2021-08-19 Nr. AB-16127-4-52-3-00417-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3810-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00417-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. J. I., jo atstovei advokatei I. A.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. Z., A. S. ir T. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. I. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. J. I. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 11 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Ignalinos r. Rimšės sen., ribose apie 03.50 val. buvo pastebėti 6 tamsaus gymio asmenys, kurie buvo sulaikyti, apklausus visi jie prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai. Minėti asmenys neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis S. J. I., gimęs (duomenys neskelbtini).

2.2. Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka ir apgyvendino jį Užsieniečių registracijos centre.

2.3. Užsienietis 2021 m. liepos 9 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro. 2021 m. liepos 9 d. 20.45 val. H. M. vietovėje (Lenkijos Respublika) Seinų užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis K. S. S., kaip keleiviai kartu su juo vyko 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų – ir Užsienietis. Lenkijos Respublikos pareigūnai, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl buvo sulaikyti.

2.4. Užsienietis 2021 m. liepos 10 d. sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Užsieniečių registracijos centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jam skirtais sprendimais metu) buvo supažindinamas su savo teisine padėtimi, jam buvo išaiškinta, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau Užsienietis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje.

2.5. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl turi būti sulaikytas.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, paaiškino, jog turi žmoną, vaiką, išvyko tik pakeliauti. Užsieniečio atstovė prašė Teikimą atmesti.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktus, nustatė, jog Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pasiprašė prieglobsčio, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir atsižvelgęs į tai, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, sprendė, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Migracijos departamentas dėl Užsieniečio dar nėra priėmęs sprendimo jo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio motyvų, ir sprendė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai netaikė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, tokią savo išvadą grindė motyvais (neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio), kurie nėra įtvirtinti Įstatyme. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

8.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Užsieniečiu turi būti vėl patikėta, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri būtų artima sulaikymui, bet vis tik mažiau varžytų jo judėjimo laisvę.

8.3. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečiui apgyvendinti, būtų užtikrintas jo būvimas Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo būvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti Užsieniečio laisvės.

8.4. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

9. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre, sulaikymu Lenkijos Respublikos teritorijoje, ir papildomai nurodo, kad:

9.1. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (jeigu tokia teisė įgyjama). Užsieniečio registracijos pažymėjime įrašomi asmens duomenis iš turimų dokumentų arba iš užsieniečio žodžių. Nei Užsieniečių registre esantys duomenis, nei Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Tik asmens kelionės dokumentas, identifikavimo kortelė, vairuoto pažymėjimas ir kiti dokumentai, atitinkantys tarptautinius dokumento išdavimo standartus, yra laikomi tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais. Užsieniečio veiksmai buvo iš anksto suplanuoti ir nukreipti į neteisėtą išvykimą iš Lietuvos, o tai leidžia daryti išvadą apie nebendradarbiavimą su kompetentinga institucija, nagrinėjančia prieglobsčio prašymą, piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, t. y. galimybe nevaržomai judėti Lietuvoje.

9.2. Jeigu, kaip teigia Užsienietis, jis vyko į saugią šalį (Lietuva yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, tai turėjo atvykti per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o ne veikdamas didelėje žmonių grupėje, neleistinoje vietoje, neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną, neturint jokio tapatybės atpažinimo dokumento ir po viso to nesutinka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais būtų apribota jo judėjimo laisvė, kol bus sprendžiami su jo teisine padėtimi susiję klausimai. VSAT duomenimis užsieniečiai atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, tame tarpe ir Užsienietis, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina Turkijos ir Baltarusijos turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą, kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad Užsienietis, puikiai suvokdamas kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

9.3. Teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečiams. Teismas nematė galimybės taikyti Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir skundžiamame sprendime konstatavo, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

9.4. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES), 7 straipsnio 4 punktą, esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. jis sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu, jam yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino, nes nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką be asmens tapatybę, jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pasiprašė prieglobsčio, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog sulaikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė, todėl ji turi būti pakeista, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri mažiau varžytų jo judėjimo laisvę. Užsienietis akcentuoja, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam teismo posėdyje.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Pareiškėjo Teikimas buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 1, 11 punktai).

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) (113 str. 5 d. 1 p.); ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (113 str. 5 d. 11 p.).

17. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tenkindamas pareiškėjo Teikimą, nurodė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, tačiau įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Teikime nurodytais Užsieniečio sulaikymo pagrindais, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindo egzistavimą patvirtina ir Užsieniečio asmens byloje esantis Migracijos departamento 2021 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 12PR-222 (Asmens b. l. 25–34) nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu Užsieniečio atstovė nurodė, jog šį sprendimą Užsienietis yra apskundęs. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021), vertina, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti.

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

20. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingomis valstybės institucijomis, nes būdamas supažindintas su teisine padėtimi, jo teisėmis ir pareigomis Lietuvoje, neteisėtai išvyko ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog jis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

22. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio S. J. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė