e98edef4-e0ee-4add-ba0c-110c22e28332 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1890-601/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12574-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.3.6 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. S. atskirÄ jį skundÄ , pasiraÅ¡ytÄ jos atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, pateikdama ieÅ¡kinį atsakovui V. R., kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad ji turi teisę be atsakovo V. R. sutikimo iÅ¡vykti su sÅ«numi M. R., gim. 2005 m. rugpjūčio 19 d., į bet kuriÄ pasaulio valstybę ir laikinai, ir nuolatiniam gyvenimui; papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-135-179/2010, nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ieÅ¡kinio rezoliucijoje nurodytomis sÄ lygomis.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o taikyti byloje laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – leisti iÅ¡vykti į AustralijÄ nuolatiniam gyvenimui nepilnamečiui M. R. be tėvo (atsakovo) V. R. sutikimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo. 1.1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra teismingas Lietuvos teismui, nes ieÅ¡kovė pastaruosius 1,5 metų kartu su sÅ«numi gyvena Å vedijoje, kur sÅ«nus lanko mokyklÄ .

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Å vedijoje ir Å¡i byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama Å vedijos teismuose. 1.2. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiu M. R. persikėlė į Å vedijÄ iÅ¡ Australijos, kur buvo jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta ir kur jie gyveno mažiausiai tris metus. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, buvo priimtas prieÅ¡ 8 metus, t. y. daugiau nei tris mėnesius nuo vaiko persikėlimo iÅ¡ Lietuvos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos teismui dar ir dėl Å¡ių aplinkybių. 1.3.

Teismas, be kita ko, atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-48-773/2016 tarp tų pačių Å¡alių, pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, t. y., kad Lietuvoje teismui iÅ¡ esmės apsunkinta galimybė tinkamai iÅ¡klausyti užsienyje gyvenantį vaikÄ , sužinoti jo tikrÄ jÄ nuomonę, įvertinti jo brandÄ jÄ iÅ¡reikÅ¡ti ir nustatyti geriausius vaiko interesus. 1.4. Nepaisant aukščiau nurodytų argumentų, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, siekdamas konstatuoti ginčo teismingumÄ Lietuvos teismui, vertino ir tai, kad atsakovas V.

R. yra bendravimo teisių su M. R. turėtojas, jo nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje, nepilnametis M. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kas teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog vaikas turi esminį ryšį su Lietuva. Ir vis dėlto, kaip pastebėjo apylinkės teismas, ginčo teismingumui Lietuvoje bÅ«tina sÄ lyga – teismų jurisdikcijai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė visos bylos Å¡alys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovas prieÅ¡ tai buvusioje byloje neprieÅ¡taravo Lietuvos teismo jurisdikcijai bei kad atsakovas neturi lėšų vykti į posėdžius į kitÄ Å¡alį, konstatavo, jog Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku atsakovo pritarimu Å¡ioje byloje pateikto ieÅ¡kinio nagrinėjimui Lietuvos teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 3. Atskiruoju skundu atsakovė I. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21681-1070/2018 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. 1.1. Skunde apeliantė nurodė, kad Å¡iuo metu su sÅ«numi ketina iÅ¡sikelti iÅ¡ Å vedijos, nes gavo darbÄ Australijoje, todėl laikyti Å vedijÄ Å¡alimi, kuri yra jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta nėra jokio teisinio pagrindo.

O, kadangi nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta, jos nepilnamečio sÅ«naus nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikyti Å vedijÄ taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. 1.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, jos sÅ«naus gyvenamosios vietos klausimas yra patinėje situacijoje, nes ji su sÅ«numi iÅ¡sikrausto iÅ¡ Å vedijos, o persikelti į AustralijÄ negali, nes atsakovas tam neduoda sutikimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tiek bylos Å¡alys, tiek jų sÅ«nus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieÅ¡kovės manymu, Å¡i byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečio M.

R. interesus. 1.3. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti faktÄ , jog atsakovas yra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų pritarimÄ Lietuvos teismų jurisdikcijai. Apeliantė nurodo, kad kitoje byloje atsakovas kaip tik yra pareiÅ¡kęs, jog Lietuvos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos bÅ«tų vykdomas ekonomiÅ¡kiau ir greičiau, toje byloje aktyviai teikė procesinius dokumentus, taigi laikytina, jog atsakovas yra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų pritarimÄ Lietuvos teismų jurisdikcijai, tokius Å¡alies veiksmus kitose bylose taip pat vertina ir apeliacinės instancijos teismai. k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. Byloje kilęs ginčas dėl tarptautinę jurisdikcijÄ Å¡eimos teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

6. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 728 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje Å vedijoje Å¡iuo metu su sÅ«numi gyvenanti ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia pakeisti Lietuvoje skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ . Taigi, nepaisant to, kad tiek Å¡alys, tiek vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, apylinkės teismas pagrįstai byloje nustatė tarptautinį elementÄ .

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Europos SÄ jungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina bendrÄ jÄ jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio M. R. įprastinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, todėl ieÅ¡kovė Å¡ioje situacijoje siekia jurisdikcijos prorogacijos, t. y. bendrųjų jurisdikcijos taisyklių iÅ¡imties.

9. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikcijÄ tėvų pareigoms, jeigu:

a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iÅ¡ tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė visos bylos Å¡alys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies taikymo bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016.

Å ioje byloje kasacinis teismas, iÅ¡analizavęs reglamento „Briuselis II bis“ tekstÄ lietuvių kalba ir atlikęs lyginamÄ jÄ analizę kitomis kalbomis, įvertinęs reglamento tikslus ir jį aiÅ¡kinančiÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , teisės doktrinÄ , konstatavo, kad 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios – tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“. Taigi jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sÄ lygas.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinama viena iÅ¡ dviejų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Å iÄ aplinkybę nustatė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė antrosios jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygos, t. y., kad atsakovas V. R. yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs ar kitaip nedviprasmiÅ¡kai pritaręs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

11. Atskirajame skunde apeliantė reiÅ¡kia nesutikimÄ su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Teigia, kad kitoje byloje atsakovas kaip tik yra pareiÅ¡kęs, jog Lietuvos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos bÅ«tų vykdomas ekonomiÅ¡kiau ir greičiau, toje byloje aktyviai teikė procesinius dokumentus, taigi laikytina, jog atsakovas yra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų pritarimÄ Lietuvos teismų jurisdikcijai.

12. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta sÄ lyga įtvirtina keletÄ bÅ«dų, kuriais galima pritarti santuokÄ nagrinėjančio teismo jurisdikcijai. Pirmasis bÅ«das – pritarti „aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu bÅ«du“, antrasis – „kitoks nedviprasmiÅ¡kas bÅ«das“. Pritarimas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu bÅ«du gali bÅ«ti konstatuojamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pateikiamas raÅ¡ytinis pritarimas, aiÅ¡kus pritarimas užfiksuojamas teismo proceso metu ir kitais panaÅ¡iais atvejais.

Pritarimas „kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du“ apima tuos pritarimo bÅ«dus, kurie nepatenka į pirmÄ jÄ teisinę sÄ vokÄ . Pastaroji teisinė kategorija yra itin plati, vertinamojo pobÅ«džio. Å iuo atveju diskrecija spręsti paliekama teismui. Tarptautinėje privatinėje teisėje įprasta, kad jurisdikcijai galima pritarti ir konkliudentiniais veiksmais – subjektas laikomas pritarusiu teismo kompetencijai, kai nepareiÅ¡kia jurisdikcinio prieÅ¡taravimo pateikdamas pirmÄ jį procesinį dokumentÄ , kuriame suformuluoti argumentai dėl bylos esmės.

13. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos Å¡iuo konkrečiu atveju, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinio priėmimo klausimo svarstymo procesinėje stadijoje pakanka atsižvelgti į atsakovo V. R. iÅ¡reikÅ¡tÄ pritarimÄ Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai kitoje – civilinėje byloje Nr. 2A-48-773/2016. Akivaizdu, kad anksčiau nagrinėtoje byloje atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl jurisdikcijos ir, prieÅ¡ingai, teikė procesinius dokumentus, aktyviai dalyvavo procese ir Å¡iais veiksmais, laikytina, pritarė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti visų bÅ«tinų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį egzistavimÄ . Todėl I. S. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų, kuriomis siekiama nustatyti teisę ieÅ¡kovei su sÅ«numi be atsakovo pritarimo iÅ¡vykti į bet kuriÄ pasaulio valstybę bei pakeisti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pakeitimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovui pareiÅ¡kus aiÅ¡kų prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai Å¡ioje konkrečioje byloje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, turės galimybę ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti I. S. ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina. Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme).

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas