įpareigoja asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

22. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2018 m. spalio 15 d. prašymu (reg. Nr. (2.1) NTP-1-4445) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose. Iš atsakovo pateikto prašymo 9 punkto matyti, kad atsakovas sutiko tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį apmokėti. Tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4445-17802 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę D. I. V. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendimą būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

23. Advokatė D. I. V. 2020 m. balandžio 14 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4445-17802. Advokatė pateiktame prašyme nurodė, kad kelionei į Kybartų pataisos namus ir atgal bei atsakovo konsultacijai skyrė 5 valandas, procesinių dokumentų rengimui – 22 valandas, susipažinimui su bylos medžiaga – 1 valandą. Taigi advokatė D. I. V., teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui, skyrė 28 valandas. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Taisyklėmis. Pagal Taisykles, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 389,50 Eur ((28 val. x 13 Eur) + 19,66 kelionės išlaidos + 5,84 kopijavimo išlaidos).

24. Tarnyba 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. (12.31)FS-2011 ir 2020 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-3162 atsakovui siuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Taigi pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė sąskaitą, į kurią šią sumą reikia pervesti bei mokėjimo terminą. Todėl atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant ir į paties U. A. sutikimą bei nustatytą II turto ir pajamų lygį, yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje atsakovui neužpildžius 14 punkto Tarnyba turėjo atkreipti į tai dėmesį bei aiškintis ar tikrai prašymo forma U. A. yra užpildyta jam pačiam suprantamai. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo minimame 2018 m. spalio 15 d. prašymo 14 punkte aiškiai nurodyta, kad šį punktą pildo Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis asmuo padėjęs užpildyti ar užpildęs šį prašymą. Tačiau, kaip ir pats atsakovas nurodo, jam prašymą padėjo užpildyti ne Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis asmuo, o visai kitas, kartu su atsakovu kalintis asmuo, todėl šis punktas, nagrinėjamu atveju, neturėjo būti pildomas. Kaip tinkamai pastebėjo pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, šie duomenys yra informacinio pobūdžio ir nelemia antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimo nagrinėjimo eigos, t. y. šios informacijos nebuvimas negali būti prašymo grąžinimo ar atsisakymo priimti prašymą pagrindas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas 2018 m. spalio 15 d. prašymo 13 punkte pasirašydamas, kartu nurodant vardą ir pavardę, patvirtino, kad šiame prašyme atsakovo nurodyti duomenys yra išsamūs ir teisingi.

26. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovas sutiko, prašydamas suteikti jam teisinę pagalbą, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos sumokėti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (194,75 Eur) ir 4,31 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

27. Įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, daro išvadą, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo, priimant skundžiamą sprendimą.

28. Šiuo aspektu pažymėtina administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.

29. Byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės atsakovo nurodyto teismo nešališkumu. Tai, kad atsakovas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Atsakovas įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jo bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo ir jo pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo U. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan