2020-03-04 Nr. AB-5171-3-64-3-02387-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1267-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02387-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 20 210 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyveno po keturis–šešis asmenis, Šiaulių TI neužtikrino minimalios 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos. Dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, trūko erdvės, kameroje buvo tik dvi kėdės. Nebuvo užtikrinamos socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo pakankamai renginių. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną, tekdavo ilgai belsti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, kuris nuolat kenkė pareiškėjo sveikatai.

3. Šiaulių TI kameros neatitiko higienos reikalavimų: nebuvo įrengta ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus, jose drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo per šalta, o vasarą – per karšta. Nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, langai uždengti grotomis iš vidaus ir išorės, todėl trūko natūralios šviesos, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę, dėl ko pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Kameroje veisėsi parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdoma, ar vykdoma tik po daugkartinių prašymų.

4. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjui trūko tualetinio popieriaus, per mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nėra atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, tai į dušą ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Pareiškėjui nepakako dalinamo maisto, jis buvo nekaloringas, į kameras patiekiamas atšalęs, nehigieniškai dalinamas. Pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai.

5. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. kovo 28 iki 2018 m. birželio 15 d. buvo laikomas kamerose Nr. 24, Nr. 26, Nr. 39, Nr. 45, Nr. 47, Nr. 87, Nr. 62, Nr. 92 ir Nr. 106, kuriose jam teko nuo 3,77 kv. m iki 23,5 kv. m, kas atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

8. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės iš visų pusių atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą.

9. Kiekvienoje kameroje yra baldai, inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

10. Ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Jei Šiaulių TI patikrinimų metu nustatomi higienos normos pažeidimai, jie nedelsiant šalinami, patikrinimų metu dalyje kamerų, kur buvo laikomas pareiškėjas pažeidimų dėl oro drėgmės, oro temperatūros, pelėsio nustatyta nebuvo, kitos kameros nebuvo tikrinamos, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodomų pažeidimų nebuvo. Pareiškėjas Šiaulių TI ar visuomenės sveikatos centrui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nesiskundė.

11. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Suimtųjų pasivaikščiojimai vykdomi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, tvarkomi. Pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI yra asbesto, niekaip nesusietas su asbesto įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui.

12. Šiaulių TI išduodama patalynė ir minkštasis inventorius atitinka higienos reikalavimus, tai patvirtina atliktų patikrinimų rezultatai. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Šiaulių TI asmenys į dušą vedami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo nepagrįsti. Maitinimas atitinka fiziologines normas, suimtieji maitinami pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką, patikrinimų metu esminių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl maitinimo Šiaulių TI nebuvo pateikęs jokių skundų. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus nesikreipė.

13. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo L. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 20 210 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d. buvo laikomas kamerose Nr. 24, Nr. 26, Nr. 39, Nr. 45, Nr. 47, Nr. 87, Nr. 62, Nr. 92 ir Nr. 106, per visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teisės aktais nustatyta kameros ploto norma nebuvo pažeista.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad į baldų ir įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimas. Teismas taip pat konstatavo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

17. Teismas iš dalies pagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją pareiškėjas su skundais nesikreipė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 45 ir Nr. 39, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, kad kamerose, kur buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas buvo atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,82 m (kamera Nr. 94) iki 2,32 m (kamera Nr. 26). Pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo teismas atmetė, nes jie buvo abstraktūs ir paneigti bylos duomenimis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o patalpos vėdinamos tik per langą, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo teiginius dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

19. Kadangi Šiaulių TI pateikė įrodymus, kad šioje įstaigoje organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems, pareiškėjas skundų, susijusių su užimtumu, neteikė, todėl teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

20. Teismas atmetė skundo argumentus dėl nepakankamo pasivaikščiojimo laiko, nes šis laikas (pasivaikščiojimui skirtas laikas) yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, atitiko Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimus, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto, nes pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas. Įvertinęs pareiškėjo argumentus ir atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl inventoriaus kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose trūkumo.

21. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, pažeidimų šioje srityje nenustatyta, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl parazitų ir kenkėjų buvimo. Kadangi pareiškėjo asmeninės sąskaitos duomenimis pareiškėjui pirmą kartą atvykus buvo išduoti higienos reikmenys ir patalynė, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos patalynės kokybės ar per mažo kiekio tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių TI dėl minėtų priemonių, byloje nustatyta nebuvo. Teismas nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų sudarant galimybę pareiškėjui nuiprausti duše vieną kartą per savaitę, nes toks periodiškumas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus, kad dėl karšto vandens neužtikrinimo ne visada buvo galima nusiprausti duše atmetė kaip deklaratyvius.

22. Dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos įrengimo teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurios taikomos naujiems ir rekonstruojamiems statiniams, turi būti įrengta aliarminio iškvietimo sistema gyvenamosiose, laikino sulaikymo ir karantino kamerose. Tačiau teismas nenustatė, jog pareiškėjui buvo būtinas pasinaudojimas vidinio ryšio sistema. Kadangi Šiaulių TI pastatas yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, teismas nurodė, kad šiame pastate kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

23. Kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbti apatinius rūbus, nebuvo teikęs skundų, prašymų dėl drabužių skalbimo, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus kaip deklaratyvius.

24. Teismas atmetė pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis su prašymais ar skundais dėl netinkamo ar nepakankamo maitinimo. Nustatęs, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu su prašymais suteikti ilgalaikį pasimatymą į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis ir nenustatė, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu

25. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, atsakovo atstovas nesiekė elgtis su pareiškėju nežmoniškai ar žeminto jo orumą. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje pažymėta, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimas paprastai nepriteisiamas, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 20 210 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame akcentuoja, kad tas, kas yra kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje nereikalaujama tokią žalą pagrįsti ir taip perkelti pareiškėjui neproporcingą įrodinėjimo naštą. Prisijundama prie Konvencijos, Lietuvos valstybė įsipareigojo jos laikytis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1248 prieštarauja Konvencijos nuostatoms, kadangi vertinant gyvenamąjį plotą, negali būti įskaičiuojamas baldais ir sanitariniais įrenginiais užimtas plotas. Nei vienoje Šiaulių TI kameroje pareiškėjui nebuvo suteiktas būtent gyvenamasis plotas. Privaloma vadovautis Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, o ne nacionaline teise.

28. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teismas tinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tekusį plotą kameroje, nes teismų praktikoje į sanitarinio mazgo užimamą plotą atsižvelgiama vertinant, ar asmeniui teko 3 kv. m daugiavietėje kameroje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nacionalinės teisės aktais, jie neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems tarptautiniams susitarimams, rekomendacinio pobūdžio taisyklėms. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, o dėl konstatuotų pažeidimų nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 210 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d.

31. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne visomis dienomis buvo laikomas higienos reikalavimus atitinkančiose kamerose (kamerose Nr. 39 ir Nr. 45 dirbtinės apšvietos lempos buvo be gaubtų), nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamosiose kamerose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nacionalinės teisės aktais ir netinkamai apskaičiavo jam tekusį gyvenamąjį plotą, nes apskaičiuojant šį plotą, turi būti išskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Šiaulių TI sąlygos buvo nežmoniškos, kas suponuoja kankinimą, todėl pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą kameroje, neatsižvelgė į baldų ir sanitarinio mazgo užimtą plotą, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio tikėtiną pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.

35. Kadangi Konvencija, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jokių konkrečių kalinamiems asmenims gyvenamojo ploto normų nenustato, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad aptariama gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika teismas vadovavosi, ir, atsižvelgęs į sanitarinio mazgo užimtą plotą, konstatavo, kad iš Konvencijos 3 straipsnio kylanti 3 kv. m asmeniui daugiavietėje kameroje turinti tekti ploto riba pažeista nebuvo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, konkrečių skaičiavimų, paneigiančių teismo išvadas šiuo klausimu. Apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjui iš viso nebuvo suteiktas gyvenamasis plotas, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, nes Šiaulių TI kameros yra pritaikytos asmenims gyventi.

36. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, privatumo sanitariniame mazge užtikrinimu, baldų ir inventoriaus trūkumu, gyvenamųjų patalpų higiena ir bendra būkle, pareiškėjo teise nusiprausti duše, pasivaikščioti, asbesto pastato konstrukcijoje buvimu, iškvietimo signalizacijos įrengimu, galimybe skalbti drabužius ir gauti švarų minkštąjį inventorių, higienos reikmenų kiekiu, netinkamu maitinimu, ir teise turėti ilgalaikius pasimatymus, vertinimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu jo teisių gynimo būdu – pažeidimo pripažinimu – ir tvirtina, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

41. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

42. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyveno kamerose, kurios ne visada atitiko higienos reikalavimus – kamerose Nr. 39 ir Nr. 45 dirbtinės apšvietos lempos buvo be gaubtų, nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamosiose patalpose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis praleido (su nedidelėmis pertraukomis) beveik 1 metus ir 3 mėnesius. Kartu su pareiškėju kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos ploto ir dėl to neabejotinai sklido nemalonus kvapas, kartu gyveno ir sanitariniu mazgu naudojosi nuo 1 iki 4 asmenų, o tai reiškia, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų higienos sąlygų ilgą laiką. Atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jų poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

43. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI truko pakankamai ilgą laiką, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjo pažeistų teisių į teisės aktais nustatytas suėmimo sąlygas pripažinimas yra nepakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

44. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 20 210 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nebuvo nustatyta, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors itin sunkios pasekmės.

45. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui L. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė