e98c1fb1-6ae1-4325-adec-e302f8ce9928 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Valstybės įmonė (toliau - VÄ®) Turto bankas, D. G., S. G.. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja J. J. G. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad prie?me? sutuoktinio G. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikima? faktis?kai ji? valdydama.

2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) J. J. B. (po santuokos G.) ir G. G. sudare? santuoka?. Santuokos metu jiems gime? du vaikai – D. G., gimusi (duomenys neskelbtini) ir S. G., gime?s (duomenys neskelbtini), kurie yra pirmos eile?s i?statyminiai i?pe?diniai(duomenys neskelbtini) mire? pareis?ke?jos sutuoktinis G. G. Po palike?jo mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini). Visas butas nuosavybe?s teise?mis registruotas G. G. vardu, i?gytas (duomenys neskelbtini) santuokos metu su pareis?ke?ja ir yra bendroji jungtine? sutuoktiniu? nuosavybe?. (duomenys neskelbtini) palike?jas sudare? testamenta?, kuriuo visa?, mirties diena? jam priklausanti? turta?, paliko savo dukrai - suinteresuotajam asmeniui D.

G. Nors palike?jas jam priklausanc?ia? turto dali? testamentu paliko savo dukrai D. G., pastaroji per tris me?nesius nuo palike?jo mirties ne? vienu is? CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytu bu?du palikimo neprie?me?. Savo pavelde?jimo teisiu? nerealizavo ir palike?jo su?nus S. G. Taigi, po palike?jo mirties niekas is? i?pe?diniu? i? notara? de?l pareis?kimo de?l palikimo prie?mimo nesikreipe?. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 6 d. Testamentu? registro duomenys, kad po palikėjo G. G. mirties ne?ra registruotu? palikimo prie?mimo ar palikimo atsisakymo faktu?.

Pažymi, kad pareis?ke?ja taip pat ne?ra gavusi pranes?imo apie galima? palikimo pere?jima? valstybei. Palike?jo G. G. te?vai, antros eile?s i?statyminiai i?pe?diniai – T. G. ir J. G. mire?, tai patvirtina į bylÄ pateikti mirties liudijimu? kopijos. Teigia, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu apsigyveno nuo 1965 m. Butas apstatytas kartu pirktais baldais, jame buvo ju? sukaupti per gyvenima? i?gyti daiktai, drabuz?iai, namu? apyvokos reikmenys, knygos, nuotraukos ir kt., kas paprastai bu?na kiekvieno z?mogaus namuose.

S?iuose namuose augino vaikus, abu tvarke? ir priz?iu?re?jo savo namus, tai buvo vienintele? ir paskutine? palike?jo ir pareis?ke?jos iki s?iol gyvenamoji vieta ir vienintelis bu?stas. S?io buto adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota abieju? – palike?jo ir pareis?ke?jos gyvenamoji vieta. Po palike?jo G. G. mirties pareis?ke?ja, kaip sutuoktinė, kartu su dukra, ir toliau gyvena mine?tame bute. Su?nus S. daz?nai aplanko pareis?ke?ja?. Pareiškėja ir toliau naudojosi visais jame buvusiais s?eimos daiktais, moka komunalinius bei savininkams priklausanc?ius mokesc?ius, ru?pinasi bu?sto remontu, gauna mine?tu adresu korespondencija? ir kt., t. y. nuo pat palike?jo mirties atlieka visus veiksmus, kokie gali bu?ti atliekami ru?pinantis savu turtu, neis?skiriant mirusiam sutuoktiniui priklausanc?ios dalies.

Nurodo, kad pavelde?jimo teise?s i?gyvendinimo tikslu reikalingas teismo sprendimas, kuriuo bu?tu? nustatytas juridine? reiks?me? turintis faktas, kad pareis?ke?ja palikima? po sutuoktinio G. G. mirties prie?me? ji? faktis?kai valdydama.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusis?kai ir pilnai is?nagrine?jus byloje esanc?ius i?rodymus, teismas i?sitikintu? pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su juo sutiko, praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

5. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su juo sutiko, praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

6. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kimas tenkintinas.

7. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. J. B. (po santuokos G.) ir G. G. sudare? santuoka? (el. b. l. 15). Gyventojų registro duomenimis santuokos metu jiems gime? du vaikai – D. G., gimusi (duomenys neskelbtini) ir S. G., gime?s (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 9, 12). Pareis?ke?jos sutuoktinis G. G. mire? (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santokoje. Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l.

11) bei Gyventojų registro tarnybos duomenys (el. b. l. 6-7). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad santuokos metu su palikėju G. G. buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini), kuris registruotas palikėjo G. G. vardu pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamu?ju? namu? savininku? bendrijos paz?ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-19). Ä® bylÄ yra pateiktas palikėjo G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo palikėjas visa?, mirties diena? jam priklausanti? turta?, paliko savo dukrai - suinteresuotam asmeniui D.

G. (e. b. l. 10). Nustatyta, kad nors palike?jas G. G. jam priklausanc?ia? turto dali? testamentu paliko savo dukrai - suinteresuotam asmeniui D. G., tačiau pastaroji per tris me?nesius nuo palike?jo mirties palikimo neprie?me?. Savo pavelde?jimo teisiu? nerealizavo ir palike?jo su?nus S. G.. Palike?jo G. G. te?vai, antros eile?s i?statyminiai i?pe?diniai – T. G. ir J. G. yra mire?, tai patvirtina į bylÄ pateikti mirties liudijimu? kopijos (el. b. l. 13). 2021 m. rugsėjo 6 d. Testamentu? registro duomenimis nėra įregistruotų G.

G. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 16-17).

8. Bylos dalyvių paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad po palike?jo G. G. mirties niekas is? i?pe?diniu? i? notara? de?l pareis?kimo de?l palikimo prie?mimo nesikreipe?, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ji faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po sutuoktinio mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėja bute su palikėju gyveno nuo 1965 m., čia yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po palikėjo mirties pareiÅ¡kėja ir toliau liko su dukra gyventi bute.

Pareiškėja ir toliau naudojosi visais bute buvusiais s?eimos daiktais, butu rūpinasi, jį tvarko ir prižiūri, moka komunalinius bei savininkams priklausanc?ius mokesc?ius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro centro pažyma; UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. sausio 25 d. sa?skaita ir moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2020 m. gruodz?io me?n. sa?skaita ir 2021 m. sausio 1 d. moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2021 m. sausio me?n. sa?skaita ir 2021 m. vasario 13 d. moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2021 m. vasario me?n. sa?skaita ir 2021 m. kovo 14 d. moke?jimo kvitas; 351-oji DNSB 2021 m. kovo me?n. sa?skaita ir 2021 m. balandžio 14 d. moke?jimo kvitas; 2020 m. gruodžio 30 d. atsiskaitymo uz? dujas UAB „Ignitis“ moke?jimo kvitas (e. b. l. 6, 20-25).

9. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

10. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). 11.

Kaip nustatyta byloje palikėjas G. G. mire? (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad ji neturi galimybės kita tvarka gauti jai reikiamu? dokumentu?, kurie patvirtintu? jos pras?oma? nustatyti juridine? reiks?me? turinti? fakta?, t. y., kad po sutuoktinio mirties ji priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra visos aplinkybės, juridiniam faktui nustatyti ir juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

13. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

15. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad mirus sutuoktiniui G. G., pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieÅ¡taravo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji po sutuoktinio mirties rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiÅ«ri, t. y. moka mokesčius, ir pan., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o jÄ , kaip įpėdinę, priėmusiÄ turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja po palikėjo G. G. turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

16. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymÄ (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ jo palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

17. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : tenkinti pareiÅ¡kėjos J.

J. G. pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rima Lipeikienė