2025-12-17 Nr. AB-22956-3-61-3-03031-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1333-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03031-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarčių pagal pareiškėjų T. S. ir V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai T. S. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami „atlyginti neturtinę žalą Lietuvos valstybės turto 180 milijardų eurų dydžio“.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2025 m. birželio 30 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundo priedus Nr. 1 ir Nr. 3 pateikė surašytus ne lietuvių kalba, t. y. dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl pareiškėjų teikiami dokumentai neatitinka teismo proceso kalbos principo. Taip pat pareiškėjai pateikia skundo priedus Nr. 2 ir Nr. 4 su vertimais į lietuvių kalbą, tačiau vertimai nustatyta tvarka nėra patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai įpareigoti įvardintus skundo trūkumus pašalinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str.1 d.).

Teismas pažymėjo, kad tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli skundo aplinkybių bei reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus ir padėti teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pareiškėjai prašė atlyginti neturtinę žalą Lietuvos valstybės turto 180 milijardų Eur dydžio, tačiau, kaip nurodė teismas, reikalavimas suformuluotas netinkamai, todėl tikslintinas.

Teismas nurodė, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 ir 17 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–90 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.). Todėl formuluojant skundo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ABTĮ 88 straipsnis numato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis.

Taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjai pagal išaiškinimą turi patikslinti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjai prašė skundo nagrinėjimo laikotarpiu skirti jiems finansinę paramą atsakovo lėšomis minimalių pragyvenimo pajamų dydžio, tačiau teismas įvertino, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas šios administracinės bylos nagrinėjimo ribose, kadangi ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), tokios galimybės nenumato.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai turi konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareigūnai atliko (kokių privalomų veiksmų neatliko), kokias konkrečias teisės aktų nuostatas (punktus, papunkčius) atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti jų atžvilgiu.

Pareiškėjai skunde abstrakčiai nurodė, kad dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad iš skundo aplinkybių turi būti aišku, iš kokių ir kada priimtų Migracijos departamento veiksmų pareiškėjai kildina neturtinę žalą, kokia konkreti žala pareiškėjams kilo, taip pat turi būti išskirtas ir priežastinis ryšys. Tokiu būdu, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjams teismas pasiūlė nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti neturtinė žala, kokios neigiamos pasekmės galimai jiems kilo; skunde turi būti įvardinti tik Migracijos departamento neteisėti veiksmai, taip pat teismas pasiūlė pateikti turimus žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta jog teismui pateiktame skunde turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl teismas pasiūlė pareiškėjams, teikiant naują skundą, nurodyti, ar pareiškėjai pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 10 punktą skunde turi būti nurodytas pareiškėjų pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo siūlytina pasinaudoti advokato, advokato padėjėjo ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba. Lietuvos Respublikoje teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai bei kiti teisėtai Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvenantys fiziniai asmenys) (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str.), o pareiškėjui pageidaujant gauti pirminę teisinę pagalbą, jis turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 str. 1 d.).

Teismas pareiškėjams nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jiems iki 2025 m. birželio 30 d. pateikti teismui skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 4 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjai Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartyje nustatytu skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. liepos 30 d. procesinis dokumentas, pavadintas skundu, kuriame pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą Lietuvos valstybės turto 180 milijardų Eur dydžio.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. rugsėjo 1 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė 2025 m. liepos 30 d., tačiau nei atskirajame skunde, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kurią tiksliai dieną ir kokiu būdu šis skundas buvo pateiktas teismui – nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų, leidžiančių spręsti dėl pateikimo laiko ir būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įpareigotas pateikti informaciją apie tai, kada ir kokiu būdu pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą teismui, t. y. nurodyti tikslią pateikimo datą, būdą bei pridėti tai pagrindžiančius dokumentus (pvz., elektroninio laiško siuntimo kopiją su data, pašto siuntos kvitą ar pan.). Šių duomenų pateikimas būtinas tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar atskirasis skundas buvo paduotas nepraleidus ABTĮ nustatyto termino.

Pareiškėjui teismas taip pat išaiškintino, kad, formuluodamas savo prašymą, t. y. atskirojo skundo dalyką, pareiškėjas gali prašyti apeliacinės instancijos teismo priimti vieną iš galimų priimti teismo nutarčių rūšių, nurodytų ABTĮ 154 straipsnyje, t. y.: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (ABTĮ 154 str. 1 p.); pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies (ABTĮ 154 str. 2 p.); panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (ABTĮ 154 str. 3 p.); panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.). Pareiškėjui išaiškinama, jog apeliacinis skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodytas skundo reikalavimas bei išdėstytos reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantys asmenys aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir jų pagrindimą (ABTĮ 134 str. 2 d. 6–7 p.).

Be to, teismas pažymėjo, kad pradinis skundas teismui buvo pateiktas dviejų pareiškėjų vardu, t. y. V. S. ir T. S. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas, teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, taip pat turi būti pasirašytas abiejų pareiškėjų, nebent būtų pateiktas įgaliojimą ar kitą atitinkamą dokumentą patvirtinantis įrodymas, jog pareiškėjas V. S. turi teisę veikti abiejų vardu. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas pasirašytas vieno pareiškėjo V. S. vardu, o jokių duomenų apie tai, kad jis veikia taip pat ir T. S. vardu, nepateikta. Todėl teismas nurodė, kad šis trūkumas taip pat turi būti pašalintas, pateikiant tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą arba dokumentą, pagrindžiantį teisę veikti kito pareiškėjo vardu.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepateikė patikslinto atskirojo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikytina, kad pareiškėjas nepašalino 2025 m. rugpjūčio 4 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse nustatytais skundo trūkumais.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2025 m. liepos 30 d. skundą pateikė T. S., pareiškėja vyko troleibusu, tačiau troleibusas neišduoda jokio kvito. Pareiškėjo vertinimu, informacija apie skundo pateikimą nėra skundo trūkumas. Pareiškėjas pateikė 2025 m. liepos 30 d. skundą, o ne atskirąjį skundą. Pradinis pareiškėjų skundas buvo pateiktas abiejų pareiškėjų vardu, tačiau 2025 m. liepos 30 d. skundas neatitinka T. S. kompetencijos, pareiškėja nenori dalyvauti ginče.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. raštu ragina pateikti pareiškimą dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties atsisakymo ir 2025 m. liepos 30 d. skundą pakartotinai pateikti teismui kaip naują skundą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas savo nužiūra vertina skundą, įtraukia pareiškėją T. S. į bylą be jos sutikimo, pakeičia skundo dalyką ir atitinkamai skundo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutarties, kuria teismas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

Reikalavimus skundo formai ir turiniui nustato ABTĮ, kuris, be kita ko, aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinimas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė 2025 m. birželio 12 d. nutartyje skundo trūkumus, kuriuos privalėjo pašalinti pareiškėjas, t. y. nurodė tuos skundo trūkumus, kurių nepašalinus negali būti pradėtas teismo procesas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024, ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos administracinio vyriausiojo teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-49-822/2025).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 3–10 punktus skunde turi būti nurodyta: pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose. Prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024)

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundo priedus Nr. 1 ir Nr. 3 išverstus lietuvių kalba, o priedus Nr. 2 ir Nr. 4 pateikti su vertimais į lietuvių kalbą, kurie būtų patvirtinti; patikslinti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjai turi konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus Migracijos departamento pareigūnai atliko (kokių privalomų veiksmų neatliko), kokias konkrečias teisės aktų nuostatas (punktus, papunkčius) atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti jų atžvilgiu, teismas pagrįstai pareiškėjams teismas pasiūlė nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti neturtinė žala, kokios neigiamos pasekmės galimai jiems kilo; skunde turi būti įvardinti tik Migracijos departamento neteisėti veiksmai, taip pat teismas pasiūlė pateikti turimus žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.), nurodyti pareiškėjų pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo (ABTĮ 24 str. 2 d. 10 p.). Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai prašė skundo nagrinėjimo laikotarpiu skirti jiems finansinę paramą atsakovo lėšomis minimalių pragyvenimo pajamų dydžio, tačiau toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas šios administracinės bylos nagrinėjimo ribose, kadangi ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), tokios galimybės nenumato.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 4 d. nutartini pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Byloje taip pat nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. rugsėjo 1 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Regionų administraciniame teisme gautą pareiškėjo V. S. 2025 m. liepos 30 d. procesinį dokumentą, pavadintą skundu, kuriame pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą Lietuvos valstybės turto 180 milijardų Eur dydžio, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, jog tai yra atskirasis skundas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2025 m. liepos 30 d. procesinį dokumentą, pavadintą skundu, pažymi, kad tai yra skundas (ABTĮ 24 str.) ir pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, ir akcentuodama, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina iš dalies, panaikina Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir 2025 m. liepos 30 d. skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. S. 2025 m. liepos 30 d. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis