Legislator Case Law & Legislation
e995c14d-044b-434f-8d73-12ff076bd9eb AI generated

e995c14d-044b-434f-8d73-12ff076bd9eb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e995c14d-044b-434f-8d73-12ff076bd9eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ASTRĖJA solution“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Å vedijos Karalystės įmonės ALLRUM HOME AB 33 348,72 Eur skolos, 21 993,08 Eur delspinigių, 6 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

e995c14d-044b-434f-8d73-12ff076bd9eb · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovė dar 2016 m. spalio mėnesio elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovei nurodė, kad pateiktose sÄ skaitose yra klaidingas nurodytų valandų skaičius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-339-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00410-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.12; 2.6.18.1; 2.6.20.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-398-440/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ ieÅ¡kinį atsakovei Å vedijos Karalystės įmonei ALLRUM HOME AB dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ASTRĖJA solution“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Å vedijos Karalystės įmonės ALLRUM HOME AB 33 348,72 Eur skolos, 21 993,08 Eur delspinigių, 6 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindė tarp Å¡alių 2015 m. gruodžio 1 d. pasiraÅ¡ytos rangos sutarties netinkamu vykdymu. Å ia sutartimi ieÅ¡kovė (rangovas) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartÄ kainÄ sutartyje numatyta tvarka ir terminais. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė pagal nurodytÄ sutartį iÅ¡raÅ¡ytas 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. liepos 29 d., dvi 2016 m. rugpjūčio 31 d. bei tris 2016 m. spalio 6 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

3. Patikslinusi ieÅ¡kinį (ieÅ¡kinio pagrindÄ ) ieÅ¡kovė nurodė, jog Å¡alys žodžiu susitarė, kad ieÅ¡kovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas darbui Å vedijos Karalystėje. IeÅ¡kovė įsipareigojo pagal atsakovės poreikį pateikti atsakovei statybininkus statybos remonto darbams atlikti, o atsakovė įsipareigojo darbuotojus priimti, pasirÅ«pinti jų apgyvendinimu, vykdyti darbų atlikimo priežiÅ«rÄ ir už darbuotojų atliktus darbus sumokėti ieÅ¡kovei susitartÄ nuomos kainÄ , t. y. 15 Eur už vieno darbuotojo dirbtÄ valandÄ .

Darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtas valandas fiksuodavo atsakovės atsakingas darbuotojas, kuris pateikdavo ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu darbuotojų iÅ¡dirbtų valandų ataskaitÄ , Å¡ios pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡ydavo ir elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųsdavo atsakovei sÄ skaitas faktÅ«ras. Dėl tokių paslaugų teikimo ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė 2014 m. rugsėjo mėn., o 2015 m. gruodžio 1 d. Å¡alys pasirašė rangos sutartį, nes, jų manymu, dėl teisinių žinių stokos, tokia sutartis atitiko Å¡alių santykių turinį.

Žodiniame susitarime ir rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad už ieÅ¡kovės darbuotojų darbo organizavimÄ atsako ieÅ¡kovė ar kad Å¡alys buvo susitarusios ir dėl iÅ¡nuomojamų darbuotojų kokybiÅ¡ko darbo. Todėl Å¡alių sutartas sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio paslaugų teikimas už atlygį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis), be to aplinkybė, kad atsakovė nepateikė rangos sutartyje nurodytų priedų (Nr.

1. Darbų specifikacijos, Nr.

2. Tinkamų sÄ lygų darbų vykdymui, Nr.

3. Darbų garantinio lapo), įrodo, jog nebuvo rangos teisinių santykių, o ieÅ¡kovė tik nuomojo darbuotojus darbams atlikti. Paslaugų teikimo metu iÅ¡ atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl paslaugos teikimo bei nebuvo suraÅ¡yta jokių dokumentų, jog paslauga teikiama netinkamai. Atsakovė pinigines prievoles kurį laikÄ vykdė, tad akivaizdu, kad suteiktas paslaugas pripažino, jų neginčijo, tačiau liko skolinga.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarė su ieÅ¡kove sutartį statybos rangos darbams atlikti; ieÅ¡kovė atveždavo nekvalifikuotus darbuotojus į statybas, todėl ne kartÄ buvo reiÅ¡kiamos pastabos dėl darbų kokybės, dėl kilusių problemų buvo sustabdytas mokėjimas. PraÅ¡oma priteisti skola yra nepagrįsta, po pirmosios neapmokėtos sÄ skaitos ieÅ¡kovė neteikė jokių raginimų ar praneÅ¡imų jÄ padengti, be to sÄ skaitas ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡inėjo nesilaikydama faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo sÄ lygų; sutartyje nurodyti 0,2 proc. delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli.

5. Atsakovė taip pat nesutiko ir su patikslintu ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad pozicijÄ dėl Å¡alis siejusių santykių ieÅ¡kovė pakeitė tik 2018 m. sausio 24 d., kuomet gavo defektacijos (inspektavimo) aktus ir suprato, kad atlikti darbai su trÅ«kumais ir nepriimti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti atsakovei rangos darbus, kurie buvo nurodomi kiekvienam rangos objektui atsakovės parengtoje ir atskirai pateiktoje darbų specifikacijoje (statybos norminiai dokumentai, brėžiniai teismui neteikiami dėl didelės apimties ir vertimo kaÅ¡tų).

Tarpiniai darbų priėmimo aktai nebuvo sudaromi, juos atstodavo inspektavimo pažyma, artima statinio pridavimo naudoti aktui Lietuvoje, parengta pagal Å vedijos Planavimo ir statybos įstatymÄ . SuraÅ¡ant defektavimo aktÄ ieÅ¡kovė nedalyvavo, nes tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės vadybininkai M. V. ir L. R. koordinuodavo statybų projektų priežiÅ«rÄ bei darbų eigÄ , tačiau jie buvo ir ieÅ¡kovės darbuotojai. IeÅ¡kovės pateiktame jos darbuotojų sÄ raÅ¡e yra tik keli darbuotojai, kurie nurodyti teismui pateiktame laiko apskaitos „tabelyje“, kurio pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos; ieÅ¡kovė reikalauja atlygio už kito juridinio asmens (UAB „SOLO baldai“) darbuotojų nuomÄ .

Atsakovė dar 2016 m. spalio mėnesio elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovei nurodė, kad pateiktose sÄ skaitose yra klaidingas nurodytų valandų skaičius.

6. Atsakovės teigimu, ginčas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Patikslintame ieÅ¡kinyje pakeičiamas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, todėl toks ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti teikiamas Å vedijoje, o ne Lietuvoje, kadangi Å¡alys nėra susitarusios dėl sutartinio teismingumo santykiams, kylantiems iÅ¡ darbuotojų nuomos (atlygintinių paslaugų teikimo). Be to, rangos sutartį parengė ieÅ¡kovė, punktas dėl sutartinio teismingumo neatitinka atsakovės valios. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „ASTRĖJA solution“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 5 574 Eur skolos priteisimo pagal 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sÄ skaitÄ Nr. ASS019 paliko nenagrinėtÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė ilgalaikę rangos sutartį (toliau – sutartis) nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Å ia sutartimi ieÅ¡kovė (rangovas) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartÄ kainÄ sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Å alys susitarė, kad, atliekant darbus, rangovas prisiima rizikÄ ir atsakomybę už naudojamas užsakovo medžiagas, įrankius, transportÄ ir darbuotojų apgyvendinimo patalpas. Darbai pradedami, pasiraÅ¡ius paslaugų sutartį, kuri yra priskiriama konkrečiam objektui. Sutarties 7 punkte Å¡alys susitarė, kad visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys dėl Å¡ios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal rangovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

9. Teismas nustatė, kad grįsdama savo reikalavimus ieÅ¡kovė pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, atsakovės vadybininkų elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovei atsiųstas atsiskaitymo lenteles, kuriose nurodomi objektų pavadinimai, atsiskaitomos savaitės numeriai arba datos, darbuotojų vardai ir pavardės, kai kur tik vardai, dirbtų valandų kiekis; atsakovei 2017 m. sausio 3 d. siųsto reikalavimo dėl atsiskaitymo, atsakovės 2016 m. spalio 25 d. raÅ¡to dėl darbų trÅ«kumų kopijas. Grįsdama faktinių darbuotojų nuomos santykių buvimÄ ieÅ¡kovė pateikė siųstas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 29 d., banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä dėl apmokėjimo.

Atsakovė į bylÄ pateikė defektacijos (inspektavimo) raÅ¡tus, aktus dėl nustatytų defektų konkrečiuose objektuose, atsakovei padarytų nuostolių, duomenis dėl praneÅ¡imo Stokholmo policijai dėl aplinkybių, kad pasibaigus sutarčiai 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovė neatgavo iÅ¡ ieÅ¡kovės automobilio bei dalies darbo įrankių. Atsakovė nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi ir iÅ¡ kitos įmonės – UAB „SOLO baldai“. Dėl Å¡alis siejančių sutartinių santykių 10.

Teismas konstatavo, kad byloje kyla ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties esmės, prisiimtų įsipareigojimų bei atsiskaitymo už atliktus darbus, dėl to, ar šalių pasirašyta 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartis atitiko tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę ir turinį.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės pakeitė savo pozicijÄ dėl sudarytos rangos sutarties teigdama, kad dar 2014 m. žodiniu sutarimu Å¡alys sutarė, jog ieÅ¡kovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai, kad sudaryta rangos sutartis neatitiko ieÅ¡kovės valios, sunkiai paaiÅ¡kinami bei suprantami, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės atstovas yra dviejų įmonių vadovas, jo iniciatyva buvo siekiama įteisinti besitęsiančius santykius, jis pats parengė sutartį.

Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovės atstovas nesuprato jo paties parengtos sutarties turinio ir įsipareigojimų apimties. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog šalių nesiejo rangos santykiai, nepriklausomai nuo to, kaip šalys vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad ir atsakovė nesuprato sutarties turinio, susitarimo esmės, prisiimtų įsipareigojimų, kad sutartį pasirašė suklaidinta. Jei sutarties esmė nebuvo aiški, atsakovė turėjo galimybę jos nepasirašyti.

12. Teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė sutarties sÄ lygas interpretuoja taip, kad jos bÅ«tų palankesnės kiekvienai iÅ¡ jų, tačiau Å¡alys sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sÄ lygas ir pasiraÅ¡yta sutartis atitinka Å¡alių valiÄ ir joms turi įstatymo galiÄ (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad Å¡alys neginčijo sutarties sÄ lygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio neatitikimo faktinėms aplinkybėms, Å¡alių valiai, ar Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, nepateikus jokių akivaizdžių įrodymų, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro rangos sutarties savaime negaliojančia.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tarp šalių susiklosčiusiais santykiais nuo 2014 m., tačiau iš esmės nėra ginčo nei dėl šalių bendradarbiavimo nuo 2014 m., nei dėl susiformavusių santykių.

14. Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovė ir teigia, jog nebuvo atsakinga už darbų kokybę, tarp Å¡alių kilo ginčas bÅ«tent dėl atliktų darbų kokybės. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. spalio 25 d. iÅ¡siuntė UAB „SOLO baldai“ raÅ¡tÄ dėl įmonės neužbaigtų darbų, nustatytų defektų, sumokėtų baudų, į kurį UAB „SOLO baldai“ 2017 m. sausio 3 d. atsakė, kad dėl vėlavimo užbaigti namus P., L. ir W. yra kalti vadybininkai, nes nebuvo pateikta medžiagų, nurodė dėl mokėtinos 67 000 Eur sumos per 4 savaites.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, teigdama nebuvusi atsakinga už darbų kokybę, neteikė į bylÄ jokių duomenų, kokie jos darbuotojai kokius darbus atliko; neteikė jokių duomenų dėl darbuotojų darbo apskaitos. IeÅ¡kovė neteikė duomenų, kurie paneigtų aplinkybes dėl atsakovės nurodytų nustatytų darbų defektų. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už darbų kokybę.

15. Pasisakydamas dėl bylos priskirtinumo Lietuvos teismų jurisdikcijai teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovė vadovaujasi tomis rangos sutarties nuostatomis, kurios ieÅ¡kovei palankios, negalima sutikti su atsakove, kad Å¡alys nesusitarė dėl teismingumo. Teismas nustatė, kad abi įmonės yra registruotos Europos SÄ jungos valstybėse narėse, todėl teismingumui nustatyti turi bÅ«ti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Å¡io reglamento preambulės 5, 6, 10 punktai).

Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnyje įtvirtinta galimybė Å¡alims raÅ¡tu susitarti, kad jų ginÄÄ nagrinėtų konkrečios valstybės narės teismas; susitarimas dėl jurisdikcijos turi bÅ«ti įtvirtintas raÅ¡tu. Rangos sutarties 7.1 punkte Å¡alys susitarė, kad „visi nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iÅ¡ Å¡ios sutarties, sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal Rangovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .“ 16. Teismo vertinimu, teisinę reikÅ¡mę turi Å¡alių susitarimas, kad Lietuvos Respublikos teismuose sprendžiami tik ginčai, kylantys iÅ¡ 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ , kilusiÄ iÅ¡ rangos sutarties ar paslaugų suteikimo iki Å¡alių susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo, grįstas minėtais susiklosčiusiais tarpusavio santykiais neturi teisėto pagrindo.

Teismas sprendė, kad dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti skolÄ pagal iki rangos sutarties pasiraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sÄ skaitÄ Nr. ASS019 dėl 5 574 Eur skolos, jurisdikcija turi bÅ«ti nustatoma pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, t. y. pagal atsakovės nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ ir pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintÄ specialiÄ jÄ taisyklę, numatančiÄ jurisdikcijÄ prievolės vykdymo vietos teismuose, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 782 straipsnis).

17. Å alims susitarus, kad ginčai, kylantys iÅ¡ 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties, nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose, teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad atsakovė pasiraÅ¡ydama sutartį nesuprato konkretaus susitarimo esmės. Dėl reikalavimų pagrįstumo 18. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė teigia, jog Å¡alis siejo tik darbuotojų nuomos santykiai, nes ieÅ¡kovė neperdavinėjo nei tarpinių, nei galutinių jos atliktų darbų pagal priėmimo perdavimo aktus, kadangi tokie aktai neegzistavo.

Įvertinęs ieškovės iniciatyva iškviesto liudytojo L. R. paaiškinimus, kad darbai buvo priimami pagal Švedijos įstatymų reikalavimus, nes darbų kokybei buvo keliami aukšti reikalavimai, defektai buvo nežymūs, juos ištaisydavo ieškovės darbuotojai, papildomai valandos nebuvo fiksuojamos, bei šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad faktiškai tarp šalių konkretūs aktai nebuvo pasirašomi, bet darbai buvo perduodami, t. y. jų kokybė turėjo atitikti reikalavimus. Darbai buvo atliekami pagal Švedijoje galiojančias teisės normas, todėl atskirai tarp ieškovės ir atsakovės priėmimo perdavimo aktai nebuvo pasirašomi, o darbų perdavimas ir kokybė fiksuojami inspektavimo pažymose.

IÅ¡ liudytojo parodymų teismas nustatė, kad darbuotojai iÅ¡ Lietuvos statė (surinkinėjo) gyvenamuosius namus ir juos pilnai įrengdavo; neatlikdavo tik pamatų liejimo, elektros instaliacijos, kanalizacijos darbų, neklijuodavo plytelių. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad tarp Å¡alių buvo konkretÅ«s susitarimai dėl konkrečių darbų atlikimo ir apimties, o ne tik dėl paslaugų teikimo. Teismas nepagrįstais ir paneigtais į bylÄ pateiktu atsakovės 2016 m. spalio 25 d. elektroniniu laiÅ¡ku laikė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė neginčijo darbuotojų dirbtų valandų.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės darbuotojų sÄ raÅ¡e yra tik keli darbuotojai, kurie nurodyti teismui pateiktame laiko apskaitos „tabelyje“, kurio pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, todėl ieÅ¡kovė reikalauja atlygio už kito juridinio asmens – UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomÄ . Teismas nurodė, kad 2015 m. spalio 27 d. ieÅ¡kovės ir UAB „SOLO baldai“ bendradarbiavimo sutarties sÄ lygos yra reikÅ¡mingos tik ieÅ¡kovės ir UAB „SOLO baldai“ tarpusavio santykiams, tačiau ne sutartiniams santykiams su atsakove.

Bendradarbiavimo sutartis nesuteikia pagrindo kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ kitos įmonės interesais.

19. Teismo vertinimu ieškovės pateikti duomenys dėl dirbtų valandų nėra pakankami bei neabejotinai įrodyti; pateikti tabeliai yra neinformatyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti ieškovės apskaitos dokumentai; kilus ginčui minėti duomenys nėra pakankami. Teismas konstatavo, jog atsakovei ginčijant ieškovės nurodomas aplinkybes, ieškovei buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, tačiau ieškovė papildomų duomenų neteikė.

20. Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, kad darbo rezultatas neturėjo jokios įtakos, kad darbų kokybę turėjo užtikrinti atsakovė, jei neužtikrino, privalo prisiimti ir iÅ¡ to kylančias pasekmes. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kaip vertintina sudaryta rangos sutartis, ar kaip rangos sutartis, ar paslaugų sutartis, ieÅ¡kovė turi pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovė kildindama ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ susiklosčiusių tarpusavio santykių nuo 2014 m. bei rangos sutarties pagrindu, kurios sÄ lygų pati nesilaikė, prisiima rizikÄ bei iÅ¡ to kylančias pasekmes dėl sutartinių santykių nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi, nepakankami, todėl atsižvelgęs į tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė privalo įrodyti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kinys yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. IeÅ¡kovė UAB „ASTRĖJA solution“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „ASTRĖJA solution“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Teismas neteisingai vertino Å¡alių santykių ilgalaikį tęstinumÄ ir susiklosčiusį bendradarbiavimÄ , kuris atspindėjo jų tikrÄ jÄ sutartinių santykių esmę. Å alys žodžiu buvo susitarusios dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo nuo 2014 m. rugsėjo mėn. 21.2. Teismas liudytojo L. R. parodymus vertino tik atliktų darbų kokybės, defektų Å¡alinimo ir apskaitos aspektais, tačiau nevertino kaip pagrindžiančių tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ , kuri nesikeitė ir ginčo laikotarpiu.

Liudytojas patvirtino, kad Å¡alis siejo darbuotojų nuomos santykiai. Susiklosčiusius darbuotojų nuomos santykius patvirtina ieÅ¡kovės atsakovei siųstos ir atsakovės be pretenzijų apmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Atsakovė neginčija pateiktų sÄ skaitų turinio, t. y. nurodyto iÅ¡dirbto valandų skaičiaus, tik nesutinka su atliktų darbų kokybe, kuriÄ pagal sutarties 2.1.3 punktÄ turėjo kontroliuoti pati. PVM sÄ skaitose nurodyta, kad „paslaugos nėra PVM objektas pagal PVM įst.13 str. 2 d.“, o Å¡is straipsnis reglamentuoja paslaugų suteikimo vietos klausimus.

Nagrinėjamu atveju nėra pasiraÅ¡ytų darbų priėmimo–perdavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių egzistavusius rangos teisinius santykius. 21.3. PasiraÅ¡ius rangos sutartį Å¡alių santykiai nesikeitė, pasiraÅ¡ydamos rangos sutartį Å¡alys siekė oficialiai pažymėti paslaugų kainÄ ir į platesnį turinio aiÅ¡kinimÄ si nesigilino. Atsakovės argumentai, kad Å¡alis siejo rangos santykiai, prieÅ¡tarauja pačios atsakovės veiksmams, nes ji nesiėmė sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo, neteikė sutartyje nurodytų priedų, Å¡ios aplinkybės patvirtina tarp Å¡alių nebuvus rangos teisinių santykių.

Atsakovės pozicija, kad statybos norminiai dokumentai, brėžiniai teismui neteikti dėl didelės apimties ir vertimo kaÅ¡tų, yra apsimestinė, nes tokie dokumentai neegzistuoja. Anksčiau Å¡alis siejusi darbų atlikimo, apskaitos ir apmokėjimo praktika nesikeitė. 21.4. Teismas nevertino sutarties kaip darbuotojų nuomos, tačiau neaiÅ¡ku kokiu pagrindu perkėlė ieÅ¡kovei atsakomybę pagal sutarties 2.1.3 punktÄ , nors jame nurodyta, kad rangovas įsipareigoja užsakovo sÄ skaita paÅ¡alinti darbų defektus, kurie atsirado dėl rangovo, užsakovo kaltės arba dėl projekto pakeitimo darbų vykdymo metu.

Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ dėl defektų nebuvimo perkėlė ieÅ¡kovei, nors pati atsakovė atsakinga už defektų Å¡alinimÄ , be to atsakovė neteikė reikalavimo dėl neva patirtų nuostolių atlyginimo. Atmesdamas ieÅ¡kinį teismas iÅ¡ esmės nepagrįstai patenkino atsakovės reikalavimÄ dėl defektais patirtų nuostolių (nepagrįstai atliko įskaitymÄ ), kuris byloje nebuvo pareikÅ¡tas, netinkamai įvertino sutarties 2.1.3 punktÄ , pažeidė CPK 178 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalį.

Teismas, nurodęs, kad atsakovė elektroniniame laiÅ¡ke ginčijo darbo valandų skaičių, neteisingai įvertino liudytojo parodymus, atsakovės deklaratyvius teiginius ir pretenzijų, kad darbuotojai neiÅ¡dirbo sÄ skaitose nurodyto darbo valandų skaičiaus, nebuvimÄ . IÅ¡ sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė buvo atsakinga už atliekamų darbų organizavimÄ , koordinavimÄ , priežiÅ«rÄ ir kontrolę. Vien faktinė aplinkybė, kad nepasiektas pageidaujamas darbo rezultatas kokybės prasme, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad darbų rezultatas nepasiektas bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės pateiktų darbuotojų netinkamos kvalifikacijos ar jų neteisėtų kaltų veiksmų. 21.5.

IeÅ¡kovė neteikė duomenų, kokius konkrečiai darbus atliko, nes tokios informacijos tiesiog neturėjo, tai kontroliavo ir už tai buvo atsakinga atsakovė. Atsakovės pateikti neva nuostolius patvirtinantys dokumentai nepagrįstai vertinti kaip tinkami įrodymai, nes galimai nustatytų trÅ«kumų įraÅ¡ai ir žalos suma priraÅ¡yti ranka, nėra oficialiai įvardinta, kad dėl Å¡ių darbų buvo tartasi su ieÅ¡kove ir už šį konkretų trÅ«kumÄ atsakinga ieÅ¡kovė. 21.6. Teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. spalio 27 d. bendradarbiavimo sutartį, abi įmonės priklauso tam pačiam savininkui, abi turėjo identiÅ¡kus santykius su atsakove: abiejų įmonių darbuotojai nuo 2014 m. dirbo pas atsakovę statybos objektuose, vienu metu su atsakove sudarė identiÅ¡kas rangos sutartis, todėl dėl susidariusios painiavos skirstant darbuotojus po objektus ir buvo pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos ne pagal darbuotojus, o pagal objektus, nepaisant to, kurios įmonės darbuotojai juose dirbo.

Atsakovė niekada nereiÅ¡kė pretenzijų ir nesidomėjo, už kurios įmonės darbuotojų iÅ¡dirbtas valandas jai apmokėjimui siųstos sÄ skaitos. Be to, M. P., kaip abiejų įmonių akcininkas ir vadovas, pripažįsta ieÅ¡kovės teisę pagal bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovei už neapmokėtas UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomos paslaugas. 21.7. Neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ reikalavimÄ dėl 5 574 Eur skolos pagal 2015 m. lapkričio 23 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ priteisimo.

Å alis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, kurie pasiraÅ¡ius rangos sutartį iÅ¡ esmės nepakito, Å¡alys toliau vykdė tuos pačius įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, ir susitarimas dėl teismingumo atitiko jų valiÄ ir prieÅ¡ rangos sutarties sudarymÄ . Be to minėta sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta savaitę iki sutarties sudarymo, jos apmokėjimo terminas buvo iki 2015 m. gruodžio 10 d., taigi jau po sutarties pasiraÅ¡ymo, todėl Å¡alys suprato, kad pasiraÅ¡yta sutartis apima ir darbus pagal minėtÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Atsakovė nekėlė klausimo dėl reikalavimo pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ teismingumo. 21.8. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ priteistini sutarties 5.2 punkte numatyti delspinigiai.

22. Atsakovė ALLRUM HOME AB praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Apeliacinis skundas grindžiamas prielaida, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir klaidingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės nėra kvestionuojamos. IeÅ¡kovės netenkinantis byloje nustatytų duomenų bei faktinių aplinkybių įvertinimas savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimo peržiÅ«rėjimui.

Apeliacinis procesas nėra priemonė pakartotiniam bylos nagrinėjimui. 22.2. Apeliaciniame skunde remiamasi akivaizdžiai melagingais teiginiais bei iškraipomi liudytojo parodymai. Byloje ir ieškovės atstovas M. P., ir liudytojas L. R. pripažino ir patvirtino, kad ieškovė atliko pastato statybos darbus, o ne teikė paslaugas, darbai buvo perduodami, ieškovė neatlygintinai šalino darbų defektus, už darbus buvo mokama nustatyta fiksuota kaina, o ne įkainis. Teismas teisingai nustatė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai.

Vertinant liudytojo ir ieÅ¡kovės atstovo parodymus bÅ«tina atsižvelgti į jų suinteresuotumÄ , nes jie darbo santykiais susiję su ieÅ¡kove. Be to, nors liudytojas ir ieÅ¡kovės atstovas buvo suderinę savo parodymus, tačiau atsakymai į atsakovės atstovo patikslinamuosius klausimus buvo iÅ¡ esmės skirtingi. 22.3. Atsakovė 2016 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovei siųstame el. laiÅ¡ke aiÅ¡kiai nurodė nesutinkanti su sÄ skaitose nurodytomis valandomis, nes ieÅ¡kovės darbuotojai tiek nedirbo, nesutikimas su sÄ skaitose nurodytais duomenimis buvo iÅ¡reikÅ¡tas ir procesiniuose dokumentuose, todėl nepagrįsti skundo argumentai dėl sÄ skaitų turinio neginčijimo. 22.4.

Nepriklausomai nuo to, kaip bÅ«tų kvalifikuojami Å¡alis siejantys teisiniai santykiai, tiek rangovas, tiek ir atlygintinių paslaugų teikėjas yra atsakingas už paslaugų kokybės atitikimÄ nustatytiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad priėmimo metu nustatyti defektai buvo neatlygintinai Å¡alinami ieÅ¡kovės darbuotojų. Rangos sutarties 2.1.3 punkto nuostata yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyvioms CK nuostatoms dėl rangovo pareigos savo lėšomis Å¡alinti nustatytus defektus.

Skundo teiginiai, jog jokie statybos norminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami darbai, neegzistuoja, todėl šalis neva siejo darbuotojų nuomos santykiai, prieštarauja sveikai logikai. Byloje liudytojas patvirtino, kad ieškovė atliko gyvenamojo namo statybos darbus kartu su daline vidaus apdaila. 22.5. Atlygintinų darbuotojų nuomos santykių egzistavimas grįstas išimtinai tik ieškovės atstovo (advokato) teiginiais. Ieškovės atstovas (direktorius) nurodė apie egzistuojančius rangos teisinių santykių požymius, nors šiuos santykius įvardija kaip darbuotojų nuomos santykius.

Daugiau jokių tokius nuomos santykius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismas net Å¡eÅ¡is kartus priminė ieÅ¡kovei pareigÄ Ä¯rodinėti. Liudytojo parodymai patvirtina rangos teisinių santykių elementus, o bendradarbiavimo sutartis neatitinka nei vieno įrodymams keliamo kriterijaus. Duomenys, kurių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros neinformatyvÅ«s, be pavardžių, be nuorodų į objektus ir pan. (visiÅ¡kai nepatikimi). Darbuotojai, už kurių tariamÄ nuomÄ reikalaujamas atlygis, yra net ne ieÅ¡kovės darbuotojai.

Už ankstesnius laikotarpius užmokestį už rangos paslaugas gavo UAB „SOLO baldai“. Atsakovė kategoriÅ¡kai nesutiko su pateiktomis sÄ skaitomis ir jų turiniu. Duomenų, kad ieÅ¡kovė vykdytų laikinojo įdarbinimo veiklÄ , nepateikta. 22.6. 2015 m. lapkričio 23 d. sÄ skaita apmokėta tik iÅ¡ dalies dėl padarytų ir neiÅ¡taisytų defektų. IeÅ¡kovė su tuo sutiko bei priėmė vykdymui naujus užsakymus, kuriuos atlikus pateikė atsakovei daugiau nei 28 sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjimui didesnei nei 79 000 Eur sumai; sÄ skaitos buvo priimtos ir apmokėtos, nes darbai iki pat 2016 metų birželio mėn. buvo atliekami tinkamai ir kokybiÅ¡kai bei atitiko projektinę dokumentacijÄ . 22.7.

IeÅ¡kinys atmestas dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrindo, o ne dėl to, kad padaryti defektai atitiko reikalaujamÄ sumÄ . 22.8. IeÅ¡kovės ir UAB „SOLO baldai“ bendradarbiavimo sutartis yra ne tik abejotina, bet ir sudaryta atgaline data siekiant suklaidinti teismÄ , nes nuo pat 2015 m. nėra jokių duomenų apie tokios sutarties vykdymÄ ar ankstesnį egzistavimÄ . 22.9. Å alių sudarytos sutartys gali bÅ«ti taikomos retrospektyviai tik vienu vieninteliu atveju – jei tai numatyta pačiose sutartyje.

Tačiau ginčo sutartyje to nėra numatyta. Todėl sutartis pagrįstai netaikyta sprendžiant klausimÄ dėl apmokėjimo už darbus pagal 2015 m. lapkričio 23 d. sÄ skaitÄ . 22.10. IeÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi jokio reikalavimo dėl sutarties ar jos kokio nors punkto pripažinimo negaliojančiu. Teismas ex officio sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuomet iÅ¡ byloje esančios medžiagos yra akivaizdÅ«s sutarčių negaliojimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju tokių nėra.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsakovė ALLRUM HOME AB kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė teismui ieÅ¡kovės už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. birželio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau neformuluoja nei praÅ¡ymo jas priimti, nei nurodo, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme ir Å¡is atsisakė juos priimti ar jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui atsakovės ALLRUM HOME AB pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros nepriimtinos.

Dėl Å¡alis siejusių santykių kvalifikavimo 25. Siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2019).

26. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , nes atsakovė neatsiskaitė pagal 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį bei 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. liepos 29 d., dvi 2016 m. rugpjūčio 31 d. bei tris 2016 m. spalio 6 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Patikslinusi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys dar 2014 m. rugsėjo mėn. žodiniu susitarimu susitarė, jog ieÅ¡kovė teiks atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas darbui Å vedijoje, o 2015 m. gruodžio 1 d.

Å¡alys pasirašė rangos sutartį, nes, jų manymu, tokia sutartis atitiko jų tarpusavio santykių turinį. Atsakovė, nesutikdama su pareikÅ¡tais reikalavimais, nurodė, kad Å¡alys sudarė rangos sutartį statybos darbams atlikti; ieÅ¡kovė atveždavo nekvalifikuotus darbuotojus į statybas, todėl ne kartÄ buvo reiÅ¡kiamos pastabos dėl darbų kokybės, dėl kilusių problemų buvo sustabdytas mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė sutarties sÄ lygas interpretuoja taip, kad jos bÅ«tų palankesnės kiekvienai iÅ¡ jų, tačiau sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sÄ lygas.

Todėl teismas sprendė, kad pasiraÅ¡yta rangos sutartis atitinka Å¡alių valiÄ . NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apeliantė (ieÅ¡kovė) argumentuoja netinkamu Å¡alis siejusių santykių kvalifikavimu, netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu, bylos įrodymų – ieÅ¡kovės vadovo ir liudytojo parodymų, vertinimu bei dėl to padarytomis klaidingomis iÅ¡vadomis, kad Å¡alis siejo rangos, o ne paslaugų santykiai, bei netinkamu atliktų darbų kokybės vertinimu.

27. Tarp šalių egzistavusius teisinius santykius ieškovė grindžia tiek rašytine rangos sutartimi, tiek žodiniu susitarimu dėl darbuotojų nuomos (paslaugų sutartimi), atsakovė teigia buvus tik rašytine rangos sutartimi grindžiamus teisinius santykius. Šalims nesutariant, pirmiausia privalu apibrėžti jas siejusius teisinius santykius.

28. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiÅ¡kai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Å iame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, Å¡alys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sÄ lygas, bÅ«dingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Å¡alys gali sudaryti miÅ¡rias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

29. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. Å¡alys pasirašė sutartį, pavadindamos jÄ rangos sutartimi. Å ia sutartimi rangovas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus Å¡ios sutarties priede Nr. 1 („Darbų specifikacija“), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartÄ kainÄ sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Å alys susitarė, kad atliekant darbus, rangovas prisiima rizikÄ ir atsakomybę už naudojamas užsakovo medžiagas, įrankius, transportÄ ir darbuotojų apgyvendinimo patalpas (sutarties 1.2 punktas).

Pagal sutarties 1.3 punktÄ , darbai pradedami, pasiraÅ¡ius paslaugų sutartį, kuri yra priskiriama konkrečiam objektui. Darbų kaina sutartyje nebuvo nustatyta, nebuvo pasiraÅ¡yti ir paslaugų sutartis, kuriÄ turėjo pateikti ieÅ¡kovė, bei kiti sutarties 8 punkte nurodyti jos priedai – darbų specifikacija, tinkamos sÄ lygos darbų vykdymui, darbų garantinis raÅ¡tas. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ia sutartimi įforminti Å¡alis sieję faktiniai paslaugų santykiai – ieÅ¡kovė teikė atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas.

30. Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tai gali bÅ«ti naujo daikto sukÅ«rimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

31. Pagal ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones – laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslÄ juos pagal laikinojo įdarbinimo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiÅ«rint ir vadovaujant; Å¡io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad laikinojo darbo naudotojas – fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktÅ«ra, kurių naudai ir kuriems prižiÅ«rint ir vadovaujant laikinai dirba laikinieji darbuotojai; 5 dalyje nustatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonė – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacinė struktÅ«ra, atitinkantys darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudarę laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdami tikslÄ juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiÅ«rint ir vadovaujant.

Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laikinojo įdarbinimo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagal kuriÄ laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinam darbuotojui (laikiniems darbuotojams) atlikti Å¡ioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiÅ«rėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti Å¡iame įstatyme ir Å¡ioje sutartyje nustatytas darbo sÄ lygas.

Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo santykiai grindžiami jų raštu sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartimi.

32. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu; kai ginčo Å¡alys siejamos sutartinių santykių, kilusių iÅ¡ kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiÅ¡kinimo principu, analizuojamos kartu; turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018, 32 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui nereiÅ¡kia, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas gali bÅ«ti absoliutinamas, ypač tada, kai Å¡alys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sÄ lygos. Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys.

34. Taip pat pažymėtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Taip pat teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

35. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 23 punktÄ ).

36. Å iuo atveju ginčo dėl pačios Å¡alių raÅ¡tu sudarytos rangos sutarties turinio bei jos salygų nėra, ginčas kyla dėl faktiÅ¡kai Å¡alis siejusių teisinių santykių ir jų (ne)tinkamo įforminimo rangos sutartimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alis sieję santykiai yra miÅ¡raus pobÅ«džio, turintys tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių elementų, tačiau netinkamai įforminti 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartimi. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro įvertinusi Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktÄ pozicijÄ ir argumentus; aplinkybę, jog Å¡alys neneigia, kad iki 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties pasiraÅ¡ymo jas siejo atlygintinų paslaugų teikimo (darbuotojų nuomos) faktiniai santykiai (ieÅ¡kovės darbuotojai vykdė atsakovės statybos objektuose Å vedijoje statybos darbus, už darbuotojų iÅ¡dirbtÄ laikÄ ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias atsakovė apmokėdavo), po raÅ¡ytinės sutarties sudarymo Å¡alių bendradarbiavimo pobÅ«dis nepakito; 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties nuostatas, ieÅ¡kovės atsakovei pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriose mokėtina suma paskaičiuota pagal savaites, dirbtų valandų kiekį ir valandinio tarifo atlygį, o ne darbų rezultatus, turinį;

Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus; duomenų apie atliktų darbų pabaigos, darbų rezultato fiksavimÄ ir galimybę perduoti objektÄ , darbų priėmimo aktų (sutarties 1.1, 2.1.6, 2.2.4 punktai), t. y. statybos rangos sutarties rezultato ir jo perdavimo užsakovui, nebuvimÄ , nepaisant argumentų, kad pagal Å vedijoje galiojančias normas tokie aktai nesudaromi, tačiau jų sudarymas numatytas sutartyje; aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neatitiko minėto Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo reikalavimų, keliamų laikinojo įdarbinimo įmonėms, nes nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų teikusi Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytÄ informacijÄ apie vykdytÄ laikinÄ jį įdarbinimÄ ir laikinųjų darbuotojų skaičių Valstybinei darbo inspekcijai, nepateikė su darbuotojais sudarytų laikinojo įdarbinimo sutarčių.

37. Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį tokiai miÅ¡raus pobÅ«džio sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei – miÅ¡riosios sutarties Å¡alys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu Å¡alys neaptaria Å¡io klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį miÅ¡riajai sutarčiai kompleksiÅ¡kai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobÅ«dį, sutarties Å¡alių ketinimus, pasirenkant bÅ«tent tokios sutarties sudarymÄ , kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas rangos ir paslaugų sutarčių teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangos ar paslaugų sutarties (arba miÅ¡rios sutarties, turinčios abiejų Å¡ių sutarčių bruožų) esminės sÄ lygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kuriÄ turės įvykdyti viena sutarties Å¡alis, ir atlygintinumas – kitos sutarties Å¡alies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas).

39. Kadangi Å¡alis sieję teisiniai santykiai įforminti rangos sutartimi, kurios sÄ lygų Å¡alys neginčija, dėl atsakovės įsipareigojimo atsiskaityti už atliktus darbus, spręstina vadovaujantis Å¡ios sutarties 3 punkto nuostatomis, kuriomis Å¡alys susitarė dėl atsiskaitymo už atliktus darbus kas mėnesį (3.1 punktas), o „atlygis už darbus apskaičiuojamas iki kito mėnesio 25 dienos; remiantis Å¡iuo terminu, iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios yra iÅ¡siunčiamos užsakovui elektroniniu paÅ¡tu kartu su darbo valandų skaičiumi“ (sutarties 3.2.1 punktas).

40. Ä®rodinėdama atsakovės pareigÄ atsiskaityti ieÅ¡kovė pateikė 2015 m. lapkričio 23 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ASS019 5 574 Eur sumai, 2016 m. liepos 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ASS026 26,72 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ASS029 17 280 Eur sumai bei Nr. ASS030 163 Eur sumai, 2016 m. spalio 6 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ASS036 6 465 Eur sumai, Nr. ASS037 3 390 Eur sumai ir Nr. ASS038 450 Eur sumai, iÅ¡ viso 33 348,72 Eur sumai. Taip pat pateiktos atsakovės vadybininkų elektroniniu paÅ¡tu atsiųstos atsiskaitymo lentelės, kuriose nurodyti objektų pavadinimai, atsiskaitomos savaitės numeriai arba datos, darbuotojų vardai ir pavardės (kai kur tik vardai), dirbtų valandų skaičius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena vertus, sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindimui pateikti duomenys nėra pakankamai informatyvÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir leidžiantys identifikuoti darbus atlikusius asmenis, už kurių darbÄ atsakovė turėtų atsiskaityti, kita vertus, akivaizdu, kad į apmokėjimui pateiktas sÄ skaitas įtraukti duomenys apie kitos įmonės darbuotojų darbÄ . Šį faktÄ , kurio apeliantė neginčija, patvirtina byloje esantys UAB „ASTRĖJA solution“ ir UAB „SOLO baldai“ darbuotojų sÄ raÅ¡ai, kurių duomenis palyginus su atsiskaitymo lentelių duomenimis, galima spręsti, kad jose darbuotojais nurodyti asmenys – D.

B., A. R., A. T., V. B., V. K., E. M., R. K., P. K., N. Å . – ginčo laikotarpiu nebuvo ieÅ¡kovės darbuotojais. Å alys neneigia atsakovės sutartinių santykių su UAB „SOLO baldai“ egzistavimo, į bylÄ pateikta analogiÅ¡ka vertinamai atsakovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudaryta rangos sutartis, UAB „SOLO baldai“ darbuotojai taip pat atliko darbus atsakovės statybos objektuose ir už jų atliktus darbus atsakovė taip pat mokėjo. Bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei pareigÄ pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas faktines aplinkybes, tačiau papildomi įrodymai dėl atsakovės skolos ieÅ¡kovei susidarymo ir skolos dydžio pagrįstumo nepateikti.

Toks teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas ieÅ¡kovei atitinka CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , yra nepagrįsti.

41. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovės ir UAB „SOLO baldai“ 2015 m. spalio 27 d. bendradarbiavimo sutartį. Apeliantės teigimu, abi įmonės priklauso tam pačiam savininkui, abi turėjo identiÅ¡kus santykius su atsakove, dėl susidariusios painiavos skirstant darbuotojus po objektus ir buvo pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis. Be to, M. P., kaip abiejų įmonių akcininkas ir vadovas, pripažįsta ieÅ¡kovės teisę pagal bendradarbiavimo sutarties 2.1 punktÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovei už neapmokėtas UAB „SOLO baldai“ darbuotojų nuomos paslaugas.

Teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėta bendradarbiavimo sutartis yra reikÅ¡minga tik ieÅ¡kovės ir UAB „SOLO baldai“ tarpusavio santykiams. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad už vienos Å¡alies darbuotojų perleidimÄ nuomai kitai Å¡aliai Å¡alys atsiskaito atskiru susitarimu. Ä®vertinus bendradarbiavimo sutarties turinį akivaizdu, kad ji nesuteikia teisės Å¡alims vienai už kitÄ reikÅ¡ti reikalavimus tretiesiems asmenims bei nesuteikia pagrindo kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ kitos įmonės interesais.

To nesuteikia ir aplinkybė, kad abiejų įmonių akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo. UAB „ASTRĖJA solution“ ir UAB „SOLO baldai“ yra atskiri juridiniai asmenys, galintys savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), civilines teise įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016 m. liepos 29 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ASS026 26,72 Eur sumai bei 2016 m. rugpjūčio 31 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ASS030 163 Eur sumai yra iÅ¡raÅ¡ytos ne už atliktus darbus ir ne už iÅ¡dirbtas valandas, o yra mokėjimas Stokholmo centrui, tačiau nepateikta jokio susitarimo dėl atsakovės pareigos apmokėti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi ir nepakankami ieÅ¡kinio reikalavimui patenkinti, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, neturi teisinio pagrindo apeliantės argumentai, kad atmesdamas ieÅ¡kinį teismas iÅ¡ esmės nepagrįstai patenkino (atliko įskaitymÄ ) atsakovės reikalavimÄ dėl darbų defektais patirtų nuostolių atlyginimo, kuris byloje nebuvo pareikÅ¡tas.

44. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl 5 574 Eur skolos pagal 2015 m. lapkričio 23 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ reikalavimo palikimo nenagrinėto. Kaip nustatyta byloje, Å¡alis sieję santykiai įforminti 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutartimi, kurios 6.1 punktas numato, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos. Kaip teisingai pastebi atsakovė, Å¡alių sudarytos sutartys gali bÅ«ti taikomos retrospektyviai tik jei tai numatyta pačiose sutartyse.

Pagal CK 6.189 straipsnio 2 dalį Å¡alys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Å alių sudarytoje rangos sutartyje nėra nuorodos dėl sutarties taikymo ir iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Å¡alių susitarimo dėl ginčų sprendimo Lietuvos Respublikos teisme (sutarties 7.1 punktas) esmę bei Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, pagrįstai ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtÄ .

45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl liudytojo parodymų vertinimo, darbų kokybės, sutarties ar jos nuostatų negaliojimo kai toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ absoliučiai kiekvienÄ Å¡alies argumentÄ .

Teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiÅ¡kai teisingai kvalifikavo Å¡alis siejusius ginčo teisinius santykius (Å¡iÄ teismo klaidÄ iÅ¡taisė apeliacinės instancijos teisas), tačiau įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė ir atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

48. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 800 Eur iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (2018 m. rugsėjo 3 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei 2018 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymÄ ). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas (1,3 x 895,2 Eur (2018 m. 1 ketv. bruto darbo užmokestis)), todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės.

49. IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 955 Eur, mokėjimas Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus atidėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis priteistina iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ (įmonės kodas 302678771) atsakovei Å vedijos įmonei ALLRUM HOME AB (įmonės kodas 3556408-7012), 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ASTRĖJA solution“ (įmonės kodas 302678771) 955 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei.

Teisėjos Danutė Gasiūnienė Dalia Kačinskienė Aldona Tilindienė