2024-02-14 Nr. AB-3481-3-61-3-07388-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-02-14 Nr. AB-3481-3-61-3-07388-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 23S87956 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-992-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07388-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 23S87956 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai Leidimą, galiojantį iki 2025 m. kovo 14 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo pakeitė darbdavį ir darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo.
3. Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su atsakovo Sprendimo teiginiu, jog ji, teikdama atsakovui duomenis ir prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) pakeitė darbdavį ir (ar) darbo funkciją be atsakovo leidimo. Teigė, kad 2021 m. spalio 8 d. darbo sutarties ir jos pakeitimo pagrindu nuo 2021 m. spalio 11 d. dirba mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini), telekomunikacijos inžiniere. Pareiškėjos kvalifikaciją liudija 2003 m. balandžio 25 d. Aukštesniojo ryšių koledžo Vitebsko filialo išduotas diplomas, kuriame pažymima, jog pareiškėja turi įgijusi telekomunikacijų techniko kvalifikaciją, kuri Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 30 d. įsakymu pripažinta kaip kvalifikacija ir (ar) darbas, atitinkanti/-is Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
4. Pareiškėja teigė, kad ji vykdo darbo sutartimi sulygtas funkcijas, darbo sutartis su pareiškėja nėra ir nebuvo nutraukta, ji už savo darbo funkcijų atlikimą gaudavo ir gauna darbo užmokestį. Šias aplinkybes patvirtina MB (duomenys neskelbtini) vadovo 2023 m. birželio 26 d. rašto išrašas, jog pareiškėja MB (duomenys neskelbtini) gauna reguliarias pajamas.
5. Nurodė, kad atsakovo Sprendimo teiginiai, jog pareiškėja nuo 2022 m. vykdo teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini) ir yra jos direktorė, o jai Leidimas išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu ir be Migracijos departamento leidimo ji negali keisti darbdavio ar darbo funkcijos, taip pat tai, kad, kreipiantis dėl Leidimo pakeitimo MB (duomenys neskelbtini) narė buvo J. V., kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos sutuoktiniu P. V. (abu yra MB (duomenys neskelbtini) nariai), jog pareiškėja, kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), jos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. Pareiškėja teigė, kad ji nėra ir nebuvo nutraukusi darbo teisinių santykių su MB (duomenys neskelbtini) ir joje faktiškai dirbo ir dirba, todėl nėra pakeitusi darbdavio ir (ar) darbo funkcijos. Nekeisdama darbdavio MB (duomenys neskelbtini) ir (ar) darbo funkcijos šioje MB nuo 2021 m. gruodžio 3 d. įsteigusi MB (duomenys neskelbtini), yra jos steigėja bei narė, tačiau darbo užmokestis MB (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nebuvo mokamas, apie tai pažymima ir skundžiamame Sprendime. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja nekeisdama darbdavio MB (duomenys neskelbtini) ir (ar) darbo funkcijos šioje MB ir šiuo pagrindu pagal Įstatymo 44 straipsnį turėdama Leidimą nuo 2022 m. papildomai vykdė teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), todėl teigti, jog pareiškėja, 2023 m. kreipdamasi į atsakovą pakeisti Leidimą pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės, negalima, nes ji, nepaisant to, kad nuo 2022 m. papildomai pradėjo vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), darbo teisinių santykių su MB (duomenys neskelbtini) nutraukusi nebuvo ir (ar) joje vykdomos darbo funkcijos nepakeitė.
6. Atsakovo skundžiame Sprendime nurodomos aplinkybės, kurios turėtų pagrįsti teiginį, jog pareiškėjos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), o vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), nes MB (duomenys neskelbtini) narė buvo J. V., kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos sutuoktiniu P. V. (abu yra MB (duomenys neskelbtini) nariai), yra prielaidų pobūdžio, kurios per se (savaime) nepatvirtina, jog pareiškėja faktiškai nedirbo ar nedirba MB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinio sąsajos su kita MB (duomenys neskelbtini) nare savaime nėra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes susiklosčiusioje situacijoje būtent atsakovas turi įrodyti, kad jos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), o vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad jos esminis tikslas Lietuvos Respublikoje yra konkretus telekomunikacijos inžinierės darbas MB (duomenys neskelbtini), bei, esant galimybei, užsiimti kita, įstatymo neuždrausta teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
7. Pareiškėjos teigimu, atsakovo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėja nesutiko su Sprendime nurodyta aplinkybe, jog ji ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Pačiame Sprendime nurodoma, jog nuo 2021 m. vasario mėn. kartu su pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena jos šeimos nariai, t. y. nepilnamečiai vaikai M. V., P. V. bei sutuoktinis P. V.. Pažymėjo, kad tiek ji, tiek jos šeimos nariai yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, abu nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įtaigas. Be to, pareiškėja Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamo turto – negyvenamąsias administracinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat yra minėtos MB (duomenys neskelbtini) steigėja ir vadovė, kurioje yra sukūrusi darbo vietų. Taigi pareiškėja Lietuvos Respublikoje turi savo nekilnojamąjį turtą, gauna draudžiamąsias pajamas ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius, yra pilnai integravusi į Lietuvos visuomenę ir iš esmės laiko save šios visuomenės dalimi. Pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika trunka jau ilgą laikotarpį, o atsakovo Sprendimas sudaro pagrindą atskirti pareiškėją nuo savo šeimos, kurių nariams (sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams) leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra panaikinti. Atsakovas Sprendime visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, taigi neįvertino individualios jos situacijos. Susiklosčiusioje situacijoje akivaizdu, jog Sprendimu yra pažeista teisinga valstybės interesų ir pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, tokiu būdu pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, nuostatas.
8. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimo argumentas, jog pareiškėja įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) vadove nesilaikant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos ir kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo atsakovui nepateikė informacijos, kad ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, iš esmės nėra teisingas, nes pareiškėjos veikla MB (duomenys neskelbtini) nepakeitė jos darbdavio ir (ar) darbo funkcijos MB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teisėta veikla MB (duomenys neskelbtini) yra papildoma veikla šalia pagrindinio telekomunikacijų inžinierės darbo MB (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja, kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo, atsakovo neklaidino. Pareiškėjos įsitikinimu, tai, jog ji atsakovui teikdama prašymą dėl Leidimo pakeitimo papildomai neįvardino papildomos veiklos MB (duomenys neskelbtini), apie kurią buvo galima rasti duomenis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro juridinių asmenų registre aptariamo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu ir atsakovas apie tai žinojo bei Leidimą išdavė, nereiškia, kad leidimas laikinai gyventi darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo išduotas pareiškėjai pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjos atsakovui pateikti duomenys dėl darbo ir darbo funkcijos MB (duomenys neskelbtini) atitiko tikrovę, o esant pagrindui užsieniečiui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kuris ketina dirbti ar jau dirba Lietuvos Respublikoje, Leidimo panaikinimas vien dėl to, kad užsienietis nenurodė papildomos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje – neatitinka proporcingumo principo. Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėja, tuo pagrindu, jog ketina dirbti MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų inžiniere (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti Leidimą darbo pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 6 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S12789 pareiškėjai pakeisti Leidimą dvejiems metams. Pareiškėjai 2023 m. kovo 15 d. buvo išduotas Leidimas Nr. 760223402, galiojantis iki 2025 m. kovo 15 d.
11. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio 3 d. buvo paskirta MB (duomenys neskelbtini) direktore. Patikrinus VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre esančius MB (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė MB (duomenys neskelbtini) narė, MB 2021 m. jokios veiklos nevykdė, o 2022 m. – vykdė (2022 m. gautos pajamos 41 345 Eur, sąnaudos 61 044 Eur, nuostolis 19 699 Eur). Patikrinus VSDFV informacinę sistemą nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra įdarbinta pareiškėja (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), o nuo 2023 m. birželio 9 d. įdarbinti dar du darbuotojai. Įvertinus surinktus duomenis, konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022 m. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja ir jos valdoma MB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nuo 2022 m. vykdo teisėtą veiklą (yra MB (duomenys neskelbtini) direktorė), o Leidimas jai išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu (darbo MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų inžiniere pagrindu), todėl pareiškėja, kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai Leidimą. Pareiškėja skunde neginčija, kad turėdama Leidimą, išduotą darbo MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų inžiniere pagrindu, ji vykdė teisėtą veiklą (buvo MB (duomenys neskelbtini) direktorė), tai tik patvirtina, jog pareiškėjos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini) ir, kad pareiškėja yra pažeidusi Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, jog užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas vieną darbdavį ir turėti tik vieną darbo funkciją. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nevertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės, socialinių ir ekonominių ryšių yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštarauja Sprendimo turiniui.
13. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėja nėra grąžinama ar išsiunčiama į jos kilmės valstybę, todėl jos skundo teiginiai, jog ji bus išskirta su savo šeima, yra nepagrįsti.
14. Atsakovas vertino, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalį, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti Leidimą tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, o jos profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, pareiškėja ketino dirbti MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų inžiniere. Pareiškėjai buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. kovo 14 d.
17. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo pakeitė darbdavį ir darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo.
18. Sprendime pažymėta, kad Užimtumo tarnybos 2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V3(19.1)-169 priimtas sprendimas dėl užsienietės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, galiojantis nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2025 m. kovo 14 d. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 6 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, todėl 2023 m. kovo 15 d. buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. kovo 15 d.
19. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra paskirta MB (duomenys neskelbtini) direktore. Patikrinus VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre esančius MB (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė MB (duomenys neskelbtini) narė, MB 2021 m. jokios veiklos nevykdė, o 2022 m. – vykdė (2022 m. gautos pajamos 41 345 Eur, sąnaudos 61 044 Eur, nuostolis 19 699 Eur). Patikrinus VSDFV informacinę sistemą nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra įdarbinta pareiškėja (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), o nuo 2023 m. birželio 9 d. įdarbinti dar du darbuotojai. Įvertinus surinktus duomenis konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022 m. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
20. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 ir 4 dalių, 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
21. Nurodė, kad pareiškėja į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį nesikreipė, informacijos, jog ketina užsiimti teisėta veikla, nepateikė.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir jos valdoma MB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini), kurioje darbo pagrindu pareiškėjai išduotas Leidimas, dirba ir pareiškėjos sutuoktinis. Iki 2023 m. balandžio 19 d. MB (duomenys neskelbtini) narė buvo J. V., kuri yra ir MB (duomenys neskelbtini) narė. MB (duomenys neskelbtini) narys yra ir pareiškėjos sutuoktinis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo 2022 m. vykdo teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), yra jos direktorė, o Leidimas jai išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, todėl be Migracijos departamento leidimo pareiškėja negali keisti darbdavio ar darbo funkcijos. Kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo MB (duomenys neskelbtini) narė buvo J. V., kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos sutuoktiniu P. V. (abu yra MB (duomenys neskelbtini) nariai). Todėl pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), jos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini).
23. Teismas, vertindamas pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. birželio 14 d., todėl sprendė, jog pareiškėja ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, to neneigia ir proceso šalys, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. vasario mėn. gyvena pareiškėjos šeimos nariai: sutuoktinis ir du nepilnamečiai vaikai. Visi asmenys yra Baltarusijos Respublikos piliečiai.
24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) direktore nesilaikant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, Migracijos departamentui nepateikė informacijos, jog ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl Migracijos departamentui buvo pagrindas panaikinti išduotą Leidimą.
25. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad ji nuo 2021 m. spalio 11 d. dirba MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos inžiniere, darbo sutartis su pareiškėja nėra ir nebuvo nutraukta, ji už savo darbo funkcijų atlikimą gaudavo ir gauna darbo užmokestį, tačiau ji yra MB (duomenys neskelbtini) steigėja ir narė, darbo užmokestis jai nėra mokamas, ji turėdama Leidimą vykdė papildomą veiklą, darbo teisinių santykių su MB (duomenys neskelbtini) nutraukusi nebuvo ir (ar) joje vykdomos darbo funkcijos nepakeitė, jos sutuoktinio sąsajos su kita MB (duomenys neskelbtini) nare savaime nėra pagrindas panaikinti pareiškėjai Leidimą, nes susiklosčiusioje situacijoje būtent atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), o vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), todėl papildomos veiklos nenurodė, dėl to Leidimo panaikinimas neatitinka proporcingumo principo, pažymėjo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760223402, galiojantį iki 2025 m. kovo 14 d. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentui teiktame prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų inžiniere, tačiau šiame prašyme pareiškėja nenurodė jokių duomenų, susijusių su darbu MB (duomenys neskelbtini). Pareiškėja MB (duomenys neskelbtini) steigėja ir direktorė yra nuo 2021 m. gruodžio 3 d.
