2021-05-26 Nr. AB-11332-3-61-3-00316-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1263-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00316-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Vilniaus Sigma“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius, atsakovas) 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. SPR-10074 (14.4) ir Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija, Centrinis registratorius) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. CSPR-341; 2) įpareigoti Teritorinį registratorių ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis (dėl automobilių stovėjimo aikštelių); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2018 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus ir nuosavybes teisės į jas. Teritorinis registratorius 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu pranešė, kad kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Teritorinis registratorius pakartotinai nagrinėjo pareiškėjo prašymą atsižvelgdamas į VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą. Teritorinis registratorius 2018 m. spalio 30 d. rašte pranešė, kad ištaisė neteisingus kadastro duomenis, o būtent, kad automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše Nr. 1/20196, panaikino 2.15 punkto „Priklausanti dalis“ įrašą „1/1 priklauso žemės sklypui Nr. 0101-0023-0020, aprašytam 2.1 punkte“. Tačiau Nekilnojamojo turto registre įraše Nr. 1/20196 punktuose nuo 2.10 iki 2.27 liko neištaisytų neteisingų kadastro duomenų, todėl pareiškėjas prašė Teritorinio registratoriaus įrašyti automobilių stovėjimo aikšteles kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus ir atitinkamai parengė automobilių stovėjimo aikštelių kadastrines bylas. Registro įrašo Nr. 1/20196 10.3 punkte parengtos kadastrinės bylos nurodytos kaip įregistravimo pagrindas, todėl Teritorinis registratorius pagal pateiktas kadastrines bylas automobilių stovėjimo aikšteles neturėjo pagrindo įregistruoti kitų nekilnojamųjų daiktų priklausiniais. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. prašė Teritorinio registratoriaus ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus kadastro duomenis.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Teritorinis registratorius 2019 m. spalio 30 d. sprendime nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti (nenagrinėti), nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, jog jo skundą Teritorinis registratorius galėjo atmesti tik jį išnagrinėjęs. Jeigu prašymą nuspręsta nenagrinėti, tai Teritorinis registratorius neturėjo teisės priimti sprendimą prašymą atmesti. Dėl šio sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendime panaikino Teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. ir 27 d. sprendimus atsisakyti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjui priklausančių aikštelių kadastro duomenis ir nuosavybės teises į aikšteles bei įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl automobilių stovėjimo aikštelių kadastro duomenų ir nuosavybės teisių įregistravimo.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad nenustačius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, pareiškėjo prašymas įregistruoti jo daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus bei šio turto kadastro duomenys turėtų būti įrašyti į registrus, t. y. išviešinti.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad po VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo Teritorinis registratorius aikštelių kadastro duomenis įregistravo ne taip kaip prašė pareiškėjas, o kaip kito nekilnojamojo turto priklausinius ir atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į aikšteles. Dėl atsisakymo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į aikšteles VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas, kuris dar neįsiteisėjo. Tačiau teritorinis registratorius savo iniciatyva ištaisė dalį klaidingai įregistruotų duomenų, tačiau pareiškėjo nurodytus kitus klaidingai įregistruotus kadastro duomenis Teritorinis registratorius nepagrįstai atsisakė ištaisyti.

7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Teritorinis registratorius privalo ištaisyti kadastre įrašytus neteisingus kadastro duomenis, todėl jo atsisakymas patenkinti pareiškėjo prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teritorinis registratorius nevykdo VAAT įsiteisėjusio 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, nes, nesant pareiškėjo prašymo ir atitinkamai parengtų aikštelių kadastrinių matavimo bylų, įregistravo aikšteles kaip kito nekilnojamojo turto priklausinius.

