e9983b39-aa28-4872-ba16-28ebfa0cf7db · Klaipėdos apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-360/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01537-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-01-23 nutarimo, n u s t a t ė :

1. G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 100 Eur bauda už tai, kad nuo 2004-09-22 iki 2019-09-27 (VMI pareiÅ¡kimo rengimo dienÄ ), bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „ (duomenys neskelbtini) “, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-03-26 atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais (žemesnį prioritetÄ mokėjimo eiliÅ¡kumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.9301 straipsnį turinčiais) kreditoriais ir tokiu bÅ«du neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo ir pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 2.1. Nurodo, kad jo vadovaujama įmonė su nutarime nurodytais kreditoriais neatsiskaitinėjo, o visi atsiskaitymai buvo vykdomi iÅ¡ kitam Bendrovės kreditoriui Akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsiskaitymai buvo atliekami iÅ¡ sÄ skaitos, kuri yra tikslinio deponavimo pagal Bendrovės ir banko 2011-02-10 sudarytÄ tikslinio deponavimo sutartį.

Taigi VMI pareiÅ¡kime nurodyti mokėjimai iÅ¡ tikslinio deponavimo sÄ skaitos buvo atliekami iÅ¡ bankui, o ne Bendrovei, nuosavybės teise priklausančių lėšų, kitaip tariant AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė prievoles už UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2.2. Pardavinėjami Bendrovei priklausantys butai yra įkeisti bankui, kuris sutinka, jog visi nekilnojamam turtui aptarnauti skirti mokesčiai ir kitos administracinės iÅ¡laidos bÅ«tų dengiamos ir kad bankui nuosavybės teise priklausančios lėšos bÅ«tų skiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tiems reikalavimams dengti.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties tikslinio deponavimo sÄ skaitos sutartyje buvo numatytas administravimo kaÅ¡tų ir mokesčių mokėjimas iÅ¡ bankui priklausančių lėšų. Akivaizdu, jog visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dengė AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių lėšų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų neatliko ir nepažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo.

Bendrovė Å¡iuo metu yra susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, kol nėra iÅ¡spręstas bankroto/restruktÅ«rizavimo klausimas, jokie mokėjimai kreditoriams nevykdomi. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei pats apeliantas, nedisponuodami tikslinio deponavimo sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, net fiziÅ¡kai negali atlikti pavedimo, o visus pavedimus atlieka AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuoja praÅ¡ymus kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su įkeistu turtu susijusių mokėjimų atlikimo ir tik bankas sprendžia, ar atlikti mokėjimÄ ar ne.

Kitaip tariant, Bendrovė praÅ¡o savo kreditoriaus, kad Å¡is sumokėtų už Bendrovę. 2.3. Apeliantas pažymi, jog VMI pareiÅ¡kime nurodytos sumos (1 722 039, 26 Eur) net 1 680 000 Eur suma buvo nuraÅ¡yta AB „(duomenys neskelbtini)“ kredito grÄ Å¾inimui ir Å¡iuos veiksmus savo iniciatyva kreditorius ir atliko. Be to, visos lėšos, kurios buvo nukreiptos į tikslinio deponavimo sÄ skaitÄ , buvo gautos iÅ¡ disponavimo nekilnojamuoju turtu, kuris buvo įkeistas kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“.

CK 4.170 straipsnio 3 dalis imperatyviai įtvirtina, jog hipoteka suteikia Å¡ios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ iÅ¡ hipotekos objekto vertės. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuostatÄ ignoravo, todėl buvo padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad hipotekos kreditoriaus pirmenybė yra numatyta tik priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese ar juridinių asmenų nemokumo procese. CK 4.170 straipsnio 3 dalis laikytina specialiÄ ja norma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu ir tai tik patvirtina, kad neatlikti veiksmai, kuriais bÅ«tų padarytas administracinis nusižengimas.

3. Apeliaciniu skundu VMI praÅ¡o pakeisti nutarimÄ dalyje dėl nuobaudos dydžio skyrimo ir G. B. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirti sankcijoje numatytÄ baudos vidurkį – 2200 Eur. Byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai, nesant nei faktinio nei teisinio pagrindo. 3.1. Nurodo, kad teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatė, kad vadovas tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , pažeidimÄ padarė pakankamai sudėtingoje Bendrovei situacijoje, kai buvo nutraukta kelis metus vykusi Bendrovės restruktÅ«rizavimo byla, o po to iÅ¡kart buvo kreiptasi į teismÄ dėl Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei pažymėjo, kad pažeidimo laikotarpiu Bendrovė atsiskaitinėjo ir su pačia VMI prie FM (sumokėdama 169542,49 Eur), todėl sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus mažesnę nei jo padaryto nusižengimo sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ .

Su tokiais argumentais nesutinkama. 3.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lengvinančių aplinkybių nebuvimas paprastai užkerta keliÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Å iuo atveju teismas nenustatė nei vienos Bendrovės vadovo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nepaisant to teismui tai nesutrukdė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, o kitos skundžiamajame nutarime nurodytos aplinkybės, teismo tikinimu, pagrindžiančios ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymÄ , o bÅ«tent, kad pažeidimÄ vadovas padarė Bendrovei esant sudėtingoje situacijoje, kad pažeidimo laikotarpiu Bendrovė atsiskaitinėjo su pačia VMI prie FM, nėra nei iÅ¡skirtinės nei jokios ypatingos aplinkybės. 3.3.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog vadovui buvo žinoma apie restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimÄ , byla buvo nutraukta 2019-01-17, versle tokia situacija, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais yra pakankamai dažna, tačiau įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-130/2011).

Todėl dar prieÅ¡ darydamas tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ , turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. 3.4.

Apeliantė taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo darymo laikotarpiu atsiskaitinėjo su VMI prie FM yra tik kitos tiesiogiai mokesčių įstatymuose numatytos pareigos vykdymas, o bÅ«tent, kad mokesčių mokėtojas turi laiku tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktas). Be to, už mokesčių nemokėjimÄ yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Å io operatyvaus patikrinimo pabaigoje t. y. 2019-03-26 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 500 627,70 Eur, kuri liko nesumokėta/neiÅ¡ieÅ¡kota.

Taigi, įstatymų nustatytos pareigos vykdymas negali lemti kito įstatymo pažeidimo pasekmių pažinimo.

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinį skundÄ VMI praÅ¡o apeliacinė skundÄ atmesti. G. B. apeliacinis skundas atmestinas, VMI apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn, neneigia, jog nustatyti atsiskaitymai buvo vykdomi, tačiau, pasak apelianto, kadangi sÄ skaita tikslinio deponavimo, joje buvusios lėšos priklausė Bendrovės kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“, visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dengė AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių lėšų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų neatliko ir nepažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo.

Taigi iš esmės apeliantas neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jo veikos vertinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tos pačios gynybinės versijos administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, ji motyvuotai paneigta skundžiamame nutarime, kurio argumentams nėra jokio pagrindo nepritarti.

6. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarka yra imperatyvi, kadangi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus pateikusiems asmenims. Apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamo nutarimo iÅ¡vada, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta tikslinio deponavimo sÄ skaitos sutartis apibrėžia tik sutarties Å¡alių teises ir pareigas ir negali pakeisti imperatyvių įstatymo nuostatų.

7. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuoja praÅ¡ymus kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su įkeistu turtu susijusių mokėjimų atlikimo ir tik bankas sprendžia, ar atlikti mokėjimÄ ar ne, kitaip tariant, Bendrovė praÅ¡o savo kreditoriaus, kad Å¡is sumokėtų už Bendrovę. Taigi Å¡ie argumentai tik patvirtina, jog ne pats bankas sugalvoja, kam bus atliekami mokėjimai, o bÅ«tent Bendrovė teikia nurodymus. Tai aiÅ¡kiai matoma ir iÅ¡ byloje esančių elektroninių laiÅ¡kų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymų (b. l. 135-144, t. 1).

Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog didelę dalį lėšų nurašė bankas kaip kredito grÄ Å¾inimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ VMI pateiktų duomenų operatyvaus patikrinimo pažymoje, per laikotarpį nuo 2019-01-17 iki 2019-03-31 atsiskaitymai vykdyti ne tik bankui, tačiau ir įvairioms kitoms įmonėms ar asmenims (tarp kurių VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), advokatei L. Å . ir kt.; pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G.

B. sutiko, jog VMI nustatyti mokėjimai yra teisingi). Tačiau tuo laikotarpiu pagal bylos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaitęs su VMI, turėjo įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, o tai reiÅ¡kia, jog pervedant tam tikras pinigų sumas ne aukÅ¡tesnės eilės kreditoriui VMI, o žemesnės eilės kitiems kreditoriams, yra nesilaikoma CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios asmens atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkos, dėl ko G. B. kaip Bendrovės vadovas ir buvo Å¡iuo atveju patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta motyvuota iÅ¡vada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl G. B. kaltės. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiÅ¡kia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Naikinti nutarimÄ G. B. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

8. VMI apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos G. B. individualizavimo klausimas. G. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta, jog Å¡is nusižengimas užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas G. B. taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė 100 Eur baudÄ . Apygardos teismas sutinka su VMI apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡velnesnė nuobauda nei straipsnio sankcijoje nagrinėjamu atveju buvo skirta nepagrįstai.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Kaip ne kartÄ pažymėta teismų praktikoje, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

11. Pirmosios instancijos teismas nutarime Å¡velnesnės nuobaudos G. B. taikymÄ motyvavo tuo, kad G. B. tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimÄ padarė pakankami sudėtingoje Bendrovei situacijoje, kai buvo nutraukta kelis metus vykusi restruktÅ«rizavimo byla, iÅ¡kart po to buvo kreiptasi dėl bankroto Bendrovei iÅ¡kėlimo, be to, pažeidimo laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su pačia VMI, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vis dėlto apygardos teismo vertinimu, Å¡ios nutarime nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir pateisinančios Å¡velnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje paskyrimÄ . Tiek iÅ¡ bylos duomenų, tiek ir iÅ¡ proceso pirmosios instancijos teisme matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės kategoriÅ¡kai nepripažįsta, neįžvelgia, jog padarė nusižengimÄ . Net tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nuoÅ¡irdžiai prisipažįsta suklydę, savaime nereiÅ¡kia, jog jiems bus skiriama Å¡velnesnė nei įstatymo numatyta nuobauda, o Å¡iuo atveju galima spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G.

B. savo elgesio kritiÅ¡kai net nevertina, todėl nėra pagrindo manyti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, paskyrus žymiai mažesnę, iÅ¡ esmės simbolinę nuobaudÄ nei numatyta straipsnio sankcijoje, bus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami nubaudimo, prevenciniai tikslai. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Todėl apygardos teismas, įvertinęs visumÄ nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad G. B. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai.

12. Nors VMI apeliaciniame skunde praÅ¡oma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti sankcijos vidurkį atitinkančiÄ nuobaudÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad G. B. sistemingai pažeidinėtų ANK reikalavimus, taigi galima spręsti, jog nusižengimas atsitiktinis, nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bylos duomenimis dalis pinigų mokėta ne tik kitiems kreditoriams, bet ir VMI, todėl galima manyti, jog administracinė nuobaudos tikslai G. B. bus pasiekti paskyrus jam minimaliÄ ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ .

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, padidinant G. B. paskirtÄ nuobaudÄ . Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-01-23 nutarimÄ dalyje dėl administracinė nuobaudos paskyrimo: pakeisti G. B. paskirtÄ nuobaudÄ bei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį skirtÄ baudÄ padidinti iki 1 400 (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų) Eur. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas Savinijus Katauskas