26. Iš MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad ši MB 2022 m. gruodžio 31 d. darbuotojų neturėjo, o ataskaitiniuose metuose buvo 19 699 Eur nuostolių. MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas patvirtina, jog MB 2021 m. veiklos nevykdė, neturėjo nei pajamų, nei išlaidų. Nurodytas aplinkybes patvirtina MB 2021 m. gruodžio 31 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, metinė finansinė ataskaita. Taigi MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. veiklos nevykdė, o 2022 m. veikė nuostolingai (Juridinių asmenų registro balansas už 2021 m. ir 2022 m.).
27. Teismas, remdamasis VSDFV išrašu, nustatė, kad pareiškėja iš MB (duomenys neskelbtini) negavo draudimo išmokų, tačiau jas gavo iš MB (duomenys neskelbtini). Nors Migracijos departamentas 2023 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S12789 pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams ir jai buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. kovo 14 d., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio 3 d. paskirta MB (duomenys neskelbtini) direktore ir yra vienintelė narė. Kadangi pareiškėjai Leidimas buvo išduotas darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjai panaikino Leidimą.
28. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų teikusi Migracijos departamentui duomenis dėl darbo MB (duomenys neskelbtini) ar, jog būtų pateikusi atsakovui prašymą pakeisti darbdavį ir darbo funkciją. Nors pareiškėja dirba MB (duomenys neskelbtini) ir už tai gauna darbo užmokestį, tačiau tai nereiškia, kad jos tikrasis siekis likti Lietuvoje yra darbas būtent šioje mažojoje bendrijoje. Pareiškėja yra steigėja ir direktorė MB (duomenys neskelbtini), nors ši MB 2021 m. pajamų negavo, o 2022 m. veikė nuostolingai, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja neturėjo pareigos informuoti Migracijos departamento apie pasikeitusį darbdavį ir darbo funkciją. Teismas vertino, kad pareiškėjos darbas MB (duomenys neskelbtini) nėra laikytinas kaip papildoma veikla, apie kurią ji neturėjo pareigos informuoti atsakovą. Priešingai, pareiškėjos darbas MB (duomenys neskelbtini) vertintinas kaip darbdavio ir darbo funkcijų pakeitimas, nors pareiškėja iki šiol dirba ir gauna pajamas MB (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų VĮ Registro centro išrašų matyti, jog MB (duomenys neskelbtini) nariai buvo J. V. ir Z. G., o MB (duomenys neskelbtini) nariai yra ta pati MB (duomenys neskelbtini) narė J. V. ir pareiškėjos sutuoktinis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos darbo MB (duomenys neskelbtini), nes jos sutuoktinis ir J. V. yra susiję, abu yra MB (duomenys neskelbtini) nariai. Teismas vertino, kad pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes jos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tikrasis siekis yra darbas MB (duomenys neskelbtini). Kadangi MB (duomenys neskelbtini) veikia nuostolingai, todėl pareiškėjos pakeista darbovietė ir darbo funkcijos neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo leidimui laikinai gyventi gauti.
29. Teismas nurodė, kad Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis įpareigoja pareiškėją, gavus leidimą laikinai gyventi darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, dirbti toje bendrijoje telekomunikacijos inžiniere, o Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis suteikia pareiškėjai teisę norint pakeisti darbdavį ir darbo funkciją pateikti Migracijos departamentui prašymą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi Migracijos departamentui Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytą prašymą, tačiau pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog tokio prašymo pateikimas nesuteiktų pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti, nes pareiškėjos darbas MB (duomenys neskelbtini) yra nuostolingas. Vien tai, kad pareiškėja šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį MB (duomenys neskelbtini) nereiškia, jog jos tikrasis siekis yra darbas šioje MB, nes jos sutuoktinis ir J. V. yra susiję dėl darbo aukščiau nurodytose MB. Aplinkybė, kad pareiškėjai MB (duomenys neskelbtini) nėra mokamas darbo užmokestis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai yra jos papildoma veikla, dėl kurios jai neturėtų būti panaikintas Leidimas. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis įpareigoja informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusį darbdavį ir darbo funkciją, o pareiškėjai neinformavus atsakovo ir dėl to priėmus ginčijamą Sprendimą, proporcingumo principas nebuvo pažeistas.
30. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jog Sprendime padaryta išvada, jog ji neturi ilgalaikių ekonominių, šeiminių, socialinių, darbinių ryšių Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas neįvertino individualios jos situacijos, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas įvertinus turimus VSDFV, Juridinių asmenų registro, VĮ Registrų centro išrašus, pelno (nuostolių) ataskaitas, balansus, aiškinamuosius raštus bei kitus duomenis, susijusius su pareiškėjos darbu dvejose mažosiose bendrijose. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas Įstatymo nuostatomis, jame nurodyta, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl darbdavio ir darbo funkcijų pakeitimo, pareiškėjos darbas MB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo reikalavimų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
31. Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jos nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas Vilniuje, ji turi nekilnojamąjį turtą Vilniuje, jos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai turi leidimus laikinai gyventi. Nors pareiškėja ir jos šeimos nariai yra integravęsi į visuomenę, tačiau pareiškėja prašė išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ji dirbs MB (duomenys neskelbtini). Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, t. y. neįvertino individualios jos situacijos. Priešingai, iš atsakovo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas nenustatė ilgalaikių ekonominių ryšių, nes ji turėjo leidimą laikinai gyventi galiojusį nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. birželio 14 d., Lietuvoje dirba nuo 2021 m. kovo 2 d. Pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. vasario mėn., jie yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai. Taigi Migracijos departamentas Sprendime atsižvelgė ir įvertino individualią pareiškėjos situaciją. Aplinkybė, jog Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjos ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, ir ji netenkina pareiškėjos, nereiškia, kad atsakovas netinkamai atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą. Teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas įvertinus individualią pareiškėjos situaciją.
32. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Sprendimas sudaro pagrindą atskirti pareiškėją nuo savo šeimos, kurių nariams (sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams) leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra panaikinti, teismas pažymėjo, jog pareiškėjos atžvilgiu nėra priimta sprendimų, kuriais ji būtų atskirta nuo šeimos, todėl šį pareiškėjos teiginį vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio.
33. Teismas dėl pareiškėjos teiginių, kad Departamentas turėjo informaciją dėl jos papildomos veiklos MB (duomenys neskelbtini) ir buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog pareiškėja teiktame prašyme nurodė, kad jos teikiami duomenys yra teisingi. Pati pareiškėja nenurodė Migracijos departamentui duomenų apie savo darbą MB (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentui vykdant kontrolę, nustačius, jog pareiškėjos prašymas leidimui laikinai gyventi gauti buvo patenkintas kitu pagrindu dėl darbo kitoje mažojoje bendrijoje, ginčo Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Darbas MB (duomenys neskelbtini) nėra laikytinas papildoma veikla, o darbo ir darbo funkcijų pakeitimas apie tai neinformuojant Migracijos departamento, buvo pagrindas atsakovui priimti ginčijamą Sprendimą ir panaikinti pareiškėjos turimą Leidimą.
34. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančias teisės normas, teismų praktiką, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. 36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
37. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįvertinus individualių su pareiškėja susijusių aplinkybių, ypač atkreipiant dėmesį į proporcingumo principo (ne)taikymo aspektą.
38. Pareiškėja akcentuoja, kad teisės aktai leidžia Migracijos departamentui priimti sprendimą ir nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, nežiūrint į tai, kad yra formalus įstatyminis pagrindas taikyti neigiamas pasekmes pareiškėjai, privalėjo vertinti situaciją individualiai ir priimant atitinkamą sprendimą vertinti jos kaltės laipsnį dėl padaryto pažeidimo, pareiškėjos elgesį pažeidimo metu, aiškinantis pažeidimą bei situaciją po pažeidimo padarymo užfiksavimo.
39. Teigia, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja, teikdama prašymą Migracijos departamentui, nepateikė duomenų dėl jos darbo MB (duomenys neskelbtini) ar prašymo pakeisti darbdavį ir darbo funkciją, o visa tai yra formalus Įstatymo pažeidimas. Tačiau pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jos pateikti duomenys Migracijos departamentui neatitiko tikrovės, nes esą jos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), o tikrasis siekis yra darbas MB (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėja nėra ir nebuvo nutraukusi darbo teisinių santykių su MB (duomenys neskelbtini) ir joje faktiškai dirbo ir dirba, todėl nėra pakeitusi darbdavio ir (ar) darbo funkcijos, kurių pagrindu jai buvo išduotas Leidimas. Pareiškėja prie bylos medžiagos buvo pateikusi savo darbo funkcijų atlikimą MB (duomenys neskelbtini) patvirtinančius įrodymus, t. y. tarp pareiškėjos ir MB (duomenys neskelbtini) buvusios valdytojos J. V. per susirašinėjimų programėlę „Viber“ įvairiais laikotarpiais vykusius susirašinėjimus dėl darbo funkcijų MB (duomenys neskelbtini) atlikimo, tačiau šie duomenys pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti.
40. Pareiškėja nurodo, kad nekeisdama darbdavio MB (duomenys neskelbtini) ir (ar) darbo funkcijos šioje mažojoje bendrijoje, nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra įsteigusi MB (duomenys neskelbtini), yra jos steigėja bei narė, tačiau darbo užmokestis MB (duomenys neskelbtini) jai mokamas nebuvo. Visos šios aplinkybės Migracijos departamentui galėjo ir turėjo būti žinomos leidimo leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo išdavimo procedūros metu. Pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė duomenų dėl jos darbo MB (duomenys neskelbtini), nes ji, nekeisdama darbdavio MB (duomenys neskelbtini) ir (ar) darbo funkcijos šioje mažojoje bendrijoje ir šiuo pagrindu pagal Įstatymo 44 straipsnį turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2022 m. papildomai vykdė teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), todėl teigti, jog ji 2023 m. kreipdamasi į atsakovą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės, negalima, nes pareiškėja, nepaisant to, kad nuo 2022 m. papildomai pradėjo vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), darbo teisinių santykių su MB (duomenys neskelbtini) nutraukusi nebuvo ir (ar) joje vykdomos darbo funkcijos nepakeitė.
41. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo aplinkybių, jog MB (duomenys neskelbtini) narė buvo J. V., o MB (duomenys neskelbtini) nariai yra ta pati MB (duomenys neskelbtini) narė J. V. ir pareiškėjos sutuoktinis, vertinimas, jog tai kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjos darbo MB (duomenys neskelbtini), yra prielaidų pobūdžio ir šios aplinkybės savaime nepatvirtina, jog pareiškėja faktiškai nedirbo ar nedirba MB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinio sąsajos su kita MB (duomenys neskelbtini) nare savaime nėra pagrindas panaikinti pareiškėjai Leidimą. Šioje situacijoje tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), o tikrasis siekis užsiimti teisėta veikla MB (duomenys neskelbtini), grindžia spėjimais ir įtarimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė nei dėl pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų apie jos darbo funkcijų MB (duomenys neskelbtini) atlikimą, nei dėl MB (duomenys neskelbtini) vadovo rašytinio paaiškinimo, kuris pareiškėjos buvo pateiktas kartu su skundu.
42. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino jos ilgalaikių ryšių (be kita ko – ekonominių) su Lietuvos Respublika aspektą, iš esmės pritardamas Migracijos departamento vertinimui, visiškai ignoruodamas faktines aplinkybes, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuolat gyvena nuo 2020 m. lapkričio mėn., be to, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvena jos sutuoktinis ir du nepilnamečiai vaikai, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, lanko ugdymo įtaigas. Pareiškėjos sutuoktinis taip pat turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir joje gyvena. Be to, pareiškėja Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamo turto, tačiau pastaroji aplinkybė jos ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika kontekste teismo sprendime liko neįvertinta.
43. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teiginys dėl jos atskyrimo nuo savo šeimos yra ne deklaratyvaus pobūdžio, nes panaikinus pareiškėjai Leidimą, ji iš jos turės išvykti, o jos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai, integravęsi į Lietuvos visuomenę, turėtų būti priversti išvykti kartu su pareiškėja arba neturėtų galimybės nuolat kartu gyventi Lietuvoje.
44. Pareiškėja įsitikinusi, kad jos padarytas pažeidimas yra visiškai formalus pobūdžio, todėl Migracijos departamento Sprendimas panaikinti jai Leidimą yra neproporcingas susiklosčiusiai situacijai ir pažeidimo mastui bei pareiškėjos kaltės laipsniui. Pažymi, kad po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo pašalino pažeidimą ir šiuo metu nėra MB (duomenys neskelbtini) direktore, o toliau dirba MB (duomenys neskelbtini).
45. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
46. Migracijos departamentas, kartodamas argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, jog Migracijos departamentas nustatęs, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, galėjo nepriimti sprendimo dėl pareiškėjos Leidimo panaikinimo. Paaiškėjus ginčijamu Sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
47. Atsakovas teigia, kad pareiškėja apeliaciniame skunde neginčija, jog turėdama leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo MB (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų inžiniere pagrindu, ji vykdė teisėtą veiklą (buvo MB (duomenys neskelbtini) direktorė), ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), jog ji pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, o Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją (kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau užsiėmė teisėta veikla MB (duomenys neskelbtini), dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu nesikreipė). Atsakovas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu išdavimui yra keliami aukštesni reikalavimai nei leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu (užsienietis turi atitikti daugiau sąlygų). Aplinkybė, kad pareiškėja, užsiimdama teisėta veikla MB (duomenys neskelbtini) taip pat dirba MB (duomenys neskelbtini), nepaneigia aukščiau minėtų aplinkybių. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėja dirbdama MB (duomenys neskelbtini) negalėjo papildomai vykdyti teisėtos veiklos MB (duomenys neskelbtini).
48. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai apie jos ilgalaikius ryšius su Lietuvos Respublika yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. birželio 14 d., pareiškėja Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2021 m. kovo 2 d., todėl Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėja ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika neturi.
49. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad panaikinus pareiškėjos Leidimą iš Lietuvos turės išvykti jos sutuoktinis ir vaikai, yra nepagrįsti. Pareiškėjos sutuoktiniui leidimas laikinai gyventi yra išduotas ne šeimos susijungimo, bet darbo pagrindu, todėl panaikinus pareiškėjos Leidimą, sutuoktinio leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas. Pareiškėjos vaikams leidimai laikinai gyventi yra išduoti, nes vienas iš jų tėvų turi leidimą laikinai gyventi ir nėra panaikinti (jų tėvas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi). Atsakovas pažymi, kad šiai dienai Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo grąžinti ar išsiųsti pareiškėją į jos kilmės valstybę.
50. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 51. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėja pakeitė darbdavį ir darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjos darbo ir darbo funkcijų pakeitimas apie tai neinformuojant Migracijos departamento, buvo pagrindas atsakovui priimti ginčijamą Sprendimą.
53. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatliko pareiškėjos individualios situacijos vertinimo, neatsižvelgė į proporcingumo principą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)
55. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
56. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
57. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui <...>, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį <...>.
58. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog V. V. įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) direktore, nesilaikydama Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, Migracijos departamentui nepateikė informacijos, kad ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl konstatavo, jog kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, dėl to yra pagrindas panaikinti pareiškėjai Leidimą.
59. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvadų, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jos tikslas nėra darbas MB (duomenys neskelbtini), jos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB (duomenys neskelbtini), pareiškėja įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) direktore, nesilaikydama Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, taip pat kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo, Migracijos departamentui nepateikė informacijos, jog ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad kreipdamasi dėl Leidimo pakeitimo, pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl Migracijos departamentui buvo pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą, dėl to pareiškėjos skundą atmetė.
60. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, pareiškėjos individualią situaciją, pagrįstai rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 62 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepažeisdamas proporcingumo principo.
61. Pareiškėja neginčija, kad ji yra MB (duomenys neskelbtini) steigėja ir direktorė, taip pat, jog kreipdamasi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo MB (duomenys neskelbtini) pagrindu, nenurodė, kad nuo 2022 m. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
62. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ištyrė ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų apie jos darbo funkcijų MB (duomenys neskelbtini) atlikimą, dėl MB (duomenys neskelbtini) vadovo rašytinio paaiškinimo, nekeičia ir nepaneigia Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadų.
64. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos individualią situaciją, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo matyti, jog atsakovas įvertino pareiškėjos individualią situaciją (ekonominius ir šeiminius ryšius), t. y., jog pareiškėjai buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, kuris galiojo nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. birželio 14 d., Lietuvos Respublikoje pareiškėja dirba nuo 2021 m. kovo 2 d., kad Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. vasario mėn. gyvena pareiškėjos sutuoktinis ir du nepilnamečiai vaikai. Aplinkybės, kad pareiškėjos sutuoktinis ir vaikai turi leidimus laikinai gyventi ir gyvena Lietuvos Respublikoje, vaikai yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, lanko ugdymo įtaigas, pareiškėja Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, jog po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo pareiškėja pašalino pažeidimą ir šiuo metu nėra MB (duomenys neskelbtini) direktore, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, bei nesudaro pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
65. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad panaikinus pareiškėjai Leidimą, ji turės išvykti iš Lietuvos Respublikos, o jos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai bus priversti išvykti kartu su pareiškėja arba neturės galimybės nuolat kartu gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo Migracijos departamentas, sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo nėra priimtas, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje jos šeimos nariams nėra panaikinti.
66. Pažymėtina, be kita ko, ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014 ir kt.).
67. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytai pozicijai šiuo klausimu.
68. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
69. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis