e993f119-cab5-454b-ae3d-a2d20a75b82e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-35232-1064/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28940-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. G., jos atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei, liudytojams J. M. ir D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sÅ«naus R. G. mirties priėmė palikimÄ : 1/2 buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos sÅ«nui R.

G. liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto su rÅ«siu, esanti (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kėja į notarų biurÄ dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiÅ¡kai po sÅ«naus mirties pasiliko gyventi tame pačiame bute, iki Å¡iol jame gyvena, jį prižiÅ«ri ir remontuoja, moka komunalinius mokesčius, skolų neturi. PareiÅ¡kėja nurodo, kad butÄ tvarkė ir tvarko kaip savo, laikydama save viso buto savininke. PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad J. G. su sÅ«numi R.

G. ilgÄ laikÄ gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. PareiÅ¡kėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, o vėliau - vieninteliam vaikui R. G., ji iÅ¡gyveno depresijÄ . Nors po sÅ«naus R. G. mirties pranešė institucijoms dėl asmens mirties, grÄ Å¾indama sÅ«naus pasÄ , tačiau pareiÅ¡kėjos niekas neinformavo, kad ji turi per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarÄ . Todėl dėl teisinių žinių stokos bei dėl susiklosčiusių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad butas po sÅ«naus mirties atiteko jai. 2018 m. norėdama butÄ testamentu palikti giminaitei ir kreipusis į notarÄ , ji sužinojo, kad nėra sutvarkyti mirusio sÅ«naus palikimo paveldėjimo klausimai, todėl notarė patarė kreiptis į teismÄ .

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui; prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė tenkinti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad visada nuo 1969 m. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius ir laikė save Å¡eimininke ir savininke ir tik neseniai gavusi praneÅ¡imÄ dėl mokesčių už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , kuriame mokėtojais buvo nurodyta ji ir jos miręs sÅ«nus, pradėjo aiÅ¡kintis aplinkybes.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. nurodė, kad yra pareiÅ¡kėjos kaimynas jau daugelį metų; kad su ja dažnai bendrauja; kad pareiÅ¡kėja visada gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėjo, darė remontÄ ; kad niekas kitas tame bute negyveno. Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, kad yra pareiÅ¡kėjos kaimynė jau daugelį metų; kad su ja dažnai bendrauja, kartu geria kavÄ , kalbasi; kad pareiÅ¡kėja visada gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėjo, darė remontÄ ; kad niekas kitas tame bute negyveno. k o n s t a t u o j a : palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu bÅ«du ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal R. G. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ;

Å¡ie veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnį paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, nepilnamečių vaikų, pilnamečių vaikų neturėjo (e. b. l. 8, 10). Nustatyta, kad R. G. motina – pareiÅ¡kėja J.

G. (e. b. l. 7), o tėvas – A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 14). Nuosavybės teise R. G. turėjo ½ buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iki sÅ«naus R. G. mirties pareiÅ¡kėja kartu su sÅ«numi gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); po sÅ«naus R. G. mirties pareiÅ¡kėja J. G. ir toliau liko gyventi bei iki Å¡iol gyvena tame pačiame bute, moka mokesčius, kÄ patvirtina įmokos komunalinių paslaugų teikėjams bei pažyma apie tai, kad pareiÅ¡kėja skolų už minėtam butui teikiamas paslaugas neturi (e. b. l. 15-27); taip pat Vilniaus miesto savivaldybės pažyma apie pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (e. b. l. 13), pačios pareiÅ¡kėjos bei byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Vilniaus miesto penktojo notaro biuro duomenimis, paveldėjimo byla po R. G. mirties nebuvo užvesta (e. b. l. 9). Testamentų registro duomenimis, R. G. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų nėra įregistruota (e. b. l. 11). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad po R. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo motina pareiÅ¡kėja J. G. priėmė R. G. palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas tenkina pareiÅ¡kėjos J. G. pareiÅ¡kimÄ ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė sÅ«naus R. G. palikimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja J.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ . Teisėja Sigita Fomičiova