e98dbb7d-3b00-4c8b-b552-4e0b8a011c1d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-386-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01678-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 21.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui H. S. (H. S.), pareiÅ¡kėjo atstovui Viliui Striužui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Užumeckaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. S. (H. S.) skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas H. S. 2016-04-25 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP padavė skundÄ , kuriuo prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymÄ Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymÄ Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas;

3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymÄ Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siÅ«lymų įgyvendinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo sumažinta kvalifikacinė klasė;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas H. S. 2016-12-08 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP padavė skundÄ , kuriuo prašė:

1) panaikinti 2016-11-10 įsakymÄ Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui H. S.;

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ H. S. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas;

3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016-11-10 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-16 nutartimi administracinės bylos pagal aukščiau nurodytus pareiškėjo skundus sujungtos, suteikiant administracinei bylai Nr. eI-386-281/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01678-2016-4. Atsižvelgiant į tai, teisme bus nagrinėjami toliau nurodyti pareiškėjo skundo reikalavimai:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymÄ Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymÄ Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas;

3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymÄ Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siÅ«lymų įgyvendinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo sumažinta kvalifikacinė klasė;

4) panaikinti 2016-11-10 įsakymÄ Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui H. S.;

5) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ H. S. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas;

6) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016-11-10 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigose nuo 2012-02-22 laimėjęs konkursÄ . Po 2015 m. savivaldybės tarybos rinkimų atėjusi nauja politinė savivaldybės vadovybė pareikalavo pareiÅ¡kėjÄ trauktis iÅ¡ tarnybos. PareiÅ¡kėjui tai daryti atsisakius, prasidėjo veiksmai, kuriais buvo siekiama jį sukompromituoti ir atleisti iÅ¡ valstybės tarnybos. 2016-03-23 įsakymu Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H.

S. skyrimo“ pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2016-04-01 įsakymu Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2016-04-18 įsakymu Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siÅ«lymų įgyvendinimo“ pareiÅ¡kėjui sumažinta kvalifikacinė klasė, galiausiai 2016-11-10 įsakymu Nr. 41-636 pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiami įsakymai priimti nesant teisinio pagrindo, neteisėti, todėl naikintini, jais siekiama neteisėtai atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ valstybės tarnybos.

Visi veiksmai, susiję su kliūčių statybvietėje M. K. Čiurlionio g. 3, Vilniuje buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagrindo skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , nebuvo. Atsakovas netinkamai iÅ¡tyrė visas aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo pareiÅ¡kėjo veikÄ kaip tarnybinius nusižengimus, nes nėra pažeidimo sudėties, o taip pat ir pareiÅ¡kėjo kaltės. Dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui nepagrįstai skirta antroji tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

PareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla nepagrįstai įvertinta „patenkinamai“, o motyvų, kodėl priimta tokia iÅ¡vada, atsakovas nepateikė. PareiÅ¡kėjo žiniomis, jo vadovaujamo departamento skyrių vadovų veikla įvertinta labai gerai. Nors įsakymas dėl atleidimo priimtas remiantis aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas darbo laiku užsiėmė su valstybės tarnyba nesuderinama veikla bei tarnybos laikÄ naudojo politinės partijos veiklai, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis nepriklauso jokiai politinei partijai, vykdė visas savo tiesiogines funkcijas, atliko visus jam priklausančius darbus, dalyvavo savivaldybės posėdžiuose ir susirinkimuose.

Atsakovas nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir nesÄ Å¾iningai tyrė visas aplinkybes, nepagrįstai pateikė pareiÅ¡kėjui kaltinimus dėl nurodytų veiksmų, tarnybinio nusižengimo tyrimo atsakovas tinkamai neatliko, o pareiÅ¡kėjo veiksmuose kaltės nėra.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui ginčijama nuobauda – pastaba – skirta už tai, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių žmonių ir transporto priemonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje, esančioje Čiurlionio g. 3, Vilnius, problemai spręsti, todėl pažeidė savo pareigybės apraÅ¡ymo nuostatas.

Atsakovas, prieÅ¡ skirdamas nuobaudÄ , atliko tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , kurio metu nustatyta pažeidimo sudėtis, sudariusi pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ patraukti tarnybinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta už tarnybinių nusižengimų daugetÄ â€“ pareiÅ¡kėjas padarė pažeidimÄ , susijusį su viešųjų ir privačių interesų deklaravimu, taip pat pažeidimus, susijusius su tiesioginiu tarnybos pareigų vykdymu. PareiÅ¡kėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė dukters darbo jo vadovaujamame departamente, be to, atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su dukters darbu – vizavo ir pasirašė jos parengtus dokumentus, priėmė sprendimus dėl atostogų.

PareiÅ¡kėjas neužtikrino, kad Apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba bÅ«tų informuota apie Ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėties pakeitimus, pareiÅ¡kėjas neužtikrinimo civilinės saugos pratybų organizavimo, neturėdamas įgaliojimų vadovavo 2014-10-31 ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui ir pasirašė posėdžio protokolÄ , pareiÅ¡kėjas neužtikrino Darbuotojų civilinės saugos mokymo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraÅ¡o kontrolės, nesiėmė konkrečių veiksmų dėl patalpų Savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro slėptuvei numatyti.

PareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo vykdomas nepažeidžiant Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių reikalavimų. Tiesioginė pareiÅ¡kėjo vadovė pareiÅ¡kėjo veiklÄ Ä¯vertino patenkinamai, o Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija savo iÅ¡vadoje pritarė tokiam vertinimui ir priėmė teisės aktuose numatytÄ siÅ«lymÄ â€“ suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikacijÄ .

PareiÅ¡kėjo veikla buvo vertinama objektyviai, pareiÅ¡kėjui suteikta teisė pasisakyti tarnybinės veiklos vertinimo klausimais, tačiau atsižvelgta ne į subjektyvų pareiÅ¡kėjo veiklos vertinimÄ , bet į faktus, rodančius, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, pareiÅ¡kėjui skirta dėl to, kad jis darbo laiku užsiėmė politine veikla, tarnybos valandas naudojo neefektyviai ir ne tik tarnybos tikslams, be to, pareiÅ¡kėjas vilkino Savivaldybės tarybos pavedimų iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų duomenų perdavimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas galimai neketino darbovietei iÅ¡vieÅ¡inti fakto, kad į rinkimų komisijÄ buvo pasiÅ«lytas politinės partijos ir tuo bÅ«du gintis nuo įtarimo pažeidus draudimÄ tarnybos laiko nenaudoti politinei veiklai. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atsakingu už viešųjų pirkimų sutarčių vykdymÄ , neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomÄ laikÄ bÅ«tų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo bÅ«tinybę.Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamentas pareiÅ¡kėjui pateikė 2016-02-10 praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , nes pareiÅ¡kėjas galimai nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat nevykdė savo tarnybinių pareigų.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamentas pareiÅ¡kėjui pateikė 2016-03-01 praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , nes pareiÅ¡kėjas galimai nevykdė Kliūčių eismui paÅ¡alinimo vietinės reikÅ¡mės keliuose tvarkos apraÅ¡o reikalavimų.PareiÅ¡kėjo 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje Nr. A154-774/16 (3.4.38-PD2) pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikacijÄ .

PareiÅ¡kėjo 2016-03-18 tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadoje Nr. A164-60/16(3.4.53-PD3) pareiÅ¡kėjui siÅ«loma skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ už tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-10-14 nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių žmonių ir transporto priemonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje M. Čiurlionio g. 3, Vilniuje, problemai spręsti.PareiÅ¡kėjo 2016-03-18 tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadoje Nr. A164-61/16(3.4.53-PD3) pareiÅ¡kėjui siÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų už tai, kad jis nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų, taip pat neįgyvendino Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus veiklos koordinavimo ir kontrolės bei civilinės saugos priemonių vykdymo organizavimo ir kontrolės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-03-23 priėmė įsakymÄ Nr. 41-167, kuriuo paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , už tai, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė veiksmų ir priemonių žmonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje, esančioje M.

K. Čiurlionio g. 3, Vilnius, problemai spręsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-01 priėmė įsakymÄ Nr. 41-197, kuriuo paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , už tai, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat nevykdė savo tarnybinių pareigų.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-04-25 raÅ¡tu Nr. S-699-(2.5) informavo, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje H.

S. elgesio įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiÅ¡ko tyrimo neatlikti.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymu Nr. 41-216 pareiÅ¡kėjui suteikta nuosekliai žemesnė, antra, kvalifikacinė klasė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento komisija 2016-10-21 pareiÅ¡kėjui pateikė praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , nes pareiÅ¡kėjas galimai pažeidė reikalavimÄ dalyvauti politinėje veikloje ne tarnybos metu, taip pat neužtikrino, kad per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo bÅ«tinybę.PareiÅ¡kėjo 2016-11-09 tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 164-163/16(3.4.53-PD3) pareiÅ¡kėjui siÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų už tai, kad 2016 m. spalio 5-6 d. pareiÅ¡kėjas darbo laiku užsiėmė politine veikla – dirbo Verkių rinkimų apygardos rinkimų komisijoje, be to, bÅ«damas atsakingu už viešųjų pirkimų sutarčių sudarymÄ , neužtikrino, kad per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo bÅ«tinybę.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-11-10 įsakymu Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento direktoriui H.

S.“ paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. spalio 5-6 dienomis darbo laiku užsiėmė su valstybės tarnyba nesuderinama veikla, taip pat neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomÄ laikÄ bÅ«tų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo bÅ«tinybę.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastaba, griežtas papeikimas, atleidimas iš tarnybos bei įsakymo, kuriuo pareiškėjui sumažinta kvalifikacinė klasė, teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos.Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus.

Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 dalyje. Pagal minėtÄ teisės normÄ tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi, valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose.Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 dalis).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar iÅ¡vadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ â€“ ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos.

Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ (Å¡iais atvejais drausminė nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtÄ nuobaudÄ savaime daro negaliojančia (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos bei griežto papeikimo Teismas pažymi, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. 41-167 pareiÅ¡kėjui skirta už tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-10-14 nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių žmonių ir transporto priemonių saugumui pavojų keliančios tvoros statybvietėje, esančioje M. K. Čiurlionio g. 3, Vilnius, problemai spręsti. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymu Nr. 41-197 pareiÅ¡kėjui skirta kita tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už tai, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat neįgyvendino Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus koordinavimo ir kontrolės bei civilinės saugos priemonių vykdymo organizavimo kontrolės: bÅ«damas atsakingu už Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus veiklos koordinavimÄ ir kontrolę, neužtikrino, kad Vilniaus prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba bÅ«tų nedelsiant informuota apie Ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėties pakeitimus, be to, neužtikrino civilinės saugos pratybų organizavimo, vadovavo ir pasirašė 2014-10-31 posėdžio protokolÄ , nors tokios teisės neturėjo ir neatliko kitų su Civilinės saugos skyriaus veikla susijusių funkcijų.

Teismas pažymi, kad praneÅ¡imas apie pastarÄ jį tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjui pateiktas 2016-02-10, tuo tarpu praneÅ¡imas apie tarnybinį pažeidimÄ , susijusį su veiksmais statybvietėje pareiÅ¡kėjui pateiktas 2016-03-01. Taigi matyti, kad atsakovas vienu metu turėjo informacijÄ apie visus aukščiau nurodytus galimus pareiÅ¡kėjo tarnybinius pažeidimus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami 2016-03-23 ir 2016-04-01 įsakymai dėl tarnybinių nuobaudų – pastabos ir griežto papeikimo skyrimo.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , jog  Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudÄ atsižvelgiama į nusižengimo „aplinkybes ir padarinius“ apima pažeidimų daugėtÄ bei jais sukeltų padarinių vertinimÄ . Kitaip aiÅ¡kinant teisinį reguliavimÄ , skiriant tarnybines nuobaudas atskirai už kiekvienÄ iÅ¡ nusižengimų, paaiÅ¡kėjusių vienu metu, nebÅ«tų galimybės pilna apimti įvertinti visų nusižengimo aplinkybių ir padarinių, individualizuoti nuobaudos, suderinti teisės pažeidėjui taikomos poveikio priemonės griežtumo ir teisinės atsakomybės tikslų.

Tokiu bÅ«du vienu metu paaiÅ¡kėjus, kad buvo padaryta daugėtas nusižengimų ir esant Å¡ių nusižengimų realiai sutapčiai turi bÅ«ti parinkta ir skiriama viena tarnybinė nuobauda, atitinkanti Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus bei 29 straipsnio 3 dalimi nustatytÄ griežtumo hierarchijÄ (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2009-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-164-09). Atsižvelgiant į tai, atsakovui nustačius, kad pareiÅ¡kėjas galimai netinkamai vykdo savo tarnybines pareigas, turėjo bÅ«ti svarstomas vienos tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimas.Nors atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-10-14 nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių grėsmę keliančiai tvorai paÅ¡alinti, teismas pažymi, kad byloje esanti faktinė medžiaga tai paneigia. 2014-11-17 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-2852114(2.1.15-SM4) patvirtina, kad statybvietė, esanti Čiurlionio g. 3, Vilniuje, yra aptverta tvarkinga ir saugia tvora, į statybvietę paÅ¡aliniai asmenys pateikti negali; vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų neužfiksuota.

Vien aplinkybė, kad 2014-10-14 gautas praneÅ¡imas apie kliÅ«tį ir saugumo užtikrinimo bÅ«tinybę M. K. Čiurliono g. 3, Vilniuje, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas H. S. atliko neteisėtus veiksmus. Paties atsakovo teigimu, pagal 2014-10-14 pareiÅ¡kimÄ H. S. suformavo užduotį tuo metu Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo-Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pareigas ėjusiam J. M.. 2016-01-15 tarnybinis raÅ¡tas Nr. A121-1013/16(2.1.19-PD3) patvirtina, kad į 2014-10-14 gautÄ praneÅ¡imÄ 2014-11-07 pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, jog leidimas aptverti statybvietę iÅ¡duotas nuo 2007-10-03 galiojo iki 2009-12-31, pratęstas nebuvo, klausimas dėl kelio ženklų perduotas spręsti Eismo organizavimo skyriui.

Eismo organizavimo skyriaus valdymo poskyrio vedėjas 2014-12-05 raÅ¡tu informavo 2014-10-14 praneÅ¡imÄ padavusį pareiÅ¡kėjÄ , kad esantys kelio ženklai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pakartotinis atsakymas 2014-10-14 praneÅ¡imÄ padavusiam pareiÅ¡kėjui pateiktas ir 2014-11-07. 2016-01-04 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-6/16(2.1.15-SM4) taip pat patvirtina, kad tvora pastatyta tvirtai, plyÅ¡ių ir pažeidimų nėra. Vadovaujantis Å¡iuo aktu Saugaus miesto departamentas 2016-01-04 pateikė atsakymÄ pareiÅ¡kėjui Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3), kuriame nurodyta, kad tvora įrengta teisėtai. 2016-01-08 iÅ¡duotas naujas leidimas aptverti statybvietę.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes matyti, kad problema dėl tvoros, esančios M. K. Čiurlionio g. 3, Vilnius, visÄ ginčo laikotarpį buvo spręsta, pareiÅ¡kėjas davė pavedimus spręsti skundus dėl minėtos tvoros. Be to, 2015 m. pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjas įvertintas labai gerai, jam palikta suteikta pirma kvalifikacinė klasė ir pareikÅ¡ta padėka. Teismas akcentuoja, jog esant tęstiniam, atsakovo teigimu nuo 2014-10-14, tarnybinių pareigų neatlikimui, Å¡ie rezultatai galimai atsispindėtų ir 2015 m. vertinimo iÅ¡vadoje, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta, pareiÅ¡kėjas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį vertintas labai gerai, jokių dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo netinkamÄ pareigų atlikimÄ nurodytu laikotarpiu, nėra.

Antroji tarnybinio tyrimo iÅ¡vada 2016-03-18 Nr. A164-61/16(3.4.53-PD3) pareiÅ¡kėjo padarytus pažeidimus sieja su aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo privačių ir viešų interesų, be to, nustatyti pažeidimai susiję su pareiÅ¡kėjo vadovaujamo departamento Civilinės saugos skyriaus veiklos koordinavimu ir kontrole bei civilinės saugos priemonių vykdymo organizavimu ir kontrole, laikotarpiu, kai civilinės saugos skyrius neturėjo vadovo, tiesiogiai atsakingo už skyriaus funkcijų tinkamÄ vykdymÄ .

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo pažeidimus, susijusius su Civilinės saugos skyriaus vadovo funkcijų atlikimu, pasisako, kad vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. 40-505 patvirtinto Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.3 punktu, Å¡ias pareigas einantis asmuo koordinuoja ir kontroliuoja Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus veiklÄ , o 7.8 punkte nustatytas reikalavimas organizuoti ir kontroliuoti civilinės saugos priemonių vykdymÄ .

Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo, kaip Saugaus miesto departamento direktoriaus funkcijos, nesutampa tu skyriaus vadovo funkcijomis, todėl pareiÅ¡kėjas negali atsakyti už pareigų nevykdymÄ , jeigu Å¡ios pareigos jam oficialiai vykdyti priskirtos nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas kaltinamas, kad neįvykdė Civilinės saugos skyriaus vadovui skirtų funkcijų, bet pareiÅ¡kėjui pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ Civilinės saugos skyriaus vadovo pavadavimas nėra numatytas, taip pat pareiÅ¡kėjui nebuvo duotas atskiras pavedimas atlikti Civilinės saugos skyriaus vadovo pareigas.

Teismas pažymi, kad skyriaus veiklos priežiÅ«ra nėra skyriaus vadovo funkcijų vykdymas. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu, kai Civilinės saugos skyrius neturėjo vadovo, buvo duoti pavedimai atlikti skyriaus vadovo funkcijas ar kiti įgaliojimai dėl Å¡ių pareigų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų Å¡iuo aspektu.Vertinant tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ už viešųjų ir privačių interesų deklaravimÄ , teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKÄ®) nuostatas (17 str., 29 str. 1 d.), yra padariusi iÅ¡vadÄ , jog tokiu atveju taikant tarnybinę atsakomybę yra bÅ«tinas VTEK sprendimas dėl VPIDVTÄ® nuostatų pažeidimo.

Pasak bylÄ nagrinėjusios teisėjų kolegijos, VTEK turi iÅ¡imtinę teisę vertinti ar asmuo pažeidė VPIDVTÄ®, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali bÅ«ti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl Å¡io įstatymo nuostatų pažeidimo. Toks teisės normos aiÅ¡kinimas taip pat grindžiamas ir VTEKÄ® 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriuo nustatyta, kad VTEK gali siÅ«lyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudÄ (žr. 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–1392/2013;

Å¡iuo aspektu taip pat žr. 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011). Nagrinėjamos bylos atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant VTEK sprendimo, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ®, atsakovas nepagrįstai paskyrė nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo iÅ¡vada Nr. A164-61/16(3.4.53-PD3), kuria pareiÅ¡kėjui siÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų už tai, kad jis nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų priimta 2016-03-18.

Ä®sakymas Nr. 41-197, kuriuo paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , už tai, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų taip pat nevykdė savo tarnybinių pareigų priimtas 2016-04-01. Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-04-25 raÅ¡tu Nr. S-699-(2.5) informavo, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje H. S. elgesio įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiÅ¡ko tyrimo neatlikti.

IÅ¡ įvykių chronologijos matyti, kad įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas neturint VTEK iÅ¡vados dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimo. Taigi tokiu bÅ«du atsakovas, skirdamas nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, netinkamai atliko padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedÅ«rÄ ir tuo pažeidė įstatymais suteiktÄ VTEK kompetencijÄ vertinti įtariamÄ pažeidimÄ .Teismas papildomai akcentuoja, kad 2016-03-18 tyrimo dėl H.

S. tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadoje Nr. A164-60/16(3.4.53-PD3) pažymėta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareiÅ¡kėjo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Akcentuota, kad žala daroma dėl pareiÅ¡kėjo aplaidumo. Teismas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011 LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiÅ¡kėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (veikimu ir neveikimu), iÅ¡ esmės kaltės netyręs. Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė.

Tai – esminis procedÅ«rinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (2011 m. balandžio mėn. 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011; taip pat žr. 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A63–2967/2011). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje, kuria siÅ«loma pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ , pastabÄ , neanalizuota pareiÅ¡kėjo kaltė, neaptartos aplinkybės, pagrindžiančios pareiÅ¡kėjo kaltę dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Be to, 2016-03-18 tarnybinėse iÅ¡vadose nekonkretizuota kokiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo veiksmai sukėlė. Vien abstraktus nurodymas, kad buvo padaryta žala savivaldybės autoritetui ar požiÅ«riui į tinkamÄ pareigų vykdymÄ , nėra pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai sukėlė realių neigiamų padarinių.Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymas Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H.

S. skyrimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymas Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintini. Dėl tarnybinės veiklos vertinimo PareiÅ¡kėjas nesutinka Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymu Nr. 41-216, kuriuo, atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016-04-18 posėdžio protokolÄ , pareiÅ¡kėjui suteikta nuosekliai žemesnė kvalifikacinė klasė.

Atsakovo teigimu, 2015 m. pareiÅ¡kėjas sau buvo iÅ¡sikėlęs veiklos užduotis, tačiau 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje nėra nurodoma ar pareiÅ¡kėjas Å¡ias užduotis įvykdė. Be to, teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadose kelia bendro pobÅ«džio tikslus, iÅ¡ esmės atkartojančius pareigybės apraÅ¡ymo nuostatas. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikacijÄ bei pasiektus rezultatus.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimÄ reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarkÄ ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909.Taisyklėse nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketÄ , kuriÄ valstybės tarnautojas užpildo ir grÄ Å¾ina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketÄ ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerÄ ir kvalifikacijos tobulinimÄ ; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketÄ tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei suraÅ¡o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ (Taisyklių 81–9 p.).

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedÅ«ra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimÄ ; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimÄ ; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siÅ«lymo priėmimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ Ä¯vertina gerai); vertinimo komisijos iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ (Taisyklių 18 p.). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ , vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacijÄ ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iÅ¡ pokalbio su valstybės tarnautoju ir iÅ¡vados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo221 straipsniu bei Taisyklių 2-5 punktu. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijÄ sudaro valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas vertinamas valstybės tarnautojas, vadovas (VTÄ® 221 str. 1 d.).

Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iÅ¡ valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iÅ¡ ne mažiau kaip 5 narių. Teisės akte dėl vertinimo komisijos sudarymo nurodomi vertinimo komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai, taip pat vertinimo komisijos narys, kuriam pavedama atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, vertinimo komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe (Taisyklių 3 p.). Vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Vertinimo komisija taip pat turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovÄ (VTÄ® 221 str. 6 d.).

Å iuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiÅ«lo iÅ¡samiau apibÅ«dinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, bÅ«tinus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (Taisyklių 21 p.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiÅ¡kinimas, kad Å¡ios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo iÅ¡vada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo suraÅ¡yta tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacijÄ , laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada Nr. A154-774/16(3.4.38-PD2) pareiÅ¡kėjas įvertintas patenkinamai, iÅ¡vadoje siÅ«lytina pareiÅ¡kėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikacijÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolas 2016-04-18 Nr. A16-381/16(3.4.50-PD5) patvirtina, kad vertinimo komisija siÅ«lo pritarti pareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo siÅ«lymui, suteikti nuosekliai žemesnę (II) kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikacijÄ . IÅ¡klausius Komisijos 2015-04-20 posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tiesioginės vadovės teigimu pareiÅ¡kėjui trÅ«ksta tinkamo kontakto su kitais asmenimis, pareiÅ¡kėjas vilkina atlikti užduotis.

ProfsÄ jungos atstovės teigimu pareiÅ¡kėjo vadovaujamame departamente atmosfera yra bloga, kyla konfliktai kolektyve. Komisijos 2016-04-18 posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo kritikuojamas dėl einamųjų metų užduočių formulavimo. Tačiau teismas pabrėžia, kad pagal Taisyklių 9 p., pareiga suformuluoti darbuotojo einamųjų metų užduotis tenka jo tiesioginiam vadovui. Be to, subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, susiklosčiusios tarp pareiÅ¡kėjo vadovaujamo departamento darbuotojų, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai atliko savo pareigas.

Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo vertinimas komisijos posėdžio metu buvo atliekas nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktÅ«rinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų. Komisija nenurodė kokių konkrečių kriterijų pareiÅ¡kėjas neatitiko. Å ių pagrindų taip pat nenurodė ir pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas teikdamas pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ .

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo išvada taip pat neatitinka elementarių formos reikalavimų: pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo lentelėje, taip pat gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo lentelėje pažymėti visi galimi langeliai. Iš tokios išvados turinio nėra aišku, ar pareiškėjas įvykdė visas užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, ar, vis dėlto, pagal sutartus vertinimo rodiklius užduočių neįvykdė.

Teismas papildomai pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento 2015-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada Nr. A154-401/15(3.4.38-PD2) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. buvo įvertintas labai gerai, pareiÅ¡kėjui buvo siÅ«loma palikti suteiktÄ pirmÄ kvalifikacinę klasę ir pareikÅ¡ti padėkÄ . PareiÅ¡kėjui pirma kvalifikacinė klasė siÅ«lyta suteikti pagal 2014-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. A154-467/14(3.4.38-PD2), kuria pareiÅ¡kėjas taip pat įvertintas labai gerai.

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas labai gerai įvertintas ir 2013 m. patvirtina 2013-08-27 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada Nr. A154-977(3.4.38-PD2), kuria pareiÅ¡kėjui siÅ«lyta suteikti antrÄ kvalifikacinę klasę. PareiÅ¡kėjo puikius darbo rezultatus patvirtina ir byloje pateikti padėkos raÅ¡tai bei padėkos. Nei komisijos 2016-04-18 posėdžio metu, nei 2016-03-09 tarnybinio vertinimo iÅ¡vadoje nebuvo nurodyta aplinkybių, kurios lemtų, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija bÅ«tų sumažėjusi.

IÅ¡ 2015-01-19 tarnybinio vertinimo iÅ¡vadoje suformuotų einamųjų metų užduočių ir 2016-03-09 iÅ¡vadoje nurodytų pasiektų rezultatų matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės įvykdė visus 2015 m. suplanuotus einamuosius uždavinius. Nors pareiÅ¡kėjas komisijos 2016-04-18 posėdžio metu pripažino, kad neįvykdė planuotos užduoties užtikrinti vietinės rinkliavos už gyvÅ«nų registravimÄ ir laikymÄ daugiabučiuose namuose surinkimÄ , Å¡i užduotis nebuvo įvykdyta dėl objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl teisės aktų pasikeitimo.

Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas planuotų rezultatų nepasiekė, be to, 2016-03-09 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada, kurios siÅ«lymus komisija patvirtino, neatitinka formos reikalavimų.Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymas Nr. 41-216, kuriuo atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016-04-18 posėdžio protokolÄ , pareiÅ¡kėjui suteikta nuosekliai žemesnė kvalifikacinė klasė yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų Kaip nurodoma VTÄ® 29 straipsnio 4 dalyje, tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , taip pat už kitÄ tarnybinį nusižengimÄ , jei prieÅ¡ tai valstybės tarnautojui nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (VTÄ® 29 str. 4 d.). VTÄ® 29 str. 5 d. nustato, kad Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-10 punktuose iÅ¡vardyta kokie pažeidimai pagal Å¡ias įstatymo normas laikomi Å¡iurkščiais, tarp jų – dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje bei kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 5 punktas ir 10 punktas). Minėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų – gali bÅ«ti skiriama tik tuo atveju, jei nustatoma kuri nors iÅ¡ Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sÄ lygų.

Minėta įstatymo norma (jos nuostata <...gali bÅ«ti skiriama...>) valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui (VTÄ® 30 straipsnio 5 dalis) suteikia diskrecijÄ spręsti, ar nustačius Å¡ios įstatymo normos taikymo sÄ lygas, valstybės tarnautojui skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ , ar parinkti Å¡velnesnę. Tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies parinkimas turi bÅ«ti individualizuotas ir motyvuotas. Nuobaudos rÅ«Å¡ies parinkimo motyvavimas tarnybinio nusižengimo turimo iÅ¡vadoje (prireikus papildomai ir įsakyme skirti tarnybinę nuobaudÄ ) ypač svarbus, kai siÅ«loma skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ .Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-10 įsakymu Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento direktoriui H.

S.“ tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, skirta už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. spalio 5-6 dienomis darbo laiku užsiėmė su valstybės tarnyba nesuderinama veikla, taip pat neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomÄ laikÄ bÅ«tų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo bÅ«tinybę.Pastebėtina, kad veikla, nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis, įtvirtina valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 1 d. 1-4 p. dalyvavimas ir pagalba rinkimų apygardos veikloje Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra nurodyta.

Be to, teismas akcentuoja, kad dalyvavimas rinkimų apygardos veikloje nėra prilyginamas dalyvavimui politinėje veikloje. Dalyvavimas rinkimų apygardos veikloje, vykstant rinkimams, vertintinas kaip administracinis darbas, o ne politinė veikla. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pagalba rinkimų apygardos veikloje nėra draudžiama. Kita vertus, tokia veikla negali kenkti pareiškėjo tiesioginių pareigų įgyvendinimui. Byloje esanti 2016-10-28 dokumentų ir pavedimų ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas visas jam paskirtas užduotis atliko laiku.

Vyriausios rinkimų komisijos 2016 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas rinkimų apygardoje bÅ«tų praleidęs visÄ ar didžiÄ jÄ darbo dienos laiko dalį. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų apygardų veikla prasideda labai anksti ir, esant reikalui, baigiasi vėlai, jau po įprastų darbo valandų, teismo vertinimu tokia aplinkybė nesudaro pagrindo teiginiui, kad pareiÅ¡kėjas užsiėmė nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis veikla.

Be to, negauta jokių skundų ar kitokio pobÅ«džio nusiskundimų, tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu bÅ«tų neatlikęs ar netinkamai atlikęs jam pavestas funkcijas. Atsakovės teiginiai, kad pareiÅ¡kėjo vadovaujamo departamento tarnautojai, vykdydami savo tiesiogines funkcijas, neradę departamento vadovo, turėjo nukrypti nuo planuoto tarnybos laiko, ieÅ¡koti vadovo, kad įvykdytų savo pareigines funkcijas, nelaikytini objektyviais įrodymais. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas neužtikrino, kad per trumpiausiai įmanomÄ laikÄ bÅ«tų įvykdyta užduotis iki 2016-08-01 pakeisti 2016 m. pirkimų planÄ ir organizuoti Bernardinų sode įrengtų vaizdo kamerų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat įvertinti naujo monitoriaus ir kitos papildomos įrangos įsigijimo bÅ«tinybę.

Teismas su tokiais atsakovo nurodomais teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad 2016-07-26 pasitarime pas mero padėjėjÄ dėl vaizdo stebėjimo kamerų Vilniaus mieste, nuspręsta iÅ¡kelti projekto „Bernardinų sodo (SereikiÅ¡kių parko) sutvarkymas“ vykdymo metu įsigytÄ vaizdo stebėjimo kamerų bendrÄ vertę iÅ¡ projekto „Bernardinų sodo (SereikiÅ¡kių parko) sutvarkymas“ vertės ir užpajamuoti kaip atskirus vienetus pagal atskirus finansinius Å¡altinius. PareiÅ¡kėjas 2016-08-19 elektroniniu praneÅ¡imu nurodė priežastis, dėl kurių vėluojama įvykdyti projektÄ , o 2016-10-27 praneÅ¡imu apie užduoties vykdymÄ paprašė atidėti vykdymo terminÄ .

Teismas akcentuoja, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog projekto vykdymo terminas atidėtas ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės ar neatliktų bei netinkamai atliktų pareigų, tačiau dėl to, jog Finansų departamentas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad rangovas perdavė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė visÄ reikalingÄ Ä¯rangÄ vaizdo stebėjimo paslaugai teikti. Atsakovas, nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė pareigÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ Ä¯vykdyti užduotį, nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjas nurodytÄ užduotį galėjo atlikti greičiau ir kokiomis priemonėmis tai galėjo bÅ«ti padaryta.

Byloje esantis medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi reikiamų ir bÅ«tinų veiksmų užduočiai vykdyti, tačiau dėl nuo pareiÅ¡kėjo nepriklausančių aplinkybių laiku tai padaryta nebuvo. Todėl nenustačius pareiÅ¡kėjo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas jam pavestus pavedimus atliko tinkamai. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, ir apskritai nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo padarius tarnybinį nusižengimÄ .

Vadinasi, prieÅ¡ atleidžiant valstybės tarnautojÄ iÅ¡ pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi bÅ«ti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų (2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–231/2009). Akcentuotina, kad 2016-11-09 iÅ¡vadoje Nr. A164-163/16(3.4.53-PD3) dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo nėra argumentuojama, kodėl už analizuotinus galimus pažeidimus pareiÅ¡kėjui yra skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda, nesvarstytas klausimas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo.

Pastebėtina, kad nurodytoje tarnybinėje iÅ¡vadoje nekonkretizuotas žalos kriterijus, nenurodyta kokios neigiamos pasekmės kilo dėl galimų pareiÅ¡kėjo padarytų tarnybinių nusižengimų. Griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimas, nepagrindžiant tokios nuobaudos bÅ«tinybės ar reikalingumo, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir reikalingu. Be to, panaikinus anksčiau paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , iÅ¡nyko sÄ lyga, leidžianti taikyti nuobaudÄ -atleidimÄ iÅ¡ tarnybos už kitÄ tarnybinį nusižengimÄ jei prieÅ¡ tai valstybės tarnautojui nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda-griežtas papeikimas (VTÄ® 29 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-10 įsakymas Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento direktoriui H. S.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į darbÄ Kai teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo (tarnybos) pripažinimo neteisėtu, nustato, jog darbuotojo (tarnautojo) atleidimas iÅ¡ darbo (tarnybos) neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo iÅ¡spręsti neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo padarinių klausimÄ , atsižvelgiant į tai, kuris iÅ¡ DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytų darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo bÅ«dų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas iÅ¡mokas, nepaisant to, yra pareikÅ¡tas toks praÅ¡ymas ar ne.

Jeigu darbuotojas grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, jam priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 300 str. 4 d.).

Teismai, parinkdami vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo bÅ«dų, turi savo pasirinkimÄ argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu bÅ«tų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, Å¡ie teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti (2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012).Kalbant apie nurodytų alternatyvų pasirinkimÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiam pasirinkimui yra reikÅ¡minga paties neteisėtai atleisto darbuotojo (valstybės tarnautojo) pozicija, t. y. jo argumentuotas noras arba nenoras tęsti darbo (tarnybos) santykius pas darbdavį, arba objektyvios, nuo darbuotojo (valstybės tarnautojo) noro pasilikti dirbti pas darbdavį nepriklausančios priežastys, kurios teismo turi bÅ«ti nustatytos, įvertinant atitinkamus įrodymus (2013 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2013).

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pageidauja bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbÄ . Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo, skyrimo naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾intinas į darbÄ priteisiant negautÄ vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , vadovaujantis Darbo kodekso 300 str. 3 dalimi, pareiÅ¡kėjui H.

S. apskaičiuotinas nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2016-11-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2017-03-14 (įskaitytinai). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistinas 6 365,72 Eur vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (2016 m. – už 35 darbo dienas, 2017 m. – už 51 darbo dienÄ ) kai, pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 74,02 Eur. IÅ¡ H. S. priteistinos 6 365,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumos atskaičiuotina jam iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

PareiÅ¡kėjui H. S. vadovaujantis DK 300 str. 3 dalimi, taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po 74,02 Eur nuo 2017-03-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ių iÅ¡laidų nenurodė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, o pareiÅ¡kėjas turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti praÅ¡ymÄ kartu su iÅ¡laidų pagrindimu. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133 str., teismasn u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo H. S. (H.

S.) skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymÄ Nr. 41-167 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-01 įsakymÄ Nr. 41-197 „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymÄ Nr. 41-216 „Dėl vertinimo komisijos siÅ«lymų įgyvendinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo sumažinta kvalifikacinė klasė.Panaikinti 2016-11-10 įsakymÄ Nr. 41-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui H.

S.“. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ H. S. (H. S.) į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas.Priteisti 6 365,72 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo 2016-11-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡ Å¡ios sumos atskaičius iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.Priteisti H. S. (H. S.) po 74,02 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir 2 euro centus) vidutinį darbo užmokestį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KlausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Mefodija Povilaitienė