2017-04-26 Nr. AB-9310-3-62-3-01614-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-403-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01614-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. A. A., P. K., A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. B., A. A., P. K., A. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-10), prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 29 d. atsakymą Nr. 8SD-3143-(14.8.94.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1T-35-(7.5.) „Dėl P. K., M. B., A. A., A. K. skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko V. K. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, nuosavybės teisės į kurią pareiškėjams dar nėra atkurtos, atkūrimo pareiškėjams.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 45-50) pareiškėjų skundą patenkino visiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017 (b. l. 91-100; 117-118) Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 24 d. buvo gautas (2017 m. vasario 23 d. išsiųstas elektroninio ryšio priemonėmis) pareiškėjų A. A. ir M. B. atstovės advokatės Neringos Žukauskienės prašymas priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos 600 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą pareiškėjos A. A. naudai bei 28 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą pareiškėjos M. B. naudai (b. l. 109-110).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą (b. l. 126-128) prašė prašymą atmesti, kadangi pareiškėjų atstovės nurodytos išlaidos neadekvačios, neįrodytos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 133-134) priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai A. A. 600 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, atlyginimą, o pareiškėjai M. B. grąžino 2015 m. rugpjūčio 21 d. sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktų nuostatomis, įvertinęs patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius 2017 m. sausio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ADV 2017/01/30-1, 2017 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 851271 (b. l. 111-122), sprendė, jog prašoma priteisti 600 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina iš atsakovo pareiškėjos A. A. naudai.

Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, teismas pareiškėjai M. B. taip pat grąžino sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 20).

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą (b. l. 138-141), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pritiesimo atmesti.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju pareiškėja A. A. pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus jau bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016 palikus galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje 1-3976-428/2015.

Nurodo, jog remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015), nedraudžiama šaliai pateikti įmokas už suteiktas advokato paslaugas įrodančius dokumentus jau teismui išsprendus bylą iš esmės, kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą dėl išlaidų priteisimo byloje. Tačiau šiuo atveju pareiškėja byloje nėra pateikusi nei su į bylą teiktais procesiniais dokumentais, nei atskirais prašymais, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, prašymo dėl išlaidų už advokato suteiktas paslaugas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus bei sąskaitą faktūrą. Todėl toks pareiškėjos pateiktas prašymas neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų ir yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos A. A. ir M. B., atstovaujamos advokatės N. Žukauskienės atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjų prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo pateiktas praleidus terminą, neatitinka taikytinų teisės normų ir yra nepagrįstas. Vadovaujantis ABTĮ (galiojusio iki 2016 m. birželio 30 d.) 45 straipsnio 1 dalimi, prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iš esmės tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir ABTĮ (įsigaliojusio 2016 m. liepos 1 d.) 41 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2017 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017 atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4117-554/2015, kuriuo buvo visiškai patenkintas pareiškėjų skundas, paliko nepakeistą. Nutartyje buvo klaidingai nurodyta jos priėmimo data (2017 m. sausio 9 d.), tačiau 2017 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį rašymo apsirikimą ištaisė, nurodydamas teisingą nutarties priėmimo datą — 2017 m. vasario 9 d. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo ne 2017 m. sausio 9 d., o 2017 m. vasario 9 d. Pareiškėjos M. B. ir A. A. prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikė 2017 m. vasario 23 d., t. y. minėto 14 dienų termino nepraleido.

Pažymi, jog atsakovas taip pat nepagrįstai tvirtina, kad pareiškėjos nepateikė išlaidų paskaičiavimo ir įrodymų. Prašyme yra nurodyta, jog A. A. už skundo parengimą patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina prie Prašymo pridėti dokumentai – 2017 m. sausio 30 d. sąskaita faktūra Nr. ADV 2017/01/30-1 ir jos apmokėjimo dokumentas. Prašyme taip pat nurodyta, kad M. B. už skundą yra sumokėjusi 28 Eur žyminio mokesčio ir kad pastarojo sumokėjimo dokumentas yra byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintas (ABTĮ 41 str. 2, 3 d.).

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog pareiškėjų prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pateiktas nesilaikius Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos tokio prašymo padavimo tvarkos, t. y. ne iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 bei 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų, taip pat ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (ABTĮ 41 str. 2 d.).

Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, būtent specialusis administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustatantis teisės aktas – Administracinių bylų teisenos įstatymas, šiuo atveju reguliuoja prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir atstovavimo, atlyginimo padavimo administraciniam teismui tvarką, be kita ko, ir tokio prašymo padavimo terminą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis suteikia teisę suinteresuotai proceso šaliai pateikti tokį prašymą teismui ne tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017 (pirminėje nutartyje buvo klaidingai nurodyta jos priėmimo data (2017 m. sausio 9 d.), tačiau 2017 m. vasario 21 d. nutartimi šis rašymo apsirikimas ištaisytas, nurodant teisingą nutarties priėmimo datą — 2017 m. vasario 9 d. (b. l. 91-100; 117-118)) Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d. Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 24 d. buvo gautas (2017 m. vasario 23 d. išsiųstas elektroninio ryšio priemonėmis) pareiškėjų A. A. ir M. B. atstovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu būdu, vertintina, jog pareiškėjos nepateikusios prašymo dėl išlaidų atlyginimo priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pasinaudojo įstatymo joms suteikta teise pateikti teismui tokį prašymą po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nepraleisdamos nustatyto keturiolikos kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos termino, jos tinkamai ir laiku pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo padavimo praleidus nustatytą terminą vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmestini. Kadangi atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dėl priteistų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, todėl dėl to ir nepasisakytina.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas