e9893a99-50a3-43d3-ae48-28e2b4e840b2 · Tauragės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-91-760/2019 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00254-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 10 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Neringai Lendraitienei, dalyvaujant V. S., jo atstovui advokatui Arvydui Vaclovui LauriÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. S. skundÄ dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : V. S. skundu praÅ¡o teismo panaikinti Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarimÄ ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylÄ , nesant administracinio nusižengimo sudėties. V. S. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2019 m. birželio 27 d., vakare iÅ¡gėrė du litrus Å¡eÅ¡ių laipsnių stiprumo tamsaus alaus. Alkoholį vartojo iki 22 val. Naktį miegojo. Ryte jautėsi blaivus. Važiuojant automobiliu Laisvės gatve, sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Jie patikrino jo blaivumÄ alkotesteriu. Ä®pÅ«tė 0,44 promiles. Prašė pareigÅ«no leisti dar kartÄ pÅ«sti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė. Po to kai buvo suraÅ¡ytas protokolas, taksi nuvyko į priėmimo skyrių, kur pasidarė kraujo tyrimÄ . Kraujas buvo paimtas apie 8 val. Atlikus kraujo tyrimÄ buvo rasta tik 0,33 promilės alkoholio. Mano, kad policijos pareigÅ«nas turėjo vadovautis kraujo tyrimo parodymais ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti arba paskirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ . V. S. atstovas praÅ¡o teismo spręsti, ar policijos pareigÅ«nas elgėsi teisėtai, neduodamas V.

S. antrÄ kartÄ pÅ«sti į alkotesterį. Mano, kad tokiu atveju, kai alkotesterio parodymai yra arti ribos nuo kada taikoma administracinė atsakomybė, pareigÅ«nai turėtų vadovautis 2019 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 237 ir asmenį testuoti du kartus. Taip pat praÅ¡o taikyti V. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti priimtÄ nutarimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkinamas. 2019 m. liepos 31 d.

Tauragės AVPK nutarimu V. S. nubaustas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 28 d., 07 val. 20 min., vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės, pritaikius paklaidÄ 0,42 promilės. Jam paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s vairuotojai, kai jiems nustatytas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).

Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal Å¡iÄ normÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. IÅ¡ skundo bei paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad V. S. iÅ¡ esmės neneigia padaręs administracinį nusižengimÄ . Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir iÅ¡tyręs naujus įrodymus, sutinka su Tauragės AVPK iÅ¡vada, kad V.

S. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. S. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2019 m. birželio 28 d., 7 val. 31 min., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0138. Nustatytas neblaivumas - 0,44 promilės. Patikros sertifikate Nr. 0970846 numatyta prietaiso paklaida +/- 0,017 promilės, todėl pritaikius paklaidÄ nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , V. S. grafoje „Asmens pasiaiÅ¡kinimas ir pastabos“ nurodė, jog „galvojau, kad jau esu iÅ¡siblaivęs, labai gailiuosi dėl pažeidimo“.

Vėliau, nesutikdamas su tyrimo rezultatu, V. S. kreipėsi į VÅ¡Ä® Tauragės ligoninę, kad jam bÅ«tų paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. 8 val. 05 min., buvo paimtas kraujas tyrimui atlikti. IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 4953/2019(01) matyti, kad V. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu.

Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis (alkotesteris), kuriuo buvo tikrinamas V. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Alkotesteriui 2019 m. balandžio 8 d. buvo atlikta patikra, kuri galioja iki 2019 m. spalio 8 d. Taip pat nenustatyta, kad pareigÅ«nas, atlikęs patikrÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatyto taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Paprastai pareigÅ«nai patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultato kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju, tokių abejonių nekilo. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , V. S. skunde ir jo atstovo teisme nurodytÄ aplinkybę, kad pareigÅ«nas turėjo jo neblaivumÄ alkotesteriu tikrinti du kartus.

Taisyklių 4 punkte (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) numatyta, kad policijos pareigÅ«nui per tikrinimÄ nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju, V. S. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija nesiekė 1,51 promiles ir jis nebuvo padaręs eismo įvykio, todėl policijos pareigÅ«nas neturėjo atlikti jo neblaivumo pakartotinį tikrinimÄ . Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę ne vėliau kaip per valandÄ po to kai jam atliktas tikrinimas, pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis. Å i teisė numatyta Taisyklių 29 punkte, Å¡ia teise pasinaudojo ir V.

S.. Kaip buvo nurodyta anksčiau, atlikus V. S. kraujo tyrimÄ nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, kad duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai, kurių vienas nustato etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentracijÄ kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu.

Taigi, moksliniu požiÅ«riu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami tikrinimo metodų skirtumu. Teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose pripažįstama, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-318-458/2018). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime paprastai per 1 valandÄ kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15 ‰, daugiausia – 0,20 ‰.

AnalogiÅ¡kose administracinių nusižengimų bylose apklausiant ekspertus ne kartÄ konstatuota, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas 0,15–0,2 promilės per valandÄ yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iÅ¡ organizmo ir turėtų Å¡alintis. Taigi, Å¡iuo atveju kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos pareigÅ«no užfiksuotų duomenų, nes per nustatytÄ laikÄ tyrimų rezultatai galėjo pasikeisti dėl organizme vykstančių procesų. V. S. patvirtino, kad vakare iÅ¡gėrė 2 litrus Å¡eÅ¡ių procentų stiprumo alaus.

Nors jis teigė, jog nesitikėjo, kad gali įpÅ«sti 0,44 promiles, tačiau pažymėtina ir tai, kad miegant suaugusiojo kraujyje per vienÄ valandÄ , priklausomai nuo organizmo bÅ«senos, oksiduojasi tik 0,1 promilių alkoholio. V. S. nurodė, kad alkoholį vartojo iki 22 val., naktį miegojo, jo neblaivumas alkotesteriu tikrintas – 7 val. 31 min, todėl yra pagrindas teigti, kad tikrinimo metu jo organizme alkoholio kiekis nebuvo sumažėjęs iki leistinos vairavimui ribos ir V. S. negalėjo vairuoti automobilio.

Policijos pareigÅ«no atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 promilių (0,42 promilių pritaikius paklaidÄ ) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas dėl V. S. alkoholio vartojimo, o ne dėl netinkamo alkotesterio veikimo. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. 2019 m. birželio 28 d., 07 val. 20 min., vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės, pritaikius paklaidÄ 0,42 promilės. IÅ¡tyrus administracinio nusižengimo bylÄ , teismas neturi pagrindo teigti, kad institucija, paskirdama V.

S. administracinę nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę bÅ«tų pažeidusi bendruosius administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimo pagrindus, numatytus ANK 32 ir 34 straipsniuose. Nutarime kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas sutinka su institucijos nutarime padaryta iÅ¡vada, kad V. S. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija, atsižvelgdama į nustatytų promilių dydį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei pažeidėjo asmenybę, pagrįstai V.

S. paskyrė minimaliÄ nuobaudÄ â€“ 800 Eur baudÄ ir minimalų specialios teisės atėmimo terminÄ â€“ 1 metams. V. S. nei institucijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar jÄ Å¡velninant.

Å ioje byloje teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl ko bÅ«tų pagrindas taikyti Å¡io įstatymo nuostatas. V. S. ir pats patvirtino, kad jis praeityje yra baustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Ir nors specialios teisės atėmimo terminas buvo seniau suėjęs, tačiau tik 2019 m. balandžio mėnesį, atlikus visus reikalavimus, jam Å¡i teisė vėl buvo grÄ Å¾inta. Taip pat, V. S. 2016 – 2017 metais buvo du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už dviračio vairavimÄ esant neblaiviam.

Ir nors pažeidimo padarymo metu administracinių nuobaudų galiojimas buvo pasibaigęs, bet Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėjÄ ir yra pagrindas konstatuoti, kad administracinis nusižengimas už kurį jam taikytas specialios teisės atėmimas 1 metams, nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Taip pat, aplinkybė, kad V. S. teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų dirbti toliau nuo gyvenamosios vietos, nėra iÅ¡skirtinė dėl kurios bÅ«tų pagrindas jam Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę.

Teismas pažymi, kad Å¡i aplinkybė egzistavo ir prieÅ¡ pažeidimo padarymÄ , tačiau nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo pažeidimo darymo. Akivaizdu, kad asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra bÅ«tina, turi bÅ«ti itin apdairus ir ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimÄ . Paskiriant asmeniui nuobaudÄ siekiama užtikrinti visuomenės interesÄ , todėl tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos patiria nubaustas asmuo, yra neatsiejama nuobaudos dalis.

Tai, kad V. S. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡eiminė, darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , institucijos nutarime iÅ¡dėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Tauragės AVPK priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , skundo argumentai neduoda pagrindo teismui daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, todėl 2019 m. liepos 31 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o V.

S. skundas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas n u t a r i a : Netenkinti V. S. skundo. Palikti nepakeistÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko 2019 m. liepos 31 d. nutarimÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus.

Teisėja Loreta Bajorinienė