8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Registrų centro valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu nuo 2019 m. kovo 1 d. pakeitus Registrų centro struktūrą (panaikinus Registrų centro teritorinius padalinius – filialus), teritorinių registratorių funkcijas atlieka Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro departamentų teritoriniai skyriai. Teritorinis registratorius sprendime, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundą tuo pačiu klausimu, susijusiu su kadastro tvarkytojo priimtu sprendimu įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės kaip pastatų priklausinius, nagrinėjo VAAT ir 2019 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs. Kadastro tvarkytojas negali nagrinėti tokio paties turinio pareiškėjo prašymo, kuris nagrinėjamas teisme.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Teritorinio registratoriaus sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu paliko galioti minėtą sprendimą. Centrinis registratorius, nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ginčo šalys, ginčo dalykas ir pagrindas, kuriuos sprendė teismas ir Teritorinis registratorius, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą, yra tapatūs, pažymėjo, kad skundą tuo pačiu klausimu, susijusiu su kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu įregistruoti automobilių stovėjimo aikšteles kaip pastatų priklausinius, nagrinėja teismas, 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje yra neįsiteisėjęs, todėl kadastro tvarkytojas negali nagrinėti tokio paties turinio pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymo.

11. Atsakovas pažymėjo, kad išvadą, jog aptariamoje situacijoje ir minėtoje administracinėje byloje ginčo šalys, ginčo dalykas ir pagrindas yra tapatūs, patvirtina šios aplinkybės: abiejų ginčų dalyku buvo Teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 30 d. priimto sprendimo (Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime padaryta techninė klaida, nurodant datą – 2019 m. gegužės 30 d.), kuriuo buvo nuspręsta aikšteles įregistruoti kaip pastatų priklausinius, teisėtumas ir pagrįstumas, reikalaujant įpareigoti Teritorinį registratorių išregistruoti iš Kadastro aikštelių kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų priklausinius ir įpareigoti Teritorinį registratorių aikštelių kadastro duomenis įregistruoti kaip atskirus nekilnojamus daiktus.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vienas iš VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendimo motyvų, kodėl buvo panaikintas Teritorinio registratoriaus sprendimas, buvo tai, kad Teritorinis registratorius, žinodamas aplinkybę, kad administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl priimtų Teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimų, susijusių su pareiškėjo prašymais įregistruoti pateiktus aikštelių duomenis į Kadastrą, teisėtumo ir pagrįstumo, priėmė sprendimą dėl tokio paties turinio pareiškėjo prašymo, nors tik įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinusiam ginčijamus Teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimus, Teritorinis registratorius galėjo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

13. Atsakovas teigė, kad VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ginčytų atsakovo sprendimų priėmimo procedūra nėra baigta, nes nėra galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad buvo skundžiamas Teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas. Dėl šio sprendimo pareiškėjas kreipėsi su 2019 m. spalio 18 d. prašymu ištaisyti, jo nuomone, neteisingai Kadastre įrašytus duomenis. Taigi, Teritorinis registratorius, žinodamas aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl 2018 m. gegužės 30 d. priimto sprendimo, susijusio su pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymu, negalėjo nagrinėti tokio paties turinio prašymo, kuris nagrinėjamas teisme ir dėl kurio nėra priimtas galutinis teismo sprendimas.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Teritorinis registratorius automobilių aikštelių duomenis įregistravo ne kaip prašė pareiškėjas, o kaip kito nekilnojamojo turto priklausinius. Tiek su 2018 m. gegužės 18 d. prašymu, tiek ir su 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu pareiškėjas Teritoriniam registratoriui buvo pateikęs 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, kuriame aiškiai nurodė, kokią aikštelę prie kokio pastato prašo registruoti Registre, t. y. minėtame prašyme buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia aikšteles Registre įregistruoti skunde nurodytų pastatų priklausiniais (NTRĮ 10 str. 1 d.). Šias faktines aplinkybes nustatė ir VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamus Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimus, įpareigojo Registrų centro Vilniaus skyrių pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, likusią skundo dalį atmetė bei priteisė pareiškėjui iš Registrų centro 11,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nustatė:

16.1. VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 panaikino Teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. VILRS-1857, 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269 ir Registrų centro 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. spr1-244 ir įpareigojo Teritorinį registratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą (registracijos Nr. 15479163). Likusioje dalyje skundą atmetė. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d.;

16.2. Teritorinis registratorius 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-2805 „Dėl pateikto prašymo“ informavo, jog išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinierinius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei pareiškėjo nuosavybės teises į jas. Rašte nurodyta, jog aikštelių duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, dėl nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2018 m. birželio 19 d. priimtas sprendimas Nr. VILRS-1090 atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Dėl šio sprendimo (ir Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SPR1-236) pareiškėjas pateikė skundą VAAT;

16.3. Teritorinis registratorius 2018 m. spalio 30 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-3616 „Dėl duomenų tvarkymo nekilnojamojo turto registre“ informavo, jog tvarkė duomenis Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše Nr. 1/20196, panaikinant 2.5 punkto „Priklausanti dalis“ įrašą „1/1 priklauso žemės sklypui Nr. 0101-0023-0020“ aprašytam p. 2.1“;

16.4. VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090 ir Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SPR1-236 bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Teritorinį registratorių išregistruoti aikštelių kadastro duomenis iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančių aikštelių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus paliko nenagrinėtą, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą;

16.5. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre įraše Nr. 1/20196 punktuose nuo 2.10 iki 2.27 dar liko neištaisytų neteisingų duomenų. Pareiškėjas prašė Teritorinio registratoriaus įrašyti aikšteles kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus ir parengė aikštelių kadastrines bylas kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus. Registro įraše Nr. 1/20196 10.3 punkte parengtos kadastrinės bylos nurodytos kaip įregistravimo pagrindas, tačiau pagal Teritoriniam registratoriui pateiktas kadastrines bylas aikštelės negalėjo būti registruojamos kitų nekilnojamųjų daiktų priklausiniais. Prašyme nurodė, jog galimai dėl klaidingai suprasto prašymo Teritorinis registratorius aikšteles įregistravo kaip priklausinius;

16.6. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2019 m. spalio 30 d. Teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Sprendime nurodyta, jog skundą tuo pačiu klausimu, susijusiu su Kadastro tvarkytojo priimtu sprendimu įregistruoti aikšteles kaip pastatų priklausinius, nagrinėja VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, kurioje 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas yra neįsiteisėjęs. Kadastro tvarkytojas negali nagrinėti tokio paties turinio pareiškėjo prašymo, kuris nagrinėjamas minėtoje byloje. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė skundą Centriniam registratoriui;

16.7. 2019 m. gruodžio 20 d. Centrinio registratoriaus Komisija priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė palikti galioti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimą. Sprendime nurodoma, jog VAĮ 27 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Šios normos taikymui būtina sąlyga – skundą tuo pačiu klausimu turi būti pradėjęs nagrinėti viešojo administravimo subjektas ir teismas. Sąvoka „tuo pačiu klausimu“ suprantama kaip skundų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimas teisme ir viešąjį administravimą vykdančioje institucijoje;

16.8. Sprendime nurodyta, jog administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ginčo šalys, ginčo dalykas ir pagrindas, kuriuos nagrinėjo VAAT ir Teritorinis registratorius, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą, buvo tapatūs. Abiejų ginčų nagrinėjimo dalyku buvo Teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 30 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta aikšteles įregistruoti kaip pastatų priklausinius, teisėtumas ir pagrįstumas, reikalaujant įpareigoti Teritorinį registratorių išregistruoti iš Kadastro aikštelių kadastro duomenis kaip atskirus nekilnojamus daiktus. Tiek skundas VAAT, tiek skundas Centriniam registratoriui ginčijant Teritorinio registratoriaus sprendimą, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Centrinio registratoriaus Komisija sutiko su Teritorinio registratoriaus išvada, kad kadastro tvarkytojas negali nagrinėti tokio paties turinio pareiškėjo skundo, kuris nagrinėjamas teismo byloje.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dar 2017 m. rugsėjo 5 d. prašyme prašė Teritorinio registratoriaus Registre įregistruoti aikšteles ir pareiškėjo nuosavybės teises į jas. VAAT įsiteisėjusiame 2018 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, be kita ko, nurodė, kad Teritorinis registratorius privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. prašyme vėl prašė Registre įregistruoti aikšteles ir pareiškėjo nuosavybės teises į jas. VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, kuris nėra įsiteisėjęs, nurodė, jog konstatavus, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovas atsiliepime, nebuvo įvykdyti VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 nurodyti įpareigojimai, atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, be kita ko, nurodė, jog iš pateikto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Registrų centro Vilniaus filialo kadastro tvarkytojas 2018 m. gegužės 30 d. (t. y. iki sprendimo dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. pateikto prašymo priėmimo) įrašė aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą. Aikštelės buvo įregistruotos ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatų priklausiniais.

Aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos gamybinio pastato 1P4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelės, unikalūs (duomenys neskelbtini) įregistruotos gamybinio pastato 2P4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos gamybinio pastato 3P4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos valgyklos 9M2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota administracinio pastato 19B1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

Antra vertus, tame pačiame 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 nurodyta, kad pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti Vilniaus filialą išregistruoti iš Kadastro ir Registro aikšteles, įregistruotas kaip pastatų priklausinius, o ketvirtuoju reikalavimu prašo įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti aikštelių kadastro duomenis Kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus. Kaip jau yra nustatyta, Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ginčo aikštelės įregistruotos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniais pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. pateiktą prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad apie aikštelių įregistravimą pastatų priklausiniais jis sužinojo 2018 m. rugsėjo 20 d. gavęs šioje byloje ginčijamą Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, tačiau Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė (NTKĮ 15 str. 1 d., NTRĮ 30 str.). Esant šioms aplinkybėms, šie pareiškėjo reikalavimai palikti nenagrinėtais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.)).

19. Teismas sprendė, kad VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 nėra aiškiai įvertinta, kad Registrų centro Vilniaus filialo kadastro tvarkytojas 2018 m. gegužės 30 d. sprendime pagal / ne pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. pateiktą prašymą aikšteles įregistravo ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatų priklausiniais. VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 buvo panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. VILRS-1090 ir Centrinio registratoriaus Komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. spr1-236, kuriuose buvo atsisakyta įregistruoti aikšteles atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, o atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Tačiau kartu VAAT sprendime nuspręsta pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius ir įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus palikti nenagrinėtus. Taigi, Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas liko neapskųstas ir ikiteismine bei teismine tvarka neišnagrinėtas.

20. Teismas, padaręs išvadą, kad Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriame aikštelės buvo įregistruotos ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatų priklausiniais, liko neapskųstas ir ikiteismine bei teismine tvarka neišnagrinėtas, vertino, kad pareiškėjas turėjo teisę paduoti skundą Teritoriniam ir Centriniam registratoriams dėl Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo (iš esmės tai netiesiogiai nurodyta VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019). Tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis, o neprašė panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, nereiškia, kad šioje administracinėje byloje skundžiamuose sprendimuose tiek Teritorinis, tiek Centrinis registratorius galėjo vertinti, esą, pareiškėjas teikia tokius reikalavimus, kurie buvo išspręsti VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ir kurie šiuo metu pagal apeliacinį skundą yra nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme: tai neatitinka tikrovės. Vadinasi, šioje administracinėje byloje skundžiami kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių sprendimai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, kad administraciniai aktai turi būti pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, todėl naikintini. Atitinkamai, Registrų centro Vilniaus skyrius įpareigotinas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo (galimai reikalaujant jį patikslinti, prašant panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą).

21. Teismas atmetė skundo reikalavimą dėl Registrų centro Vilniaus skyriaus įpareigojimo ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis, nes Registrų centro Vilniaus skyrius įpareigotinas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

22. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į teismo sprendimu patenkintų skundo reikalavimų dalį.

III. 23. Atsakovas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino skundžiamus Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimus ir įpareigojo Teritorinį registratorių pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl šių reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismo išvados nepagrįstos teisės aktų nuostatomis, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos įrodymus, nenustatė aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, klaidingai atliko aplinkybių teisinį vertinimą, pažeidė proceso ir materialinės teisės normas, netinkamai jas taikydamas ir aiškindamas;

24.2. Teismas VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nurodyto teisinio reglamentavimo bei šios normos turinį išaiškinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste turėjo nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymo;

24.3. Bylos įrodymai patvirtina, jog 2019 m. spalio 30 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs terminas apeliaciniam skundui dėl VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendimo paduoti, todėl atsakovas negalėjo nagrinėti jam pateikto tapataus 2019 m. spalio 18 d. prašymo, kuris nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019. Teismas skundžiamo sprendimo išvadas padarė vadovaudamasis naujai atsiradusia, t. y. 2019 m. lapkričio 5 d., aplinkybe (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo dalis dėl minėtų reikalavimų liko neapskųsta), kurios nebuvo Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo metu (2019 m. spalio 30 d.);

24.4. Teismo išvada, jog skundžiami sprendimai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nepagrįstai sprendė, jog VAAT 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 palikti skundo reikalavimus nenagrinėtais nelaikytinas sprendimo priėmimu dėl tapataus pareiškėjo prašymo, kaip nurodyta skundžiamuose sprendimuose. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis, o neprašė panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, nereiškia, kad šioje administracinėje byloje skundžiamuose sprendimuose tiek Teritorinis, tiek Centrinis registratorius galėjo vertinti, esą pareiškėjas teikia tokius reikalavimus, kurie buvo išspręsti VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ir kurie šiuo metu pagal apeliacinį skundą yra nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme: tai neatitinka tikrovės;

24.5. VAAT 2019 m. spalio 4 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 skundo reikalavimus dėl Teritorinio registratoriaus įpareigojimo išregistruoti iš Kadastro aikšteles, įregistruotas kaip pastatų priklausinius ir įregistruoti aikštelių kadastro duomenis Kadastre kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus palikti nenagrinėtais, ir šiam VAAT sprendimui neįsiteisėjus, Teritorinis registratorius negalėjo nagrinėti tokio paties turinio pareiškėjo prašymo, kuris buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, neatsižvelgiant į tai, koks sprendimas dalyje dėl šių reikalavimų buvo priimtas (tenkinti, atmesti, palikti nenagrinėtu ar nutraukti). Priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, numatančios, kad viešojo administravimo subjektas negali nagrinėti to paties klausimo, kurį nagrinėja teismas, ir prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, nustatančiai, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas;

24.6. Teritorinis registratorius skundžiamame sprendime neteigė, kad minėti reikalavimai pagal apeliacinį skundą yra nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kaip nepagrįstai nurodyta teismo sprendime. Nes Teritorinis registratorius sprendimo priėmimo metu negalėjo žinoti, ar byla bus nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Naujai atsiradusią aplinkybę, kad byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, paminėjo Centrinis registratorius skundžiamame sprendime. Tačiau Centrinis registratorius Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertino pagal Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes, todėl ši Centrinio registratoriaus sprendime nurodyta naujai atsiradusi aplinkybė neturėjo įtakos Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui;

24.7. Teismas išvadas dėl Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimų neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatomis padarė netiksliai perteikdamas skundžiamų sprendimų motyvus. Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje nėra argumentų, kurių pakaktų šiai sprendimo daliai pagrįsti. Skundžiami Teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimai yra pagrįsti tiek objektyviais duomenimis (faktais), tiek teisės aktų normomis, yra motyvuoti, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus;

24.8. ABTĮ, nustatantis administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, nenumato, kad apskundus teismo sprendimo dalį, kita teismo sprendimo dalis, kuri neapskundžiama apeliaciniu skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (98 straipsnis), kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 1 dalis;

24.9. Pareiškėjo Teritoriniam registratoriui 2019 m. spalio 18 d. pateiktame prašyme (kaip ir VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 pateiktame pareiškėjo skunde) nebuvo nurodyta skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo data (2018 m. gegužės 30 d.). Teritorinis registratorius dėl šios priežasties neatsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo (kaip ir VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo), nes apie skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo datą jam buvo aišku iš Kadastre įrašytų duomenų apie aikšteles;

24.10. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnyje, 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokius būtent įrodymus teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir kokias proceso ir materialinės teisės normas pažeidė, netinkamai pritaikė ir išaiškino;

25.2. Apeliacinio skundo argumentai suponuoja, kad, jeigu Teritorinis registratorius būtų žinojęs, kad VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, kurioje skundo reikalavimai palikti nenagrinėti, nebuvo apskųsti, tai jis būtų priėmęs kitą sprendimą – ištaisyti klaidas Nekilnojamojo turto registre. Klaidas Nekilnojamojo turto registre Teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius, nagrinėdamas skundą dėl Teritorinio registratoriaus veiksmų, privalėjo ištaisyti, nes pareiškėjui priklausančios aikštelės buvo įregistruotos pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsiteisėjusi VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018. Teritorinis ir Centrinis registratoriai privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau jo nevykdė;

25.3. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas skundas dėl Teritorinio ir Centrinio registratorių atsisakymo ištaisyti klaidingai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašytus duomenis. NRKĮ 15 straipsnio 2 dalies kontekste Teritorinis ir Centrinis registratoriai turėjo patikrinti, ar duomenys įregistruoti teisingai ar klaidingai ir priimti sprendimą. Bet Teritorinis ir Centrinis registratoriai formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė prieštaringą sprendimą – tame pačiame sprendime nusprendė prašymą atmesti ir prašymą palikti nenagrinėtą;

25.4. Teritorinis ir Centrinis registratoriai nuo 2019 m. kovo 1 d. yra vienas juridinis asmuo. Teritorinis ir Centrinis registratoriai, nustatę naujas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjant prašymą ar skundą, privalo jas įvertinti ir priimti atitinkama sprendimą. Apeliacinį skundą dėl VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, surašė ir pasirašė Centrinio registratoriaus ta pati atstovė, kaip ir šioje administracinėje byloje;

25.5. Teritorinis ir Centrinis registratoriai, nagrinėdami pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą ir skundą, pažeidė NTKĮ 15 straipsnio 2 dalį ir VAĮ 3 straipsnyje nustatytus viešo administravimo veiklos principus, neįvykdė VAAT įsiteisėjusio 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, neturėdami pareiškėjo prašymo ir automobilių stovėjimo aikštelių kadastrinių matavimų bylų, įregistravo aikšteles Nekilnojamojo turto kadastre ir registre kito nekilnojamojo turto priklausiniais;

25.6. Dėl klaidingai į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų aikštelių kadastrinių duomenų Teritorinis ir Centrinis registratoriai atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į aikšteles. Klaidingai įrašytų kadastro duomenų ištaisymas reikalingas tam, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į aikštelės būtų išviešintos. Neteisėtų skundžiamų sprendimų priėmimą sąlygojo tai, kad Teritorinis ir Centrinis registratoriai atsisako pripažinti pareiškėjo nuosavybės teises į aikšteles, nepaisydami VAAT 2018 m. gegužės 7 d. sprendime pateiktų išaiškinimų;

25.7. Pareiškėjas pateikė Teritoriniam registratoriui visų reikalingų dokumentų, tačiau Teritorinis ir Centrinis registratoriai nepagrįstai vertina, kad aikštelės yra ne pareiškėjo nuosavybė. Dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Centrinio ir Teritorinio registratoriaus sprendimų, kuriais buvo atmestas (nenagrinėtas) pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymas dėl to, kad skundas tuo pačiu klausimu dėl atsakovo Registrų centro priimtų sprendimų įregistruoti automobilių stovėjimo aikšteles kaip pastatų priklausinius yra nagrinėjamas teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl juos panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas vertino, kad pareiškėjas, 2019 m. spalio 18 d. prašymu kreipdamasis į atsakovą ir prašydamas ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis apie aikšteles kaip kitų nekilnojamųjų daiktų priklausinius, iš esmės kvestionavo Registrų centro Vilniaus filialo kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo aikštelės buvo įregistruotos ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatų priklausiniais. Šis atsakovo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas nebuvo teismui apskųstas, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą iš naujo, turi pasiūlyti jį patikslinti reikalavimu panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir įvertinti jo teisėtumą.

28. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad aplinkybė, jog Teritoriniam registratoriui pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. pateiktame prašyme prašydamas ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis, tačiau neprašydamas panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, savaime nereiškia, kad šioje administracinėje byloje skundžiamuose atsakovo sprendimuose tiek Teritorinis, tiek Centrinis registratorius turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjo reikalavimai yra skirtingi nuo tų, dėl kurių buvo sprendžiama VAAT 2019 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019. Pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. pateiktame prašyme (kaip ir VAAT administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 pateiktame pareiškėjo skunde) nebuvo nurodyta skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo data (2018 m. gegužės 30 d.), tačiau dėl šios priežasties nei Teritorinis registratorius, nei teismas neatsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimų, nes apie skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo datą buvo aišku iš viešų Kadastre įrašytų duomenų apie aikšteles.

29. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2007 m. sausio 1 d. redakcija) 27 straipsnio (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 straipsnio redakcija) 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

30. Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis neleidžia viešojo administravimo institucijai nagrinėti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, kai tuo pačiu klausimu yra nagrinėjama byla teisme. Tokiu reguliavimu turėtų būti užtikrinama, kad tuo pačiu klausimu negali būti priimti skirtingi sprendimai, t. y. negali būti priimtas administracinis sprendimas, kai analogišku klausimu yra nagrinėjama byla teisme ir teismas gali priimti kitokį sprendimą ir skirtingai įvertinti tuos pačius administracinius teisinius santykius. Priešingai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį galimybė apskųsti administracinį sprendimą teismui neturėtų praktinės reikšmės, jeigu institucija galėtų spręsti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo nepriklausomai nuo to, kad kitu analogišku atveju teismo galutinis vertinimas dėl administracinių teisinių santykių dar nėra priimtas.

31. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualu įvertinti, kokie pareiškėjo skundo reikalavimai buvo nagrinėjami teisme, kokiais faktais jie buvo grindžiami; ar atsakovo sprendimo metu teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo sprendžiami pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro filialo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. spr1-236, įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą išregistruoti Bendrovei nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius, įregistruoti šių aikštelių kadastro duomenis kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus bei Bendrovės nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo reikalavimai buvo grindžiami aplinkybe, kad atsakovas Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą įregistruoti aikšteles ir pareiškėjo nuosavybės teises į jas, priimtu sprendimu (2018 m. gegužės 30 d.) aikšteles nepagrįstai įregistravo kitų nekilnojamųjų daiktų priklausiniais, nepagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjo pateiktus įmonės privatizavimo ir buhalterinės apskaitos dokumentus, kaip patvirtinančius pareiškėjo nuosavybės teises į aikšteles, nors būtent minėti dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1263 kaip tinkami atlikti nekilnojamųjų daiktų registraciją Nekilnojamojo turto registre.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. prašymu kreipdamasis į atsakovą ir prašydamas ištaisyti į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytus duomenis apie aikšteles kaip kitų nekilnojamųjų daiktų priklausinius, iš esmės kvestionavo Registrų centro Vilniaus filialo kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo aikštelės buvo įregistruotos ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatų priklausiniais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, pareiškėjui tiek teikiant skundą administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, tiek kreipiantis į VĮ Registrų centrą 2019 m. spalio 18 d. prašymu, turėjo būti žinoma apie atsakovo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą (jo turinį), nes ir vienu, ir kitu atveju buvo nesutinkama su šio sprendimo sukeliamomis materialinėmis teisinėmis pasekmėmis, kurios galbūt pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Taigi minėtu aspektu nėra svarbu, kad pareiškėjas, teikdamas 2019 m. spalio 18 d. prašymą dėl klaidų ištaisymo, nereikalavo panaikinti atsakovo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, nes tiek klaidų ištaisymas, tiek administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 byloje pareikšti reikalavimai buvo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis – pareiškėjo manymu, patvirtinančiomis jo nuosavybės teises į aikšteles kaip į atskirus (savarankiškus) nekilnojamojo turto objektus. Įvertinusi minėtus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek teisme, tiek atsakovui pateiktame 2019 m. spalio 18 d. prašyme, buvo sprendžiamas tas pats klausimas dėl tų pačių faktinių aplinkybių vertinimo. Ginčo dėl to, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 byloje nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą nebuvo įsiteisėjęs, taip pat nėra.

33. Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostata, kad paaiškėjus, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama, tiesiogiai taikytina administracinei procedūrai, kuri šiame įstatyme apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju aktuali ne ta situacija, kai administracinės procedūros metu paaiškėja, kad teisme nagrinėjamas tapatus ginčas, bet situacija, kad administracinės procedūros metu nustatoma, kad dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas individualus administracinis aktas (sprendimas), teisme yra nagrinėjamas ginčas, kuri nėra betarpiškai reglamentuota Viešojo administravimo įstatyme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiais atvejais vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, sprendžiant šį ginčą, pagal įstatymo analogiją taikytina Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, suteikianti prioritetą teismui dėl individualaus administracinio akto priėmimo procedūroje reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-389-442/2019, kt.).

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-602/2021, kt.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-389-442/2019, 2004 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-219-04).

36. Pagal šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamuoju atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ginčytų atsakovo sprendimų priėmimo procedūra nebuvo baigta, nes nebuvo galutinai išnagrinėtas pareiškėjo administraciniam teismui paduotas skundas dėl administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 ginčytų sprendimų panaikinimo. Tai reiškia, kad nebuvo aiški ir teismui nurodytų aplinkybių teisinė kvalifikacija, kuri buvo reikšminga sprendžiant pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą neteisingai įrašytų duomenų apie automobilių stovėjimo aikšteles ištaisymo.

37. Ta aplinkybė, kad ginčijamas Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimas savo rezoliucija prieštaringas – nurodoma, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymas yra atmetamas (nenagrinėjamas), nors vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis administracinė procedūra turi būti nutraukiama, laikytina formaliu jo trūkumu, nes galiausiai asmens materialiąsias teises nulems sprendimas ir juo nustatyti faktai teisme nagrinėjamame ginče. Pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymo išsprendimo rezultatas – jo teisinė kvalifikacija – nustatytina pagal 2019 m. spalio 30 d. sprendime nurodytą įstatyminį pagrindą, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, ir laikytina, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Kai nėra nustatytos ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą paneigiančios aplinkybės, šis formalus trūkumas neturi įtakos ginčijamų sprendimų esmei ir teisėtumui.

38. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad tiek Registro tvarkytojas, tiek teismas byloje turėjo spręsti dėl tų pačių faktų, susijusių su pareiškėjo daiktinėmis teisėmis į aikšteles, vertinimu, tai lėmė netinkamą Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatų ir aktualios teismų praktikos taikymą, dėl ko buvo nepagrįstai panaikinti atsakovo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. SPR-10074 (14.4) ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. CSPR-341 (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str.). Tenkindama atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir priima naują, kuriuo pareiškėjo skundą atmeta. Toks teisėjų kolegijos procesinis sprendimas nėra apeliacinio skundo ribų peržengimas, nes apelianto prašymas panaikinti ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštarauja apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, sprendimo rezoliucinė dalis nėra savarankiška, ji turi būti logiškai pagrįsta motyvuojamoje dalyje išdėstytais argumentais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nutartyje išdėstyti argumentai, kuriais remiantis tenkinamas apeliacinis skundas, būtų nesuderinami su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalimi, kurios apeliaciniu skundu nėra prašoma panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė