2022-10-19 Nr. AB-25592-3-61-3-00593-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-372-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03224-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos sienele, uždengtas užuolaida, o tai neatitinka higienos normų reikalavimų, pareiškėją galėjo stebėti pareigūnai, ne kartą jis buvo užkluptas.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad privatumas nebuvo užtikrintas ir duše prausimosi metu. Dušai nebuvo įrengti tinkamai, nors jie buvo atskirti pertvaromis, sienelėmis, tačiau iš priekio buvo atviri, nebuvo įrengta rūbinė, persirengimo kabina, dėl to pareiškėją stebėjo pareigūnai. Pareiškėjas teigė, kad dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.

4. Pareiškėjas prašė gerinti sąlygas, tačiau atsižvelgta nebuvo. Vilniaus PN administracija nematė pažeidimų, buvo neigiamai nusiteikusi prieš asmenis rašančius skundus, be to, dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens, nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tokios galimybės jis neturėjo ne vieną kartą. Kitas dienas jautėsi nemaloniai, prakaitavo, todėl vieno karto per savaitę nepakako. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo įrengtų boilerių (vandens šildymo sistemų), įvykus remonto darbams nutraukiamas šilto vandens tiekimas, tokiu būdu nėra galimybės nusiprausti šiltu vandeniu. Vilniaus PN žinojo šias problemas, tačiau jų nesprendė.

5. Pareiškėjas teigė, kad pelėsis, grybelis, drėgmė ir dulkės, oro trūkumas Lukiškių TI-K buvo įprastas reiškinys, pareiškėjas turėjo tik 1,5 val. teisę pasivaikščioti kiemelyje, nors yra išaiškinta, kad turi būti suteikiama ne mažiau kaip 8 valandos pasivaikščiojimui per dieną.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, drėgna, čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, lovos rūdijo. Švaraus oro kiekis kamerose neatitiko norminio oro švarumo. Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Dėl čiužinio pakeitimo buvo kreipęsis į administraciją. Dėl paminėtų sąlygų patyrė diskomfortą, emocinę depresiją, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.

7. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo tinkamai įrengtas apšvietimas, natūrali šviesa labai silpna. Kamerose įrengtas elektrinis apšvietimas, lempų skleidžiama šviesa labai stipri, nuo to skauda akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, dega visą parą, dėl to pareiškėjas negalėjo išsimiegoti ir jautėsi irzlus.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad gyvenamojo ploto norma buvo viršyta keletą kartų, taigi, buvo pažeista jo teisė į gyvenamojo ploto normą, dėl ko pareiškėjas patyrė baimę, nerimą, pažeminimą, stresą, kitus nepatogumus, sutriko miegas, be to, kamerų ploto didelę dalį užėmė baldai. Taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas pareiškėjo užimtumas, kuris galėtų kompensuoti gyvenamojo ploto trūkumą, pareiškėjui dažnai teko būti kamerose po 22 val. 30 min. Karantino laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 9 d. nebuvo iš viso jokio užimtumo. Vasaros metu neteikiamas didesnis užimtumas, neveda į kompiuterinio raštingumo programas, šachmatų būrelį, biblijos valandėlę, nevyksta jokie renginiai. Tuo pat metu vyksta du užimtumai, tačiau siūloma rinktis vieną, kuriame dalyvauti, t. y. netinkamai paskirstomas užimtumo laikas. Į bažnyčią vedama tik kartą per mėnesį, į bendravimo kambarėlį vidutiniškai kartą per savaitę arba du kartus per savaitę po 1 valandą. Į sporto salę dušo dieną valandai, Biblijos skaitinių grupės užsiėmimai tęsiasi vidutiniškai nuo 1,5 valandos iki 2 valandų, ir tik kartą per mėnesį. Krepšinis po 1 valandą kas dvi trys savaitės priklauso nuo oro sąlygų.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad renginiai yra didelė retenybė, todėl pareiškėjas jautėsi kankinamas, patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, kitus neigiamus nepatogumus, buvo kreipęsis į psichiatrą, kadangi jam sutriko miegas, pareiškėjas jautė nerimą.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2021 m. vasario 24 d., todėl daliai laikotarpio prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

12. Vilniaus PN pabrėžė, kad Vilniaus PN administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena: valė kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekavo sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius ir valymo priemonės visą laiką buvo išduodami į kameras. Karantino kameras valė iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plovė bei dezinfekavo su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Vilniaus PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcinė bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

13. Vilniaus PN pažymėjo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl suimtųjų ir nuteistųjų veiksmų visiškai suremontuotose kamerose neretai vėl tekdavo daryti pakartotiną remontą. Visi remonto darbai buvo vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

14. Vilniaus PN akcentavo, kad kameros buvo įrengtos ir apstatytos baldais pagal teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

15. Vilniaus PN teigė, kad sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys buvo 0,56 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Kamerose, kuriose nebuvo techninių galimybių įrengti atskiros sanitarinio mazgo kabinos, nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Užuolaidos Lukiškių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn.

16. Vilniaus PN atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

17. Vilniaus PN paaiškino, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuodavo oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra.

18. Vilniaus PN teigė, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Vilniaus PN esančiose kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis teisės aktais.

19. Vilniaus PN pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus Vilniaus PN laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Įstaigoje laikomų asmenų išvedimas į dušą buvo organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose buvo nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Toks Vilniaus PN esamų dušų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

20. Vilniaus PN pabrėžė, kad asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Vilniaus PN savo veikloje vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų norais ar pageidavimais. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymėtina, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvavo atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais buvo vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Be to, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse buvo pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turėjo savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.

21. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN administracija atsakė į pareiškėjo skundus, kuriuos jis teikė.

22. Vilniaus PN akcentavo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundo nėra pagrindo tenkinti.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl neva netinkamų kalėjimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d. imtinai, pritaikė ieškinio senaties terminą ir konstatavo, kad ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 18 d.

25. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administraicnio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Tesimo praktiką, pažymėjo, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai, t. y. 53 paras buvo pažeista, kadangi naudodamasis sanitariniu mazgu kamerose byloje aktualiu laikotarpiu jis galėjo būti matomas pareigūnų tiek per stebėjimo langelį, tiek atidarant duris.

26. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista 8 kartus (2 val.).

27. Išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir bylos medžiagą, teismas kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė.

28. Teismas, įvertinęs pažeidimų mastą, trukmę ir pobūdį, konstatavo, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 150 Eur.

III. 29. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.

30. Pareiškėjas teigia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams.

31. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Vilniaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

33. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

34. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

35. Vilniaus PN pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

36. Pareiškėjas atsiliepime į Vilniaus PN apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo atstovo teiginiai, jog pareiškėjas nepagrindė patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 18 d.

38. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą, konstatavo, kad ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (53 paras) ir dušu (8 kartus, viso – 2 val.), todėl priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas nustatytiems pažeidimams ir turi būti padidintas.

40. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Taip pat Vilniaus PN nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų, todėl šiuo atveju pagal atsakovo atstovo apeliacinį skundą būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo nurodyti pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, t. y., ar yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

42. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (pagal kurių 14.5 p., kameroje turi būti, be kita ko, sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto) yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (minėtų teisės aktų atitinkamai 2 ir 3 p.).

43. Kita vertus, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, ir Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas draudimas, be kita ko, žeminti žmogaus orumą, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje numatytas humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (1 d.). Dėl kalinimo perpildytose kamerose veiksnių, kurie svarbūs sprendžiant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad prie tokių veiksnių priskirtina, inter alia (be kita ko), galimybė privačiai naudotis tualetu.

Privatumas naudojantis tualetu gali būti priskiriamas prie teisių minimumo (angl. minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, o šios teisės atėmimas gali būti laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99)). Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07; 60800/08)).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)). Pataisos įstaigų pareiga garantuoti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-298-821/2022).

44. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog Lukiškių TI-K dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kamerose, kuriose nebuvo techninių galimybių tai padaryti, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida. Pagal atsakovo pateiktus duomenis apie tai, kuriose kamerose buvo laikomas pareiškėjas ir kuriose kamerose yra įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaidomis.

45. Akcentuotina, kad situacija, kai sanitarinio mazgo patalpos nuo bendros kameros erdvės atskiriamos sienele, įėjimą į sanitarinį mazgą uždengiant užuolaida, savaime nėra nesuderinama su taip įrengtu sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens orumo užtikrinimu. Tokiu atveju vertintina, ar įrengtų atitvėrimų savybės (tarp jų – aukštis) sudaro sąlygas asmeniui pasinaudoti tualetu pakankamai privačiai, nežeminant jo orumo. 1,5 m aukščio sienelės įrengimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nelaikytinas pakankamu asmens privatumui sanitariniame mazge užtikrinti (ypač atsižvelgiant į nedidelius atstumus tarp kameroje esančių įrenginių bei baldų), kadangi tokia sienelė yra žemiau vidutinio žmogaus akių lygio, nepridengia nuo per stebėjimo langelį duryse žiūrinčių pareigūnų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas, nepaisant to, kad pareiškėjas buvo laikomas vienas.

46. Vertindama pareiškėjo privatumo naudojantis dušais pažeidimą, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl netinkamų sąlygų naudojantis dušu Lukiškių TI-K. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms (pats pareiškėjas patvirtino, kad pertvaros yra iš visų pusių, išskyrus įėjimą) yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1672-968/2021). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje žr., pvz., 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-815/2022).

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau nepagrįstai nustatė pareiškėjo privatumo pažeidimą naudojantis dušais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

48. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (53 parų neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais), į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-520/2022; 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-468-968/2022) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti padidinta ir pareiškėjui priteistina 550 Eur suma, kuri yra pagrįsta ir adekvati dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus PN apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui priteistina 550 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė